- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- e2-145-980/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01008-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- V. Z., V. P.
- Atsakovas
- T. O.
- Advokatai
- Visvaldas Petryla, Olegas Drobitkas, Rūta Žuvininkaitė, Rūta Žuvininkaitė Kazlauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
atsakovės T. O. atstovams advokatui Oleg Drobitko, advokato padėjėjai Rūtai Žuvininkaitei – Kazlauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. Z., V. P. ieškinį atsakovei T. O. dėl pastato kadastrinių duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos leisti be atsakovės T. O. sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti gyvenamo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2021-10-05 deklaracijos apie Gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą ir UAB „Geosprindis“, įmonės kodas 305314901, 2021-09-22 parengtos šio gyvenamo namo kadastro duomenų bylos pagrindu.
Ieškinyje nurodė, kad V. Z. su vyru savo lėšomis 2019 m. apšiltino Gyvenamą namą ir įstiklino jiems priklausantį balkoną, t. y. jie atliko Gyvenamo namo paprastąjį remontą, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. V. P. (V. Z. mama) ir Atsakovė tam neprieštaravo, tačiau kai buvo užbaigti statybos darbai (paprastasis remontas) ir reikėjo jų rezultatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, Atsakovė atsisakė pasirašyti ant 2021-10-05 deklaracijos apie Gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija, žr. 2 priedą). Pažymėtina, kad po atlikto paprastojo remonto pasikeitė Gyvenamo namo išoriniai parametrai (kadastro duomenys), t. y. Gyvenamas namas padidėjo, o kartu padidėjo ir juo užstatytas plotas žemės sklype, todėl V. Z. užsakymu UAB „Geosprindis” matininkė R. R. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2M-M-2649) atliko Gyvenamo namo kadastrinius matavimus ir 2021-09-22 nustatė naujus Gyvenamo namo kadastro duomenis (žr. 3 priedą). Šie nauji kadastro duomenys, atlikus išankstinę patikrą, buvo suderinti su Nekilnojamojo turto registratoriumi (VĮ Registrų centras) ir apie tai byloja ant Gyvenamo namo 2021-09-22 kadastro duomenų bylos lapų esantys brūkšniniai kodai.
Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą padidinti daiktą ar jo vertę gali būti pagrįsta tik tuo atveju, jei daikto pagerinimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pagerinimus pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui, todėl nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis daikto vertės padidinimo negatyvų poveikį kito bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Juridiškai reikšmingais motyvais tokiu atveju galėtų būti specialistų išvados, kiti patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju atlikti Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbai pakeitė Atsakovės gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki remonto, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Tokių argumentų Atsakovė nepateikė, todėl jos atsisakymas duoti sutikimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pasikeitusius Gyvenamo namo kadastro duomenis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovė T. O. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Savo nesutikimo argumentus grindė šiomis aplinkybėmis:
T. O. 2017 metais įsigijo nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo dalį, gyvenamojo namo dalį, kiemo statinių dalį). Pagal 2017-01-06 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutarties 6.1 punktą (Priedas Nr. 1) yra notariškai sudaryta ir viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais tvarka. Sutartyje buvo numatyta, kad T. O. atskirai naudosis žemės sklypo „B“ dalimi (163 kv. m), bendrai naudosis žemės sklypo „C“ (22/66 kv. m) ir E (28/114 kv. m) dalimis. Remiantis 2006-12-20 įregistruotu žemės sklypo planu (Priedas Nr. 2) taip pat yra nustatyta, kad T. O. atskirai priklauso žemės sklypo „B“ dalis (163 kv. m); V. P. (ieškovės V. Z. motina) atskirai priklauso žemės sklypo „A“ dalis (193 kv. m); V. Z. atskirai priklauso žemės sklypo „D“ dalis (139 kv. m). Pagal 2006-12-20 žemės sklypo planą VĮ Registrų centre įregistruota naudojimo žemės sklypu tvarka yra galiojanti, nepakeista ir nepanaikinta iki šiol.
