Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-3205-1025/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-28
Bylos Nr.: e2-3205-1025/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05225-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Ieškovas: T. O.
Atsakovas: V. Z., V. P.
Advokatai: Raimondas Mažulis, Visvaldas Petryla, Olegas Drobitkas

Kategorijos

2.4.1.4Valdymo gynimas
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-3205-1025/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05225-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Mortai Kungienei, Gretai Tarasevičiūtei, Indrei Benetytei,dalyvaujant ieškovės T. O. atstovui advokatui Olegui Drobitko,atsakovei V. Z.,atsakovių V. Z. ir V. P. atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. O. patikslintą ieškinį atsakovėms V. P. ir V. Z. dėl nuosavybės teisių pažeidimo, įpareigojimo leisti atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, atsakovių V. P. ir V. Z. patikslintą priešieškinį ieškovei T. O. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę V. P. nutraukti neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 7,92 kv. m. dalimi; įpareigoti atsakovę V. Z. nutraukti neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 11,64 kv. m dalimi; įpareigoti atsakoves per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovių lėšomis perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo dalių ribos nustatytos žemės sklypo plane, sudarytame 2006 m. birželio 2 d., patikrintame 2006 m. spalio 30 d. ir patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriuje, 2006 m. gruodžio 20 d. įregistruotame, kuris yra 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 723, 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 727, 2017 m. sausio 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 155 pagrindas. Žemės sklypo „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje apskaičiuotos 2023 m. balandžio 5 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ papildytame vidinio padalijimo ribų posūkių taškų koordinatėmis 2006 m. birželio 2 d. žemės sklypo plane); atsakovėms neįvykdžius teismo įpareigojimo perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą, suteikti ieškovei teisę perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovių lėšomis, kartu išieškant solidariai iš atsakovių ieškovės T. O. naudai 2 018,47 Eur tvorų perkėlimo darbams atlikti; priteisti iš atsakovių visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2017 metų iki šios dienos ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypo „B“ dalis (163 kv. m). Tai patvirtina išrašas ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ ir 2017 m. sausio 6 d. 6 nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutartis (VĮ „Registrų centras“ įvardijama kaip 2017 m. sausio 5 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 155). Atsakovės 2018 metais pastatė tvoras ant ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo „B“ dalies. Ieškovė negali naudoti jai asmenine nuosavybės teise priklausančiais 20 kv. m., o atsakovės tokiu būdu padidino savo valdomų žemės sklypų „A“ ir „D“ dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo „B“ dalies sąskaita ir jas valdo iki šios dienos. Atsakovės geranoriškai savo iniciatyva nesutinka perkelti tvoros į žemės sklypo dalių „A“ ir „B“ bei „B“ ir „D“ ribų vietas, todėl atsakovės turi būti įpareigotos netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi ir perkelti tvorą, o atsakovėms neįvykdžius teismo įpareigojimo perkelti tvoras per teismo nustatytą terminą ir teismui suteikus ieškovei teisę perkelti tvoras savo iniciatyva, ieškovė patirs išlaidas, kurios lokalinės sąmatos duomenimis sudaro 2 018,47 Eur suma, šią sumą ieškovė prašys priteisti solidariai iš atsakovių (reikalavimas patikslintas teismo posėdžio metu).

3. Atsakovės patikslintu priešieškiniu prašo pagal pridedamą UAB „Geoplanai“ matininko R. S. 2022 m. sausio 19 d. parengtą „Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą (M 1:500)“ nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tokią tvarką: T. O. naudosis žemės sklypo dalimis C (160/160), B(53/178); V. P. naudosis žemės sklypo dalimis D1(150/150), D2(41/41), B(67/178); V. Z. naudosis žemės sklypo dalimis A1(146/146), A2(8/8), B(58/178); taip pat pripažinti nebegaliojančia ankstesnę naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, patvirtintą 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 723, 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 727 ir 2017 m. sausio 6 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 155 pagrindu; priteisti iš ieškovės atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Patikslintame priešieškinyje atsakovės nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei priklauso 213/683 ginčo sklypo dalis arba 213 kv. m. žemės, atsakovei V. P. - 258/683 ginčo sklypo dalis arba 258 kv. m. žemės, atsakovei V. Z. - 212/683 ginčo sklypo dalis arba 212 kv. m. žemės. Pagal seniau nustatytą naudojimosi tvarką (2006 m.) bendro naudojimo teritorija buvo pažymėta raidėmis C (66 kv. m.) ir D (114 kv. m.), t. y. viso sudarė 180 kv. m., o pagal naujai siūlomą naudojimosi ginčo sklypu tvarką bendro naudojimo teritorija (B) yra mažinama iki 178 kv. m. Tai paaiškinama tuo, kad iš bendro naudojimo teritorijos buvo išimtas gyvenamo namo priestatas, kuris buvo priskirtas asmeniniam naudojimui ieškovei ir atsakovei V. Z.. Taigi, nežiūrint to, kad po gyvenamo namo apšiltinimo, bendro naudojimo teritorija po gyvenamu namu padidėjo, tačiau atėmus iš viso bendro naudojimo ploto priestato plotą, bendro naudojimo plotas galutiniame variante liko mažesnis 2 kv. m. Tokiu būdu bendru plotu (B) bendraturtės naudosis tokiomis dalimis: ieškovė – 53/178, atsakovė V. P. – 67/178, atsakovė V. Z. – 58/178. Ieškovei asmeniniam naudojimui priskiriama žemės dalis C (160/160), atsakovei V. P. – D1(150/150) ir D2(41/41), atsakovei V. Z. – A1(146/146) ir A2(8/8). Taigi, ieškovė naudos 213 kv. m. žemės, atsakovė V. P. – 258 kv. m. žemės, atsakovė V. Z. – 212 kv. m. žemės, t. y. bendraturčių idealinės ir realinės dalys sutaps. Atsakovių siūloma nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarka įteisina šalių lygiateisiškumą, proporcingumą turimai nuosavybės daliai, tinkamumą naudotis savo dalimis, nepažeidžiant kito bendraturčio interesų, ir beveik išsaugo asmeninio naudojimo teritorijas tose pačiose vietose, kur ir buvo senojoje tvarkoje. Visa tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad daugiau jokių ginčų tarp bendraturčių nebeturėtų kilti, tuo labiau, kad ieškovės dalis bendrai naudojamoje teritorijoje lieka mažiausia. Siūlomoje tvarkoje atsižvelgta į bendraturčio turimą dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje parinkta taip, kad ji būtų patogi, efektyvi ir racionali bendraturčiams, kad ji užtikrintų jiems galimybę naudojant ginčo sklypą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, kad ji atitiktų proporcijas nuosavybės daliai įregistruotai Nekilnojamojo turto registre. Taip bus išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Atsakovės yra įsitikinusios, kad siūloma nauja naudojimosi ginčo sklypu tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, yra sąžininga ir racionali, šalims priskirti žemės plotai bus efektyviau panaudojami, nebus jokių kliūčių bendraturčiams patekti į savo butą ir laisvai naudotis savo asmeninio naudojimo žeme, todėl ši nauja tvarka nepažeis ieškovės interesų.

Atsiliepimas

5. Atsakovės pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vienintelė šiuo metu galiojanti naudojimosi ginčo sklypu tvarka yra 2006 m. birželio 2 d., pagal kurią ieškovė siekia perkelti tvoras tarp „A“ ir „B“ bei „B“ ir „D“ dalių pagal 2020 m. birželio 18 d. UAB „NT sfera“ ginčo sklypo vidinio padalinimo nužymėjimo schemą. Tačiau tenkinus atsakovių priešpriešinį reikalavimą bei nustačius naują naudojimosi ginčo sklypu tvarką, patikslintas ieškinys nebegalės būti tenkinamas, nes senoji naudojimosi tvarka bus panaikinta, o patikslinto ieškinio reikalavimai yra orientuoti būtent į senos tvarkos įgyvendinimą. Atsakovės mano, kad patikslinto ieškinio reikalavimas netrukdyti naudotis ginčo sklypo 20 kv. m. dalimi yra nepagrįstas ir nekonkretus, todėl negali būti tenkinamas. Mano, kad buvusi naudojimosi tvarka nebeatitinka pasikeitusių aplinkybių, jog ginčo šalys jau seniai nesinaudoja 2006 metais parengta naudojimosi ginčo sklypu tvarka, nes ir fiziškai tai padaryti nebegali dėl pasikeitusių gyvenamo namo kadastro duomenų. Be to, jokio pagrindimo reikalavimui priteisti iš atsakovių 2 018,47 Eur tvoros perkėlimo darbams atlikti nėra.

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo su patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovės 2018 m. pastatė tvoras: atsakovė V. P. iš žemės sklypo „A“ dalies pusės ir atsakovė V. Z. iš žemės sklypo „D“ dalies pusės. Tvoros pastatytos nesivadovaujant įregistruotu ir notariškai patvirtintu 2006 m. žemės sklypo planu, o ant ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo „B“ dalies. Dėl savavališkai pastatytų tvorų, atsakovių žemės sklypo „A“ ir „D“ dalys padidėjo ieškovei priklausančio žemės sklypo „B“ dalies sąskaita, o ieškovės valdomas žemės sklypas sumažėjo. Šiuo metu ieškovė, vietoje žemės sklypo plane nurodytų ir VĮ „Registrų centras“ įregistruotų 163 kv. m., gali valdyti ir naudotis tik 143 kv. m. Po tvoros pastatymo vyko gyvenamojo namo apšildymo darbai. Argumentas, kad atlikti gyvenamojo namo apšiltinimo darbai bei tai, kad buvo atlikta namo neteisėta rekonstrukcija ir galimai padidėjo gyvenamojo namo plotas, yra teisiškai nepagrįstas, nes toks atsakovių savavališkas pakeitimas yra draudžiamas įstatymų, kas reiškia, jog atsakovių neteisėti veiksmai, negali sukurti joms teises ir tokiu būdu pažeisti kitos bendraturtės, t. y. ieškovės interesų, taigi, ieškovės nuomone, neįvyko jokie juridiniai faktai, kurie sudarytų pagrindą keisti notariškai patvirtintą 2006 m. naudojimosi bendru daiktu tvarką.

