- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-103-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05225-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. Z., V. P.
- Ieškovas
- T. O.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-374-639/2022 pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovėms V. P. ir V. Z. dėl nuosavybės teisių pažeidimo, įpareigojimo leisti atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo ir atsakovių V. P. ir V. Z. priešieškinį ieškovei T. O. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. O. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakoves V. P. ir V. Z. nutraukti neteisėtus veiksmus ieškovės T. O. atžvilgiu ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 20 kv. m dalimi; 2) atsakoves V. P. ir V. Z. įpareigoti leisti ieškovei T. O. perkelti tvorą į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalių A, B ir D ribų, numatytų 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane, vietas atsakovių lėšomis; 3) iš atsakovių V. P. ir V. Z. priteisti ieškovei T. O. 2 018,47 Eur tvoros perkėlimo darbams atlikti; 4) priteisti ieškovės T. O. naudai iš atsakovių V. P. ir V. Z. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad jai nuosavybės teise priklauso 213/683 žemės sklypo dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Likusios žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso atsakovėms V. P. ir V. Z. (toliau – ir atsakovės), atitinkamai – 258/683 ir 212/683 žemės sklypo dalys. 2017 metais ieškovė, įsigydama nekilnojamąjį turtą, pagal 2017 m. sausio 6 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutarties 6.1 punktą, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 727, 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 723, 2005 m. lapkričio 28 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartimi Nr. 5072, 2005 m. gruodžio 16 d. Sutartimi Nr. 5407 yra nustatyta ir viešame registre įregistruota naudojimosi Daiktais tvarka, taip pat tuo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsniu, susitarimas dėl naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo, sudarytas notariškai ir įregistruotas viešame registre, yra privalomas ir asmeniui, vėliau įsigijusiam tokio daikto dalį, sutarė, kad atskirai naudosis žemės sklypo B dalimi (163 kv. m), bendrai naudosis žemės sklypo C (22/66 kv. m) ir E (28/114 kv. m) dalimis. 2006 m. gruodžio 20 d. įregistruotu žemės sklypo planu ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta įregistruotos žemės sklypo vidinio padalinimo schema taip pat yra nustatyta, kad ieškovei T. O. atskirai priklauso žemės sklypo B dalis (163 kv. m); atsakovei V. P. atskirai priklauso žemės sklypo A dalis (193 kv. m); atsakovei V. Z. atskirai priklauso žemės sklypo D dalis (139 kv. m). Paaiškino, kad ji (ieškovė T. O.) Lietuvoje nuolat negyvena, kadangi išvyksta dirbti į užsienį. 2018 metais ieškovė nutarė įrengti tvoras iš abiejų jai priklausančių žemės sklypo B dalies pusių, t. y. tvora atriboti jai priklausančio žemės sklypo B dalį nuo atsakovėms priklausančių A ir D dalių. Ieškovei T. O. atsakovės V. Z. vyras A. Z. pasiūlė tvoras įrengti už mažesnę kainą. Ieškovė su atsakovės vyru A. Z. sutarė, kad jis už 550 Eur, iš kurių 250 Eur sudaro kaina už medžiagas, 300 Eur – už darbus, įrengs tvoras iš abiejų žemės sklypo B dalies pusių. Ieškovė pasitikėjo tiek atsakove V. Z., tiek jos vyru, perdavė pinigus už tvorų įrengimą ir išvyko iš Lietuvos. Grįžusi į Lietuvą ieškovė pamatė, kad atsakovė V. P. iš žemės sklypo A dalies pusės ir atsakovė V. Z. iš žemės sklypo D dalies pusės tvoras pasistatė ne pagal įregistruotą žemės planą, o ant ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo B dalies. Dėl savavališkai pastatytų tvorų atsakovių žemės sklypo A ir D dalys padidėjo ieškovei priklausančio žemės sklypo B dalies sąskaita, o ieškovės valdomas žemės sklypas sumažėjo. Šiuo metu ieškovė vietoje žemės sklypo plane nurodytų ir valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre įregistruotų 163 kv. m gali valdyti ir naudotis tik 143 kv. m. Atsakovės atsisako geranoriškai ir savanoriškai perkelti savavališkai pastatytas tvoras į žemės sklypo dalių ribų vietą.
Atsiliepimas
3. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime teigė, jog ieškinyje nurodomos neteisingos faktinės aplinkybės, dėl kurių byloje kyla ginčas, t. y. nurodė, jog A. Z. (atsakovės V. Z. sutuoktinis) 2018 m. pastatė ne naujas tvoras, o vietoj senų vielos tinklo tvorų tose pat vietose, kur stovėjo senosios tvoros, pastatė segmentines tvoras, tačiau iš ieškovės jokių pinigų negavo. A. Z. tik siūlė ieškovei prisidėti prie tvorų atnaujinimo ir prie bendro namo lietaus sistemos tvarkymo, tačiau ieškovė taip ir nepadengė nei bendros tvoros atnaujinimo darbų, nei namo lietvamzdžių keitimo, nei kitų namo remonto darbų. Pažymėjo, kad vielinė tvora tarp ieškovės nurodomų ginčo sklypo dalių A ir B iki 2018 m. stovėjo nuo 1962 m., o tarp B ir D dalių – nuo 1998 m. Ieškovė iki šiol nuo 2018 m. (kai tvoros buvo atnaujintos) nereiškė jokių pretenzijų atsakovėms, nes laukė, kol A. Z., kuris vienintelis rūpinasi gyvenamojo namo technine būkle, savo lėšomis ir pastangomis sutvarkys ne tik gyvenamą namą, bet ir aplinką. Taip pat nurodė, kad nors ieškovė nurodo, kad jai sumažėjo B dalis 20 kv. m, bet iš jos pateiktų duomenų neįmanoma suprasti, kad taip yra iš tikrųjų. Ieškovė klaidingai nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasi 2006 m. gruodžio 20 d. ginčo sklypo planu, atliko vietos matavimus ir pažymėjo koordinates žyminčias žemės sklypų dalių ribas. Iš ieškinio priedo Nr. 3_1 aiškiai matyti, kad jame vidinio pasidalinimo ribų taškų bei jų koordinačių apskritai nėra nurodyta, ir tai patvirtina ieškinio priedas Nr. 3_2, kur lentelėje yra tik ginčo sklypo ir namo išorinių ribų posūkio taškai, jų koordinatės. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pažymėti to, ko nėra, t. y. vidinio pasidalinimo taškų, kurių nėra nurodyta 2006 m. gruodžio 20 d. ginčo sklypo plane, darytina išvada, kad ji ieškinio 7 priede nurodė taškus, kuriuos pageidavo matyti užsakovė, t. y. ieškovė. Taigi, atsakovių teigimu, jokio atitikimo tarp ginčo sklypo vidinio pasidalijimo, nurodyto 2006 m. gruodžio 20 d. ginčo sklypo plane, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėto ieškinio 7 priede nėra ir net specialistai to atitikimo negali palyginti. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia duomenis, kurie neatitinka fiksuotų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kurie yra natūra. Palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio 7 priede įbraižyto gyvenamojo namo konfigūraciją (namas iškarpytas) ir konfigūraciją gyvenamojo namo, įbraižyto Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, akivaizdžiai matyti, kad konfigūracijos stipriai nesutampa, nes kadastro žemėlapyje šis namas yra ir didesnis ir jis stačiakampio formos. Tai tik parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo sklype nieko nematavo, o braižė ieškinio 7 priedą, remdamasi gerokai pasenusiais duomenimis (2006 m.), arba tiesiog tai, ką norėjo matyti užsakovė. Pažymima, kad ieškovė neįrodė, kad jai trūksta 20 kv. m.