Atsiliepimas
Be to, kad pateiktos kartu su atsiliepimu nuotraukos patvirtina, kad ieškovės siekia įregistruoti neteisėtą statybą. Mano, kad ieškovės, siekdamos nuslėpti neteisėtos statybos faktą, sąmoningai Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pateikė gyvenamojo namo nuotraukas fiksuotos iš namo Šiaurinės ir Pietvakarinės pusių, kuriose nėra matoma neteisėtai atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija.
Taip pat ieškovės ieškinyje neteisingai kvalifikavo atliktus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus kaip paprastąjį remontą.
Statinio paprastasis remontas yra esamo statinio atnaujinimas, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (toliau - STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“), 12 punktas). Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5. punktu priestato pastatymas yra laikomas statinio rekonstrukcija, o ne paprastuoju remontu, kaip nurodo ieškovės.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui privalomas leidimas rekonstruoti statinį. Šio straipsnio 5 dalyje pateiktas statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamų dokumentų sąrašas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte taip pat nurodyta, kad vienas iš privalomų pateikti dokumentų yra statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Ieškovė V. Z., norėdama rekonstruoti neypatingąjį statinį, kuris priklauso trims bendraturčiam, privalomai turėjo gauti rašytinius statinio bendraturčių sutikimus bei statybą leidžiantį dokumentą iš savivaldybės administracijos. O tai reiškia, kad šiai dienai ieškovė V. Z. savavališkai ir neteisėtai rekonstravo namą dėl ko ieškinys negali būti tenkinimas, o pastato kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė V. Z. palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jomis remtis. Papildomai paaiškino, jog, iš tiesų, tarp jų ir kaimynės yra kilęs konfliktas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir tvoros perkėlimo. Nurodė, jog jos sutuoktinis savo lėšomis ir jėgomis atliko jų bendro gyvenamojo namo apšiltinimo darbus, kurių metu buvo įstiklintas ieškovėms priklausantis balkonas, tačiau šie darbai jokiu būdu neblogina, o priešingai gerina atsakovės padėtį. Nurodė, jog atsakovė buvo informuota apie tai, kad namo apšiltinimo darbai bus atliekami, su jais sutiko ir pati džiaugėsi, kad pagražės ir namo fasadas, ir pats namas taps šiltesniu. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovei priklausanti namo dalis ir naudojimasis ja visiškai nesusijęs nei tuo pačiu įėjimu, nei tuo pačiu balkonu, nes atsakovė turi savo atskirą įėjimą, o ieškovės įstiklintas ir apšiltintas balkonas yra net ne atsakovės, o ieškovių namo pusėje.
Ieškovių atstovas, advokato padėjėjas Visvaldas Petryla, teismo posėdžio metu palaikė ieškovių reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai. Papildomai pažymėjo, jog ieškovės ne tik pagerino namo būklę savo lėšomis ir jėgomis, bet ir tai padarė turėdamos reikiamus dokumentus būtent tokio pobūdžio, t.y. paprastojo remonto fasado apšiltinimo darbams atlikti. Atsakovė, nesutikdama duoti sutikimo elgiasi neteisėtai, nes jos namo dalies padėtis po apšlitinimo darbų ne pablogėjo, o priešingai pagerėjo. Atstovas pažymėjo, jog visi ieškovių atlikti apšiltinimo darbai, kurių metu buvo įstiklintas ir apšiltintas balkonas atitinka įstatymo reikalavimus ir jokiu būdu nepažeidžia atsakovės teisių, todėl ji atsisako duoti sutikimą visiškai nepagrįstai. Nurodė, jog deklaracija apie gyvenamojo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą yra pateikta VĮ Registrų centras, atitinka visus įstatymo reikalavimus ir procedūra negali būti užbaigta tik dėl to, kad atsakovė nesutinka. Pažymėjo, jog ieškovės atliko tik paprastojo remonto darbus, kurių pasėkoje dėl apšiltinimo darbų padidėjo namo kadastriniai matavimai, kurie turi būti tinkamai įteisinti. Tuo tarpu, balkono įstiklinimas ir apšiltinimas neturėjo būti atliekamas pagal projektą, nes jis tokiems darbams nereikalingas. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstiklintas ir apšiltintas balkonas priklauso ieškovėms, yra jų naudojama patalpa, kuri randasi visai kitoje nei atsakovės namo dalis, pusėje ir jokiais būdais nėra susijusi su atsakovės teisių pažeidimu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai advokatas Oleg Drobitko ir advokato padėjėja Rūta Žuvininkaitė Kazlauskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, jog, visų pirma, net iš teismui kartu su atsiliepimu pateiktų ginčo namo pasikeitimo po ieškovių atlikto remonto nuotraukų matyti, kad ieškovės atliko tikrai ne tik namo apšiltinimo darbus, o pratęsė stogo konstrukciją, įstiklino balkoną ko pasėkoje, ieškovės įgijo 9 kv. m patalpą, kuri tapo namo vidine dalimi. Atstovai pabrėžė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės atliko šiuos remonto darbus, turėdamos projektą, statybos leidimą, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir kvalifikuotai ir atlikti remonto darbai atlaikys ir namo stogas ar naujos konstrukcijos vieną dieną nesugrius.