7. Atsakovės 2023 m. gegužės 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 1993 metų Namų valdos techninės apskaitos byloje matyti, kad jau 1993 m. ginčo sklype buvo ginčo tvoros, kurios byloje esančioje lentelėje pažymėtos kaip K1 (statybos metai 1987, ilgis 15 m ) ir K12 (statybos metai 1960, ilgis 13,50 m), taip pat matyti, kad buvo ir yra šulinys, lentelėje pažymėtas kaip K2, ir takas, lentelėje pažymėtas kaip K8. Atkreiptinas dėmesys, kad tvora K1 visada buvo atsirėmusi į gyvenamo namo (1A1p) šiaurinį kampą, kaip ir dabar yra natūroje. Taigi tvorų vieta niekada nesikeitė ir tai leidžia abejoti 2006 m. ginčo plano duomenų patikimumu. Duomenų patikimumu verčia abejoti tiek UAB „NT sfera“, tiek UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ matininkų teikiami planai, iš 2006 m. ginčo plano matyti, kad kur ginčo sklypo riba tarp taškų 3 ir 4 nurodyta 20,80 metrų ilgio, tačiau sudėjus ties ta riba esančių naudojimosi dalių A, B ir D ilgius, bendras ilgis susidaro tik 20,77 m (9,07+7,55+4,15), t. y. trūksta 3 cm. Namų valdos techninės apskaitos bylos statinių išdėstymo plane esančios tvoros beveik sutampa su tvoromis nurodytomis UAB „NT sfera“ plotų trūkumų schemoje ir idealiai sutampa su atsakovių siūlomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje, parengtoje UAB „Geoplanai“, ribomis tarp taškų 12 ir 13 (tvora K12 vieta) bei tarp taškų 11 ir 10 (tvoros K1 vieta).

Šalies argumentai

8. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2006 m. žemės sklypo planas buvo parengtas laikantis teisės aktuose numatytų procedūrinių reikalavimų. 2006 m. žemės sklypo planas yra patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriuje, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. planas parengtas ir skirtas identifikuoti žemės sklypą ir naudojimosi juo tvarką. Be to, buvo sudarytos 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 727 ir Nr. 723, kurių 13 punktu bendraturčiai įsigijo atskiras žemės sklypo dalis, t. y. J. P. (paveldėtoja atsakovė V. P.) įsigijo A ir A2 žemės sklypo dalis, V. Z. įsigijo C žemės sklypo dalį, tačiau susitarė, kad bendrai naudosis E dalimi, kurios plotas bendraturčiui priklauso nuo tam bendraturčiui priklausančios gyvenamojo namo dalies ploto. Atsakovės iš esmės savo priešieškiniu ginčija Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad tokiam reikalavimui yra suėjęs bendrasis senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovė žemės sklypo dalies savininkė tėra tik nuo 2017 m., o atsakovės savo žemės sklypo dalis valdo kur kas seniau, atsakovėms apie 2006 m. žemės sklypo planą yra žinoma nuo jo sudarymo, tačiau jos niekada nesiėmė iniciatyvos dėl jo tikslinimo ir keitimo, ir tik ieškovei pareiškus šį ieškinį, atsakovės atsiliepime nurodė, kad minėtas planas turėtų būti tikslinamas, o galiausiai pareiškė priešieškinį. 1997 m. žemės sklypo planas ir 2006 m. žemės sklypo planas iš esmės yra analogiški. 1997 m. ir 2006 m. planuose žemės sklypų ribų ilgiai yra: tarp 1 ir 3 taškų – 32,41 m; tarp 3 ir 4 taškų – 20,80 m; tarp 4 ir 5 taškų – 32,51 m (1997 m. žemės sklypo plane 1 cm paklaida); tarp 5 ir 1 taškų – 21,03 m (1997 m. žemės sklypo plane 1 cm paklaida). Tačiau Namų valdos techninės apskaitos byloje, kuri inventorizuota 1961 m. spalio 20 d., o žemės sklypo bei gyvenamojo namo brėžiniai atlikti 1985 m. rugpjūčio 26 d., šių ribų ilgiai iš esmės stipriai skiriasi: analogiškai 31,00 m (t. y. 1,51 m paklaida); 22,00 m (t. y. 1,20 m paklaida); 31,70 m (t. y. 0,81 m paklaida); 21,00 m (t. y. 0,03 m paklaida), mano, kad 1985 metais rankiniu būdu atlikti matavimai negali būti tikslesni, nei 1997 m. ar 2006 m. žemės sklypo planai. Ieškovė nusipirko konkrečią žemės sklypo dalį, pirkimo metu jai buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad būtent pagal pažymėtas ribas ieškovė galės naudoti žemės sklypą. Todėl tai, kad atsakovės savo valia ant joms priklausančios žemės sklypo dalies pasistatė papildomas patalpas, negali būti keičiama nei naudojimosi žemės sklypu tvarka, nei juolab ieškovės teisėtai įsigyta žemės sklypo dalis. Panaikinus nustatytą naudojimo žemės sklypu tvarką papildomos atsakovių patalpos būtų laikomos pastatytos ant bendros žemės, t. y. ir ant ieškovės priklausančios ieškovei, bei jo užimamu plotu sumažėtų ieškovei priklausanti ir atskirai valdoma žemės sklypo dalis. Tokiu atveju reiktų spręsti dėl kompensacijos ieškovei už naujomis patalpomis (priestatu) užstatytą jai priklausančią sklypo dalį. Pristatyta dalis priklauso atsakovėms, pažymėtina, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms gali atsirasti pagrindas perskaičiuoti kadastrinės bylos matavimus, tačiau nepaneigiant jau nustatytos ir galiojančios ankstesnės naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Žemės sklypo dalių ribų pakeitimas negali būti daromi tik vieno žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Be to, atsakovių argumentas, kad reikalinga pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi šiuo metu šulinys nepatenka į bendro naudojimo žemės sklypo dalį, ir tai neatitinka bendraturčių teisėtų interesų. UAB „NT sfera“ parengtoje schemoje aiškiai matyti, kad šulinys yra ant A (kuri priklauso V. P.) ir E (bendrai valdomos dalies) ribos, taigi visos bendraturtės turi galimybę ir priėjimą, esant reikalui, naudotis šuliniu. Todėl šis atsakovių motyvas yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

9. Atsakovės 2023 m. rugpjūčio 7 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad įsiteisėjo šiai bylai aktualus Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-145-980/2023 pagal ieškovių V. Z., V. P. ieškinį atsakovei T. O. dėl pastato kadastrinių duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo, kuriuo leista ieškovėms V. Z. ir V. P. be atsakovės T. O. sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti gyvenamo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą ir UAB „Geosprindis“ 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtos šio gyvenamo namo kadastro duomenų bylos pagrindu. Nustatyti prejudiciniai faktai suponuoja sąlygas ir poreikį keisti naudojimosi tvarką, atsakovių pateiktame ginčo žemės sklypo naudojimosi plane yra aiškiai nurodyta bendraturčiams tenkančių žemės dalių dydžiai ir išsidėstymas, o vidinio pasidalijimo ribos yra koordinuotos, todėl aiškios, o ginčo šalims ir teismui galima lengvai jas identifikuoti, be to atsakovių siūloma naudojimosi tvarka idealiai atitinka faktinę (nusistovėjusią) ginčo šalių naudojimąsi ginčo žemės sklypu tvarką, ji yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, todėl toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu ir objektyviai kilusia būtinybe. Senoji nustatyta naudojimosi tvarka kelia įtampą tarp bendraturčių, yra ydinga, nes pvz. atsakovei V. P. priskirta ginčo žemės sklypo dalis po gyvenamo namo priestatu, kurio ji nevaldo jokia teise ir todėl neturi apskritai galimybės pasinaudoti ta dalimi. Visa tai kelia ginčus tarp bendraturčių ir ateityje konfliktų tik didės, nes ieškovė iš esmės nori ginčo žemės sklypą vienu metu naudoti ir pagal seną ir pagal naują siūlomą tvarką, kuri atitinka faktinį naudojimąsi, pasirinkdama kas jai naudingiau, ir taip ji naudojasi didesniu plotu, nei yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre jos nuosavybės dalis.

10. Teismo posėdžio metu ieškovės T. O. atstovas advokatas Olegas Drobitko patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti patikslintame ieškinyje, atsiliepimuose į patikslintą priešieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose, nurodytais motyvais ir argumentais, patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti. Patikslino reikalavimą dėl 2 018,47 Eur sumos tvorų perkėlimo darbams atlikti priteisimo iš atsakovių ir šią sumą prašo iš atsakovių priteisti solidariai.

11. Teismo posėdžio metu atsakovių V. Z. ir V. P. atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla patikslinto priešieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti patikslintame priešieškinyje, atsiliepimuose į patikslintą ieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais ir argumentais, patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu atsakovė V. Z. patikslinto priešieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti. Paaiškino, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1962 metų. Tvoros visada buvo, iš pradžių medinės, kurios per laiką supuvo, paskui jos buvo keičiamos į vielinę, kuri taip pat per laiką surūdijo, o kai namas buvo apšiltintas ir pagerintas jo vaizdas, tvora estetiškai nesiderino prie namo ir tik tada ji buvo pakeista segmentine. Pažymėjo, kad net ir pakeitus tvorą, dar yra matomi senos tvoros pamatai, tvora niekur nepersikėlė. Tuo metu ji dar buvo vaikas, kai tėvai nusipirko namą su kaimynais per pusę ir tada žemė taip buvo padalinta, apie 1975 m. kaimynai išsiskyrė, jų dalys buvo padalintos tarp sutuoktinių, kurie tas dalis pardavė ir tas plotas dar buvo padalintas per pusę, kurių viena dalis dabar priklauso atsakovės mamai V. P., o kitą dalį įsigijo ieškovė. Tvoros jau tada buvo įrengtos, tiesiog senos tvoros vietoje buvo atnaujintos. Tvoros matavimai nebuvo atlikti, tiesiog pagal senas tvoros ribas jos buvo atnaujintos, gerinant savo gerbūvį. Nesutinka, kad ieškovės plotas yra sumažėjęs. Tvora buvo statyta jų lėšomis, ieškovė lėšų neskyrė, tačiau negali įvardinti kiek lėšų buvo skirta tvoros atstatymui. Iš ieškovės jokių pinigų nei ji pati, nei jos vyras, tvoros atstatymo darbams negavo. Tvora priklauso jiems, kadangi statyta jų pačių lėšomis ir darbo jėga. Pirmiausia buvo atliktas namo apšiltinimas iki pandemijos (2019-2020 m.), o paskui atlikti tvoros atstatymo darbai, siekiant pagerinti gyvenamojo namo estetinį vaizdą. Dėl namo apšiltinimo buvo kalbėta su ieškove, tačiau jokių pasiūlymų ir pinigų iš ieškovės dėl namo apšiltinimo darbų negavo. Ieškovė žodžiu sutiko, kad tvora būtų atnaujinta. Kai ieškovė įsigijo žemės sklypą tvora buvo pastatyta iš metalinio tinklo, kuri buvo surūdijusi. Nesutinka savo lėšomis perkelti tvoras. Jeigu teismas nuspręs, kad yra neteisūs, jie tą tvorą tiesiog išardys. Ieškovė nori atkelti tvoras iš vienos pusės 60 cm, iš kitos pusės 70 cm, jei tvora bus atkelta 70 cm, jos mama negalės patekti į šiltnamį, nes tada tvora remsis į šiltnamį, o šiltnamis jau stovėjo. Žemės sklypo naudojimo tvarka turi būti pakeista, kadangi pasikeitė apšiltintino namo plotas, daugiau nuo 2006 metų niekas nėra pasikeitę. Į gyvenamąjį namą visi bendrasavininkai patenka per 3 atskirus įėjimus. Mama V. P. patenka per pastatą 1-1, 1-2 ir 1-4, ieškovė naudojasi 2-9, 2-3, 2-4, 2-11, 2-6, ji pati naudojasi patalpomis 2-10 ir tai yra jos įėjimas į antrą aukštą. Gyvenamojo namo priestatas yra pastatytas ant jos mamos V. P. priklausančio žemės sklypo.

13. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad 9 metus dirba UAB „NT sfera“, geodezininku matininku. Buvo gautas užsakymas nužymėti žemės sklypo vidinę ribą, atvykus pas ieškovę, ieškovė pateikė planą, kuriame nebuvo vidinio padalinimo kampų koordinačių. Nustatę, kad matavimus atliko UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, kartu su ieškove nuvyko į įmonę ir paprašė, kad atsiųstų planą. Buvo atsiųsta plano DVG skaitmeninė versija, iš kurios buvo galima išsiimti koordinates. Planas buvo perkeltas į aparatą ir atlikti žymėjimo darbai, buvo sukalti kuolai pagal plane nurodytas padalinimo ribas, kurios buvo skaitmeniniame variante ir pastebėta, kad tvorų koordinatės neatitinka. Tuomet ieškovė paprašė parengti schemą dėl šių neatitikimų. Tada buvo išmatuota tvora ir parengta neatitikimo schema su ploto trūkumais. Įstatymo nustatyta leidžiama matavimo paklaida miesto ribose yra 5 cm, aparato paklaida atviroje vietoje yra iki 3 cm. Šiuo atveju matavimai buvo atlikti atviroje vietoje, todėl didelės paklaidos nėra. Šiame žemės sklype buvo matuota tik tvora.

14. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. E. parodė, kad dirba jau 5 metus UAB „NT sfera“, išsilavinimas geodezijos inžinerija. Telefonu buvo gautas ieškovės T. O. užsakymas patikslinti ribas nustatyto plano B teritorijoje, todėl atvykę į vietą su kolega A. S., ieškovė pateikė planą, tačiau tame plane nebuvo nurodytos koordinatės, nebuvo nurodyta nei kampų, nei vidinių koordinačių. Ieškovė buvo įspėta, kad reikalingos koordinatės, todėl kolega A. S. kartu su ieškove nuvyko į planą rengusią įmonę UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, planas buvo persiųstas jiems į el. paštą, plano koordinatės buvo perkeltos į geografinės padėties nustatymo sistemą (toliau – GPNS) bei vietoje atžymėtos, tuomet ir buvo pastebėti netikslumai. Įkėlus į GNPS koordinates jau iš poros taškų matėsi neatitikimas plane pagal B ribas esamas kairėje ir dešinėje ant linijos daromų porą taškų matėsi, kad yra tvora neatitinkanti pagal parengtą planą. Viskas buvo atliekama vietoje, jis pat matavimus atliko GPNS aparatu, kolega A. S. kalė kuoliukus. Nors koordinatės ieškovės pateiktame plane nebuvo nurodytos, tačiau UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ turi GEOMAP sistemą kuria buvo braižytas planas. Iš tos sistemos galima koordinates, kampukus ant linijos išsitraukti, tos koordinatės, kurios prasideda su 6 ir 3, jas galima įsivesti į aparatą, atvykti į vietą ir atžymėti tikslią vietą kur tas taškas tiksliai turi būti. Pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą planą vietoje atliktų tvorų koordinatės neatitiko žemės sklypo naudojimosi plano koordinatėms, todėl ieškovė paprašė parengti nesutapimo schemą su plotų skirtumais, kas ir buvo padaryta. Pagal naudojimo ribą buvo išmatuotos esamos tvoros, tas tvoras užkoordinavo vietoje pagal esamas ribas ir nuvykę į būstinę pagal programą užsibrėžė tvoros užkoordinuotus taškus ir perkėlė į planą, taip sukomponuojant tą ribą, kuri buvo trūkstama ieškovei. Topografiniai duomenys ir namo kontūrai nebuvo nustatinėjami, kadangi ieškovė tokio užsakymo nebuvo pateikusi. Vidinės koordinatės buvo gautos iš UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, kurios buvo įmonės duomenų bazėje, kadangi buvo vykdyti kadastriniai matavimai, visos zonos buvo atskirtos, būtent visos tos zonos buvo gautos iš UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“. Vidinės koordinatės, jeigu yra sudalintos trijų atskirų savininkų, jos visada yra nustatomos. Tuo metu rengtuose planuose visada buvo nustatomos vidinės koordinatės, tačiau taisyklių, jog jas būtina nustatyti nebuvo. Papildomos koordinatės 2, 3, 7, 8 buvo įvestos ant tiesios linijos tam, kad nustatyti tinkamą vietą faktinėje padėtyje. Vertinant 2006 metų ir šiuometinių aparatų tikslumą yra galima maksimali 2 cm paklaida, įstatymų leidžiama paklaida 5 cm.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad dirba UAB „Geoplanai“ matininku geodezininku, 2022 m. sausio 19 d. atliko matavimus žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės V. Z. sutuoktinio užsakymu. Atvykęs į nurodytą žemės sklypą matavimus atliko pagal esamą faktinę situaciją ir nustatė, kad ieškovė nėra nuskriausta ploto atžvilgiu. Plotus tikrino pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis ir atsakovės sutuoktinio pateiktą informaciją, kur yra bendras kiemas, bendra teritorija, priėjimas prie šulinio ir kt., paskaičiavo kiek visi iš savo dalies priskiria į tą bendrą po pastatu turimą kvadratūrą proporcingai, kieme pagal sklypo procentą ir toliau kas liko kvadratai, išmatuota pagal tvoras, poros centimetrų tikslumu buvo viskas tvarkingai. 2006 m. žemės sklypo planas labai primityvus, labiau išorinių ribų sklypo planas su pavaizduotais plotais kur kas perka, tačiau be pakankamų koordinačių, kuris labiau reikalingas įsigyjant žemės sklypą, bet ne sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti. Šiuo atveju buvo pamatuota, ką kiekvienas savininkas turi, kas kokiu konkrečiu plotu naudojasi nurodė atsakovės V. Z. sutuoktinis. Dėl vidinių sklypo koordinačių pateikimo į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ nesikreipė, rėmėsi faktinio naudojimosi sklypo koordinatėmis. Pats atliko tvoros, šulinio, trinkelių, namo kampų matavimus ir tai pateikė schematiškai. Nusistatė kiek natūroje yra užstatytas namas ir proporcingai po juo išdalino plotą turimam bendram plotui pagal nuosavybę, žemės sklype yra vienas statinys – gyvenamasis namas, kuris plane pažymėtas taškais 30, 10, 8, 7 (bendro naudojimo žemės po namu).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Patikslintas priešieškinys atmestinas.

16. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl esamos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovė patikslintu ieškiniu siekia atkurti pažeistą teisę ir prašo įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi, o atsakovės patikslintu priešieškiniu prašo pakeisti žemės sklypo naudojimo tvarką, pasikeitus faktinėms aplinkybėms.

Dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus

17. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę V. P. nutraukti neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 7,92 kv. m. dalimi, taip pat įpareigoti atsakovę V. Z. nutraukti neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 11,64 kv. m dalimi.

18. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2006 m. rugpjūčio 31 d., esančio, (duomenys neskelbtini), 213/683 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei T. O., pagal 2017 m. sausio 6 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 155 nuo 2017 m. sausio 19 d.; 258/683 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei V. P. pagal 2008 m. vasario 7 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2251, 2008 m. vasario 7 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 2252 nuo 2008 m. kovo 26 d.; 212/683 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei V. Z. pagal 2007 m. vasario 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 727, 2007 m. sausio 23 d. Perdavimo - priėmimo aktą Nr. 728 nuo 2007 m. sausio 23 d.; nuo 2017 m. sausio 19 d. nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, pagal 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 727, 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 723, 2017 m. sausio 6 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 155.

20. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

21. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

22. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

23. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad žemės sklypui, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. sausio 19 d. yra nustatyta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas – 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 727, 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 723; 2017 m. sausio 6 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 155. Nuo 2017 m. sausio 19 d. pastatui-gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams (tvora, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas – 2005 m. lapkričio 28 d. Statinio dalių perskaičiavimo sutartis Nr. 5072, 2005 m. gruodžio 16 d. Sutartis Nr. 5407, 2017 m. sausio 6 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 155.

24. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

25. 2005 m. lapkričio 28 d. Sutarties Nr. 5072, pasirašytos V. Z. (J. P. įgalioto asmens), A. Z., K. P., V. P., 4.1 punkte numatyta, kad dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 1A2p) (2004 m. rugsėjo 30 d. rekonstruoto individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas), keičiasi gyvenamojo namo dalys tarp bendraturčių, todėl V. Z. ir A. Z., K. P., J. P. ir V. P., susitarė nustatyti tvarką, pagal kurią naudosis atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, atsižvelgiant į kiekvieno dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise; 4.2 punktu šalys, remdamiesi specialistų atliktų dalių perskaičiavimu (pagrindas: Pastato padalinimo projektas, sudarytas 2005 m. liepos 22 d. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filiale), susitarė, kad nuo šios sutarties sudarymo K. P. priklausys 25/100 dalys gyvenamojo namo ir tai daliai gyvenamojo namo tenkantys kiemo statiniai (tvora, šulinys plane pažymėti k2, 1t), J. P. ir V. P. priklausys 31/100 dalis gyvenamojo namo ir tai daliai gyvenamojo namo tenkantys kiemo statiniai (tvora, šulinys), V. Z. ir A. Z. priklausys 45/100 dalys gyvenamojo namo ir tai daliai gyvenamojo namo tenkantys kiemo statiniai (tvora, šulinys); 5 punkte šalys susitarė, jog gyvenamuoju namu naudosis: K. P. – koridoriumi, pažymėjimas plane 2-2 (2,04 kv. m.), kambariu, pažymėjimas plane 2-3 (17,34 kv. m.), virtuve, pažymėjimas plane 2-4 (6,72 kv. m.), sandėliuku, pažymėjimas plane 2-6 (0,95 kv. m.), vonia, pažymėjimas plane 2-7 (2,51 kv. m.), sanitarini mazgu, pažymėjimas plane 2-8 (1,20 kv. m.), pagalbine patalpa, pažymėjimas plane 2-9 (6,34 kv. m.), koridoriumi, pažymėjimas plane 2-11 (3,81 kv. m.), perskaičiuota dalis: 25/100, dalies plotas 40,91 kv. m. (Sutarties Nr. 5072 5.1 punktas); J. P. ir jo sutuoktinė V. P. – kambariu, pažymėjimas plane 1-2 (19,66 kv. m.), virtuve, pažymėjimas plane 1-4 (14,96 kv. m.), sandėliuku, pažymėjimas plane R-1 (16,20 kv. m.), perskaičiuota dalis: 31/100, dalies plotas: 50,82 kv. m. (Sutarties Nr. 5072 5.2 punktas); V. Z. ir jos sutuoktinis A. Z. – pagalbine patalpa, pažymėjimas plane 2-10 (6,13 kv. m.), koridoriumi, pažymėjimas plane 2-12 (0,95 kv. m.), koridoriumi, pažymėjimas plane 3-6 (7,96 kv. m.), kambariu, pažymėjimas plane 3-7 (17,84 kv. m.), kambariu, pažymėjimas plane 3-8 (10,93 kv. m.), kambariu, pažymėjimas plane 3-9 (13,99 kv. m.), virtuve, pažymėjimas plane 3-11 (5,24 kv. m.), perskaičiuota dalis 45/100, dalies plotas: 74,33 kv. m. (Sutarties Nr. 5072 5.3 punktas).

