- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2736-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15334-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. C. skundu dėl antstolio veiksmų, kuriame kartu suformuluotas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė:
1.1 atleisti jį nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėjimo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą;
1.2 sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
1.3 sujungti vykdomąsias bylas ir jų vykdymą;
1.4 sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0178/23/01720 vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos;
1.5 panaikinti 2023 m. spalio 6 d. antstolio Dainiaus Šidlausko raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-178-15280, 2023 m. spalio 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-178-15291, 2023 m. spalio 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-178-15277 ir jų vykdymą bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0178/23/01720; 6) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas kaip nepagrįstas ir sustabdyti jų išieškojimą bei išmokėjimą.
2. Pareiškėjas A. C. nurodė, kad:
2.1. jis nėra skolingas išieškotojai, ginčas tarp išieškotojo ir pareiškėjo dar nėra pasibaigęs, o 2023 m. rugsėjo 27 d. neteisėtai išduotas vykdomasis dokumentas negalioja, nes pareiškėjas dėl jo pateikė skundą;
2.2. antstolio Dainiaus Šidlausko procesiniai dokumentai, raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų yra neproporcingi, nesąžiningi, prieštaraujantys kitiems teisės aktams;
2.3. vykdymo išlaidos – nepagrįstos, neracionalios, išpūstos ir lupikiškos;
2.4. tik išnagrinėjus jo skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl, siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo skundo prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje, teismo turi būti patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad:
3.1. vien faktinių aplinkybių išdėstymo ir skundo reikalavimų suformulavimo nepakanka įvertinimui, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai pagrįstas tiek, kad sukurtų sąlygas stabdyti visus priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmus;
3.2. pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą. Skundas grindžiamas abstraktaus pobūdžio teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, bet ne su ginčijamais antstolio veiksmais;
3.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13962-1134/2022, kurio pagrindu atsakovo A. C. atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs;
3.4. pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, o priežasčių, dėl kurių būtina stabdyti vykdymo veiksmus, nenurodė;
3.5. teismas nenustatė realios grėsmės būsimo procesinio sprendimo vykdymui. Išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo skundo reikalavimus: atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; sujungti vykdomąsias bylas ir jų vykdymą; sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0178/23/01720 vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; panaikinti procesinius dokumentus (raginimą įvykdyti sprendimą 2023-10-06 Nr. S-23-178-15280, vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2023-10-06 Nr. S-23-178-15291, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023-10-06 Nr. S-23-178-15277 vykdomojoje byloje Nr. 0178/23/01720) ir jų vykdymą, bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0178/23/01720; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas (vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2023-10-06 Nr. S-23- 178-15291). Nurodo, kad:
Šalies argumentai
4.1 teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė esmines teisines bylos aplinkybes. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pats vykdomasis raštas nėra galiojantis, nes dėl jo neteisėtumo buvo pateiktas atsakovo skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas ir preliminariai įvertinus jo pateiktus argumentus, jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje yra pakankamai akivaizdi (labiau tikėtina) šio reikalavimo tenkinimo tikimybė. Pareiškėjas pasirinko leistiną ar aiškiai įmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris yra pagrįstas skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (jų visuma). Teismas turėjo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nutartis yra naikintina;
4.2 pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo ieškinio (skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėjas nurodė esmines aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrindė antstolio veiksmų neteisėtumą;
4.3 skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, bet ne su ginčijamais antstolio veiksmais. Kadangi įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti, tai antstolis turėjo pasielgti protingai, racionaliai ir socialiai atsakingai ir dėl nebaigtų kitų ginčo bylų, ir dėl šalyje ir pasaulyje esančios ekstremalios situacijos, infliacijos, karo, ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teisme bus nagrinėjamas atsakovo A. C. atskirasis skundas dėl 2023 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumo, nors tai savaime ir nepaneigė antstolio vykdomo teismo sprendimo vykdytinumo, tačiau buvo pagrindas skundo prašymą tenkinti, nes iš neteisės teisė negimsta;
4.4 pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimą dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, ir nurodė priežastis, dėl kurių buvo būtina stabdyti vykdymo veiksmus, taip pat teismas turėjo nustatyti realią grėsmę būsimo procesinio sprendimo vykdymui. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti tenkintas;
4.5 atmestinas neteisėtas ir nelogiškas aiškinimas, jog CPK 626 straipsnyje yra reglamentuoti privalomieji vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai, nes teismas atlieka antstolio veiksmų kontrolę. Toks pasiūlymas yra neracionalus ir neprotingas. Antstolis jau atmetė pareiškėjo skundą ir persiuntė jį teismui, todėl toks teismo išaiškinimas yra niekinis ir nesuprantamas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13962-1134/2022 ieškovei UAB ,,Vilniaus vandenys“ iš atsakovo A. C. priteisė 445,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (445,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 102,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas yra įsiteisėjęs.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-13962-1134/2022 išdavė vykdomąjį raštą. Teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ištaisė 2023 m. rugsėjo 26 d. vykdomajame rašte padarytą rašymo apsirikimo klaidą, t. y. 9 pastraipoje vietoje neteisingai nurodyto skolininko, įrašant teisingą skolininką.
