Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdosmiesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkės (t. y. atsakovės) prievolės apmokėti išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo galinių sienų remontą. Atsakovė nesutinka apmokėti remonto išlaidų, ieškovei neįrodžius, kad pastato bendraturčiai sprendimu yra pritarę tokioms išlaidoms ar kad tokių darbų atlikimui pastato bendraturčių sutikimas nebuvo reikalingas, be to, remonto darbai atlikti savavališkai neturint statybos leidimo. Ieškovės teigimu, ji vykdė bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiuose namuose valdymą ir statinio priežiūrą pagal privalomuosius statybos techninius reikalavimus, todėl gyventojų pritarimas darbams nebuvo reikalingas, šiuo metu vyksta statybos leidimo gavimo procedūra.

Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. Bendrosios dalinės nuosavybės teise turtą valdantys asmenys privalo jį prižiūrėti ir remontuoti, kad šis turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Vienu atveju (kai keli savininkai yra įgiję nuosavybėn bendro naudojimo patalpų) tinkama turto būkle turi rūpintis patys bendraturčiai tiesiogiai (jeigu nesusitaria kitaip), kitu – šioms funkcijoms vykdyti steigiama bendrija ar sudaroma jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) arba, šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikia įsteigta bendrija, todėl ieškovė DNSB „Goda“ turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu turi butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. ir atsakovė, kaip vieno iš butų savininkė.

Pagal CK4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85straipsniuose nustatyta tvarka. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Tai reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-515/2009). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-137-684/2017).

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėlstatybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.1] [9.16] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.1], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Reglamento STR 1.07.03:2017 12–31 punktuose įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1.); laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2.); profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas (12.3.); išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių (12.4.); siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5.); būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita) (13.1.); būtina prižiūrėti, kad atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita) (13.5.); būtina prižiūrėti, kad laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis (13.6.).

Pagal Reglamento STR 1.07.03:2017 93 punktą atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. 96 punktas numato, kad, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsdamas organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Pažymėtina, jog Reglamente STR 1.07.03:2017 įtvirtintas teisinis reguliavimas yra imperatyvus. Jis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinas kaip reiškiantis tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo būklė, jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai, pastato defektai ir remonto darbų poreikis nustatomi gyvenamojo namo techninio prižiūrėtojo – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad išorinių sienų defektai buvo nustatyti 2016-06-23 statinio apžiūros akte Nr. 1, kuriame nurodoma, kad namo sienų būklė vietomis nepatenkinama; rekomenduojama sienas apšiltinti ir apsaugoti nuo tolimesnio irimo ir drėgmės.

Iš byloje pateikto 2017 m. vasario 22 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 24 matyti, kad, apžiūrėjus fasadus ir bendrojo naudojimo patalpas, nustatyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų blokai sueižėję, siūlės užtaisytos hidroizoliaciniu mišiniu, vietomis hermetikai susenę ir sutrūkinėję, galinių sienų apdailos plytelės vietomis atsiklijavusios. Pareikalauta vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pasiūlyta organizuoti ir atlikti išorinių atitvarų atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

Iš 2018 m. liepos mėn. atlikto patikrinimo akto nustatyta, kad „atskirose vietose tarp g/b sieninių panelių bei rūsio blokų įrengtose siūlėse atsivėrė plyšiai bei atskirose vietose siūlėse tarp g/b sieninių panelių anksčiau sandarintose vietose; galinėje pastato sienoje atsivėrusioje siūlėje tarp sieninių g/b panelių išlindo sandarinimo gaminys – gernitas, dėl ko yra galimybė vandeniui patekti į vidaus patalpas“. Šalinant nustatytus defektus, rekomenduota „atskirose lauko sienų vietose naujai bei anksčiau sandarintose siūlėse atsivėrusius plyšius užsandarinti tam tikslui skirtais mišiniais – hermetikais, arba namo sienas apšiltinti, apsaugant sienas nuo tolimesnio drėgmės skverbimosi į vidaus patalpas. Užsandarinti siūlę, atsivėrusią namo galinėje sienoje“.

Namo gyventojų teikti prašymai bendrijai bei prie patikrinimo aktų pateiktos nuotraukos patvirtina, kad namo galinių sienų būklė buvo prasta, atsivėrę plyšiai. Daugiabučio gyvenamojo namo paprastojo remonto projekto, kuris teikiamas statybos leidimui gauti, projektiniuose sprendiniuose numatytas galinių sienų remontas, vadovaujantis pastato apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog „galinių sienų stovis labai prastas, yra nutrupėjimų, siūlės nesandarios“.

Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. DNSB „Goda“ valdybos narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad buvo paskelbtas konkursas dėl namo galinių sienų remonto, nes buvo gauti gyventojų prašymai dėl kiaurų namo sienų ir atlikus namo techninę priežiūrą nustatyti šoninių sienų defektai – plyšiai, nutrupėjimai. Iš susirinkimo protokolo taip pat nustatyta, kad susirinkime buvo pateikta informacija apie konkurse sudalyvavusių įmonių pasiūlymus ir nutarta rangos sutartį sudaryti su mažiausią kainą pasiūliusiu rangovu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimas priimtas ne dėl visų namo fasadų remonto ir šiltinimo, nes tam negautas gyventojų sutikimas, bet tik dėl namo galinių sienų, kurių būklė itin prasta dėl atsivėrusių plyšių.

Ginčo daugiabučio galinės sienos (atitvarai) yra pripažįstamos pagrindine namo konstrukcija CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovei, kaip ir kitiems ginčo daugiabučio būtų ir kitų patalpų savininkams, tenka įstatyme įtvirtinta pareiga prisidėti prie jo būklės išlaikymo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo pastato gyvenamojo namo galinės sienos neatitiko privalomųjų STR 1.07.03:2017 reikalavimų, kadangi buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai – mechaninis patvarumas ir pastovumas, reikalavimai išlaikyti gyvenamųjų namų inžinerinių sistemų savybes, užtikrinti statinio konstrukcijų techninę būklę, kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, todėl ginčo remontas buvo būtinas turtui (bendrosios dalinės nuosavybės objektui) išsaugoti. Teismo vertinimu, namo galinių sienų būklė, kuri neatitinka STR 1.07.03:2017 reikalavimų, gali būti priskirta privalomiesiems reikalavimams ir todėl jų remontas būtų būtinas. Ši aplinkybė vertintina pagal tai, kad sienų būklė esmingai riboja statinio naudojimą, nes praleidžia drėgmę. Besikaupianti drėgmė gali gadinti turtą, pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip kritinė ar avarinė.

Kadangi ginčo daugiabučio galinės sienos iki rangovo atlikto remonto buvo blogos būklės, jos neatitiko privalomų statinio naudojimo reikalavimų, tai lėmė pareigą jas remontuoti, o atsakovei prisidėti prie remonto išlaidų dalies atlyginimo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis), net ir nesant atsakovės sutikimo.

Ieškovės teigimu, darbai buvo atlikti ir priimti. Nors darbų perdavimo–priėmimo aktai į bylą nepateikti, atsakovė darbų atlikimo fakto ir jų kokybės neginčijo. Iš skolos suvestinės matyti, kad atsakovei proporcingai turimo turto daliai paskaičiuota dalis išdėstyta per 5 mėnesių laikotarpį.

Teismo vertinimu, ieškovė, būdama gyvenamojo namo administratoriumi ir techniniu prižiūrėtoju, siekdama užtikrinti gyvenamojo namo atitiktį privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams ir vykdydama savo pareigas, teisėtai ir pagrįstai organizavo namo galinių sienų remonto darbus. Išlaidos yra patirtos vykdant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atsakovė privalo proporcingai jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje atlyginti patirtas išlaidas (t. y. 224,44 Eur).

Atsakovė teigia, kad neturi pareigos mokėti už remonto darbus, mano, kad statybos atliktos nelegaliai.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kad šiuo metu vyksta statybos leidimo gavimo procesas, į bylą pateiktas paprastojo remonto projektas, duomenys, kad minėtas projektas pateiktas kompetentingoms institucijoms, išduodančioms statybą leidžiančius dokumentus.

Byloje nėra ginčo, kad remonto darbai yra atlikti ir priimti. Teismo vertinimu, atsakovės deklaratyvūs argumentai dėl netinkamo ieškovės statybos darbų vykdymo, negaunant leidimo, nepagrįsti, nes atsakovei kartu su kitais bendraturčiais priklausantis bendrosios nuosavybės objektas yra pagerintas ir bendraturčiai juo naudojasi, o statybos darbų įteisinimo procesas vyksta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškiniu nereikalauja priteisti išlaidų, patirtų šalinant savavališkos statybos padarinius, todėl vien procedūriniai statybos darbų organizavimo pažeidimai, kuriuos ieškovė šalina, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti už atliktus darbus. Priešingu atveju, atsakovė įgytų nepagrįstą pranašumą kitų bendraturčių, kurie už remonto darbus jau sumokėjo, atžvilgiu. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, kad atliktų darbų ieškovė negalės įteisinti ir gauti statybą leidžiančių dokumentų. Jei taip nutiktų, bendrosios nuosavybės savininkai turės teisę reikšti ieškovei reikalavimus dėl atsakomybės taikymo ar žalos priteisimo. Nagrinėjamu atveju klausimai, susiję su ieškovės organų veikla / neveikimu ir dėl to galimai padaryta žala, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės nepaneigia atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkės, pareigos mokėti už bendro naudojimo objektų administravimą, prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų būklės išlaikymo, nagrinėjamu atveju sumokėti už atliktus namo galinių sienų remonto darbus.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 224,44 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (224,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos.

Ieškovė nuo žyminio mokėjimo pateikiant ieškinį atleista, todėl iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaidas už teisines paslaugas, šių išlaidų dydžio nenurodo. Iš prie ieškinio parteiktų priedų matyti, kad ieškovė pateikė IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, jog už 11 ieškinių parengimą ieškovei priskaičiuota 1 100 Eur suma. Taip pat ieškovė pateikė 2020 m. sausio 17 d. tarp DNSB „GODA“ ir IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ sutarytą konsultacinių paslaugų teikimo sutartį.

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...>įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-613/2020).

CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo sumokėtos individualiai įmonei „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ už ieškinio paruošimą, atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis), todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. G. 224,44 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų 44 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 224,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Goda“.

Priteisti iš atsakovės D. G. 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.