26. 2005 m. gruodžio 16 d. Sutarties Nr. 5407, pasirašytos V. Z. (J. P. įgalioto asmens), A. Z., K. P., V. P., 2 punktu susitarė dėl 2005 m. lapkričio 28 d. sutarties Nr. 5072 4.2 punkto pakeitimo, kuriame nurodyta, kad sutuoktiniai V. Z. ir A. Z., K. P., ir sutuoktiniai J. P. ir V. P., remdamiesi specialistų atliktu dalių perskaičiavimu (Pagrindas: Pastato padalinimo projektas sudarytas 2005 m. gruodžio 7 d. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filiale), susitarė, kad nuo šios sutarties sudarymo K. P. priklausys 246/1000 dalys gyvenamojo namo ir tai daliai gyvenamojo namo tenkantys kiemo statiniai (tvora, šulinys plane pažymėti k2, 1t), J. P. ir V. P. priklausys 306/1000 dalis gyvenamojo namo ir tai daliai gyvenamojo namo tenkantys kiemo statiniai (tvora, šulinys), V. Z. ir A. Z. priklausys 448/1000 dalys gyvenamojo namo ir tai daliai gyvenamojo namo tenkantys kiemo statiniai (tvora, šulinys); 2.2 punkte šalys susitarė, dėl 5.1, 5.2, 5.3 punktų pakeitimo ir susitarė, jog gyvenamuoju namu naudosis: K. P. – koridoriumi, pažymėjimas plane 2-2 (2,04 kv. m.), kambariu, pažymėjimas plane 2-3 (17,34 kv. m.), virtuve, pažymėjimas plane 2-4 (6,72 kv. m.), sandėliuku, pažymėjimas plane 2-6 (0,95 kv. m.), vonia, pažymėjimas plane 2-7 (2,51 kv. m.), sanitarini mazgu, pažymėjimas plane 2-8 (1,20 kv. m.), pagalbine patalpa, pažymėjimas plane 2-9 (6,34 kv. m.), koridoriumi, pažymėjimas plane 2-11 (3,81 kv. m.), perskaičiuota dalis: 246/1000, dalies plotas 40,91 kv. m. (Sutarties Nr. 5072 5.1 punktas); J. P. ir jo sutuoktinė V. P. – kambariu, pažymėjimas plane 1-2 (19,66 kv. m.), virtuve, pažymėjimas plane 1-4 (14,96 kv. m.), sandėliuku, pažymėjimas plane R-1 (16,20 kv. m.), perskaičiuota dalis: 306/1000, dalies plotas: 50,82 kv. m. (Sutarties Nr. 5072 5.2 punktas); V. Z. ir jos sutuoktinis A. Z. – pagalbine patalpa, pažymėjimas plane 2-10 (6,13 kv. m.), koridoriumi, pažymėjimas plane 2-12 (0,95 kv. m.), koridoriumi, pažymėjimas plane 3-6 (7,96 kv. m.), kambariu, pažymėjimas plane 3-7 (17,84 kv. m.), kambariu, pažymėjimas plane 3-8 (10,93 kv. m.), kambariu, pažymėjimas plane 3-9 (13,99 kv. m.), virtuve, pažymėjimas plane 3-10 (11,29 kv. m.), sanitariniu mazgu, pažymėjimas plane 3-11 (5,24 kv. m.), perskaičiuota dalis 448/1000, dalies plotas: 74,33 kv. m. (Sutarties Nr. 5072 5.3 punktas).

27. Pagal 2017 m. sausio 6 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutarties Nr. 155 (pardavėjas M. D., pirkėjas T. O.) 6.1 punktą, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 727; 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 723; 2005 m. lapkričio 28 d. Statinio dalių perskaičiavimo sutartimi, Nr. 5072; ir 2005 m. gruodžio 16 d. Sutartimi Nr. 5407, yra nustatyta bei viešame registre įregistruota naudojimosi Daiktais tvarka, taip pat tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsniu, susitarimas dėl naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo, sudarytas notariškai ir įregistruotas viešame registre, yra privalomas ir asmeniui vėliau įsigijusiam tokio daikto dalį, sutarė, kad nekilnojamąjį turtą valdys ir juo disponuos taip, kaip naudojosi nekilnojamojo turto pardavėja, t. y. atskirai naudosis žemės sklypo „B“ dalimi (163 kv. m), bendrai naudosis žemės sklypo „C“ (22/66 kv. m) ir E (28/114 kv. m) dalimis, pastato – gyvenamojo namo 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-2 (2,04 kv. m.), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-3 (17,34 kv. m.), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-4 (6,72 kv. m.), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-6 (0,95 kv. m.), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-7 (2,51 kv. m.), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-8 (1,20 kv. m.), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-9 (6,34 kv. m.), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-11 (3,81 kv. m.), dalies plotas – 40,91 kv. m.; kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais (tvora, šulinys) – bendrai su kitais bendraturčiais arba teisėtais kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių naudotojais.

28. 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 723 13 punkte, pasirašytos S. M. ir J. P. įgalioto asmens V. Z., 13 punkte numatyta, kad J. P., priklausys ir jis naudosis: A (193 kv. m) dalimi atskirai, A2 (8 kv. m) dalimi atskirai, C (22 kv. m), E (35 kv. m.) dalimis naudosi bendrai su kitais bendraturčiais. Šiuo metu šios žemės sklypo dalis priklauso atsakovei V. P. 2008 m. vasario 7 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2251 pagrindu. 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 727, pasirašytos S. M. ir atsakovės V. Z., 13 punkte numatyta, kad atsakovei V. Z. priklausys ir ji naudosis: D (139 kv. m) dalimi atskirai, C (22 kv. m), E (51 kv. m.) dalimis naudosis bendrai su kitais bendraturčiais.

29. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, 19 punktas).

30. Byloje pateiktų Sutarčių pagrindas: žemės sklypo planas M1:5000, sudarytas 2006 m. birželio 2 d., patikrintas 2006 m. spalio 30 d. ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje (Sutarčių Nr. 727, 723 13 punktas). Žemės sklypo planas M1:5000 pasirašytas J. P. (paveldėtoja atsakovė V. P.), atsakovės V. Z., K. P. (naujoji savininkė ieškovė T. O.). Žemės sklypo plane M1:5000, sudarytame 2006 m. birželio 2 d., pasirašytame J. P., K. P., V. Z., patikrintame 2006 m. spalio 30 d. ir patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filiale įregistruotame 2006 m. gruodžio 20 d., nurodyta, kad ieškovei T. O. (buvusi savininkė K. P.) atskirai priklauso žemės sklypo „B“ dalis (163 kv. m.); atsakovei V. P. (buvęs savininkas J. P.) atskirai priklauso žemės sklypo „A“ dalis (193 kv. m.); atsakovei V. Z. atskirai priklauso žemės sklypo „D“ dalis (139 kv. m.).

31. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Taip užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Z. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-598/2007).

32. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė T. O. įsigijo 213/683 žemės sklypo dalį, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį iš M. D.. M. D. 2016 m. sausio 27 d. Paveldėjimo teise pagal testamento liudijimą Nr. 780 213/683 žemės sklypo dalį, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo iš K. P., kuri minėtą žemės sklypo dalį įsigijo pagal 2015 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2332 . 2023 m. balandžio 25 d. ieškovės prašymu, 2023 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė Dalija Rinkevičienė pateikė 2015 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2332 priedo 2006 m. Žemės sklypo plano M1:500 kopiją, kuri yra nurodytos sutarties pagrindas, kuriuo visi bendraturčiai, taip pat ir atsakovės, įsigijo žemės sklypo dalį ir kuriuo iki šiol yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Taigi, tiek ieškovei T. O., įsigijus ginčo žemės sklypo dalį, tiek atsakovėms, 2006 metų tvarka tapo privaloma.

33. Taigi, nustatyta, kad naudojimosi sklypu tvarka buvo sudaryta ir nustatyta tvarka (notariškai patvirtinta ir įregistruota) dar iki ieškovei įsigyjant žemės sklypo dalį, t.y. ieškovė tik prisijungė prie naudojimo tvarkos, kuri jau galiojo atsakovėms, todėl naudojimosi sklypu tvarka atsakovėms buvo žinoma. 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo planą VĮ „Registrų centras“ įregistruota naudojimo žemės sklypu tvarka yra nenuginčyta, nepakeista ir galiojanti, minėta aplinkybė taip pat nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-145-980/2023 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

34. Ieškovė nurodė, kad atsakovė V. P. iš jai priklausančios žemės sklypo „A“ dalies pusės ir atsakovė V. Z. iš jai priklausančios žemės sklypo „D“ dalies pusės 2018 m. tvoras pastatė ne pagal 2006 metų žemės plane nustatytas bendraturčiam tenkančių žemės sklypo dalių ribas, o ant ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo „B“ dalies. Dėl to atsakovių žemės sklypo „A“ ir „D“ dalys padidėjo ieškovei priklausančio žemės sklypo „B“ dalies sąskaita, o ieškovės valdomas žemės sklypas sumažėjo. Ieškovė, vietoje žemės sklypo plane nurodytų ir VĮ „Registrų centras“ įregistruotų 163 kv. m., gali valdyti ir naudotis tik 143 kv. m.

