Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. C. 2023-10-19 skundu dėl antstolio D. Š. veiksmų prašo: 1) atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jo skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą; 2) sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) sujungti vykdomąsias bylas ir jų vykdymą; 4) sustabdyti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; 5) panaikinti procesinius dokumentus (raginimą įvykdyti sprendimą 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jų vykdymą, bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas (vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip nepagrįstas, ir sustabdyti jų išmokėjimą, nes skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, įgyvendindamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo pateiktų skundų išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstoliui D. Š. išieškotoja UAB „Vilniaus vandenys“ 2023 m. spalio 6 d. pateikė prašymą Dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriame skolininkas yra A. C., piniginis išieškojimas 548,50 Eur (pagal 2023-09-27 teismo vykdomąjį raštą). 2023 m. spalio 6 d. antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė vykdomąjį dokumentą – Teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija – Vilniaus miesto apylinkės teismas, skolininkas A. C., išieškotoja UAB „Vilniaus vandenys“, piniginis išieškojimas – 445,80 Eur skola, 102,70 Eur žyminis mokestis (skola) ir skaičiuoti palūkanas. 2023 m. spalio 6 d. priėmė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 6 d. antstolis priėmė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta 46,89 Eur (iš viso) vykdymo išlaidų.

Dėl vykdomųjų bylų sujungimo.

Nustatyta tvarka vykdomieji dokumentai antstoliams paskirstomi, neatsižvelgiant į vykdomuosius dokumentus, pateiktus vykdyti iki įstatymo Nr. XIII-2721 įsigaliojimo. Antstolis D. Š. nurodo, kad jis nuo 2019-10-08 jau vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. C., taip pat nuo 2021-08-24 vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021-11-18 vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022-08-30 vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrindo teigti, kad, priskiriant vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. C. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti CPK 650 straipsnio reikalavimai, nėra.

Dėl procesinių dokumentų panaikinimo (patvarkymas Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini)) bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima sprendimą (nutartį, teismo įsakymą), šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai (CPK XLVI skyrius).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti procesinius dokumentus: Raginimą įvykdyti sprendimą 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini), Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų vykdymą, bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, privalo patikrinti 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Taigi antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė priteisti ieškovei UAB ,,Vilniaus vandenys“ iš atsakovo A. C. 445,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (445,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 102,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas atsakovo A. C. apeliacinis skundas, kuriuo atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino atsakovo A. C. prašymų atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą; nustatyti atsakovui A. C.terminą iki 2022 m. spalio 31 d. (įskaitytinai) sumokėti 20 Eur žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino atsakovo A. C. pakartotinio prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; nustatė atsakovui papildomą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus. 2022 m. lapkričio 24 d. atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą, o 2022 m. gruodžio 28 d. atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus prie atskirojo skundo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą; nustatyti atsakovui A. C. naują terminą, t. y. iki 2023 m. sausio 20 d. (įskaitytinai), atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartyje, pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo A. C. pakartotinio prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; atsakovo A. C. apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 2023 m. vasario 13 d. atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netenkinti atsakovo A. C. prašymo dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti ir grąžinti pateiktus procesinius dokumentus padavusiam asmeniui. Atsakovas 2023 m. gegužės 30 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2023 m. gegužės 22 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) išdavė Vykdomąjį raštą. Teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ištaisė 2023 m. rugsėjo 26 d. vykdomajame rašte, išduotame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą rašymo apsirikimo klaidą, t. y. 9 pastraipoje, t. y. vietoje neteisingai nurodyto skolininko, rašant teisingą skolininką ,,Skolininkas: A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Ištaisius vykdomajame rašte klaidą, 2023 m. rugsėjo 27 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo teismas nusprendė: priteisti ieškovei UAB ,,Vilniaus vandenys“ iš atsakovo A. C. 445,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (445,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 102,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų turinio, pareiškėjas šiame skunde ginčija ne tik antstolio veiksmus, bet ir įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes, jo nuomone, ginčas tarp šalių dar nėra pasibaigęs, neteisingai ir neteisėtai paskaičiuota jo menama skola iš viso negalėjo būti priteista. Tačiau teismas pažymi, kad, kaip nustatyta iš Liteko duomenų, 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs, todėl vykdytinas (CPK 18 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis nėra kompetentingas spręsti, ar sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas bei pats vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas, ir gavęs vykdomąjį dokumentą gavęs antstolis privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, dėl kurių antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad, pateikiant vykdymui vykdomąjį dokumentą, būtų buvę nustatytos akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertintina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pareiškėjas nurodo, kad nėra skolingas ieškovei, todėl ieškovės vienašališkas, tinkamai ir jokiu galimu būdu neperspėjus pareiškėjo, sprendimas kreiptis į antstolį buvo nesąžiningas. Teismas pažymi, kad nėra numatytos pareigos ieškovei perspėti skolininką, jog ketina kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo veiksmų.