Atstovai pažymėjo, jog ieškovių atstovas iš esmės ydingai formuluoja reikalavimą nutylėdamas, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir peržiūrėjus esamus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“, nustatyta, kad pastate atlikti skundžiami statybos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), jau yra teisiškai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ARCCR-100- 220406-05666 pagrindu, t. y. statybos procesas užbaigtas.
2022-12-27 VTPSI pateikė 2022-04-06 deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio, jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. ARCCR-100-220406-05666, išduotos statiniui, adresu (duomenys neskelbtini), elektroninio dokumento nuorašą. Iš šios deklaracijos matyti, kad ją pateikė matininkė R. R. Pažymėjo, jog 2023-01-25 iš VĮ Registrų centro gavo 2023-01-24 duomenimis paruoštą registro išrašą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 50/112604. Šio išrašo 10.1. punkte nurodyta, kad parengta deklaracija apie statybos užbaigimą (kadastro žyma), įregistravimo pagrindas 2022-04-06 informacinės sistemos „Infostatyba“ pranešimas Nr. ARCCR-100-220406-05666, aprašyme nurodyta, kad atliktas paprastasis remontas, įrašas galioja nuo 2022-0407.
Tais atvejais, kai atlikus nekilnojamojo daikto rekonstrukcijos ar remonto darbus pasikeičia šio nekilnojamojo daikto plotas, ir pateikus nekilnojamojo daikto Kadastro duomenų pasikeitimą patvirtinantį dokumentą (deklaraciją, statybos užbaigimo aktą) šie nekilnojamojo daikto Kadastro duomenų pasikeitimai įregistruojami Kadastre, Registre taip pat turi būti perregistruojama ir nuosavybės teisė į pirmiau minėtą nekilnojamąjį daiktą. Pateikiama deklaracija ar statybos užbaigimo aktas patvirtina ne tik nekilnojamojo daikto rekonstrukcijos ar remonto užbaigimą, bet ir statytojo nuosavybės teisę į pasikeitusią nekilnojamojo daikto dalį (plotą). Tuo atveju, jei vienas iš pastato bendraturčių padidina savo turimą pastato dalį pastatydamas / įrengdamas papildomą pastato plotą, tiek nauju pastato daliu nustatymo, tiek naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis tarp pastato bendraturčiu gali būti rašytinė. Vadovaujantis byloje pateiktais kadastrinių matavimų bylos duomenimis, po rekonstrukcijos darbų gyvenamojo namo plotas sudaro 175,43 kv. m. Nesudėtinga apskaičiuoti, kad po atliktų rekonstrukcijos darbų gyvenamojo namo plotas padidėjo 9,37 kv. m. Gyvenamojo namo plotas padidėjo ne dėl atliktų apšiltinimo darbų, kaip nurodo ieškovės, o dėl to, kad ieškovė V. Z. atlikto rekonstrukcijos darbus ir savavališkai padidino gyvenamojo namo dalis: pirmajame aukšte įsirengė prieškambarį (2.45 kv. m.) (žymėjimas kadastro duomenų byloje 1-1), antrajame aukšte - kambarį (patalpą) (6.92 kv. m), (žymėjimas kadastro duomenų byloje 3-12), kas kartu ir sudaro 9,37 kv. m. Pažymėjo, kad ieškovės ieškiniu neprašo nustatyti ir pripažinti, jog ieškovės įgijo nuosavybės teisę į 9,37 kv. m gyvenamojo namo dalį, ją pastatydamos ir šia dalimi padidindamos bendrą daiktą. Taip pat neprašo pakeisti gyvenamojo namo priklausančias dalis, atitinkamai neprašo ir pakeisti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos.
Be to, 2023-01-31 VĮ Registrų centras rašto 5 punkte yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai atlikus nekilnojamojo daikto rekonstrukcijos ar remonto darbus pasikeičia šio nekilnojamojo daikto plotas, ir pateikus nekilnojamojo daikto Kadastro duomenų pasikeitimą patvirtinantį dokumentą (deklaraciją, statybos užbaigimo aktą) šie nekilnojamojo daikto Kadastro duomenų pasikeitimai įregistruojami Kadastre, Registre taip pat turi būti perregistruojama ir nuosavybės teisė į pirmiau minėtą nekilnojamąjį daiktą. Pateikiama deklaracija ar statybos užbaigimo aktas patvirtina ne tik nekilnojamojo daikto rekonstrukcijos ar remonto užbaigimą, bet ir statytojo nuosavybės teisę į pasikeitusią nekilnojamojo daikto dalį (plotą).Tuo atveju, jei vienas iš pastato bendraturčių padidina savo turimą pastato dalį pastatydamas/ įrengdamas papildomą pastato plotą, tiek naujų pastato dalių nustatymo, tiek naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis tarp pastato bendraturčių gali būti rašytinė.
Vadinasi, tam, kad būtų įregistruoti kadastriniai duomenys pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl bendraturčių gyvenamojo namo dalių pasikeitimo ir įregistruotos gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos pakeitimo. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškinio reikalavimas toks, kokį formuoja ieškovės, savo esme yra ydingas ir neįgyvendinamas, prieštaraujantis ir neatitinkantis ne tik atsakovės, tačiau ir pačių ieškovių, kaip bendraturčių, teisių į bendrą daiktą ir teisėtus interesų. Jame nėra atspindėta tarp šalių susiklosčiusi gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, o tai iš esmės paneigia esančią tarp šalių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Dėl to atsakovė teisėtai ir pagristai nedavė sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius duomenis ir Teismui nėra pagrindo leisti ieškovėms įregistruoti kadastro duomenis be atsakovės sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir bylos dalyką, įtraukė į procesą išvadą teikiančią instituciją – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris pateikė byloje išvadą, nurodydamas, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (toliau - NTR išrašas) registro Nr. 50/112604 nustatyta, kad Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis - vieno buto pastatas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atliekant paprastojo remonto darbus vieno buto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) nei statinio projektas nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis, šalių, atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovė bendros dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamą namą (toliau – ir Gyvenamas namas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad atsakovė T. O. minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo 2017-01-06. 2017-01-06 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutarties 6.1 punkte nurodyta ir viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais tvarka. Sutartyje numatyta, kad T. O. atskirai naudosis žemės sklypo „B“ dalimi (163 kv. m), bendrai naudosis žemės sklypo „C“ (22/66 kv. m) ir E (28/114 kv. m) dalimis. Remiantis 2006-12-20 įregistruotu žemės sklypo planu taip pat yra nustatyta, kad T. O. atskirai priklauso žemės sklypo „B“ dalis (163 kv. m); V. P. (ieškovės V. Z. motina) atskirai priklauso žemės sklypo „A“ dalis (193 kv. m); V. Z. atskirai priklauso žemės sklypo „D“ dalis (139 kv. m). Pagal 2006-12-20 žemės sklypo planą VĮ Registrų centre įregistruota naudojimo žemės sklypu tvarka yra galiojanti, nepakeista ir galiojanti.