35. Teismo posėdžio metu atsakovė V. Z. nurodė, kad tvoros jau buvo nuo 1962 metų, iš pradžių medinės, kurios per laiką supuvo, paskui jos buvo keičiamos į vielinę, kuri taip pat per laiką surūdijo, o kai namas buvo apšiltintas ir pagerintas jo vaizdas, tvora estetiškai nesiderino prie namo ir tik tada ji buvo pakeista segmentine. Pažymėjo, kad net ir pakeitus tvorą, dar yra matomi senos tvoros pamatai, tvora niekur nepersikėlė. Tvoros jau tada buvo įrengtos, tiesiog senos tvoros vietoje buvo atnaujintos. Tvoros matavimai nebuvo atlikti, o pagal senas tvoros ribas jos buvo atnaujintos, gerinant savo gerbūvį. Nesutinka, kad ieškovės plotas yra sumažėjęs. Tvora buvos statyta jų lėšomis, ieškovė lėšų neskyrė, tačiau negali įvardinti kiek lėšų buvo skirta tvoros atstatymui. Iš ieškovės jokių pinigų nei ji pati, nei jos vyras, tvoros atstatymo darbams negavo. Tvora priklauso jiems, kadangi statyta jų pačių lėšomis ir darbo jėga. Pirmiausia buvo atliktas namo apšiltinimas iki pandemijos (2019-2020 m.), o paskui atlikti tvoros atstatymo darbai, siekiant pagerinti gyvenamojo namo estetinį vaizdą. Dėl namo apšiltinimo buvo kalbėta su ieškove, tačiau jokių pasiūlymų ir pinigų iš ieškovės dėl namo apšiltinimo darbų negavo. Ieškovė žodžiu sutiko, kad tvora būtų atnaujinta. Kai ieškovė įsigijo žemės sklypą tvora buvo pastatyta iš metalinio tinklo, kuri buvo surūdijusi. Nesutinka savo lėšomis perkelti tvoras. Jeigu teismas nuspręs, kad yra neteisūs, jie tą tvorą tiesiog išardys. Ieškovė nori atkelti tvoras iš vienos pusės 60 cm, iš kitos pusės 70 cm, jei tvora bus atkelta 70 cm, jos mama negalės patekti į šiltnamį, nes tada tvora remsis į šiltnamį, o šiltnamis jau stovėjo. Žemės sklypo naudojimo tvarka turi būti pakeista, kadangi pasikeitė apšiltintino namo plotas, daugiau nuo 2006 metų niekas nėra pasikeitę. Į gyvenamąjį namą visi bendrasavininkai patenka per 3 atskirus įėjimus. Mama V. P. patenka per pastatą 1-1, 1-2 ir 1-4, ieškovė naudojasi 2-9, 2-3, 2-4, 2-11, 2-6, ji pati naudojasi patalpomis 2-10 ir tai yra jos įėjimas į antrą aukštą. Gyvenamojo namo priestatas yra pastatytas ant jos mamos V. P. priklausančio žemės sklypo.

36. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, siekdama nustatyti jai priklausančio žemės sklypo ploto trūkumą, kreipėsi į UAB „NT sfera“. UAB „NT sfera“ sudarė žemės sklypo ploto trūkumo schemą M1:250, (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad B dalies naudojimo plotas vietoje koordinavus esamą tvorą GPNS imtuvu, B dalies trūkumas sudaro 19,56 kv. m. (suapvalinus iki sveiko skaičiaus 20 kv. m.). Ieškovė negali naudotis jai asmenine nuosavybės teise priklausančiais 20 kv. m., o atsakovės tokiu būdu padidino savo valdomų žemės sklypų „A“ ir „D“ dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo „B“ dalies sąskaita ir jas valdo iki šios dienos. Iš žemės sklypo ploto trūkumo schemos M1:250 matyti, kad atsakovė V. P. vietoj žemės sklypo „A“ dalies 193 kv. m (192,95 kv. m), šiuo metu naudojasi 200,87 kv. m, o atsakovė V. Z. vietoj žemės sklypo „D“ dalies 139 kv. m (138,84 kv. m), naudojasi 150,48 kv. m. Atsakovė V. P. naudojasi ieškovei nuosavybės teisė priklausančia 7,92 kv. m. žemės sklypo dalimi, o V. Z. naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančia 11,64 kv. m. žemės sklypo dalimi. Iš viso ieškovė negali naudotis jai asmenine nuosavybės teise priklausančiais 19,56 kv. m. (20 kv. m.). Faktiniai šiai dienai ieškovės priklausančios žemės sklypo „B“ dalies ribų ilgiai, lyginant su 2006 metų žemės sklypo planu, yra sutrumpėję. Pagal 2006 metų žemės sklypo planą vidinio pasidalijimo „B“ dalies ribų ilgiai šiai dienai turėtų būti: 14,91 m, 7,55 m, 20,39 m, o prie namo esanti namo riba daugiau nei 8,37 m, o faktiškai yra – atitinkamai 14,89 cm, 6,78 m, 19,14 m, o prie namo esanti riba tėra 8,37 m.

37. Ieškovė kreipėsi UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ (buv. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialas, rengęs 2006 metų žemės sklypo planą) prašydama apskaičiuoti žemės sklypo vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškus ir pažymėti žemės sklypo „A“ ir „B“ bei „B“ ir „D“ dalių ribų koordinates, kuriomis vadovaujantis galėtų būti perkeliamos ir pastatomos tvoros nepažeidžiant nė vienos iš savininkių teisių. Tuo pagrindu, UAB „NT sfera“, remdamasi 2006 m. žemės sklypo planu, atliko vietos matavimus ir pažymėjo koordinates žyminčias žemės sklypų dalių ribas bei parengė 2020 m. birželio 18 d. žemės sklypo vidinio padalinimo nužymėjimo schemą M1:500, (duomenys neskelbtini). UAB „NT sfera“ schemoje vidinio pasidalijimo ribų posūkių taškai 1, 4, 5, 6 , 9 ir jų nurodytos koordinatės visiškai atitinka 2006 m. žemės sklypo plane (papildytą vidinio pasidalijimo ribų posūkių taškų koordinatėmis) pažymėtas vidinio pasidalijimo ribų posūkių taškų koordinates, atitinkamai 11, 14, 16, 22.

38. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti UAB „NT sfera“ darbuotojai matininkai A. S. ir M. E. patvirtino, jog neatitikimo schema su ploto trūkumais buvo parengta pagal ieškovės užsakymą patikslinti ribas nustatyto plano B teritorijoje, pagal tuo metu žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusio UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ pateiktą DVG plano skaitmeninę versiją, plano koordinatės buvo perkeltos į geografinės padėties nustatymo sistemą (toliau – GPNS) bei vietoje atžymėtos, tuomet ir buvo pastebėti netikslumai plane pagal B ribas esamas kairėje ir dešinėje ant linijos daromų porą taškų matėsi, kad yra tvora neatitinkanti pagal parengtą planą. Koordinatės ieškovės pateiktame plane nebuvo nurodytos, tačiau pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ GEOMAP sistemą, kuria buvo braižytas planas, yra galimybė iš sistemos koordinates, atvykti į vietą ir atžymėti tikslią vietą. Pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą planą vietoje atliktų tvorų koordinatės neatitiko žemės sklypo naudojimosi plano koordinatėms, todėl ieškovė paprašė parengti nesutapimo schemą su plotų skirtumais, kas ir buvo padaryta. Pagal naudojimo ribą buvo išmatuotos esamos tvoros, tas tvoras užkoordinavo vietoje pagal esamas ribas ir nuvykę į būstinę pagal programą užsibrėžė tvoros užkoordinuotus taškus ir perkėlė į planą, taip sukomponuojant tą ribą, kuri buvo trūkstama ieškovei. Topografiniai duomenys ir namo kontūrai nebuvo nustatinėjami, kadangi ieškovė tokio užsakymo nebuvo pateikusi. Vidinės koordinatės buvo gautos iš UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, kurios buvo įmonės duomenų bazėje, kadangi buvo vykdyti kadastriniai matavimai, visos zonos buvo atskirtos, būtent visos tos zonos buvo gautos iš UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“. Vidinės koordinatės, jeigu yra sudalintos trijų atskirų savininkų, jos visada yra nustatomos. Tuo metu rengtuose planuose visada buvo nustatomos vidinės koordinatės, tačiau taisyklių, jog jas būtina nustatyti nebuvo. Tuo tarpu teismo posėdžiu metu liudytoju apklaustas UAB „Geoplanai“ matininkas geodezininkas R. S. nurodė, kad 2022 m. sausio 19 d. atliko matavimus žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės V. Z. sutuoktinio užsakymu, atvykęs į nurodytą žemės sklypą matavimus atliko pagal esamą faktinę situaciją, pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis ir atsakovės sutuoktinio pateiktą informaciją, kur yra bendras kiemas, bendra teritorija, priėjimas prie šulinio ir kt., ką kiekvienas savininkas turi, kas kokiu konkrečiu plotu naudojasi. Dėl vidinių sklypo koordinačių pateikimo į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ nesikreipė, rėmėsi faktinio naudojimosi sklypo koordinatėmis. Pats atliko tvoros, šulinio, trinkelių, namo kampų matavimus ir tai pateikė schematiškai. Nusistatė kiek natūroje yra užstatytas namas ir proporcingai po juo išdalino plotą turimam bendram plotui pagal nuosavybę.

39. Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „NR sfera“ parengtų tiek žemės sklypo ploto trūkumo schemos M1:250, tiek 2020 m. birželio 18 d. žemės sklypo vidinio padalinimo nužymėjimo schemos M1:500, tikslumu, kadangi geodeziniai matavimai buvo atlikti naudojant modernią šiuolaikišką geodezinių matavimų techniką, plano koordinatės buvo perkeltos į geografinės padėties nustatymo sistemą (toliau – GPNS) bei vietoje atžymėtos, vidinės koordinatės pateiktos iš UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ duomenų bazės, rengusios 2006 m. žemės sklypo planą ir atlikusios žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kita vertus atsakovių pateiktas UAB „Geoplanai“ matininko R. S. 2022 m. sausio 19 d. parengtas „Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planas (M 1:500)“, teismui kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikslumo, kadangi matavimai atlikti pagal esamą faktinę situaciją pagal atsakovės sutuoktinio A. Z. pateiktą informaciją ir VĮ „Registrų centras“ duomenis, tačiau nesikreipė UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ dėl vidinių koordinačių išreikalavimo, o rėmėsi tik faktinio naudojimosi sklypo koordinatėmis. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės pateiktų UAB „NT sfera“ schemų duomenys, kurie išreikalauti iš UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ duomenų bazės, laikytini tikslesniais, nei atsakovių pateikti UAB „Geoplanai“ schemų duomenys, kurie atlikti remiantis atsakovės sutuoktinio A. Z. pateikta informacija apie naudojamus žemės sklypo plotus.

40. Iš byloje pateiktos 2005 m. lapkričio 28 d. Sutarties Nr. 5072, pasirašytos V. Z. (J. P. įgalioto asmens), A. Z., K. P., V. P., taip pat 2005 m. gruodžio 16 d. Sutarties Nr. 5407, pasirašytos V. Z. (J. P. įgalioto asmens), A. Z., K. P., V. P., kurios 2 punktu susitarė dėl 2005 m. lapkričio 28 d. sutarties Nr. 5072 4.2 punkto pakeitimo, matyti, kad bendraturčiai naudosis atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, atsižvelgiant į kiekvieno dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tai daliai gyvenamojo namo tenkančiais kiemo statiniais (tvora, šulinys plane pažymėti k2, 1t). VĮ „Registrų centras“ duomenimis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), registruoti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane k2; 1t, statybos pradžios metai – 1963 m., statybos pabaigos metai – 2004 m. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2005 metais buvo registruotas tik viena tvora ir šulinys (k2, 1t). Duomenų apie tai, kad atsakovių minima tvora būtų išlikusi ar 2018 metais statyta tvora būtų registruota viešajame registre, byloje nėra. Lyginant 2006 m. žemės sklypo planą (UAB „NT sfera“ parengta schema pagal 2006 m. žemės sklypo planą; aktualių taškų Nr. 1,3, 4, 5, 6, 7, 8, 9) ir atsakovių šioje byloje pateiktą 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo planą (atitinkamai aktualių taškų Nr. 12, 13, 14, 11, 10), matyti, kad skiriasi vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškų koordinatės, kas leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė V. P. iš žemės sklypo „A“ dalies pusės ir atsakovė V. Z. iš žemės sklypo „D“ dalies pusės, tvoras pasistatė ne pagal įregistruotą 2006 m. žemės sklypo planą, o ant ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo „B“ dalies. Žemės sklypo ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje apskaičiuotos 2020 m. birželio 18 d. UAB „NT sfera“ žemės sklypo vidinio padalinimo nužymėjimo schemoje neprieštarauja VĮ „Registrų centras“ išraše bei 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane nurodytiems matmenims, todėl darytina išvada, kad ieškovė negali naudotis jai asmenine nuosavybės teise priklausančiais 20 kv. m., o atsakovės tokiu būdu padidino savo valdomų žemės sklypų „A“ ir „D“ dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo „B“ dalies sąskaita ir jas valdo iki šios dienos.

