- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-360-253/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), G. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys G. K., daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. R. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama suinteresuotam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini) pirmininkei G. K. už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 3 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų reikalavimų nevykdymą skirti baudą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė G. K. pagal privalomąjį nurodymą iki 2020 m. liepos 3 d. nepašalino statybos padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10230-965/2020 pareiškimas tenkintas. DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkei G. K. paskirta 3,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius reikalavimo neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė G. K. nesutikdama su minėta nutartimi apskundė ją Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1405-513/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl baudos skyrimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad statybos leidimas nereikalingas, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta, kadangi dėl griūvančios galinės pastato sienos buvo kilusi reali grėsmė, kad įvyks avarija. Tokią aplinkybę nuolat fiksavo techninis prižiūrėtojas, jis rekomendavo pašalinti grėsmes atliekant remontą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Minėta nutartimi nutarė paskirti DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkei G. K. 3,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius reikalavimo neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai.
6. Teismas nurodė, jog skolininkė buvo įpareigota išardyti savavališkai perstatytas ypatingųjų statinių kategorijos statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę. Konstatuota, jog privalomasis nurodymas yra asmeninio pobūdžio ir jį gali įvykdyti tik pati skolininkė.
7. Teismas nustatė, kad skolininkė privalomojo įpareigojimo iki privalomajame nurodyme nustatyto termino neįvykdė, jokių aktyvių veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius neatliko. Pažymėjo, jog skolininkė į teismą su prašymu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė.
8. Teismas iš byloje pateiktų duomenų – 2016 m. birželio 23 d. statinio apžiūros akto (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 22 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 16 d. statinio apžiūros akto nustatė, kad fasadinių sienų būklė yra prasta, pažymėjo, jog byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų konstatuota avarinė namo (duomenys neskelbtini), galinių sienų būklė. Nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad statybą leidžiantis dokumentas atliktiems darbams yra nereikalingas.
9. Teismas įvertinęs tai, jog skolininkė neįvykdė Statybos inspekcijos privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų, pažeidimo trukmę, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nusprendė, kad antstolės prašymas, kuriuo prašoma spręsti atsakomybės už privalomojo nurodymo nevykdymą klausimą, t. y. skirti baudą, tenkintinas.
10. Teismas nurodė, kad, siekiant nepažeisti išieškotojos interesų, nepagrįstai neapsunkinti skolininkės finansinės padėties, taip pat siekiant, kad skiriama bauda turėtų realų poveikį asmeniui, kuris turi pareigą vykdyti antstolio teisėtą reikalavimą, siekiant išlaikyti išieškotojo ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skolininkei skirtina artimesnė minimumui 3,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną valstybės naudai.
11. Teismas išaiškino, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė G. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą dėl baudos skyrimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (pastato apžiūros aktai, energetinis auditas) nurodo, jog namas neatitinka energinių reikalavimų (dėl sienų susidėvėjimo ir įvairių plyšių energinis naudingumas neatitinka aplinko ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. Dl-754 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimų, keliamų minimaliems energijos vartojimo efektyvumo rodikliams). Statinio apžiūra vyksta statinį apžiūrint vizualiai, t. y. neatliekant jokių papildomų tyrimų (kaip buvo padaryta pastato energinį naudingumą vertinant analizuojant šildymo kaštus rengiant energinį auditą). Teismo pozicija dėl namo būklės neatitinka išvados, jog namo būklė nereikalavo neatidėliotinų veiksmų, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas Statybos įstatymo 27 straipsniu 1 dalies 5 punkto pagrindu. Iš visų apžiūros aktų matyti, jog namas nebeatitiko esminių reikalavimų, todėl buvo būtina jį nedelsiant (iki šildymo sezono) tvarkyti.
12.2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1405-513/2020, nurodė, jog šioje byloje būtina aiškinti aplinkybes, susijusias su padariniais, kurie kiltų įvykdžius privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kurias apeliacinis teismas nurodė išsiaiškinti.