Bylos duomenimis, šalių, atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovių ir atsakovės žodiniu susitarimu buvo susitarta dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) apšiltinimo darbų atlikimo ir atsakovė tokiems neprieštaravo, sutiko, jog juos savo jėgomis ir lėšomis atliks ieškovės V. Z. sutuoktinis, po ko, jie vėliau su atsakove susitars dėl darbų kainos apmokėjimo.
Nustatyta ir tai, kad tarp tų pačių šalių – ieškovių ir atsakovės, yra kilęs ir kitas civilinis ginčas, nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3205-1025/2023 pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovėms V. Z. ir V. P. dėl nuosavybės teisių pažeidimo, įpareigojimo leisti atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, ir atsakovių V. Z. ir V. P. priešieškinį ieškovei T. O. dėl naudojimo tvarkos nustatymo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės ir atsakovė yra gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtės, valdančios daiktą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Nustatyta ir tai, kad, iš esmės, santykiai tarp bendraturčių yra sudėtingi, iš jų kilę du savarankiški civiliniai ginčai, bendro sutarimo dėl turto valdymo tarp šalių nėra.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių – ieškovių ir atsakovės ginčas kilo dėl to, kad ieškovės, neturėdamos atsakovės sutikimo, negali užbaigti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenų pasikeitimo įteisinimo. Ieškovės savo reikalavimą teismui grindžia tuo, kad atlikti namo apšiltinimo, balkono įstiklinimo darbai atitinka paprastojo remonto sąvoką ir ne blogina, o priešingai – pagerino atsakovės nuosavybės teises, todėl prašo teismo leisti įteisinti pakeitimus be atsakovės, bendraturtės, pritarimo. Atsakovė savo atsisakymą grindžia tuo, kad laikosi pozicijos, jog ieškovės ne tik apšiltino namo sienas, bet ir atliko savavališką statybą, nes pratęsė stogo konstrukciją, įstiklino ir apšiltino balkoną dėl ko iš esmės namo plotas padidėjo daugiau nei 9 kv. m. ir šiuos darbus atliko ne tik be atsakovės sutikimo, bet ir be statybos leidimo, projekto.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
CK 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o bendrumą kuria daiktas ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę įgyvendinant teises į daiktą ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, jog atsakovė, būdama namo bendraturte, žodžiu sutiko, neprieštaravo ir džiaugėsi ieškovių iniciatyva apšiltinti bendrą gyvenamąjį namą. Nustatyta ir tai, jog iš esmės namo apšiltinimo darbai atlikti tinkamai ir atitinka abiejų ginčo šalių valią ir nuosavybės teises.
Šiuo atveju, atsakovė savo atsisakymą duoti sutikimą grindžia tuo, kad ieškovės jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nutylėdamos apie naujai įsirengtą apšiltintą patalpą, kuri buvo perdaryta iš atviro balkono ir ko pasėkoje namo plotas padidėjo, t.y. iki ieškovės V. Z. ir jos sutuoktinio atliktų darbų šalims priklausančio gyvenamojo namo bendras plotas sudarė 166,06 kv. m. Vadovaujantis byloje pateiktais kadastrinių matavimų bylos duomenimis, po rekonstrukcijos darbų gyvenamojo namo plotas sudaro 175,43 kv. m. Matyti, kad po atliktų darbų gyvenamojo namo plotas padidėjo 9,37 kv. m.
Atsakovės atstovai teigė, jog ieškovė V. Z. atliko rekonstrukcijos darbus ir savavališkai padidino gyvenamojo namo dalis: pirmajame aukšte įsirengė prieškambarį (2.45 kv. m.) (žymėjimas kadastro duomenų byloje 1-1), antrajame aukšte - kambarį (patalpą) (6.92 kv. m), (žymėjimas kadastro duomenų byloje 3-12), kas kartu ir sudaro 9,37 kv. m.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyt ir tai, kad bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą padidinti daiktą ar jo vertę gali būti pagrįsta tik tuo atveju, jei daikto pagerinimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pagerinimus pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui, bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
Teismas pažymi, jog tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą tenka nesutinkančiam asmeniui, atsakovei. Šią pareigą teismas išaiškino šalių atstovams ir bylos nagrinėjimo metu.