10. A. C. pateikė atskirąjį skundą dėl 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo nutarties ištaisyti rašymo apsirikimą 2023 m. rugsėjo 26 d. vykdomajame rašte. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą pareiškėjo (apelianto) atskirąjį skundą.
11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo (apelianto) atskirąjį skundą dėl 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo nutarties ištaisyti rašymo apsirikimą 2023 m. rugsėjo 26 d. vykdomajame rašte.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-20845-1019/2023 atmetė pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra įtvirtinta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
15. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas.
16. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
17. Apeliantas teigia, kad jo skundas grindžiamas tuo, kad vykdomasis raštas nėra galiojantis, nes dėl jo neteisėtumo buvo pateiktas atsakovo skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas, ir preliminariai įvertinus jo pateiktus argumentus, jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje yra pakankamai akivaizdi šio reikalavimo tenkinimo tikimybė, todėl prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris yra pagrįstas skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (jų visuma). Teismas turėjo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet nutartis priimta visą tai ignoravus. Teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir kadangi pareiškėjas nurodė esmines aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrindė antstolio veiksmų neteisėtumą. Skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, bet ne su ginčijamais antstolio veiksmais.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas grindžiamas abstraktaus pobūdžio teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, bet ne su ginčijamais antstolio veiksmais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13962-1134/2022, kurio pagrindu atsakovo A. C. atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs.
19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad vykdomasis raštas nėra galiojantis. Apeliantas nepaneigė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13962-1134/2022, kurio pagrindu atsakovo A. C. atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad išduotas vykdomasis raštas yra negaliojantis ar jis yra išduotas neteisėtai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas abstraktaus pobūdžio teiginiais. Apeliacinės instancijos vertinimu, panašiais ir pasikartojančiais deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti objektyviais duomenimis, yra grindžiamas ir apelianto atskirasis skundas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų. Nors minėta nutartis šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi, tačiau tai sustiprina prielaidą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nėra preliminariai pagrįstas. Minėtą prielaidą pagrindžia ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo (apelianto) atskirąjį skundą dėl 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo nutarties ištaisyti rašymo apsirikimą 2023 m. rugsėjo 26 d. vykdomajame rašte. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra preliminariai nepagrįstas.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus skundo pagrįstumo sąlygai) lemia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
21. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas turėjo nustatyti realią grėsmę būsimo procesinio sprendimo vykdymui, todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti tenkintas.
22. Pirmosios instancijos teismas nenustatė realios grėsmės būsimo procesinio sprendimo vykdymui.
23. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, grįsdamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliantas turėjo pareigą pateikti tokius įrodymus, kurie suformuotų teismo įsitikinimą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teko būtent apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė būsimo procesinio sprendimo vykdymui, nepateikė, todėl apelianto teiginiai laikytini neįrodytais.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto nurodytos aplinkybės, nepateikus įrodymų, neleidžia daryti išvados, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
25. Apeliantas teigia, kad atmestinas ir teismo atskirai pareiškėjui neteisėtas ir nelogiškas išaiškinimas, jog CPK 626 straipsnyje yra reglamentuoti privalomieji vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai, nes teismas atlieka antstolio veiksmų kontrolę, todėl toks pasiūlymas yra neracionalus ir neprotingas, be to antstolis jau atmetė pareiškėjo skundą ir persiuntė jį teismui, todėl toks teismo išaiškinimas yra niekinis ir nesuprantamas.
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, jog CPK 626 straipsnyje yra reglamentuoti privalomieji vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai, todėl pareiškėjas, manydamas, jog egzistuoja CPK numatytas privalomasis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas, turi teisę kreiptis į antstolį su prašymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo, dėl ko antstolis turėtų priimti motyvuotą patvarkymą (sustabdyti vykdomąją bylą arba atsisakyti sustabdyti), kuris gali būti skundžiamas teismui CPK nustatyta tvarka.
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu. Apelianto argumentai, kad toks teismo išaiškinimas yra niekinis, nesuprantamas, neteisėtas ir nelogiškas yra atmestini kaip nepagrįsti ir vertinti kaip deklaratyvūs apelianto išvedžiojimai, paremti asmeniniu atsakovo vertinimu ir padaryti ignoruojant CPK nustatyta tvarką bei interpretuojant ją išimtinai sau palankiu būdu. Be to, minėtas teismo išaiškinimas nedaro įtakos ir nėra susijęs su tuo, kad buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
28. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jas taikyti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.