41. Be to teismas pažymi, kad atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties 23 punktą, teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi įpareigojo pateikti nuomones (prašymus) dėl teismo ekspertizės skyrimo (neskyrimo), nurodant ekspertą (ekspertizės įstaigą), kuriam siūloma pavesti atlikti teismo ekspertizę, preliminarią ekspertizės kainą, prašomus užduoti ekspertui klausimus, ekspertizės atlikimo terminus (CPK 212-213 straipsniai, 90 straipsnis), taip pat pateikti prašymus dėl konkrečių liudytojų apklausos teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimo metu teismas tenkino šalių prašymus apklausti liudytojais UAB „NR sfera“ matininkus M. E. ir A. S. bei UAB „Geoplanai“ matininką geodezininką R. S., tačiau šalys pateikė nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, kurioje nurodė, kad ekspertizė siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą nėra būtina. Taigi, siekiant parengti ginčo sklypo planus ir schemas, kurios atitiktų objektų konfigūracijas ir jų tikslias išsidėstymo vietas, teismas šalims siūlė atlikti ekspertizę, tačiau šalys šia teise nepasinaudojo.

42. Aptartais motyvais darytina išvada, kad ieškovė, pirkdama apibrėžtą bei identifikuotą žemės sklypo dalį, įgijo tas pačias teises, kurias turėjo ir sklypo dalies pardavėja, t.y. sklypo dalies, plane pažymėtos ,,B“, ankstesni savininkai. Ginčo žemės sklypo dalys, kuriomis naudojasi bendraturčiai, jų ribos bei buvimo vieta buvo apibrėžtos ir konkrečiai nustatytos dar prieš ieškovei įsigyjant jai priklausančią sklypo dalį, t. y. nekilnojamojo daikto naudojimo tvarka buvo nustatyta ir aiški.

43. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės, pastatydamos tvorą pasididino savo valdomų žemės sklypų „A“ ir „D“ dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo „B“ dalies sąskaita ir jas valdo iki šios dienos. Todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, dalimi yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ( CPK 185 straipsnis).

Dėl įpareigojimo perkelti tvoras

44. Ieškovė prašo įpareigoti atsakoves per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovių lėšomis perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo dalių ribos nustatytos žemės sklypo plane, sudarytame 2006 m. birželio 2 d., patikrintame 2006 m. spalio 30 d. ir patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriuje, 2006 m. gruodžio 20 d. įregistruotame, kuris yra 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 723, 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 727, 2017 m. sausio 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 155 pagrindas. Žemės sklypo „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje apskaičiuotos 2023 m. balandžio 5 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ papildytame vidinio padalijimo ribų posūkių taškų koordinatėmis 2006 m. birželio 2 d. žemės sklypo plane); atsakovėms neįvykdžius teismo įpareigojimo perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą, suteikti ieškovei teisę perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovių lėšomis, kartu išieškant solidariai iš atsakovių ieškovės T. O. naudai 2 018,47 Eur tvorų perkėlimo darbams atlikti.

45. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką.

46. Ieškovės teigimu, 2018 metais ji nutarė įrengti tvoras iš abiejų jai priklausančių žemės sklypo „B“ dalies pusių, t. y. tvora atriboti jai priklausančio žemės sklypo „B“ dalį nuo atsakovėms priklausančių „A“ ir „D“ dalių. Ieškovei atsakovės V. Z. vyras A. Z. pasiūlė tvoras įrengti mažesne kaina. Ieškovė nurodė, kad su atsakovės vyru A. Z. sutarė, kad jis už 550 Eur (iš kurių 250 Eur sudaro kaina už medžiagas, 300 Eur – už darbus) įrengs tvoras iš abiejų žemės sklypo „B“ dalies pusių. Ieškovė nurodytą sumą už tvorų įrengimą perdavė atsakovei V. Z. ir jos vyrui A. Z.. Ieškovė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, kokiu būdu buvo tartasi dėl tvoros pastatymo, kada pinigai buvo perduoti, šių aplinkybių ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovė V. Z. teismo posėdžio metu nepaneigė aplinkybės, jog su ieškove buvo bendrauta dėl tvoros pastatymo, tačiau teigė, kad tvora buvo pastatyta už jos ir vyro lėšas, neigė, kad ieškovės nurodyta pinigų suma buvo perduota jai ar jos vyrui A. Z.. Teismo vertinimu, byloje nesant pakankamai įrodymų kokia konkrečia suma ieškovė prisidėjo prie tvoros įrengimo, darytina išvada, jog ieškovei apie tvoros įrengimą buvo žinoma, ji galimai prisidėjo prie tvoros įrengimo, tačiau atsižvelgiant į šalių duotus paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes, manytina, kad visgi tvoros įrengimo darbai buvo atlikti atsakovės V. Z. ir jos vyro A. Z. darbo jėga ir ištekliais, šių aplinkybių šalys neginčijo. Taigi, šiuo atveju, atsakomybė už tvoros perkėlimo darbus tenka atsakovėms.

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė negali naudotis jai asmenine nuosavybės teise priklausančiais 20 kv. m., o atsakovės tokiu būdu padidino savo valdomų žemės sklypų „A“ ir „D“ dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo „B“ dalies sąskaita ir jas valdo iki šios dienos, Žemės sklypo ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje apskaičiuotos 2020 m. birželio 18 d. UAB „NT sfera“ žemės sklypo vidinio padalinimo nužymėjimo schemoje neprieštarauja VĮ „Registrų centras“ išraše bei 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane nurodytiems matmenims, atsakovės geranoriškai savo iniciatyva nesutinka perkelti tvoros į žemės sklypo dalių „A“ ir „B“ bei „B“ ir „D“ ribų vietas, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakoves per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovių lėšomis perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o atsakovėms neįvykdžius teismo įpareigojimo perkelti tvoras per teismo nustatytą terminą, suteikti ieškovei teisę perkelti tvoras atsakovių lėšomis, laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

48. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas, taikydamas nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius, gali išspręsti klausimą ir dėl išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo iš skolininko, jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo paaiškėja, jog išieškotojas neturi pakankamai lėšų sprendimui įvykdyti. Tais atvejais, kai išieškotojas turi pakankamai lėšų, jis gali savo lėšomis įvykdyti sprendimą, o vėliau jas išieškoti iš skolininko. Dėl išieškotojo, išlaidų patirtų tokio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymo, išaiškinta, kad tokios išlaidos laikytinos faktinėmis vykdymo išlaidomis, kurių apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko reglamentuoja CPK 609 – 611 straipsniai.

Dėl nuostolių priteisimo

49. Atsakovės atsisako geranoriškai ir savanoriškai perkelti savavališkai pastatytas tvoras į žemės sklypo dalių ribų vietą, todėl atsakovėms neįvykdžius teismo įpareigojimo perkelti tvoras per nustatytą terminą, ieškovė prašo suteikti teisę perkelti tvoras atsakovių lėšomis, kartu išieškant solidariai iš atsakovių 2 018,47 Eur nuostolių tvoros perkėlimo darbams atlikti.

50. Atsakovės nesutinka su ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma, nurodė, kad abi ginčo tvoros buvo pastatytos tik atsakovės V. Z. šeimos lėšomis, todėl visi tvoros elementai turėtų būti grąžinti jai kaip jos šeimos turtas, o ieškovė, jei turi poreikį statyti iš naujo tvoras ir kitoje vietoje, turėtų tai daryti būtent iš savo lėšų, nes tai nebus bendras daiktas valdomas bendros dalinės nuosavybės teise.

51. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas, kuris suprantamas, kaip žalą padariusio asmens pareiga atlyginti nukentėjusiajam visą žalą, kurią jis padarė. Tuo pačiu, nukentėjusysis neturi teisės gauti didesnių nuostolių atlyginimo nei patyrė, nes tai reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą. Kai sugadinamas asmens turtas, jo patirti nuostoliai gali būti apskaičiuojami įvairiais būdais: kaip šio turto vertės sumažėjimas (skirtumas tarp daikto kainos iki jo sugadinimo ir po jo sugadinimo); kaip išlaidos, būtinos daiktą grąžinti į pradinę padėtį. Šių skirtingų nuostolių vertinimo būdų taikymas nulemia, jog gali būti apskaičiuotos skirtingas nuostolių dydis. Kokį pasirinkti nuostolių apskaičiavimo būdą, priklauso nukentėjusiajam, kaip žalą patyrusiam asmeniui, bet pažymėtina, jog toks pasirinktas būdas turėtų atitikti protingumo reikalavimus.

52. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

53. Sprendžiant priteistinos turtinės žalos (nuostolių) klausimą, paprastai padarytos žalos dydis yra aiškus, galimas objektyviai įvertinti, apskaičiuoti, išreikšti pinigais, išskyrus tuos atvejus, kai žalos priteisimo metu ji dar neatsiradusi, bet yra reali jos atsiradimo tikimybė (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra realūs, būtini ir protingi, be to, grindžiami ne galimais kaštais ar sąnaudomis, bet faktiškai patirtais nuostoliais. Pažymėtina, jog CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe.

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į atestuotą statybos specialistą M. L. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) dėl tvoros perkėlimo darbų (duomenys neskelbtini), statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ir lokalinės sąmatos sudarymo, kurioje tvoros perkėlimo darbų bendra kaina nurodyta 2 018,47 Eur. Iš pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad į tvoros perkėlimo darbų kainą įskaičiuota: metalinio tinklo skydų tvoros demontavimas (34,450 m) 207,73 Eur; betoninių pamatų išardymas (0,603 m3) – 98,04 Eur; grunto kasimas rankiniu būdu (1,000 m3) – 39,67 Eur; tranšėjų ir duobių užpylimas rankiniu būdu (1,000 m3) - 14,74 Eur; bordiūrų (šaligatvio bortų), sudėtų ant betono pagrindo, išardymas (34,450 m) – 312,12 Eur; metalinio tinklo skydų tvoros įrengimas, kai stulpai metaliniai / esamos medžiagos išskyrus betoną (34,450 m) – 457,15 Eur; iki 2m gylio duobių grunte gręžimas gręžimo mašinomis, kai gruntas II grupės, grąžto skersmuo iki 0,3 m (0,160 vnt.) – 94,46 Eur; betoninių bordiūrų (80x200 mm) įrengimas ant betono pagrindo / esami bortai (0,3445 m) - 389,84 Eur; grunto kasimas rankiniu būdu (1,000 m3) – 39,67 Eur; tranšėjų ir duobių užpylimas rankiniu (1,000 m3) – 14,74 Eur.