Analizuojant šalių paaiškinimus ir argumentus bylos nagrinėjimo metu, teismas daro išvadą, jog iš esmės atsakovė savo atsisakymą duoti sutikimą grindžia deklaratyviais teiginiais, apie tai, kad ieškovės įvykdė savavališkus statybos rekonstrukcijos darbus neturėdamos projekto, statybos leidimo ir tokie darbai galimai gali kelti grėsmę.
Vertindamas šį atsakovės atstovų argumentą, teismas negali nesivadovauti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, o būtent išvadą teikiančios institucijos pateikta 2023 m. sausio 26 d. rašytine išvada Nr. 4D-528, kurioje nurodyta, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (toliau - NTR išrašas) registro Nr. 50/112604 nustatyta, kad Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis - vieno buto pastatas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atliekant paprastojo remonto darbus vieno buto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) nei statinio projektas nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
Pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog ieškovių atlikti darbai gali būti vertinami kaip savavališka statyba. Svarbu pažymėti, ir tai, jog atsakovės atstovų teiginiai apie tai, kad namo stogo konstrukcijos buvo pratęstos, o balkono įstiklinimo ir apšiltino darbai galimai gali kelti grėsmę, nėra taip pat pagrįsti jokiais bylos duomenimis. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad įstiklintas balkonas ir naujai suformuota patalpa yra ieškovių namo pusėje, kai, tuo tarpu, atsakovė naudojasi kitu įėjimu į namą ir kitoje pusėje esančia namo dalimi.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovių atstovas iš esmės ydingai formulavo reikalavimą nutylėdamas, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir peržiūrėjus esamus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“, nustatyta, kad pastate atlikti skundžiami statybos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), jau yra teisiškai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ARCCR-100- 220406-05666 pagrindu, t. y. statybos procesas užbaigtas. 2022-12-27 VTPSI pateikė 2022-04-06 deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio, jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. ARCCR-100-220406-05666, išduotos statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektroninio dokumento nuorašą. Iš šios deklaracijos matyti, kad ją pateikė matininkė R. R. Pažymėjo, jog 2023-01-25 iš VĮ Registrų centro gavo 2023-01-24 duomenimis paruoštą registro išrašą, (duomenys neskelbtini), registro Nr. 50/112604. Šio išrašo 10.1. punkte nurodyta, kad parengta deklaracija apie statybos užbaigimą (kadastro žyma), įregistravimo pagrindas 2022-04-06 informacinės sistemos „Infostatyba“ pranešimas Nr. ARCCR-100-220406-05666, aprašyme nurodyta, kad atliktas paprastasis remontas, įrašas galioja nuo 2022-04-07.
Teismas pasiūlė ieškovių atstovui šiuo pagrindu tikslinti reikalavimą, tačiau ieškovių atstovas advokato padėjėjas V. Petryla nurodė, jog šie pastebėjimai neturi teisinės reikšmės, kadangi dėl vidinių duomenų registravimo informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“ ir VĮ „Registrų centras“ niuansų gali skirtis deklaracijos datos, nors iš esmės deklaracija yra ta pati, todėl ieškovės palaiko reikalavimą tokia apimtimi, kokia yra pareiškusios.
Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovės pagrįstą atsisakymą duoti sutikimą ir jos esminį nuosavybės teisių pažeidimą. Teismas pripažįsta, jog ieškovės įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamos ieškinį, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ieškovės teikdamos ieškinį sumokėjo 88 Eur žyminio mokesčio, be to pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad už advokato padėjėjo suteiktą teisiną pagalbą patyrė 600 Eur išlaidų.
Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, teismas priteisia iš atsakovės ieškovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas kiekvienai po 344 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Leisti ieškovėms V. Z. ir V. P. be atsakovės T. O. sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti gyvenamo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2021-10-05 deklaracijos apie Gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą ir UAB „Geosprindis“, įmonės kodas 305314901, 2021-09-22 parengtos šio gyvenamo namo kadastro duomenų bylos pagrindu.
Priteisti iš atsakovės T. O. po 344 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovių naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.