Pareiškėjas ginčija vykdomųjų raštų išdavimą; nurodo, kad ieškovei negalėjo būti pakartotinai išduotas vykdomasis raštas dėl tos pačios skolos, nes 2023 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo panaikintas, o teismo išduotas dar vienas 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė nepagrįstai gavo net du vykdomuosius raštus. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. išduotame vykdomajame rašte buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl ji ištaisyta, išduodant 2023 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį raštą. Šiuo atveju nėra susidariusi tokia situacija, kad dėl tos pačios skolos išieškojimas iš to paties skolininko būtų vykdomas pagal du skirtingus vykdomuosius raštus. Išieškotoja, 2023 m. spalio 6 d., teikdama antstoliui Prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nurodo, kad pateikia antstoliui 2023 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį raštą. Vadinasi, antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo skolos išieškojimą iš skolininko 2023 m. rugsėjo 27 d. vykdomojo rašto (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu teisėtai.

Vadovaujantis 632 straipsnio 1 dalimi, vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui. Pareiškėjas prašo teismo užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš skunde nurodytų aplinkybių, teismas vertina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Kaip jau buvo minėta, vykdomasis dokumentas yra galiojantis, išduotas teisėtai pagal galiojantį ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, jis yra teisėtai priimtas vykdyti, pats vykdomasis dokumentas, kuris yra vykdymo pagrindas, nėra panaikintas, vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo.

Dėl Raginimo įvykdyti sprendimą 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nesutinka su antstolio 2023 m. spalio 6 d. Raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytu 10 d. terminu nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolininkui skolą ir vykdymo išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad raginimas yra neteisėtas, nes jo nustatymas, kad raginama per 10 d. nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolą (CPK 659 straipsnio 1 dalis) iš esmės prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir Europos Komisijos direktyvoms, bei Lietuvos Respublikos įstatymams.

Vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, nutarties 16 punktas). Toks 10 dienų terminas imperatyviai nustatytas įstatymo – CPK 659 straipsnio 1 dalyje. Ta aplinkybė, jog CPK 659 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 dienų terminas yra trumpesnis už CPK 512 straipsnyje numatytą 20 dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą, teisinės reikšmės neturi. Antstolis vadovavosi CPK 659 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos, todėl Raginimas įvykdyti sprendimą 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nurodytas terminas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų vykdymo panaikinimo.

Antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023-10-06 priėmė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos 43,04 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose; 3,56 Eur už pašto išlaidas, 0,29 Eur pervedimo išlaidos; iš viso 46,89 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nesąžiningos, nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos, todėl administravimo išlaidos (43,04 Eur) yra neteisėtos, ekonomiškai nepagrįstos bei nedetalizuotos; perteklinės (pašto ir pervedimo išlaidos), nes yra išpūstos ir ekonomiškai nepagrįstos (visos išlaidos), todėl antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti. Skolininko teigimu, jis galėjo gauti procesinius dokumentus ir internetu, nes antstolis turi jo elektroninio pašto adresus, arba galėjo juos gauti iš viešai prieinamos informacijos ir iš teismų sistemos, ir iš ankstesnių bylų.