55. Žalos (nuostolių) atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų pažeistos. Vertinant lokalinėje sąmatoje nurodytų atliktinų darbų kaštus, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien lokalinėje sąmatoje nurodytų atliktinų darbų kaštų apskaičiavimu, nes atliktinų darbų kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad preliminarus nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą.

56. Šiuo atveju ieškovė neįrodinėja savo realiai patirtų nuostolių dydžio, o reikalavimą grindžia jų atsiradimo ateityje tikimybe. Tokiu atveju, kai nuostoliai nėra realiai patirti, o tik galimi ateityje, ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog nuostoliai neišvengiamai kils (bus patirti) ir kad jie kils būtent dėl tos priežasties, kad atsakovės galimai neįvykdys teismo įpareigojimo perkelti tvoras per nustatytą terminą. Šioje byloje žalos (nuostolių) atsiradimo tikimybė yra numanoma, tačiau nėra galimybės pripažinti jos realaus dydžio, nes, vertinant minėtus argumentus dėl galimo teismo įpareigojimo nevykdymo perkelti tvoras, nepakanka duomenų pripažinti, kad ieškovės prašomos priteisti žalos (nuostolių) atsiradimas yra neišvengiamas, taip pat nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad žala neabejotinai atsiras arba žala bus būtent tokio dydžio, kokią ieškovė prašo priteisti iš atsakovių, be to, realios žalos ieškovė gali ir nepatirti arba patirti mažesnio dydžio žalą negu šioje byloje siekia prisiteisti iš atsakovių. Todėl, jeigu teismas nagrinėjamoje byloje konstatuotų realią žalos atsiradimo tikimybę ateityje ir tuo vadovaujantis priteistų iš atsakovių ieškovei jos prašomą nuostolių sumą, gali susidaryti situacija, kad ieškovė išsiieškos iš atsakovių didesnę sumą negu realiai pati patirs žalos, tokiu būdu nepagrįstai praturtėdama atsakovių sąskaita. Dėl šios priežasties nurodytų dar nepatirtų išlaidų (nuostolių) negalima laikyti neišvengiamomis, tokių išlaidų atlyginimo klausimas galės būti keliamas tada, kai jos bus patirtos (CK 6.249 straipsnio 1, 3 dalys).

57. Pažymėtina, kad atsiradus naujų išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su atsakovių veiksmais padarytais ieškovės teisių pažeidimais atliekant tvoros perkėlimo darbus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas iš atsakovių solidariai ieškovei priteisti 2 018,47 Eur nuostolių tvoros perkėlimo darbams atlikti netenkintinas (CK 6.249 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimų

58. Atsakovės patikslintu priešieškiniu prašo pagal pridedamą UAB „Geoplanai“ matininko R. S. 2022 m. sausio 19 d. parengtą „Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą (M 1:500)“ nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tokią tvarką: T. O. naudosis žemės sklypo dalimis C (160/160), B(53/178); V. P. naudosis žemės sklypo dalimis D1(150/150), D2(41/41), B(67/178); V. Z. naudosis žemės sklypo dalimis A1(146/146), A2(8/8), B(58/178); taip pat pripažinti nebegaliojančia ankstesnę naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, patvirtintą 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 723, 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 727 ir 2017 m. sausio 6 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 155 pagrindu.

59. Atsakovės byloje vadovaujasi matininkų įmonės UAB „Geoplanai“ matininko R. S. 2022 m. sausio 19 d. parengta Faktinio naudojimo žemės sklypu schema M1:500 ir siūlomą nustatyti Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planu M1:500, parengtais matuojant vietoje visus objektus, esančius ant žemės paviršiaus ir naudojantis naujausiais geoferenciniais duomenimis. Pažymi, kad UAB „NT sfera“ Žemės plotų trūkumų schemoje gyvenamas namas yra iškarpytos konfigūracijos, o UAB „Geoplanai“ pateikiamuose planuose, gyvenamas namas yra ne tik stačiakampio formos, bet ir didesnis. UAB „NT sfera“ brėžiniuose nėra atvaizduoti kai kurie geoferenciniai duomenys (pvz. šiltnamis, kiemo trinkelės), be to klaidingai atvaizduotos namo ir tvoros padėtys. Be to, gyvenamas namas buvo apšiltintas ir jo išorinių sienų ilgiai pakito. Šios nurodytos aplinkybės sąlygoja keisti ankstesnę naudojimosi tvarką.

60. Atsakovės pateikė UAB „Geosprindis“ matininkės R. R. 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtą gyvenamo namo kadastro duomenų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti gyvenamo namo pasikeitę kadastro duomenis po namo apšiltinimo. Iš kadastro duomenų bylos, pateikto UAB „Geoplanai“ parengtos Faktinio naudojimosi ginčo sklypu schemos matyti, kad gyvenamo namo šiaurės vakarų siena ties tvora, skiriančia C ir D1 naudojimosi dalis yra 8,55 m. ilgio, o iš 2006 m. naudojimosi ginčo sklypu tvarkos matyti, jog gyvenamo namo šiaurės vakarų siena ties ta pačia tvora, skiriančia B ir D naudojimosi dalis buvo 8,37 m. ilgio, t.y. šios sienos ilgis padidėjo 18 cm.

61. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatytas, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-145-980/2023 pagal ieškovių V. Z., V. P. ieškinį atsakovei T. O. dėl pastato kadastrinių duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo, ieškovių ieškinys tenkintas ir leista ieškovėms V. Z. ir V. P. be atsakovės T. O. sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti gyvenamo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie Gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą ir UAB „Geosprindis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtos šio gyvenamo namo kadastro duomenų bylos pagrindu. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimu nustatyta, kad pagal 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo planą VĮ „Registrų centras“ įregistruota naudojimo žemės sklypu tvarka yra nepakeista ir galiojanti. Tarp V. Z., V. P. ir T. O. žodiniu susitarimu buvo susitarta dėl gyvenamo namo apšiltinimo darbų atlikimo ir T. O. tokiems darbams neprieštaravo, sutiko, jog juos savo jėgomis ir lėšomis atliks ieškovės V. Z. sutuoktinis, po ko, jie vėliau su T. O. susitars dėl darbų kainos apmokėjimo. T. O., būdama namo bendraturte, ne tik žodžiu sutiko, neprieštaravo, bet ir džiaugėsi V. Z. ir V. P. iniciatyva apšiltinti gyvenamąjį namą. Gyvenamo namo apšiltinimo darbai atlikti tinkamai ir atitinka abiejų ginčo šalių valią ir nuosavybės teises. Nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog V. Z. ir V. P. atlikti darbai gali būti vertinami kaip savavališka statyba. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. nutarties 34 punkte nurodė, jog teisėjų kolegijos vertinimu, pakitusių duomenų fiksavimas Nekilnojamojo turto kadastre be atsakovės sutikimo jos teisių nepažeidžia.

62. Ieškovė su 2023 m. liepos 7 d. prašymu Nr. 209-23 „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydama suteikti informaciją dėl teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo vykdymo. VĮ „Registrų centras“ pateikė 2023 m. liepos 21 d. atsakymą Nr. S-27456 (1.4 E), kuriame nurodė, kad vykdant teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą nauji pastato kadastro duomenys bus įrašomi, jeigu kartu su prašymu pakeisti pastato kadastro duomenis bus pateiktas statinio bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės teisės dalies pasikeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 ,,Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo”, 66 punktas).

63. Šiuo atveju bendraturtės nėra sudariusios susitarimo dėl nuosavybės teisės dalies pasikeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, duomenų, jog pagal 2023 m. kovo 29 d. teismo sprendimą atsakovės yra Nekilnojamojo turto kadastre pakeitusios gyvenamo namo kadastro duomenis, taip pat nėra.

64. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.05.01:2017), 7 priedo 8 priede nurodoma, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Todėl, teismas, vadovaudamasis numatytu teisiniu reglamentavimu, esant galimiems prieštaravimams dėl pastato kadastro duomenų įrašymo vykdant teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą, sutinka su ieškovės pozicija, jog apšiltinamojo sluoksnio storis negali būti laikomas gyvenamojo namo ploto padidėjimu, dėl kurio reiktų nustatyti naują žemės sklypu naudojimosi tvarką ar perskirstyti bendraturčiams tenkančias bendro ir (ar) asmeninio naudojimo dalis.

65. Atsakovių teigimu, dar viena priežastis keisti ankstesnę naudojimosi tvarką yra ta, jog pagal 2006 m. žemės sklypo naudojimosi tvarką prie gyvenamo namo esančiu priestatu (plane pažymėtas kaip MG), Nekilnojamojo turto registre registruotu kaip (žymėjimas plane – MG), naudojasi tik ieškovė (15 m²) ir atsakovė V. Z. (8 m²), o po šiuo pastatu esanti žemė pagal ankstesnę naudojimosi tvarką nepagrįstai buvo priskirta prie bendro naudojimo žemės dalies E. Taigi, šia žemės dalimi atsakovė V. P. nesinaudojo ir negalės naudotis, nors jai irgi naudotis buvo priskirta, todėl būtina keisti šios žemės dalies priskyrimą atsakovei V. P..

66. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei priklauso 213/683 ginčo sklypo dalis arba 213 kv. m. žemės, atsakovei V. P. - 258/683 ginčo sklypo dalis arba 258 kv. m. žemės, atsakovei V. Z. - 212/683 ginčo sklypo dalis arba 212 kv. m. m² žemės. Pagal seniau nustatytą naudojimosi tvarką (2006 m.) bendro naudojimo teritorija buvo pažymėta raidėmis C (66 kv. m.) ir D (114 kv. m.), t. y. viso sudarė 180 kv. m., o pagal atsakovių naujai siūlomą naudojimosi ginčo sklypu tvarką bendro naudojimo teritorija (B) yra mažinama iki 178 kv. m., tai paaiškindamos tuo, kad iš bendro naudojimo teritorijos buvo išimtas gyvenamo namo priestatas, kuris buvo priskirtas asmeniniam naudojimui ieškovei ir atsakovei V. Z.. Taigi, nežiūrint to, kad po gyvenamo namo apšiltinimo, bendro naudojimo teritorija po gyvenamu namu padidėjo, tačiau atėmus iš viso bendro naudojimo ploto priestato plotą, bendro naudojimo plotas galutiniame variante liko mažesnis 2 kv. m. Tokiu būdu bendru plotu (B) bendraturtės naudosis tokiomis dalimis: ieškovė – 53/178, atsakovė V. P. – 67/178, atsakovė V. Z. – 58/178. Ieškovei asmeniniam naudojimui priskiriama žemės dalis C (160/160), atsakovei V. P. – D1(150/150) ir D2(41/41), atsakovei V. Z. – A1(146/146) ir A2(8/8). Galutiniame variante ieškovė naudos 213 kv. m. žemės, atsakovė V. P. – 258 kv. m. žemės, atsakovė V. Z. – 212 kv. m. žemės, t. y. bendraturčių idealinės ir realinės dalys sutaps.

67. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovių nurodytais argumentais, kadangi iš byloje pateikto VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad abi gyvenamojo namo dalys MG yra įregistruotos, kaip vienas pastatas (vieno buto pastatas) - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p, kurio plotas sudaro 166,06 kv. m. Aplinkybę, kad abi statinio dalys yra neatsiejamos viena nuo kitos, patvirtina ir VĮ „Registro centras“ pateikti dokumentai – 2008 m. vasario 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, pagal kurį V. P. paveldėjo pastato-gyvenamojo namo, turinčio 166,06 kv. m. bendro ploto, 306/100 dalis; 1993 m. rugpjūčio 21 d. V. Z. sutartimi įsigijo gyvenamojo namo su mansarda ir priestatu 5/18 dalis; taip pat iš atsakovių pateiktos 1993 m. pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos (Namų valdos techninės apskaitos byla) 1984 m. rugsėjo 25 d. gyvenamojo namo pirmo aukšto brėžinyje (1 lapas) nurodyta, kad iš lauko per patalpą 2-5 yra patenkama į šią vienam iš bendraturčių priklausančią namo dalį, per 2-5 patalpą patenkamą į patalpą 2-4, taip pat į 2-2, 2-7 ir 2-3 patalpas, Namų valdos techninės apskaitos bylos 7 lape nurodyta, kad minėta namo dalis yra laikoma I butu, kuriame 2-5 yra koridorius, 2-4 – virtuvė, 2-3 – kambarys, 2-7 – vonia ir t. t., kito įėjimo į šį I butą nėra, todėl minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad abi MG dalys yra vienas ir tas pats gyvenamasis namas, o MG (mažoji) dalis nėra atskiras priestatas, priešingai, tai yra gyvenamojo namo dalis ir ši dalis yra priskirta prie bendro gyvenamojo namo ploto, kurios pagrindinė funkcija yra įėjimas į namą, ir kuriuo, be kita ko, naudojasi tiek ieškovė, tiek atsakovės, jokių kliūčių šalims patekti į gyvenamąjį namą nėra. Todėl atsakovės nepagrįstai teigia, kad atsakovė V. P. nesinaudoja nurodyta gyvenamojo namo dalimi. Šiuo atveju, akivaizdu, kad pagal 2006 m. žemės sklypo planą E bendro naudojimo dalis apima tiek MG mažąją dalį, tiek MG didžiąja dalį (vertinant, kad E dalis yra 114 kv. m., MG mažoji dalis (5,03 x 3,83 = 19,27 kv. m.) + MG didžioji dalis (6,21 x 3,27) + (8,67 x 8,37) = 92,88 kv. m) = 112,15 kv. m.).

68. Kita svarbi aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo, laikytina tai, kad atsakovės pastatė namo priestatą (2022 m. sausio 19 d. UAB „Geoplanai“ žemės sklypo plane pažymėta taškais Nr. 8-9), t. y. atsakovė V. Z. su vyru savo lėšomis 2019 m. apšiltino gyvenamą namą ir įstiklino jiems priklausantį balkoną, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, po kurio pasikeitė gyvenamo namo išoriniai parametrai (kadastro duomenys), t. y. gyvenamas namas padidėjo, o kartu padidėjo ir juo užstatytas plotas žemės sklype. Šių aplinkybių atsakovės byloje neginčijo, atsakovės neneigė, kad gyvenamojo namo plotas padidėjo dėl įstiklinto balkono. Pagal kadastrinių matavimų duomenis prieš atsakovės V. Z. atliktą rekonstrukciją gyvenamojo namo bendras plotas sudarė 166,06 kv. m., po rekonstrukcijos darbų gyvenamojo namo plotas sudaro 175,43 kv. m. taigi, po atliktų rekonstrukcijos darbų, gyvenamojo namo plotas padidėjo 9,37 kv. m. (pirmajame aukšte įrengtas prieškambaris (2.45 kv. m.) (žymėjimas kadastro duomenų byloje 1-1), antrajame aukšte – kambarys (patalpa) (6.92 kv. m), (žymėjimas kadastro duomenų byloje 3-12). Šiuo atveju akivaizdu, kad gyvenamojo namo plotas padidėjo ne dėl atliktų apšiltinimo darbų, o dėl atliktų rekonstrukcijos darbų padidinta gyvenamojo namo dalis ir šia dalimi naudojasi tik atsakovė V. Z., todėl pasikeitusio gyvenamojo namo ploto dalimi, galėtų būti keičiamas pačios atsakovės V. Z. žemės sklypo dalies plotas, tačiau ne kitų bendraturčių sąskaita.

69. Nagrinėjamu atveju pripažinus negaliojančia nustatytą naudojimo žemės sklypu tvarką papildomos atsakovių patalpos būtų laikomos pastatytos ant bendros žemės, t. y. ir ant ieškovės priklausančios ieškovei, bei jo užimamu plotu sumažėtų ieškovei priklausanti ir atskirai valdoma žemės sklypo dalis. Pristatyta dalis priklauso atsakovėms, pažymėtina, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms gali atsirasti pagrindas perskaičiuoti kadastrinės bylos matavimus, tačiau nepaneigiant jau nustatytos ir galiojančios ankstesnės naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Žemės sklypo dalių ribų pakeitimas negali būti daromi tik vieno žemės sklypo savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-106-611/2020).

70. Be to, laikytini nepagrįstais atsakovių argumentai, jog būtina keisti ankstesnę naudojimosi tvarką, nes ji iš dalies nebesutampa su faktiniu ginčo sklypo naudojimu, kadangi bendro naudojimo dalis B, į kurią patenka gyvenamas namas ir bendras kiemas, esantis vakarinėje gyvenamo namo pusėje, šiaurinėje dalyje praplatėjo, kai kiemas buvo išgrįstas trinkelėmis, o šulinys nepatenka į bendro naudojimo žemės sklypo dalį ir tai neatitinka bendraturčių teisėtų interesų. Pažymėtina, kad žemės sklypo plotas nedidėja išklojus jį trinkelėmis, ar padengus jį kokia nors kita danga. Taip pat būtina pabrėžti, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog šiaurinėje žemės sklypo dalyje išklotos plytelės irgi laikytinos bendro naudojimo plotu yra neatitinkanti tikrovės. Pagal 2006 m. žemės sklypo planą ieškovei atskirai priklauso žemės sklypo „B“ dalis (163 kv. m.), į šią dalį patenka ir šiaurinė žemės sklypo dalis išklota trinkelėmis, kurios ieškovės teigimu jau buvo išklotos prieš ieškovei įsigyjant turtą. Taip pat iš byloje pateiktos UAB „NT sfera“ žemės sklypo ploto trūkumo schemos M1:250 matyti, kad schemoje pažymėta tiksli šulinio buvimo vieta ir aiškiai matyti, kad šulinys yra ant A (priklausančios atsakovei V. P.) ir E (bendrai valdomos dalies) ribos, taigi visos bendraturtės turi galimybę prieiti ir naudotis šuliniu, kliūčių bendraturtėms naudotis šuliniu nėra, todėl tai niekaip nepažeidžia jų interesų.

71. Teismas pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).

72. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovių siūloma nustatyti nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka sudaro sąlygas pažeisti ieškovės teises bei įteisinti ieškovės asmeninio naudojimo ploto sumažėjimą, todėl tokiu naujos tvarkos patvirtinimu atsakovės nepagrįstai panaikintų ar pakeistų bendrąja bendraturčių dalį, kas prieštarautų kitos bendraturtės ieškovės T. O. teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai atsakovių patikslintas priešieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

74. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 4 538,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 144 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą pirmosios instancijos teisme, 121,00 Eur sąmatos sudarymo išlaidos, 20,00 Eur ribų nužymėjimo akto išlaidos, 1 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos advokatui Olegui Drobitko, 116,50 Eur išlaidos už VĮ „Registrų centras“ suteiktas paslaugas, 1 331,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą advokatui Olegui Drobitko apeliacinės instancijos teisme, 1 210,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos advokatui Olegui Drobitko šioje byloje, 60,00 Eur išlaidos už UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2006 m. žemės sklypo plano papildymą vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškų koordinatėmis, į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas 20 Eur užstatą galimoms liudytojo išlaidoms padengti, 15,66 Eur išlaidos už notaro paslaugas. Atmetus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2 018, 47 Eur nuostolių tvorų perkėlimo darbams atlikti, 121,00 Eur sąmatos sudarymo išlaidos ieškovei nepriteistinos. Kitos ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, jos buvo būtinos ir susijusios su bylos nagrinėjimu.

75. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nei vienas iš ieškovės šaukiamų liudytojų nepareiškė prašymo apmokėti išlaidas, byla išnagrinėta, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovei grąžinti 20,00 Eur sumokėtą užstatą, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

76. Teismas, įvertinęs atsakovės patirtus teisinės pagalbos išlaidų dydžius, nustatė, jog jie atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, išlaidos pagrįstos.

77. Teismui patenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus 67 procentus, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalims priteistinos 2 946,10 Eur bylinėjimosi išlaidos, t.y. iš kiekvienos atsakovės po 1 473,05 Eur.

78. Atsakovės pateikė duomenis apie patirtas 2 229,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme (85 Eur žyminis mokestis pateikiant priešieškinį, 1 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai), papildomai patirtos 844,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (244,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos advokatui Raimondui Mažuliui). Atmetus patikslintą priešieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos atsakovėms nepriteistinos.

79. Teismas šioje byloje patyrė 26,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovių lygiomis dalimis po 13,28 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies. Patikslintą priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovę V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti neteisėtus veiksmus ieškovės T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 7,92 kv. m. dalimi.

Įpareigoti atsakovę V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti neteisėtus veiksmus ieškovės T. O. asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 11,64 kv. m. dalimi.

Įpareigoti atsakoves V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo dalių ribos nustatytos žemės sklypo plane, sudarytame 2006 m. birželio 2 d. , patikrintame 2006 m. spalio 30 d. ir patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriuje, 2006 m. gruodžio 20 d. įregistruotame, kuris yra 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 723, 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 727, 2017 m. sausio 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 155 pagrindas. Žemės sklypo „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje apskaičiuotos 2023 m. balandžio 5 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ papildytame vidinio padalijimo ribų posūkių taškų koordinatėmis 2006 m. birželio 2 d. žemės sklypo plane);

Atsakovėms V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neįvykdžius teismo įpareigojimo per 2 mėnesius perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 11) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 12) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovių V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšomis.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovės T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 473,05 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovės T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 473,05 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Grąžinti ieškovei T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,00 Eur (dvidešimt eurų) užstatą, lėšas grąžinant į šalies mokėjimo nurodyme nurodytą sąskaitą, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė