Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių V. Z. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3205-1025/2023 pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovėms V. P. ir V. Z. dėl nuosavybės teisių pažeidimo, įpareigojimo leisti atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo ir atsakovių V. P. ir V. Z. priešieškinį ieškovei T. O. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisių pažeidimo, įpareigojimo leisti atlikti veiksmus ir atmestas atsakovių priešieškinis dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalių tarpusavio teisinių santykių prigimtis lemia taikytinus savininko teisių gynimo būdus, todėl šalių santykių kvalifikavimas yra esminis momentas, lemiantis tinkamą materialinių normų taikymą bei teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės netinkamai kvalifikuoja tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius, ignoruodamos daiktinę teisę, kaip savarankišką institutą. Neabejotinai daiktinė ir prievolių teisė tarpusavyje yra glaudžiai susijusios, tačiau daiktinė teisė visada lydi daiktą ir turi pirmenybę prieš kitas teises (pvz., prievolines teises). Todėl nuosavybės ar valdymo teisei į daiktą perėjus kitam asmeniui, nustatytos daiktinės teisės išlieka (CK 4.9 straipsnis).

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas Civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

14. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

16. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 36 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas žemės sklypo dalies savininkės reikalavimas apginti savo, kaip žemės sklypo dalies savininkės, daiktines teises, ir nutraukti ieškovės subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus, nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė laikosi pozicijos, jog jos naudojimosi žemės sklypo dalimi teisės suvaržymas pasireiškia tuo, kad atsakovė V. P. iš jai priklausančios žemės sklypo „A“ dalies pusės ir atsakovė V. Z. iš jai priklausančios žemės sklypo „D“ dalies pusės tvoras pastatė ne pagal 2006 metų žemės plane nustatytas bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių ribas, o ant ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo „B“ dalies. Todėl apeliančių žemės sklypo „A“ ir „D“ dalys padidėjo ieškovei priklausančio žemės sklypo „B“ dalies sąskaita, o ieškovės valdomas žemės sklypas sumažėjo. Šiuo metu ieškovė vietoje žemės sklypo plane nurodytų ir VĮ Registrų centre įregistruotų 163 kv. m gali valdyti ir naudotis tik 143 kv. m. Taigi ieškovė, remdamasis CK 4.98 straipsniu, pareiškė negatorinį ieškinį, kad būtų pašalinti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį suvaržymai, nesusiję su valdymo netekimu.

18. Svarbu pažymėti tai, kad 2017 m. sausio 6 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (pardavėjas M. D., pirkėjas T. O.) 6.1 punkte, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. lapkričio 28 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. gruodžio 16 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi daiktais tvarka, taip pat tuo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsniu, susitarimas dėl naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sudarytas notariškai ir įregistruotas viešajame registre, yra privalomas ir asmeniui vėliau įsigijusiam tokio daikto dalį, nurodyta, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą valdys ir juo disponuos taip, kaip naudojosi nekilnojamojo turto pardavėja, t. y. atskirai naudosis žemės sklypo „B“ dalimi (163 kv. m), bendrai naudosis žemės sklypo „C“ (22/66 kv. m) ir „E“ (28/114 kv. m) dalimis, pastato – gyvenamojo namo 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-2 (2,04 kv. m), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-3 (17,34 kv. m), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-4 (6,72 kv. m), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-6 (0,95 kv. m), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-7 (2,51 kv. m), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-8 (1,20 kv. m), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-9 (6,34 kv. m), 1/1 dalimi, pažymėjimas 2-11 (3,81 kv. m), dalies plotas – 40,91 kv. m; kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (tvora, šulinys) – bendrai su kitais bendraturčiais arba teisėtais kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių – naudotojais.

19. 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos S. M. ir J. P. įgalioto asmens V. Z., 13 punkte numatyta, kad J. P. priklausys ir jis naudosis dalimi žemės sklypo: A (193 kv. m) dalimi atskirai, A2 (8 kv. m) dalimi atskirai, C (22 kv. m), E (35 kv. m) dalimis naudosi bendrai su kitais bendraturčiais. Šiuo metu šios žemės sklypo dalis priklauso atsakovei V. P. 2008 m. vasario 7 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

20. 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos S. M. ir atsakovės V. Z., 13 punkte numatyta, kad atsakovei V. Z. priklausys ir ji naudosis: D (139 kv. m) dalimi atskirai, C (22 kv. m), E (51 kv. m) dalimis naudosis bendrai su kitais bendraturčiais.

21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, įvertinęs 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, daro išvadą, jog, priešingai nei nurodo apeliantės, skundžiamu teismo sprendimu nustatyta pareiga apeliantėms netrukdyti ieškovei naudotis jos žemės sklypo dalimi ir perkelti tvoras kildinama ne iš sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, o iš ieškovės nuosavybės teisių tęstinio pobūdžio pažeidimo, pasireiškusio apeliančių nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nesilaikymu.

22. Visiškai nepagrįsti apeliančių argumentai apie tai, kad teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymais, kurių byloje net nėra, t. y., apeliančių teigimu, byloje nėra valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos duomenų, bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šias sutartis ieškovė pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-49233, priedas Nr. 1).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo dėl to, ar V. P. yra tinkama atsakovė byloje. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Vadovaudamasis anksčiau nurodyta CPK nuostata, apeliacinės instancijos teismas dėl V. P. tinkamumo byloje būti atsakove plačiau nepasisako. Tačiau, atsakydamas į apeliančių argumentus, jog teismas nepagrindė, kuo pasireiškė V. P. naudojimasis ieškovei nuosavybės teise priklausančia 7,92 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė V. Z. teigė, jog ieškovė nori perkelti tvoras iš vienos pusės 60 cm, iš kitos pusės – 70 cm, tačiau, jei tvora bus perkelta 70 cm, jos mama negalės patekti į šiltnamį, nes tada tvora remsis į šiltnamį. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad, pastačius tvoras, V. P. valdoma žemės sklypo dalis „A“ padidėjo ir ji ją valdo iki šios dienos. V. P. naudojasi didesne žemės sklypo dalimi ieškovės sąskaita, taigi atsakovė V. P. yra naudos gavėja daiktinių teisių prasme. Be to, teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliančių teiginius, kad su V. P. nebuvo derinta tvoros statyba. Pažymėtina, kad viena iš ginčo tvorų skiria būtent ieškovės ir V. P. žemės sklypus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji negalėjo nežinoti ir visiškai nesidomėti, ar tvora yra statoma ant jos žemės sklypo dalis ribos, juolab, kaip minėta, V. P. buvo aktualus priėjimas prie šiltnamio. Be to, pati apeliantė V. Z. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad abi ginčo tvoros buvo pastatytos tik jos šeimos lėšomis, o ieškovė niekuo neprisidėjo. Pastebėtina, kad apeliantė V. Z. neteigė, kad prie šeimos lėšų tvoroms pastatyti neprisidėjo jos mama V. P.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti tiek V. Z., tiek V. P. nutraukti neteisėtus veiksmus prieš ieškovę ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Atsakovės, apeliaciniame skunde teigdamos, kad nagrinėjamu atveju nėra sandorio, iš kurio atsakovėms kiltų prievolė laikytis sutartimi nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl atsakovėms negalėjo atsirasti prievolė netrukdyti ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi ir perkelti tvoras, iš esmės bando paneigti egzistuojant nustatytą ir įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad pačios atsakovės 2023 m. kovo 17 d. patikslinto priešieškinio 5 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė: „Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.3 punkto gali atrodyti, kad šiuo metu galioja trys naudojimosi tvarkos, notaro patvirtintos trimis skirtingomis sutartimis, tačiau tikėtina, kad tai viena ir ta pati 2006 m. naudojimosi ginčo sklypu nustatymo tvarka. Atsižvelgiant į tai priešieškiniu bus laikomasi pozicijos, kad tai vienintelė šiuo metu galiojanti 2006 m. naudojimosi ginčo sklypu tvarka, patvirtinta 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.“ Be to, pažymėtina ir tai, kad patikslinto priešieškinio pagrindiniai argumentai ir priežastys, dėl kurių yra neva būtina nustatyti naują apeliančių siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra, apeliančių nuomone, egzistuojantys 2006 m. naudojimosi ginčo sklypu tvarkos trūkumai.

26. Byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas – 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatui– gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams–kiemo statiniams (tvora, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas – 2005 m. lapkričio 28 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 16 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šie juridiniai faktai yra išviešinti, nenuginčyti, nepakeisti ir galiojantys.

27. Minėtų sutarčių pagrindas: žemės sklypo planas M1:5000, sudarytas 2006 m. birželio 2 d., patikrintas 2006 m. spalio 30 d. ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje (Sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 13 punktas, 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.1, 11.2, 14.2. punktai). Žemės sklypo planas M1:5000 pasirašytas J. P. (paveldėtoja atsakovė V. P.), atsakovės V. Z., K. P. (naujoji savininkė ieškovė T. O.). Žemės sklypo plane M1:5000, sudarytame 2006 m. birželio 2 d., pasirašytame J. P., K. P., V. Z., patikrintame 2006 m. spalio 30 d. ir patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale įregistruotame 2006 m. gruodžio 20 d., nurodyta, kad ieškovei T. O. (buvusi savininkė K. P.) atskirai priklauso žemės sklypo „B“ dalis (163 kv. m), atsakovei V. P. (buvęs savininkas J. P.) atskirai priklauso žemės sklypo „A“ dalis (193 kv. m); atsakovei V. Z. atskirai priklauso žemės sklypo „D“ dalis (139 kv. m).

29. Teisėjų kolegija tokius apeliančių argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta, 2007 m. sausio 23 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio 23 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nustato apeliantėms atskirai priklausančių žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką, o 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nustato atskirai ieškovei priklausančios žemės dalies naudojimosi tvarką. 2007 m. sausio 23 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio 23 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (sutarčių 13 punktas), kad šių sutarčių pagrindas: žemės sklypo planas M1:5000, sudarytas 2006 m. birželio 2 d., patikrintas 2006 m. spalio 30 d. ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje. Remiantis šių sutarčių 13 punktu, galima darytį išvadą, kad bendraturčiai įsigijo žemės sklypo dalis, t. y. J. P. (paveldėtoja atsakovė V. P.) įsigijo „A“ ir „A2“ žemės sklypo dalis, V. Z. įsigijo „C“ žemės sklypo dalį, ir susitarė, kad bendrai naudosis „E“ dalimi, kurios plotas bendraturčiui priklauso nuo tam bendraturčiui priklausančios gyvenamojo namo dalies ploto. Prie sutarčių pridėtame žemės sklypo plane pasirašiusieji asmenys J. P. (dabartinė savininkė V. P.), K. P. (dabartinė savininkė T. O.), V. Z. sutiko su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2006 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte, ir nustatytu plotu. Plane aiškiai nurodyta, kokiomis žemės sklypo dalimis žemės savininkai naudosis atskirai ir kokiomis bendrai. Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į 2006 metų žemės sklypo rengėją UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ (buvęs pavadinimas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialas), prašydama papildyti 2006 m. žemės sklypo planą vidinio pasidalijimo ribų posūkių taškų koordinatėmis. Šį planą papildė UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ (buvęs pavadinimas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialas) direktorius matininkas A. K., kuris ir buvo 2006 metų žemės sklypo rengėjas. Taigi žemės sklypo vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškai ir koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje apskaičiuotos 2023 m. balandžio 5 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ papildytame vidinio padalijimo ribų posūkių taškų koordinatėmis 2006 m. birželio 2 d. žemės sklypo plane.

30. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, 19 punktas).

31. Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Šio įstatymo 29 straipsnyje ,,Žemės sandoriams taikomi reikalavimai“, be kita ko, nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema; žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis; žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalys). Šios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia (be kita ko), susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).

32. Sprendžiant ginčą tarp gretimų žemės sklypų savininkų, kurie žemę pirko (privatizavo) iš valstybės, gali būti reikšmingos valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, kuriose įtvirtintos žemės pardavimo normos, tvarka ir sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014). Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir 7 nuomos taisyklėmis, patvirtintomis 2005 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, paskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), redakcija galiojusi nuo 2006 m. birželio 25 d. iki 2007 m. rugsėjo 8 d., tais atvejais, kai privatizavimo objektą įsigyja keli asmenys (bendraturčiai) bendrosios dalinės nuosavybės teise, žemės sklypas šio objekto bendraturčiams taip pat parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno privatizavimo objekto bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje arba nuomojama žemės sklypo dalis nustatoma pagal privatizavimo objekto pirkėjų pateiktą notaro patvirtintą susitarimą dėl privatizavimo objekto perkamų ir jam priskirto žemės sklypo perkamų (nuomojamų) dalių dydžio nustatymo (Taisyklių 4 punktas). Apskrities viršininkas valstybės įmonei Valstybės turto fondui (toliau – Turto fondas) pateikia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose ir pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais (Taisyklių 12.1. punktas). Turto fondas įregistruoja suformuotą privatizavimo objektui žemės sklypą ir patikėjimo teisę į šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (Taisyklių 16 punktas).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, į tai, kad 2006 m. žemės sklypo planas yra patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriuje (kadastro duomenų nustatymo data 2006 m. rugpjūčio 31 d.), taip pat į tai, kad 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos apeliantėms atskirai priklausančių žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos pagrindas – žemės sklypo planas M1:5000, sudarytas 2006 m. birželio 2 d., neturi pagrindo sutikti su apeliančių pozicija, kad nėra aišku, kokia šio žemės sklypo plano teisinė reikšmė. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad parengtas 2006 m. žemės sklypo planas yra skirtas identifikuoti žemės sklypą, jo ribas, bendraturčių tam tikrą valios išraišką, nustatant naudojimosi sklypu tvarką.

34. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrindė savo teiginio, kodėl naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių buvo nustatyta 2017 m. sausio 19 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta data 2017 m. sausio 19 d. yra registro duomenų pasikeitimo įregistravimo diena. Tą dieną ieškovė įregistruota kaip nauja bendraturtė, todėl VĮ Registrų centre atnaujinti juridinio fakto – nustatytos naudojimosi nekilnojamojo daiktu tvarkos – duomenys. Taigi be 2007 m. sausio 23 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 23 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nustato apeliantėms atskirai priklausančių žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką, 2017 m. sausio 19 d. buvo įregistruota ir 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka.

35. Pažymėtina, kad apeliantės nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė aplinkybės, kada tarp ginčo šalių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, neanalizavo 2007 m. sausio 23 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 23 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatė jų susitarimo dalyko, kokius įsipareigojimus šių sutarčių šalys prisiėmė ir kokius konkrečius įsipareigojimus, numatytus šiose sutartyse, pažeidė apeliantės ir kaip. Priešingai nei nurodo apeliantės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 27, 28, 30 punktuose išanalizavo visas sutartis ir pagal sutarčių turinį nustatė, kokios dalys priklauso ir kokiomis dalimis privalo naudotis tiek ieškovė, tiek ir apeliantės.

36. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, ar perkėlus tvoras į žemės sklypo „A“ ir „B“ dalių ir „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, nebus pažeista bendraturčių dalių proporcija tarp žemės sklypo ploto idealinių ir realinių dalių. Taip pat teismas nevertino, kaip pasikeis bendraturčių dalys (naudojami plotai) perkėlus tvoras, apeliantės teigia, kad tokiu atveju ieškovė naudosis daug didesniu plotu, nei jai priklauso Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ir tai matyti iš apeliančių pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio naudojimosi žemės sklypu schemos. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliančių argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes pačios apeliantės nepaaiškino, kaip tvorų perkėlimas į žemės sklypo dalių ribas nustatytas žemės sklypo plane, sudarytame 2006 m. birželio 2 d., patikrintame 2006 m. spalio 30 d. ir patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriuje, 2006 m. gruodžio 20 d. įregistruotame, kuris yra 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindas, gali pažeisti bendraturčių dalių proporciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantės, ginčo tvorų perkėlimas į žemės sklypo „A“ ir „B“ dalių ir „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje apskaičiuotos 2023 m. balandžio 5 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ papildytame vidinio padalijimo ribų posūkių taškų koordinatėmis 2006 m. birželio 2 d. žemės sklypo plane, atkurs bendraturčių dalių proporciją, t. y. ieškovė galės naudotis jai teisėtai priklausančia žemės sklypo dalimi, kurią įsigijo 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovės nesinaudos didesniu plotu nei joms priklauso atitinkamai pagal 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

37. Nesutikdamos su skundžiamu sprendimu, apeliantės nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data – 2006 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovės teigia, kad, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas apskritai buvo suformuotas tik 2006 m. rugpjūčio 31 d., pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta 2006 m. birželio 2 d. planu, t. y. naudojimosi tvarka negalėjo būti nustatyta neegzistavusiam daiktui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės sklypas su statiniais Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1996 m. rugpjūčio 20 d., tik nebuvo privatizuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2006 m. birželio 2 d., kai buvo sudarytas žemės sklypo planas, nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas – dar neegzistavo.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, siekdama nustatyti jai priklausančio žemės sklypo ploto trūkumą, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė žemės sklypo ploto trūkumo schemą M1:250, (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad „B“ dalies naudojimo plotas vietoje koordinavus esamą tvorą GPNS imtuvu, „B“ dalies trūkumas sudaro 19,56 kv. m (suapvalinus iki sveiko skaičiaus 20 kv. m). Ieškovė negali naudotis jai asmenine nuosavybės teise priklausančiais 20 kv. m, o atsakovės tokiu būdu padidino savo valdomų žemės sklypų „A“ ir „D“ dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo „B“ dalies sąskaita ir jas valdo iki šios dienos. Iš žemės sklypo ploto trūkumo schemos M1:250 matyti, kad atsakovė V. P. vietoj žemės sklypo „A“ dalies 193 kv. m (192,95 kv. m) šiuo metu naudojasi 200,87 kv. m, o atsakovė V. Z. vietoj žemės sklypo „D“ dalies 139 kv. m (138,84 kv. m) naudojasi 150,48 kv. m. Atsakovė V. P. naudojasi ieškovei nuosavybės teisė priklausančia 7,92 kv. m. žemės sklypo dalimi, o V. Z. naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančia 11,64 kv. m žemės sklypo dalimi. Iš viso ieškovė negali naudotis jai asmenine nuosavybės teise priklausančiais 19,56 kv. m (20 kv. m). Teismas konstatavo, kad faktiniai ieškovės priklausančios žemės sklypo „B“ dalies ribų ilgiai, lyginant su 2006 metų žemės sklypo planu, yra sutrumpėję. Pagal 2006 metų žemės sklypo planą, vidinio pasidalijimo „B“ dalies ribų ilgiai šią dieną turėtų būti: 14,91 m, 7,55 m, 20,39 m, o prie namo esanti namo riba daugiau nei 8,37 m, o faktiškai yra atitinkamai 14,89 cm, 6,78 m, 19,14 m, o prie namo esanti riba tėra 8,37 m.

40. Teisėjų kolegija su šiais apeliančių argumentais neturi pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina tai, kad nėra pagrindo teigti, jog teismas išsigalvojo žemės sklypo dalies ribų ilgius. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas, nurodydamas žemės sklypo ribų ilgius, rėmėsi ieškovės pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta žemės sklypo ploto trūkumo schema, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo „B“ dalies naudojimo plotas nustatytas vietoje koordinavus esamas tvoras GPNS imtuvu. Minėtoje schemoje matyti faktiniai ieškovei priklausančios žemės sklypo „B“ dalies ribų ilgiai.

41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pastebėjo ir apeliantės, skiriasi matininkų parengtų planų, žemės sklypo ir jame esančių pastatų kadastro duomenys. Nors, lyginant UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengto plano pagal 2006 m. žemės sklypo planą ir apeliančių pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 19 d. žemės sklypo plano sklypo ribų posūkio taškų koordinatės sutampa, tačiau, lyginant šių planų vidinio pasidalijimo ribų posūkio taškų koordinates, pastarosios skiriasi. Teisėjų kolegija, pritardama ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, daro išvadą, kad taip yra todėl, kad atsakovė V. P. iš žemės sklypo „A“ dalies pusės ir atsakovė V. Z. iš žemės sklypo „D“ dalies pusės tvoras pasistatė ne pagal įregistruotą 2006 m. žemės sklypo planą, o ant ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo „B“ dalies. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas nurodė, kad atvykęs į nurodytą žemės sklypą matavimus atliko pagal esamą faktinę situaciją, pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis ir atsakovės sutuoktinio pateiktą informaciją, kur yra bendras kiemas, bendra teritorija, priėjimas prie šulinio ir kt., ką kiekvienas savininkas turi, kas kokiu konkrečiu plotu naudojasi. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta schema buvo parengta pagal tuo metu žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusios UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ pateiktą DVG plano skaitmeninę versiją, plano koordinatės buvo perkeltos į geografinės padėties nustatymo sistemą (toliau – GPNS) ir vietoje pažymėtos. Pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ GEOMAP sistemą, kuria buvo braižytas planas, yra galimybė gauti iš sistemos koordinates, atvykti į vietą ir pažymėti tikslią vietą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad prie byloje pateiktos žemės sklypo vidinio padalinimo nužymėjimo schemos yra pateiktas ir aktas, patvirtinantis 2020 m. birželio 18 d. vidinio padalijimo, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimą vietoje. Vietoje buvo pažymėti taškai: 1, 6 – geležiniais riboženkliais, 2, 3 – mediniais kuoliukais, o taškai Nr. 4, 5, 7, 8, 9 – dažais. Byloje yra tai patvirtinančios nuotraukos (dubliko Priedas Nr. 1).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės klaidingai nurodo, neva liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkai, duodami parodymus, pripažino, kad 2006 metais buvo matuojama seno tipo aparatais, o teisės aktai tuo metu leido iki 50 cm paklaidą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkų teiktų parodymų, jie tokių aplinkybių nenurodė. Priešingai, liudytojas M. E. paaiškino, jog vertinant 2006 metų ir šiuometinių aparatų tikslumą, yra galima maksimali tik 2 cm paklaida, įstatymų leidžiama paklaida – 5 cm.