12.3. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi aplinkybės, susijusios su namo būkle, t. y. į bylą nebuvo įtraukta institucija, kuri privalo prižiūrėti daugiabučių namų būklę ir išduoti (neišduoti) statybą leidžiančius dokumentus – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius. Ši institucija galėtų būti priskirta prie išvadą teikiančios institucijos, nes būtent ši institucija kontroliuoja bendrijų veiklą ir išduoda statybą leidžiančius dokumentus. Neįtraukęs šios institucijos ir negavęs išvados teismas negali prieiti išvados dėl statybos leidimo būtinumo šiuo atveju ir negali paneigti situacijos, kuri numatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
12.4. Nurodo, kad antstolės reikalavimas skirti baudą neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų ir turėjo būti sprendžiamas protingai, t. y. įpareigojant skolininkę išsiimti (ar bent siekti) statybą leidžiantį dokumentą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo netenkinti atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas pagrįstai tenkino antstolės pareiškimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka skyrė skolininkei baudą. Inspekcijos nuomone, teismas teisingai parinko skirtinos baudos dydį, jis yra proporcingas teisės pažeidimo pobūdžiui, be to, skolininkė atskirajame skunde baudos dydžio nekvestionuoja.
13.2. Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas nėra bylos pagal antstolio pareiškimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo dalykas, todėl teismas apskritai galėjo nenagrinėti skolininkės nurodytų aplinkybių dėl statinio avarinės būklės ir statybą leidžiančio dokumento privalomumo, tačiau, nežiūrint į tai, pateikė savo motyvus dėl skolininkės nurodytų aplinkybių. Tai, jog 2019 metais surašytame akte konstatuota, jog pastato fasadinių sienų būklė labai prasta, leidžia daryti išvadą, kad statinio techninė priežiūra nuo pat pastato pastatymo nebuvo tinkamai vykdoma, ir tai, kad pastato fasadinėms sienoms būtinas remontas, neatleidžia pastato naudotojo nuo teisės aktuose įtvirtintos tvarkos laikymosi ir nesudaro pagrindo statybos darbus vykdyti neturint išduoto statybą leidžiančio dokumento.
13.3. Gręsiant statinio avarijai, skolininkė turėjo imtis tik tokių statybos veiksmų, kurie yra neatidėliotini ir skirti šiai grėsmei pašalinti, tačiau tai nereiškia, kad gali vykdyti visus statybos darbus tą darydama savo nuožiūra ir be statybą leidžiančio dokumento. Kadangi statybą leidžiančio dokumento skolininkė neturėjo, Inspekcija pagrįstai jos atliekamus veiksmus kvalifikavo kaip savavališką statybą ir surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą.
13.4. Inspekcijos privalomajame nurodyme buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos CPK nustatyta tvarka. Skolininkė nors ir nesutiko su savavališkos statybos aktu bei privalomuoju nurodymu, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl privalomojo nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl darytina išvada, kad su nurodytu privalomuoju nurodymu ir jo neįvykdymo pasekmėmis sutiko ir kelti ginčo dėl to šiame etape nebegali, nes klausimas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo turėjo būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais.
13.5. Tik nuo pačios skolininkės valios ir pasirinkimo priklauso, kokiu būdu ji šalins nustatytus pažeidimus. Teismas, skirdamas baudą, nesprendė ir neįpareigojo skolininkės išardyti savavališkai perstatytas ypatingųjų statinių kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, o tik, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio nuostatomis, paskyrė baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą.
13.6. Inspekcijos nuomone, teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
16. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
17. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Statybos inspekcijos 2020 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas ypatingųjų statinių kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką (kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio šiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir sutvarkyti statybvietę priverstinio vykdymo.
18. Bylos duomenimis, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2020 m. sausio 29 d. DNSB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri 2020 m. sausio 31 d. prašymą atmetė nurodydama dvi pastabas: 1) neįvykdytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimas ir nepateikti privalomi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytiniai sutikimai ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas; 2) DNSB (duomenys neskelbtini) su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepridėjo 2019 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini).
20. 2020 m. liepos 10 d. Statybos inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – IS) „Infostatyba“ duomenis nustatyta, kad projektas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neparengtas, o statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Šio akto pagrindu 2020 m. liepos 20 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, o savavališkos statybos, užfiksuotos savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), padariniai yra nepašalinti.
22. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atmetė DNSB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktą pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
23. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl sprendimo neįvykdymo, nes DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė G. K. nėra įvykdžiusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 3 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų reikalavimų.
24. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl baudos skyrimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių ir galimybės realiai jį įvykdyti bei kilsiančių pasekmių įvykdžius pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nesiaiškino.
25. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino, skolininkei paskirtina 3,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną valstybės naudai. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų pateisinti skolininkės elgesį dėl privalomojo nurodymo nevykdymo.
26. Apeliantė nesutikdamas pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą; nesilaikė apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų išsiaiškinimų.
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, toliau pasisako dėl skundžiamos teismo nutarties, kartu pasisakydamas dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
28. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą, šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, nėra.
29. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
30. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
32. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, kad per nustatytą terminą statybos padariniams pašalinti suinteresuotas asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) jų nepašalino, jokių aktyvių veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius neatliko, į teismą su prašymu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė, jokių duomenų į bylą, kodėl daugiau nei per metus laiko dokumentacija nebuvo sutvarkyta ir dėl kokių priežasčių tai padaryti užtruko, nepateikė. Pažymėjo, kad, sprendžiant dėl baudos skyrimo, vertintinos tik tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos privalomojo nurodymo ir sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, akto surašymo metu, tai, kad skolininkė po nustatyto termino galbūt atlieka veiksmus, siekdama įteisinti savavališką statybą, gali turėti reikšmės, tik sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio. Pabrėžė, jog nepaisant to, kad valstybė remia ir skatina pastatų modernizavimą įgyvendindama Europos Sąjungos programas, neatleidžia nuo pareigos minėtus darbus vykdyti laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų ir turėti tam reikalingus dokumentus. Teismas nurodė, jog, atlikdama savavališką statybą be statybą leidžiančio dokumento, skolininkė turėjo suvokti ir turi prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes.
33. Pažymėtina, kad privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį.
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo konktekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 36 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.
36. Nagrinėjamu atveju, minėta, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2020 m. sausio 29 d. DNSB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją; 2020 m. vasario 10 d. bendrijos pirmininkė kreipėsi į Inspekciją prašydama išaiškinti, kaip toliau jai reikėtų elgtis, kokius reikalavimus projektui kelia Inspekcija; 2020 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, nors nagrinėjamu atveju privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos pašalinimo terminas suėjo, tačiau dar jam nesuėjus suinteresuotas asmuo G. K. ėmėsi veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
37. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje akcentavo, jog nagrinėjamu atveju teismas turi vertinti privalomojo nurodymo įvykdymo realumą pasekmių požiūriu, t. y. kokie padariniai kils įvykdžius privalomąjį nurodymą tokiu būdu, kaip jame nurodyta (išardžius savavališkai perstatytas ypatingųjų statinių kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio šiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir kas bus pasiekta grąžinus daugiabučio gyvenamojo namo būklę į buvusią prieš atliktus statybos darbus, ar pasiektas rezultatas būtų adekvatus ir protingas; taip pat patikrinti teismui prieinamus Valstybinio socialinio draudimo duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų Bendrijos pirmininkės teiginius apie jos ilgalaikį nedarbingumą. Šių aplinkybių bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nevertino.
38. Apibendrinant išdėstytas aplinkybės, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas atskleisti ginčo esmę, turėjo vertinti privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastis (kas trukdo įvykdyti privalomąjį nurodymą), galimybes realiai jį įvykdyti ir kilsiančias pasekmes įvykdžius. To nepadarius nėra atskleista bylos esmė, t. y. nėra nustatytos svarbios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, leidžiančius daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų pateisinti skolininkės elgesį dėl privalomojo nurodymo nevykdymo. Kadangi šiuo atveju nagrinėdamas prašymą dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teismas iki galo neatskleidė bylos esmės, byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
40. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl baudos skyrimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
41. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali už bylos šalį įgyvendinti jos procesinių teisių ir pareigų. Bylos šalis, pati to nesugebėdama padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėdamas iš naujo, pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkei G. K. turi pasiūlyti pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti baudos skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.