4. Atsakovės taip pat nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 155 nesudarė, todėl jos nėra šios sutarties šalys ir jų teisėms, pareigoms ši sutartis neturi jokios įtakos (teisinės reikšmės). Iš ieškinio ir jo priedų galima suprasti, kad, ieškovės manymu, naudojimosi ginčo sklypu tvarka yra nurodyta 2006 m. gruodžio 20 d. ginčo sklypo plane (ieškinio priedai Nr. 3_1 ir 3_2). Bet, sprendžiant iš to, kad ieškovė prašė matininkų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti atskirame plane vidinio pasidalijimo ribų taškų koordinates, kurios nenurodytos 2006 m. gruodžio 20 d. ginčo sklypo plane (ieškinio priedai Nr. 3_1 ir 3_2), ieškovė pati nežino, kur tiksliai yra faktinės vidinio pasidalijimo ribos. Atsakovėms 2006 m. gruodžio 20 d. ginčo sklypo plane nurodytų vidinio pasidalijimo ribų tiksli vieta taip pat neaiški, tačiau jos savo žemės plotais naudojasi pagal faktą, t. y. pagal labai seniai pastatytas tvoras. Taigi, ši bendraturčių nusistatyta ginčo sklypo plane tvarka yra neaiški, o tai, ką pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra ne kas kita, kaip naudojimosi tvarkos nustatymas iš naujo. 2006 m. gruodžio 20 d. ginčo sklypo plane išorinės ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 3 ir 4 ilgis nurodytas 20,80 m, o ta pati riba, skaičiuojant tarpus tarp vidinio pasidalijimo (9,07 m +7,55 m + 4,15 m), yra tik 20,77 m, todėl paklaida tarp vidinio pasidalijimo ribų ties išorine ginčo sklypo riba tarp posūkio taškų Nr. 3 ir 4 yra 3 cm, o gal ir daugiau. O ties 2006 m. gruodžio 20 d. ginčo sklypo plane nubrėžta išorine riba tarp ribų posūkio taškų Nr. 1 ir 5 apskritai neįmanoma nustatyti tarpų tarp vidinio pasidalijimo ribų, nes sudėjus nurodytus tarpus (3,23 m + 4,89 m. + 0,67 m.) išeina 16,91 m, nors atitinkamos išorinės ribos tarp taškų Nr. 1 ir 5 ilgis yra 21,03 m. Akivaizdu, kad planas yra prieštaringas, netikslus ir juo vadovautis negalima.
5. Atsakovės pabrėžė, jog 2006 m. gruodžio 20 d. ginčo sklypo planas nebuvo skirtas naudojimosi juo tvarkai nustatyti, o buvo skirtas nustatyti ginčo sklypo išorinių ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes prieš tai galiojęs planas (žr. atsiliepimo 1 priedą) buvo parengtas 1997 m. ir vietinėje koordinačių sistemoje. Palyginus šiuos planus (1997 m. ir 2006 m.) matyti, kad juose nustatyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka šiek tiek skiriasi. Taigi byloje pirmiausia kilo ginčas dėl netinkamai nustatytos naudojimosi ginčo sklypu tvarkos ir ją būtina nustatyti iš naujo, o tik tada bus galima spręsti, ar tvoros atitinka nustatytą naudojimosi ginčo sklypu tvarką. Teigė, kad CK 4.81 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, jog, jeigu tarpusavio susitarimas nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Nagrinėjamu atveju 2006 m. gruodžio 20 d. ginčo sklypo plane nurodyta tvarka notariškai nebuvo patvirtinta, o ginčo sklypo planas nebuvo pasirašytas atsakovės V. P., todėl jai ši nustatyta naudojimosi tvarka apskritai negalioja, yra pagrindas iš naujo nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką.
Šalies argumentai
6. Atsakovės pateikė priešieškinį, prašydamos pagal pridedamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko R. S. 2022 m. sausio 19 d. parengtą Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą (M 1:500) nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu, numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tvarką: T. O. naudosis žemės sklypo dalimis C (160/160), B (53/178); V. P. naudosis žemės sklypo dalimis D1 (150/150), D2 (41/41), B (67/178); V. Z. naudosis žemės sklypo dalimis A1 (146/146), A2 (8/8), B (58/178). Teigė, kad pirmoji naudojimosi ginčo sklypu tvarka buvo nustatyta dar 1997 m. ginčo sklypo plane, parengtame ginčo sklypui privatizuoti. Antroji naudojimosi ginčo sklypu tvarka buvo parengta 2006 m. Šiose abiejose schemose nėra vidinio pasidalijimo ribų fiksavimo. Reikia įvertinti ir tai, kad ginčo sklypas buvo išmatuotas ir jo išorinės ribos nustatytos dar 1997 m., kai nebuvo valstybinės koordinačių sistemos (LKS-94), todėl, 2006 m. transformuojant ginčo sklypo išorinių ribų posūkio taškų koordinates į LKS-94 sistemą, šios ribos galėjo natūra pasislinkti. Tokiu atveju būtų neįmanoma nustatyti, kiek ir kuria kryptimi turėtų pasislinkti ir vidinės ginčo sklypo ribos, kai jos nėra „pririštos“ prie koordinačių sistemos. Taigi viena iš priežasčių, kodėl reikia nustatyti naują naudojimosi ginčo sklypu tvarką, yra tai, kad būtų nustatyti ir sužymėti natūra ginčo sklypo vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškai, ką ir bandė padaryti ieškovės pasamdyta matininkų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengti ginčo sklypo planai ir schemos neatitinka natūroje esančių objektų konfigūracijos ir jų išsidėstymo vietų. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkai negalėjo patekti į ginčo sklypą ir todėl jie vietoje nepamatavo jame esančių pastatų, kitų statinių, todėl buvo priversti naudotis pasenusiais duomenimis, surinktais dokumentiniu būdu. Tai paaiškina, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ brėžiniuose nėra atvaizduoti kai kurie geoferenciniai duomenys (pvz., kiemo trinkelės) ar atvaizduoti klaidingai (pvz., namas, tvoros). Palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įbraižyto gyvenamojo namo konfigūraciją su gyvenamojo namo, įbraižyto Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, konfigūracija, matyti, kad jos sutampa. Tai yra antra priežastis, kodėl būtina iš naujo nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas buvo apšiltintas ir jo išorinių sienų ilgiai pakito, gyvenamojo namo siena (šiaurinė) po apšiltinimo atsirėmė į tvorą, skyrusią ginčo sklypo B dalį nuo D dalies pagal 2006 m. naudojimosi tvarką ir sutapo su gyvenamojo namo rytinės sienos linija. Tai įrodo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ir siekia suklaidinti teismą, teigdama, jog tvora, skirianti ginčo sklypo B dalį nuo D dalies pagal 2006 m. naudojimosi tvarką buvo perkelta link gyvenamojo namo, sumažinant ieškovės naudojamą ginčo sklypo B dalį. Iš tikrųjų šios tvoros vieta niekada nesikeitė, o tas tarpas tarp tvoros ir gyvenamojo namo rytinės sienos buvo apšiltintas ir uždėta lauko apdaila, dėl to tvoros dalis, sutapusi su namo rytine siena, buvo tiesiog pašalinta, o kita šios tvoros dalis, atsiremianti į gyvenamojo namo šiaurinį ir rytinį kampus, liko nepakitusi. Gyvenamojo namo apšiltinimu, jo apdaila rūpinosi atsakovės V. Z. vyras, o ieškovė net neprisidėjo finansiškai prie šių darbų, nors ir jos patalpos iš lauko pusės buvo apšiltintos. Ieškovė finansiškai neprisidėjo ir prie senų tvorų pakeitimo naujomis. Trečia priežastis keisti ankstesnę naudojimosi tvarką yra ta, jog pagal 2006 m. naudojimosi tvarką prie gyvenamojo namo esančiu priestatu (plane pažymėtas kaip MG), Nekilnojamojo turto registre registruotu kaip 1a1p, naudojasi tik ieškovė (15 kv. m) ir atsakovė V. Z. (8 kv. m), o po šiuo pastatu esanti žemė pagal ankstesnę naudojimosi tvarką nepagrįstai buvo priskirta prie bendro naudojimo žemės dalies E. Taigi šia žemės dalimi atsakovė V. P. nesinaudojo ir negalės naudotis, nors jai irgi naudotis buvo priskirta, todėl būtina keisti šios žemės dalies priskyrimą atsakovei V. P.. Ketvirta priežastis keisti ankstesnę naudojimosi tvarką yra ta, jog ji iš dalies nebesutampa su faktiniu ginčo sklypo naudojimu, nes bendro naudojimo dalis B, į kurią patenka gyvenamasis namas ir bendras kiemas, esantis vakarinėje gyvenamo namo pusėje, šiaurinėje dalyje praplatėjo, kai kiemas buvo išgrįstas trinkelėmis, o gyvenamasis namas po apšiltinimo iš išorės tapo didesnis. Atsižvelgiant į tai, iš naujo nustatant naudojimosi ginčo sklypu tvarką, buvo koreguojama bendro naudojimo teritorijos konfigūracija taip, kad nebūtų pažeistos bendrosios dalinės nuosavybės teise turimos bendraturčių nuosavybės dalys. Pabrėžtina, kad siūloma nauja naudojimosi tvarka identiška ginčo sklypo faktiniam naudojimui ir tai aiškiai matyti iš pridedamų 1 ir 2 priedų, kur schema ir planas sutampa. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei priklauso 213/683 ginčo sklypo dalių arba 213 kv. m žemės, atsakovei V. P. – 258/683 ginčo sklypo dalys arba 258 kv. m žemės, atsakovei V. Z. – 212/683 ginčo sklypo dalių arba 212 kv. m žemės. Pagal seniau nustatytą naudojimosi tvarką (2006 m.) bendro naudojimo teritorija buvo pažymėta raidėmis C (66 kv. m) ir D (114 kv. m), t. y. iš viso sudarė 180 kv. m, o pagal naujai siūlomą naudojimosi ginčo sklypu tvarką bendro naudojimo teritorija (B) yra mažinama iki 178 kv. m. Tai paaiškinama tuo, kad iš bendro naudojimo teritorijos buvo išimtas gyvenamojo namo priestatas, kuris buvo priskirtas asmeniniam naudojimui ieškovei ir atsakovei V. Z.. Taigi, nežiūrint to, kad po gyvenamojo namo apšiltinimo bendro naudojimo teritorija po gyvenamuoju namu padidėjo, atėmus iš viso bendro naudojimo ploto priestato plotą, bendro naudojimo plotas liko mažesnis 2 kv. m. Taigi bendru plotu (B) bendraturtės naudosis tokiomis dalimis: ieškovė – 53/178, atsakovė V. P. – 67/178, atsakovė V. Z. – 58/178. Ieškovei asmeniniam naudojimui priskiriama žemės dalis C (160/160), atsakovei V. P. – D1 (150/150) ir D2(41/41), atsakovei V. Z. – A1 (146/146) ir A2(8/8). Ieškovė naudos 213 k. m žemės, atsakovė V. P. – 258 kv. m žemės, atsakovė V. Z. – 212 kv. m žemės, t. y. bendraturčių idealiosios ir realiosios dalys sutaps. Teigė, kad atsakovių siūloma nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarka įteisina šalių lygiateisiškumą, proporcingumą turimai nuosavybės daliai, tinkamumą naudotis savo dalimis, nepažeidžiant kito bendraturčio interesų, ir beveik išsaugo asmeninio naudojimo teritorijas tose pačiose vietose, kur ir buvo senojoje tvarkoje. Visa tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad daugiau jokių ginčų tarp bendraturčių nebeturėtų kilti, tuo labiau kad ieškovės dalis bendrai naudojamoje teritorijoje lieka mažiausia. Siūlomoje tvarkoje atsižvelgta į bendraturčio turimą dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, parinkta taip, kad ji būtų patogi, efektyvi ir racionali bendraturčiams, kad užtikrintų jiems galimybę naudojant ginčo sklypą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, kad ji būtų proporcinga nuosavybės daliai, įregistruotai Nekilnojamojo turto registre. Taip bus išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodė, kad atsakovės priešieškiniu suformulavo netinkamą ir prieštaraujantį faktinei situacijai reikalavimą. Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarka jau yra nustatyta ir notariškai patvirtinta, įregistruota viešajame registre. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, į tai, kad žemės sklypo naudojimo tvarka jau yra nustatyta, o atsakovės priešieškiniu neprašo pakeisti jau nustatytos naudojimosi tvarkos, mano, kad atsakovių priešieškinis turėtų būti atmestas. Lyginant 2006 m. žemės sklypo planą ir atsakovių šioje byloje pateiktą 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo planą, akivaizdu, kad posūkio taškų koordinatės sutampa, o tai reiškia, kad 2006 m. žemės sklypo planas yra vienodai tikslus, kiek tikslus yra ir atsakovių pateiktas 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo planas. Lyginant 2006 m. žemės sklypo planą (ieškinio 7 priedas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta schema pagal 2006 m. žemės sklypo planą; aktualūs taškai Nr.: 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9) ir atsakovių šioje byloje pateiktą 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo planą (atitinkamai aktualūs taškai Nr.: 12, 13, 14, 11, 10), matyti, kad skiriasi vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškų koordinatės. Taip yra todėl, kad atsakovė V. P. iš žemės sklypo A dalies pusės ir atsakovė V. Z. iš žemės sklypo D dalies pusės tvoras pasistatė ne pagal įregistruotą 2006 m. žemės sklypo planą, o ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo B dalies. Akivaizdu, kad 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo planu atsakovės šioje byloje siekia įteisinti savo neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Pažymėjo tai, kad atsakovės siekia paneigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengtų schemų tikslumą, tačiau pačios įrodymų, kad jų siūlomas 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo planas yra parengtas matuojant vietoje (natūra), nepateikė. Taip pat nurodė, kad atsakovės V. Z. vyras apšiltino gyvenamojo namo išorę ir atliko išorės apdailos darbus, kas atitinka paprastąjį remontą, kuriam nei projektas, nei statybos leidimas nereikalingas. Nurodo, kad ieškovė neprisidėjo finansiškai prie šių darbų, tačiau neprieštaravo, kad jie būtų atlikti, nes tai buvo daroma bendram labui, kad namas energetiškai būtų efektyvesnis. Teigia, kad dėl šių darbų pasikeitė gyvenamojo namo matmenys (jie padidėjo), todėl juos reikia užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau ieškovė nesutinka pasirašyti statybos darbų užbaigimo deklaracijoje. Atlikus gyvenamojo namo apšildymo darbus, statybos darbų užbaigimo deklaracija nėra pildoma. Tačiau minėtame prašyme yra sąmoningai nuslėpta aplinkybė, kad be ieškovės, kaip bendraturtės sutikimo atsakovės pastatė namo priestatą (2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo plane pažymėtas taškais Nr. 8-9). Atsakovių 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo planas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir negali būti tvirtinamas šioje byloje, priešingu atveju tai reikštų nelegalios statybos įteisinimą. Taip pat kategoriškai nesutiko su atsakovių argumentu, kad dėl apšildymo darbų padidėjo gyvenamojo namo matmenys. Šiltinamojo sluoksnio storis negali būti laikomas gyvenamojo namo ploto padidėjimu, dėl kurio reiktų nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką ar perskirstyti bendraturčiams tenkančias bendro ir (ar) asmeninio naudojimo dalis. Atsakovės 2018 m. pastatė tvoras, nesivadovaudamos įregistruotu ir notariškai patvirtintu 2006 m. žemės sklypo planu. Po tvoros pastatymo vyko gyvenamojo namo apšildymo darbai. Tai paneigia atsakovių argumentą, kad tvoros vieta tarp žemės sklypo B ir D dalių niekada nesikeitė (nurodė, kad tvoros nebuvo, ir ji pastatyta tik 2018 metais), o tarpas tarp tvoros ir gyvenamojo namo rytinės sienos buvo apšiltinas ir uždėta lauko apdaila. Atsakovės taip pat teigia, kad pagal 2006 m. naudojimosi tvarką prie gyvenamojo namo esančiu priestatu (plane pažymėtas kaip MG), Nekilnojamojo turto registre įregistruotu kaip 1a1p, naudojasi tik ieškovė (15 kv. m) ir atsakovė V. Z. (8 kv. m), o po šiuo pastatu esanti žemė pagal ankstesnę naudojimosi tvarką nepagrįstai buvo priskirta prie bendro naudojimo žemės dalies E. Taigi šia žemės dalimi atsakovė V. P. nesinaudojo ir negalės naudotis, nors jai irgi naudotis buvo priskirta, todėl būtina keisti šios žemės dalies priskyrimą atsakovei V. P.. Atsakovės dirbtinai ir nepagrįstai siekia panaikinti / pakeisti bendrąja bendraturčių dalį, grįsdamos tuo, kad neva atsakovė V. P. nesinaudoja gyvenamojo namo dalimi. Atkreipė dėmesį į tai, kad, siekiant suklaidinti tiek teismą, tiek ieškovę, 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo plane yra pakeistos raidžių žymos. Pagal 2006 m. žemės sklypo planą atskiros dalys: E (po gyvenamuoju namo esanti žemė) ir C (kiemas, kaip bendrai naudojama dalis), o atsakovių pateiktame plane šios dvi žymos pakeistas viena žyma B. Toks žymėjimas yra ydingas, žemė po gyvenamuoju namu yra išskiriama atskirai todėl, kad naudojimosi ja plotas yra nustatomas proporcingai bendraturčio valdomam namo dalies plotui. Aplinkybė, kad išklojus trinkeles padidėjo bendro naudojimosi plotas, yra mažų mažiausiai absurdiška. Pabrėžė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog šiaurinėje žemės sklypo dalyje išklotos plytelės irgi laikytinos bendro naudojimo plotu, yra neatitinkanti tikrovės. Remiantis 2006 m. įregistruotu žemės sklypo planu ieškovei atskirai priklauso žemės sklypo B dalis (163 kv. m), būtent į šią dalį patenka ir minėtoji šiaurinė žemės sklypo dalis, išklota trinkelėmis. Pažymėjo, kad trinkelės jau buvo išklotos prieš ieškovei įsigyjant turtą, todėl šis atsakovių argumentas laikytinas nepagrįstu, o tik dar kartą patvirtina, jog atsakovės piktybiškai ir dirbtinai siekia įteisinti savo neteisėtus, nukreiptus prieš ieškovę veiksmus. Kadangi neįvyko jokie juridiniai faktai, kurie sudarytų pagrindą keisti notariškai patvirtintą 2006 m. naudojimosi bendru daiktu tvarką, priešieškinis kaip nepagrįstas atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė: įpareigoti atsakoves V. P. ir V. Z. nutraukti neteisėtus veiksmus ieškovės T. O. atžvilgiu ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 20 kv. m dalimi; atsakoves V. P. ir V. Z. įpareigoti leisti ieškovei T. O. perkelti tvorą į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalių A, B ir D ribų, numatytų 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane, vietas atsakovių lėšomis; iš atsakovių V. P. ir V. Z. solidariai priteisti ieškovei T. O. 2 018,47 Eur tvoros perkėlimo darbams atlikti. Atsakovių V. P. ir V. Z. priešieškinį teismas atmetė.
9. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
9.1. Teismas nurodė, kad naudojimosi sklypu tvarka buvo sudaryta ir nustatyta tvarka (notariškai) patvirtinta ir įregistruota dar iki ieškovei įsigyjant žemės sklypo dalį, t. y. ieškovė tik prisijungė prie naudojimo tvarkos, kuri jau galiojo atsakovėms. Todėl atsakovių argumentai, kad jos nežinojo arba kad joms ieškovės sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis negalioja, pripažintini nepagrįstais. Nustačius, jog ginčo žemės sklypo dalys, kuriomis naudojasi bendraturčiai, jų ribos, buvimo vieta buvo apibrėžtos ir konkrečiai nustatytos dar prieš ieškovei įsigyjant jai priklausančią sklypo dalį, t. y. nekilnojamojo daikto naudojimo tvarka buvo nustatyta ir aiški, atmestini atsakovių argumentai, kad naudojimosi tvarka tarp ieškovės ir atsakovų nenustatyta.
9.2. Nustatyta, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypą ir sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, gavo ir žemės sklypo planą (sutarties 5.2.3 punktas). Be to, pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo ir naudojimosi daiktais nustatymo sutarties VI skyriuje detaliai aprašyta nekilnojamojo turto (taip pat ir žemės sklypo) naudojimo tvarka, t. y. nurodoma, kad pirkėjas (ieškovė T. O.) Daiktu1 ir Daiktu5 naudosis, valdys ir disponuos taip, kaip naudojosi pardavėjai: 6.1.1.1 p. daiktu1 – atskirai, pažymėjimas plane B (163 kv. m), bendrai – pažymėjimas plane C (22/66 kv. m), pažymėjimas plane E (28/114 kv. m).
9.3. Pažymima, kad ieškovės teismui pateikiame žemės sklypo ploto trūkumo schemoje matyti faktiniai ieškovei priklausančios žemės sklypo B dalies ribų ilgiai. Lyginant su ir 2006 m. žemės sklypo planu, matyti, kad žemės sklypo B dalies ribų ilgis yra sutrumpėjęs. Pagal 2006 m. planą žemės sklype vidinio pasidalijo B dalies ribų ilgiai turėtų būti: 14,91 m, 7,55 m, 20,39 m, o prie namo esanti namo riba – daugiau nei 8,37 m, o faktiškai yra atitinkamai: 14,89 cm, 6,78 m, 19,14 m, o prie namo esanti riba tėra 8,37 m. Teismas padarė išvadą, kad tai įrodo, jog ieškovė negali naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais 20 kv. m, o atsakovės tokiu būdu padidino savo valdomų žemės sklypų A ir D dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo B dalies sąskaita ir jas valdo iki šios dienos.
9.4. Teismas akcentavo, jog ieškovė, pirkdama apibrėžtą ir identifikuotą žemės sklypo dalį, įgijo tas pačias teises, kurias turėjo ir sklypo dalies pardavėja, t. y. sklypo dalies, plane pažymėtos B, ankstesni savininkai.
9.5. Teismas konstatavo, kad atsakovės, pastatydamos tvorą, pasididino savo valdomų žemės sklypų A ir D dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo B dalies sąskaita ir jas valdo iki šios dienos. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
9.6. Pažymima, kad atsakovių pateikti procesiniai dokumentai, kuriais ieškinys kategoriškai nepripažįstamas, pasisakymai teisme patvirtina, jog pačios atsakovės geranoriškai neįvykdytų teismo įpareigojimo perkelti tvorą, todėl, teismo vertinimu, turi būti tenkintas ieškovės reikalavimas leisti ieškovei T. O. perkelti tvorą į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalių A, B ir D ribų, numatytų 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane, vietas, įpareigojant atsakoves tam netrukdyti.
9.7. Teismas pažymėjo, kad gali būti atlyginama ir būsima žala (nuostoliai). Teismas nurodė, kad, konstatavus ieškovės teisės pažeidimą ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią ieškovės padėtį, reikės perkelti tvorą, o šie darbai kainuoja. Ieškovė pateikė įrodymus apie nurodytų darbų vertę, o atsakovės priešingų įrodymų nepateikė, todėl teismas iš atsakovių solidariai ieškovei priteisė 2 018,47 Eur tvoros perkėlimo darbų išlaidas.
9.8. Dėl atsakovių priešieškinio teismas pažymėjo, kad atsakovės turėjo prašyti pakeisti jau nustatytą ir įregistruotą naudojimosi tvarką, nes, patvirtinus naują tvarką, tačiau nieko nepasisakius dėl ankstesnės tvarkos galiojimo, liktų teisinis neapibrėžtumas, t. y. kuri tvarka galioja.
Šalies argumentai
9.9. Susipažinęs su priešieškiniu prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka, teismas pažymėjo, kad iš bendros naudojimo teritorijos (2006 m. žemės sklypo naudojimosi planas MG) yra išimtas gyvenamojo namo priestatas ir jis priskirtas asmeniniam naudojimui ieškovei ir atsakovei V. Z.. Vien ši aplinkybė (ieškovės asmeninio naudojimo ploto padidinimas buvusio bendro naudojimo ploto sąskaita) sudaro sąlygas dar labiau pažeisti ieškovės teises, nes tokiu būdu įteisinamas ieškovės asmeninio naudojimo ploto sumažėjimas. Be to, atsakovių MG (mažoji dalis), kaip gyvenamojo namo dalis, yra pavaizduota ir 2022 m. sausio 20 d. atsakovių ieškovei pateiktoje pastato kadastro duomenų byloje. Teismo vertinimu, priešieškiniu bandoma paneigti (panaikinti) šią gyvenamojo namo dalį, kurios viena iš funkcijų yra įėjimas į namą. Ši dalis yra priskirta prie bendro gyvenamojo namo ploto, todėl tokiu naujos tvarkos patvirtinimu atsakovės nepagrįstai panaikintų / pakeistų bendrąją bendraturčių dalį. Vien šių argumentų pakanka tam, kad toks atsakovių priešieškinis būtų atmestas kaip prieštaraujantis ieškovės, t. y. kitos bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė V. Z. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nurodė, kad teismas nieko nepasisakė dėl priešieškinyje išdėstytų motyvų, jog naudojimosi tvarką būtina keisti, nes, padidėjus gyvenamuoju namu užstatytam plotui (dėl jo apšiltinimo ir atlikto paprastojo remonto), bendraturčių asmeniniam naudojimui skirto ploto sąskaita padidėjo ir po gyvenamuoju namu nustatytas bendro naudojimo plotas, be to, atsakovė P. nebesinaudoja priestatu, juo dabar naudojasi ieškovė ir atsakovė Z., o svarbiausia tai, kad bendraturčiai faktiškai naudojasi ginčo žemės sklypu kitaip, nei nustatyta ankstesnėje naudojimosi tvarkoje, t. y. faktiškai naudojasi taip, kaip siūloma nustatyti naudojimosi tvarkoje.