CPK 583 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcija. Tai reiškia, kad priverstinio vykdymo procesui be CPK taikomos ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Skolininkui to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis). Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas paprastai siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą (CPK 656 straipsnio 5 punktas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentą (patvarkymą) galima apibrėžti kaip dokumentą (patvarkymą), kuriame antstolis nurodo konkrečiai atliktus vykdymo veiksmus bei jų apimtis, konkrečių vykdymo veiksmų įkainius ir sumą, kuri turi būti atlyginta antstoliui už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-951-933/2019, nutarties 37 punktas).

Pareiškėjas ginčija 43,04 Eur dydžio vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punktą vykdomosios bylos administravimo išlaidos bylose dėl sumų nuo 300 Eur iki 600 Eur išieškojimo lygios 28,00 Eur. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Vykdymo veiksmų atlikimo metu vartotojų kainų indeksas buvo 153,70, todėl vykdymo išlaidos pagrįstai buvo indeksuojamos. Šiuo atveju vykdomas 445,80 Eur skolos, 102,70 Eur žyminio mokesčio (skolos) ir 10,32 Eur palūkanų išieškojimas, todėl pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punktą būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 28,00 Eur ir atitinkamai taikomas vartotojų kainų indeksas (153,70). Antstolis vykdymo išlaidų paskaičiavime pagrįstai nurodė jo surašymo metu galiojusį ketvirčio vartotojų kainų indeksą (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos). Nors pareiškėjas (skolininkas) nurodė, kad 43,04 Eur suma nepagrįsta ir lupikiška, tačiau teismas pažymi, jog konkrečios būtinųjų vykdymo išlaidų sumos nustatymas yra įstatymo leidėjo, o ne antstolio ar teismo prerogatyva. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 134, 135 punktai yra imperatyvūs, o juose nurodytos sumos – fiksuotos (konkrečios) ir nepriklausančios nuo antstolio valios, todėl teisinio pagrindo teigti, jog jos (būtinosios vykdymo išlaidos) yra nepagrįstos ar lupikiškos bei tai, kad antstolis nepagrįstai vykdymo išlaidas indeksavo, nėra (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 135 punktai) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2306-794/2022).

Pareiškėjas nesutinka su antstolio paskaičiuotais 3,56 Eur už pašto išlaidas, 0,29 Eur už pervedimo išlaidas; nurodo, kad galėjo gauti procesinius dokumentus ir internetu. Išlaidos, susijusios su pinigų pervedimu bankiniu pavedimu ar persiuntimu paštu, išieškomos iš skolininko (Sprendimų vykdymo instrukcijos 103 punktas). Išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu (Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktas). Vadovaujantis CPK 654 straipsniu, antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 654 straipsniu, antstolis privalėjo patvarkymą dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti siųsti pareiškėjui registruota pašto siunta ir atitinkamai teisėtai prie vykdymo išlaidų priskirti pašto išlaidas. Pareiškėjo prielaidas dėl nepagrįstų, nesąžiningų, lupikiškų 2023-10-06 Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotų išlaidų, teismas atmeta kaip deklaratyvias ir neįrodytas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio detalizuotos išlaidos yra pagrįstos, jų skaičiavimas atliktas vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis. Teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą – panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas (vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2023-10-06 Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstas, ir sustabdyti jų išmokėjimą nėra.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, o tokia teismui suteikta diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė teismui prašymą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje teismas pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą nenustatė, taip pat teismui nėra pateikta argumentų, kodėl CPK 659 straipsnio 1 dalis, pareiškėjo manymu, prieštarauja Konstitucijai. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis įtvirtinta piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarka. Pagal šias pataisas, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. sudaryta galimybė kiekvienam asmeniui tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams. Taigi, jei pareiškėjas mano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, jis tą gali padaryti pats ir nereikšdamas teismui prašymų kreiptis į Konstitucinį teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.