10.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, yra kelios. Ieškovė savo ieškinyje taip pat pripažįsta, kad galiojančios ir išviešintos yra visos trys naudojimosi tvarkos, tačiau remiasi tik paskutine, t. y. pridėta prie 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 155. Teismas taip pat analizavo tik šią naudojimosi tvarką, o ankstesnės apskritai byloje nebuvo vertinamos ir liko neaišku, kokios tvarkos (planai) buvo pridėtos prie anksčiau nurodytų valstybinės žemės pardavimo sutarčių.
10.3. Teismas nieko nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo leisti ieškovei perkelti tvorą į Žemės sklypo dalių A, B ir D ribų, numatytų 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane, vietas, t. y. neaišku, ar ieškovė to reikalauja pagal nustatytą naudojimosi tvarką, ar pagal kažką kitą, o jei pagal naudojimosi tvarką, tai pagal kurią (nustatytą 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 155, 2007 sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 723 ar 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 727).
10.4. Pažymima, kad, sprendžiant klausimą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo, būtina įvertinti įrodymų visumą, o ne vadovautis atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes. Pastebima, kad teismas neteisingai iššifravo užrašą „MG“, nes tai nėra „mažoji dalis“, o taip sutartiniais ženklais yra žymimas mūrinis gyvenamasis namas. Teismas neanalizavo, ar tikrai ieškovei sumažėjo atskirai naudojamas plotas viso žemės sklypo mastu, nieko nepasisakė dėl atsakovių argumentų, jog siūloma nustatyti naudojimosi tvarka ieškovei nepablogins esamos padėties, t. y. jos realioji ir idealioji dalys sutampa, o žemės sklypu naudosis kaip ir anksčiau. Jei tvoros (ar viena tvora) bus perkeltos, tai akivaizdu, kad ieškovė faktiškai naudosis daug didesne dalimi, nei jos nuosavybės dalis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai išbalansuos pusiausvyrą tarp šalių ir bus pažeistas lygiateisiškumo principas.
10.5. Apeliantės vertinimu, jei teismas būtų vertinęs į bylą atsakovių pateiktą siūlomos naudojimosi tvarkos planą ir priešieškinio argumentus, atsakovių atsikirtimus į ieškovės teiginius kaip visumą, tai būtų pastebėjęs, kad ieškovės teisės nepažeidžiamos, o išlaikoma tarp bendraturčių pusiausvyra ir proporcingumas, įtvirtinamas realus tinkamumas naudotis savo dalimis, t. y. įteisinama faktinė naudojimosi žemės sklypu padėtis, taip pat beveik išsaugomos asmeninio naudojimo teritorijos tose pačiose vietose, o ieškovės dalis bendrai naudojamoje teritorijoje lieka mažiausia.
10.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas padarė išvadą, jog „priešieškiniu bandoma paneigti (panaikinti) šią gyvenamojo namo dalį, kurios viena iš funkcijų yra įėjimas į namą“. Pažymima, kad ginčo byloje nėra, kad iš priestato į gyvenamąjį namą patenka tik ieškovė, o atsakovės turi atskirą įėjimą iš kiemo, kuriuo realiai ir naudojasi. Be to, priešieškiniu niekas nebando ir neprašo panaikinti ieškovės įėjimo iš priestato į gyvenamajame name jai pagal naudojimosi tvarką priskirtas patalpas.
10.7. Apeliantės nuomone, teismas nesuprato ginčo esmės, nes aplaidžiai tyrė faktines aplinkybes, o daugelį jų nustatė netinkamai, jas iškreipė vienpusiškai ieškovės naudai, nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl reikėtų atmesti priešieškinį.
10.8. Teismas kritiškai turėjo vertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo ploto trūkumų schemą, nes ji nėra objektyvi, ji parengta taip, kaip prašė ieškovė. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė tokią Žemės sklypo vidinio pasidalijimo schemą, kurioje jau nurodo vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškus (1-9) su koordinatėmis, kurių nebuvo esamoje tvarkoje. Teismas privalėjo įvertinti šią schemą visos bylos medžiagos kontekste, nes nurodomi vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškai su koordinatėmis yra ne kas kita, kaip ieškovės siūloma nustatyti nauja naudojimosi Žemės sklypu tvarka su aiškiomis vidinio pasidalijimo ribomis, kas iš esmės atitinka atsakovių siūlomą (su priešieškiniu) Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, tik jame nurodytos kitos koordinatės.
10.9. Teismas nepagrindė, kodėl vadovavosi tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ieškovės samdytos įmonės, pateiktais planais, kurie akivaizdžiai neatitinka tų duomenų, kurie matyti (REGIA portale) Nekilnojamojo turto žemėlapyje, o atsakovių samdytos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų, nustatytų vietoje (Žemės sklype), kurie yra patys naujausi, teismas tiesiog nevertino.
10.10. Įvertinus 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 155 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką matyti, kad ji akivaizdžiai suteikia pranašumą ieškovei, nes jai neproporcingai daug priskirta žemės atskiram naudojimui, o tos „nenaudingos“ žemės neproporcingai turimam žemės plotui daugiau priskirta atsakovėms, todėl jų interesai pažeidžiami, be to, šalys žemės sklypu faktiškai nesinaudoja taip, kaip nurodyta šioje pirkimo–pardavimo sutartyje, ir viena iš priežasčių yra tai, kad gyvenamasis namas buvo apšiltintas, pasikeitė jo matmenys ir tai bet kokiu atveju yra pagrindas peržiūrėti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, tačiau teismas dėl šių visų atsakovių argumentų nieko nepasisakė. Teismas net nesiaiškino, kodėl skiriasi matininkų parengtų planų, žemės sklypo ir jame esančių pastatų kadastro duomenys.
10.11. Pažymima, kad teismas absoliučiai nieko nepasisakė apie tai, kad atsakovės nurodė, jog netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir iš jo apskritai neįmanoma suprasti, ar vieną tvorą, ar dvi tvoras reikia perkelti, nes ieškinyje prašoma perkelti tik vieną tvorą. Teismas klaidingai nustatė, kad žemės sklype yra tik viena tvora, nors byloje matininkų labai aiškiai nurodyta, kad ginčo žemės sklype yra daugiau nei dvi tvoros, todėl neįmanoma tokio sprendimo apskritai įgyvendinti. Neįmanoma suprasti ir to, į kurią vietą reikia perkelti šią tvorą, nes ieškinyje nenurodyta tiksli vieta, t. y. nėra nurodyti jos būsimos vietos taškai su koordinatėmis.
10.12. Teismo minimoje tvoros perkėlimo darbų sąmatoje didesniąją dalį sumos sudaro naujos tvoros įrengimas, o ne senosios tvoros demontavimas. Nesuprantama, kodėl atsakovės turėjo įrodinėti šių sumų pagrįstumą, jei jos teismui nurodė, jog nauja tvora negali būti statoma atsakovių lėšomis. Jei naujos tvoros pageidauja ieškovė, tai ji ją turi pasistatyti savo, o ne kitų bendraturčių lėšomis, nes šis statinys ateityje bus ieškovės, o ne atsakovių nuosavybė ir į ją atsakovės jokių pretenzijų neturi, nes joms toje vietoje tvora nereikalinga. Būtent ieškovei teko pareiga įrodinėti, jog lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos yra protingos ir proporcingos ginčo atveju, o teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė ant atsakovių pečių.
10.13. Ieškovė ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakoves atlyginti būsimus nuostolius, bet ne pažeistą pareigą įvykdyti natūra. Teismas net nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu tokia pareiga kyla atsakovėms. Sprendime ginčo santykiams buvo taikytos tik dvi teisės normos (CK 4.75 straipsnis ir 4.81 straipsnio 1 dalis) ir jos reglamentuoja bendraturčiams pareigą susitarti dėl bendro naudojimo objektų naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarkos, o nesusitarus – kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo. Ieškinyje tai pat nurodytos tik šios teisės normos. Taigi teismas taikė atsakovių atžvilgiu prievartos priemones (įpareigojo atsakoves netrukdyti atlikti veiksmus, atlyginti būsimus nuostolius), tačiau savo sprendimo nepagrindė teisės aktais, net nenurodė pačios prievolės, iš kurios kyla atsakovėms tokia pareiga.
10.14. Pažymima, kad jei ieškovė siekė atkurti pažeistas teises, o ne pasipelnyti atsakovių sąskaita, tai ji turėjo nurodyti reikalavimą atsakovėms pašalinti neteisingai pastatytą vieną ar kitą tvorą, bet ne atlyginti būsimo statinio statybos kaštus. Atsakovės nesugriovė jokio ieškovės statinio, kurį reikėtų atstatyti, kad būtų „atstatyta“ ieškovės padėtis į buvusią iki jos teisių pažeidimo. Be to, sprendime nenurodytas terminas, per kiek laiko ieškovė turėtų pastatyti tvorą.
10.15. Apeliantės vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, nes įpareigojimas pašalinti tvorą, ginant ieškovės pažeistas teises, yra vienoks materialinis teisinis santykis, o leidimas ateityje statyti ant bendro žemės sklypo tvorą, nežinant jos duomenų (aukščio, tarpų, išvaizdos), yra visai kitas materialinis teisinis santykis, susijęs ne su pažeistų teisių gynimu, bet su galimybe ieškovei statyti naują statinį ginčo sklype. Taigi teismas, priteisdamas iš atsakovių būsimo statinio išlaidas, išsprendė ginčą, kurio byloje net nebuvo, t. y. ginčo dėl naujos statybos žemės sklype bent jau šioje byloje nėra.
10.16. Ieškovė savo menamų nuostolių pagrįstumo (būtinumo) net neįrodinėja, o tik pateikia įkainius. Ieškovė pasirinko civilinės atsakomybės taikymo modelį, todėl nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovių kaltę) tenka ieškovei, o teismas ją atleido nuo šios pareigos. Nagrinėjamu atveju nėra žalos, tai ir civilinė atsakomybė šiuo konkrečiu atveju atsakovėms negali kilti. Visa tai įrodo, jog teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, neįvykdė pareigos įsitikinti būsimos žalos tikrumu ir būtinumu.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovių apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
11.1. Ieškovė pažymi, kad teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovių pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka sudaro sąlygas pažeisti ieškovės teises, nes tokiu būdu įteisinamas ieškovės asmeninio naudojimo ploto sumažėjimas. Teismas, įvertinęs atsakovių išdėstytus paaiškinimus, įrodymus byloje, taip pat darė pagrįstą išvadą, kad priešieškiniu yra bandoma paneigti gyvenamojo namo dalį, kuri yra priskirta prie bendro gyvenamojo namo ploto, ir naujos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos patvirtinimas nepagrįstai panaikintų bendrąją bendraturčių dalį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vien šių argumentų pakanka, kad priešieškinis būtų atmestas kaip prieštaraujantis ieškovės, kaip bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams.
11.2. Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, nekonstatavo pagrindo tenkinti reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
11.3. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad neįvyko jokie juridiniai faktai, kurie sudarytų pagrindą pakeisti notariškai patvirtintą 2006 m. naudojimosi bendru daiktu tvarką. Apeliantės nurodytas argumentas, kad neva priešieškiniu (negatoriniu ieškiniu) siekia apginti savo pažeistas teises, iš tiesų yra nesąžiningas ir neteisėtas įrankis, remiantis tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis ir nelogiškais argumentais, įteisinti savo pačios kartu su kita atsakove neteisėtus veiksmus – atsakovės iki šios dienos valdo ieškovei priklausančią 20 kv. m žemės sklypo dalį.
11.4. Nurodoma, kad atsakovės priešieškiniu suformulavo netinkamą ir prieštaraujantį faktinei situacijai reikalavimą. Žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimo tvarka jau yra nustatyta ir notariškai patvirtinta, įregistruota viešajame registre. Atsakovės negali prašyti teismo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuri jau yra nustatyta.
11.5. Nurodoma, kad vienintelė naudojimosi Žemės sklypu tvarka nustatyta ir notariškai patvirtinta, įregistruota viešajame registre remiantis 2006 m. gruodžio 20 d. įregistruotu žemės sklypo planu; 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, Nr. 727; 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, Nr. 723, dar iki ieškovei įsigyjant žemės sklypo dalį, t. y. ieškovė 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 155 tik prisijungė prie naudojimosi tvarkos, kuri jau galiojo atsakovėms. Ši vienintelė naudojimosi tvarka yra galiojanti iki šiol.
11.6. Apeliantei puikiai žinomos minėtos sutartys: 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 727; 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 723, kadangi pati apeliantė buvo viena iš jų sudarytojų. Abiejose sutartyse nurodyta, kad šių sutarčių pagrindas: žemės sklypo planas (M1:5000), sudarytas 2006 m. birželio 2 d., patikrintas 2006 m. spalio 30 d. ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje (Sutarčių Nr. 727, 723 13 punktas).
11.7. Apeliantė elgiasi nesąžiningai, klaidindama siekia sukelti abejonę teismo teisėtai ir pagrįstai priimtu sprendimu, teigdama, kad šios sutartys buvo neįvertintos įrodymų kontekste. Vadovaujantis rungimosi ir lygiateisiškumo principais, apeliantė pati, būdama minėtų sutarčių dalyvė, turėjo galimybę jas pateikti teismui, tačiau neteikė.
11.8. Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo 36 punkte nurodydamas MG (mažoji dalis) neiššifravo užrašo „MG“, o identifikavo MG – mūrinio gyvenamojo namo dalį, kadangi 2006 m. žemės sklypo plane mūrinis gyvenamasis namas sudarytas iš dviejų MG dalių – didesnės ir mažesnės.
11.9. Pažymima, kad teismui yra pakankamas pagrindas atmesti ieškinį, nustačius bent vieną ieškovės, kaip kitos bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019, 24 punktas). Teismas taip pat neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, taip pat nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, jis turi pasisakyti dėl ginčo esmės, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
11.10. Akcentuojama, kad vienintelė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatyta ir notariškai patvirtinta, įregistruota viešajame registre, remiantis 2005 m. lapkričio 28 d. naudojimosi gyvenamuoju namu (jo priestatu) ir kitais kiemo statiniais naudojimosi tvarka Nr. 5073, kuri vėliau buvo pakeista 2005 m. gruodžio 16 d. sutartimi Nr. 5407, dar iki ieškovei įsigyjant žemės sklypo dalį, t. y. ieškovė 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 155 tik prisijungė prie naudojimosi tvarkos, kuri jau galiojo atsakovėms. Ši vienintelė naudojimosi tvarka yra galiojanti iki šiol. Apeliantei puikiai žinoma minėta 2005 m. gruodžio 16 d. sutartis Nr. 5407 (toliau – Sutartis Nr. 5407) dėl naudojimosi gyvenamuoju namu (jo priestatu) ir kitais kiemo statiniais tvarkos, kadangi pati apeliantė buvo viena iš jos sudarytojų.
11.11. Pagal Sutartį Nr. 5407, V. P. gyvenamojo namo dalimis 2-9, 2-10, 2-6, 2-11 (kurios sudaro MG mažesniąją dalį) niekada nesinaudojo ir niekada tokios teisės neturėjo, kadangi gyvenamojo namo savininkai buvo sudarę tokį susitarimą. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia aplinkybės, kad MG mažesnioji dalis (apeliantės nurodomas negyvenamas priestatas) yra sudėtinė ir neatskiriama viso gyvenamojo namo dalis.
11.12. Atsakovių minima MG dalis nėra atskiras priestatas, priešingai, tai yra gyvenamojo namo dalis. Tai reiškia, kad pagal 2006 m. žemės sklypo planą E bendro naudojimo dalis apima tiek MG mažąją dalį, tiek MG didžiąja dalį. Vertinant, kad E dalis yra 114 kv. m, tai patvirtina gyvenamojo namo ploto apskaičiavimo veiksmai: MG mažoji dalis (5,03 x 3,83 = 19,27 kv. m) + MG didžioji dalis (6,21 x 3,27) + (8,67 x 8,37) = 92,88 kv. m) = 112,15 kv. m. Ši atsakovių MG (mažoji dalis), kaip gyvenamojo namo dalis, yra pavaizduota ir 2022 m. sausio 20 d. atsakovių ieškovei pateiktoje pastato kadastro duomenų byloje. Visi įrodymai patvirtinta, kad ši dalis yra priskirta prie bendro gyvenamojo namo ploto, todėl, ieškovės nuomone, apeliantė dirbtinai ir nepagrįstai siekia panaikinti / pakeisti bendrąja bendraturčių dalį, grįsdama tuo, kad neva atsakovė V. P. nesinaudoja gyvenamojo namo dalimi.
11.13. Taip pat nurodoma, kad atsakovė V. P. yra jai priklausančią žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį paveldėjusi, kadangi žemės sklypo planą pasirašęs asmuo J. P. yra miręs atsakovės V. P. vyras. Todėl, ieškovės teigimu, priešingai, nei nurodo apeliantė, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 2 dalimi V. P. žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarka yra privaloma.
11.14. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, lyginant 2006 m. žemės sklypo planą ir atsakovių šioje byloje pateiktą 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo planą, matyti, kad skiriasi vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškų koordinatės. Taip yra todėl, kad atsakovė V. P. iš žemės sklypo A dalies pusės ir apeliantė V. Z. iš žemės sklypo D dalies pusės tvoras pasistatė ne pagal įregistruotą 2006 m. žemės sklypo planą, o ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo B dalies. Akivaizdu, kad 2022 m. sausio 10 d. žemės sklypo planu ir nauja naudojimosi tvarka atsakovės šioje byloje siekia įteisinti savo neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu.
11.15. Pažymima, kad geodeziniai matavimai buvo atliekami naudojant moderniausią šiuolaikinę geodezinių matavimų techniką, o ne, kaip nurodo apeliantė, ieškovei kažkaip pageidaujant. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė viso bylos nagrinėjimo metu siekia paneigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengtų schemų tikslumą, tačiau įrodymų, kad jos siūlomas 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo planas yra parengtas matuojant vietoje (natūra), nepateikė.
11.16. Nurodoma, kad apeliantė siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad dėl atliktų gyvenamojo namo apšiltinimo darbų ir jo išorinių sienų ilgiai pakito. Ieškovė nesutinka su šia apeliantės pozicija. Šiltinamojo sluoksnio storis negali būti laikomas gyvenamojo namo ploto padidėjimu, dėl kurio reikėtų nustatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką ar perskirstyti bendraturčiams tenkančias bendro ir (ar) asmeninio naudojimo dalis.
11.17. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atlikus gyvenamojo namo apšildymo darbus statybos darbų užbaigimo deklaracija nėra pildoma. Tačiau minėtame prašyme yra sąmoningai nuslėpta aplinkybė, kad be ieškovės, kaip bendraturtės, sutikimo atsakovės pastatė namo priestatą (2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo plane pažymėta taškais Nr. 8-9). Įvertinusi kartu su prašymu pateiktus dokumentus (deklaraciją, pastato kadastro duomenų bylą), ieškovė mano, kad atsakovės siekė suklaidinti ir apgaulės būdu įteisinti savavališką statybą.
11.18. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą, kodėl ieškovė turėtų tvorą perkelti atsakovių lėšomis, jei tai nėra ieškovės nuosavybė. Pažymima, kad ieškovė prisidėjo prie tvoros įrengimo finansiškai. Reikalavimas perkelti tvoras atsakovių lėšomis išplaukia iš to, kad atsakovės savo veiksmas padarė ieškovės teisių pažeidimą. Reikalavimu perkelti tvorą nėra siekiama ją pašalinti, juo siekiama ieškovei sugrąžinti teisę naudotis jai priklausančiais 20 kv. m, kuriais iki šiol naudojasi apeliantė su atsakove.
11.19. Priešingai, nei teigia apeliantė, ieškinio reikalavimas yra aiškus ir tikslus – įpareigoti leisti perkelti tvorą į žemės sklypo A, B ir D ribų, numatytų 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane, vietas. Tai reiškia, į tas vietas, kuriose ribojasi A, B ir D dalys. Vadovaujantis 2006 m. Žemės sklypo planu, buvo nustatytos tikslios šių ribų koordinatės UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo vidinio padalinimo nužymėjimo schemoje (ieškinio 7 priedas), todėl nesutinkama su apeliante, kad šių ribų vieta yra neaiški ir netiksli ir kad tarp šalių vėl kils ginčas.
11.20. Pažymima, kad ieškovė įrodė patirtų nuostolių pagrįstumą CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – pateikė atestuoto statybos specialisto Mindaugo Laučio parengtą tvoros perkėlimo darbų sąmatą. Apeliantė neginčijo šios sąmatos ir, kaip teisingai pažymėjo teismas, neteikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės sąmatos teisingumą.
11.21. Priešingai, nei nurodė apeliantė, ieškovė niekada nesiekė pasipelnyti ar pašalinti, ar pastatyti naują tvorą atsakovių lėšomis. Ieškovė reikalauja leisti perkelti esamą tvorą, tvoros perkėlimo darbų kainą ieškovė pagrindė tvoros perkėlimo darbų sąmata, iš kurios yra aišku, kam pinigai bus panaudoti. Nesutinkama su apeliantės argumentais, kad teismas privalėjo nustatyti terminą tvoros perkėlimo darbams atlikti. Jokie teisės aktai nenumato termino darbams atlikti nurodymo privalomumo, tačiau bet kuriuo atveju jis turi būti protingas. Byloje nebuvo jokio ginčo dėl naujos statybos žemės sklype, ir teismas, priteisdamas būsimus nuostolius ieškovės naudai, tokio ginčo nesprendė.
11.22. Nurodoma, kad apeliantė ir atsakovė neneigė, kad pastatė tvorą (-as) ieškovei priklausančioje žemės sklypo B dalyje. Apeliantė kartu su atsakove tokiu būdu padidino savo valdomų žemės sklypų A ir D dalis, kas reiškia, kad padarė ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą. Akivaizdu, kad jeigu apeliantė ir atsakovė nebūtų įrengusi tvorų ieškovės žemės sklypo B dalyje, nebūtų įvykęs ieškovės teisės pažeidimas. Dėl apeliantės ir atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė, siekdama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią savo padėtį, patirs nuostolių, juos ir prašo priteisti kaip būsimą žalą. Kaip jau minėta, ieškovė įrodė patirtų nuostolių pagrįstumą CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – pateikė atestuoto statybos specialisto parengtą tvoros perkėlimo darbų sąmatą. Ieškovė įrodė visas deliktinės atsakomybės sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisių pažeidimo, įpareigojimo leisti atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo ir atmestas atsakovių priešieškinis dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
16. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą papildomai pateikė naujus įrodymus – valstybės įmonės Registrų centro duomenis. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl esamos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Ieškovė ieškinių siekė įrodyti, kad atsakovės šią tvarką pažeidė, taip pat ieškovė siekė atkurti savo pažeistą teisę, o atsakovės priešieškiniu siekė, kad naudojimosi tvarka būtų pakeista, pasikeitus faktinėms aplinkybėms.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškiniu buvo reikalaujama leisti ieškovei perkelti tvorą į žemės sklypo dalių A, B ir D ribų, numatytų 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane, vietas atsakovių lėšomis, tačiau pagal tokį ieškinio reikalavimą lieka neaišku, ar tvorą ieškovė reikalauja perkelti pagal nustatytą naudojimosi tvarką, o jei pagal naudojimosi tvarką, tuomet būtina konkrečiai nurodyti, pagal kurią. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, 7.3 punkte nurodyta, jog nustatyta naudojimosi žemės sklypu (nekilnojamuoju daiktu) tvarka: 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 723, 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 727 ir 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 155. Ieškovė savo ieškinyje taip pat pripažįsta, kad galiojančios ir išviešintos yra visos trys naudojimosi tvarkos, tačiau remiasi tik paskutine, t. y. pridėta prie 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 155. Pažymėtina, kad teismas taip pat analizavo tik šią naudojimosi tvarką, o ankstesnės apskritai byloje nebuvo vertinamos. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavime nurodytame naudojimosi ginčo sklypu plane nėra nustatytos vidinio pasidalijimo ribų koordinatės, o pagal ieškinio reikalavimus nėra galimybės suprasti, į kurią vietą reikia perkelti tvorą, nes ieškinyje nenurodyta tiksli vieta, t. y. nėra nurodyti jos būsimos vietos taškai su koordinatėmis.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, patvirtinus atsakovių prašomą nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko R. S. 2022 m. sausio 19 d. parengtą Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą (M 1:500), tačiau nieko nepasisakius dėl ankstesnės tvarkos galiojimo, liktų teisinis neapibrėžtumas, t. y. liktų neaišku, kuri tvarka galioja.
21. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į turimą informaciją apie atsakovių pareikštų reikalavimų esmę ir atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, pagal civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kooperacijos principus privalėjo pasiūlyti ieškovei ir atsakovėms patikslinti ar papildyti atitinkamai ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, ieškovei nurodant, ar prašoma perkelti tvorą į žemės sklypo dalių A, B ir D ribų, numatytų 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane, vietas pagal nustatytą naudojimosi tvarką, o jei pagal naudojimosi tvarką – tai pagal kurią, pažymint tikslius būsimos tvoros vietos taškus su koordinatėmis, o atsakovei nurodant, kokią galiojančią žemės sklypu tvarką norima pakeisti ar panaikinti.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovių priešieškinį, neįvertino svarbių faktinių aplinkybių. Teismas nurodė, kad prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka „iš bendro naudojimo teritorijos (2006 m. žemės sklypo naudojimosi planas MG) yra išimtas gyvenamo namo priestatas, ir jis priskirtas asmeniniam naudojimui ieškovei ir atsakovei V. Z.. Vien ši aplinkybė (padidinimas ieškovės asmeninio naudojimo ploto buvusio bendro naudojimo plotos sąskaita) sudaro sąlygas dar labiau pažeisti ieškovės teises nes tokiu būdu įteisinamas ieškovės asmeninio naudojimo plotos sumažėjimas.“ Tačiau lieka neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė tokias išvadas, nes teismas net neanalizavo, ar tikrai pagal siūlomą naudojimosi tvarką ieškovei sumažėjo atskirai naudojamas plotas viso žemės sklypo mastu, taip pat nieko nepasisakė dėl atsakovių argumentų, jog siūloma nustatyti naudojimosi tvarka nepablogins ieškovės padėties, nes jos turima realioji ir idealioji dalys sutampa, o žemės sklypu naudosis kaip ir anksčiau. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo 7.1 punkte nurodyta, jog nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu (jo priestatu) ir kitais kiemo statiniais tvarka pagal 2005 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. 5407, tačiau pirmosios instancijos teismas šios reikšmingos aplinkybės nenustatė, jos neanalizavo ir nevertino, apskritai nenustatė tokio bylai reikšmingo fakto, nors, atsakovės teigimu, būtent pagal šią sutartį nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės V. P. interesus, teises į nuosavybę, nes ji neturi teisės patekti nei į gyvenamojo namo priestatą, nei fiziškai naudotis jai priskirta žeme po priestatu.
23. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismui buvo pateikta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parengta žemės sklypo ploto trūkumų schema, Žemės sklypo vidinio padalinimo nužymėjimo schema. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasi 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo planu, atliko vietos matavimus ir pažymėjo koordinates, žyminčias žemės sklypų dalių ribas. Pažymėtomis žemės sklypo A, B ir D koordinatėmis, ieškovės teigimu, būtų vadovaujamasi, perkeliant ir pastatant tvorą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas šios schemos neanalizavo, jos nevertino ir nenustatė, kokią reikšmę ji turi bylai. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė tokią žemės sklypo vidinio pasidalijimo schemą, kurioje nurodo vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškus (1-9) su koordinatėmis, kurios nebuvo nurodytos esamoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas privalėjo įvertinti minėtą schemą visumos įrodymų kontekste ir nustatyti, ar nurodomais vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškais su koordinatėmis nėra siekiama nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką su aiškiomis vidinio pasidalijimo ribomis. Pažymėtina, kad atsakovės su priešieškiniu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nurodydamos kitas koordinates. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui nekilo klausimų, kodėl skirtingos matininkų įmonės skirtingai pateikia georeferencinius žemės sklypo duomenis, teismas nesiaiškino, kodėl skiriasi matininkų parengtų planų, žemės sklypo ir jame esančių pastatų kadastro duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant skirtingoms planuose pažymėtoms koordinatėms, byloje tarp šalių esant ginčui dėl pateikiamų planų, atliktų matavimų tikslumo, ginčo nagrinėjimo metu tikslinga gauti informacijos ar patikslinimų iš žemės sklypo matavimus atlikusių ir atitinkamus dokumentus sudariusių asmenų, todėl tikslinga šiuos asmenis apklausti kaip liudytojus (CPK 189 straipsnio 1 dalis), o esant būtinybei, siekiant panaikinti byloje egzistuojančius prieštaravimus, siūlyti šalims atlikti ekspertizę. Būtina išsiaiškinti, kada buvo atlikti gyvenamojo namo apšiltinimo darbai, ar dėl atliktų gyvenamojo namo apšiltinimo ir paprastojo remonto darbų padidėjo gyvenamojo namo užstatytas plotas, pakito išorinių sienų ilgiai, bendraturčių asmeniniam naudojimui skirto ploto sąskaita padidėjo ir po gyvenamuoju namu nustatytas bendro naudojimo plotas, dėl ko reikėtų keisti / nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką ar perskirstyti bendraturčiams tenkančias bendro ir (ar) asmeninio naudojimo dalis.
24. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, leisdamas ieškovei T. O. perkelti tvorą į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalių A, B ir D ribų, numatytų 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane, vietas atsakovių lėšomis, nesiaiškino, kieno lėšomis buvo pastatyta tvora ir kam nuosavybės teise ji priklauso. Tuo atveju, jei tai nėra ieškovės nuosavybė, lieka neaišku, kodėl ieškovė turėtų tvorą perkelti atsakovių lėšomis. Tuo labiau, kaip matyti iš ieškovės pateiktos statybos specialisto M. L. sudarytos tvoros perkėlimo darbų adresu (duomenys neskelbtini), sąmatos, didesniąją dalį sumos sudaro naujos tvoros įrengimas, o ne senosios tvoros demontavimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės jokių įrodymų, kurie paneigtų pateiktos sąmatos teisingumą, nepateikė, tačiau, kaip matyti iš atsakovių argumentų, jos iš esmės nesutiko ir įrodinėjo, kad nauja tvora negali būti statoma atsakovių lėšomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė lokalinės sąmatos pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti sąmatoje nurodytų atliktinų darbų kaštus. Be to, akcentuotina ir tai, kad teismas, taikydamas atsakovėms prievartos priemones (įpareigodamas atsakoves netrukdyti atlikti veiksmus, atlyginti būsimus nuostolius), savo sprendimo nepagrindė teisės aktais, t. y. nenurodė pačios prievolės, iš kurios kyla atsakovėms tokia pareiga. Svarbu pažymėti tai, kad įpareigojimas pašalinti tvorą, ginant ieškovės pažeistas teises, yra vienoks materialinis teisinis santykis, o leidimas ateityje statyti ant bendro žemės sklypo tvorą, nežinant jos duomenų (aukščio, tarpų, išvaizdos), yra visai kitas materialinis teisinis santykis, susijęs ne su pažeistų teisių gynimu, bet su galimybe ieškovei statyti naują statinį ginčo sklype. Esant šioms aplinkybėms, būtina įsitikinti būsimos žalos tikrumu ir būtinumu ir nuspręsti, ar nagrinėjamu atveju atsakovėms gali kilti civilinė atsakomybė.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
25. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
26. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas neištyrė visų bylai svarbių faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, netinkamai aiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju bylą tikslinga grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (šalims prašant) išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, apklausiami žemės sklypo matavimus atlikę specialistai, galbūt kils ne ieškinio / priešieškinio patikslinimo, bet jo atsisakymo poreikis, įvertinus siekiamo rezultato ir būsimų bei jau šalių patirtų išlaidų, laiko bylinėjantis santykį. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, ne iki galo atskleistos bylos esmės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Šiame procesiniame sprendime nurodytos priežastys suponuoja išvadą, jog tam, kad būtų parinktas tinkamiausias ieškovo teisių gynimo būdas, atitinkantis ir proporcingumo principo imperatyvus, nepažeidžiant šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
28. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą ir bylą kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu grąžinti Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.