43. Apeliantės teigia, kad jau ne kartą byloje buvo akcentuota, kad 2006 m. yra ir matematinio skaičiavimo klaidos. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė patvirtino, kad sutinka, jog 2006 m. žemės sklypo plane tarp taškų 3 ir 4 yra 3 cm paklaida (kitų konkrečių klaidų apeliantės neįvardijo). Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, lygindamas 1997 m. žemės sklypo plane nurodytą žemės sklypo B dalies ribos išorinį ilgį (7,58 m) su 2006 m. žemės sklypo plane nurodytu tos pačios dalies ribos ilgiu (7,55 m) – skirtumas 3 cm. Tačiau būtina pažymėti tai, kad ši paklaida yra būtent ieškovei tenkančioje žemės sklypo „B“ dalyje ir, kaip nurodė pati ieškovė, ji dėl 3 cm paklaidos pretenzijų nereiškia. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad 2006 m. žemės sklypo planas yra iš esmės klaidingas ir juo negalima vadovautis.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovių keliamą klausimą, jog iš teismo sprendimo nėra aišku, kuria žemės sklypo schema–planu šalys turėtų vadovautis, t. y. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta 2020 m. birželio 18 d. žemės sklypo vidinio padalijimo nužymėjimo schema M1:500, ar 2006 m. planu, ar 2023 m. balandžio 5 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ pateikta naudojimosi tvarkos schema. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutartyje jau buvo akcentuota 2006 metų žemės sklypo plano svarba ir reikšmė, o byloje pateikta 2020 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ schema M1:500, 2023 m. balandžio 5 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ pateikta naudojimosi tvarkos schema neprieštarauja 2006 metų žemės sklypo planui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ geodeziniai matavimai buvo atlikti naudojant modernią šiuolaikišką geodezinių matavimų techniką, plano koordinatės buvo perkeltos į GPNS ir vietoje pažymėtos, vidinės koordinatės pateiktos iš UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ duomenų bazės, rengusios 2006 m. žemės sklypo planą ir atlikusios žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadangi 2006 metų žemės sklypo plane nebuvo nurodytos tikslios žemės sklypo „A“ ir „B“ bei „B“ ir „D“ dalių ribų koordinatės, kuriomis vadovaujantis galėtų būti perkeliamos ir pastatomos tvoros, nepažeidžiant nė vienos iš savininkių, t. y. tiek ieškovės, tiek apeliančių, teisių, ieškovė kreipėsi į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“. 2023 m. balandžio 5 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, naudodami atitinkamas kompiuterines programas, papildė 2006 m. žemės sklypo planą objektyviai egzistuojančių vidinio pasidalijimo ribų posūkių taškų koordinatėmis, nekeičiat vidinių proporcijų ir ribų buvimo vietos.

45. Nors apeliantės abejoja UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ duomenų patikimumu, tačiau teisėjų kolegija tokias apeliančių abejones vertina kritiškai, pažymėdama, jog 2006 m. birželio 2 d. žemės sklypo planą rengė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialas, o po įmonės reorganizacijos jų veiklą tęsia būtent UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“. 2006 m. birželio 2 d. planas 2023 m. balandžio 5 d. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ buvo papildytas vidinio pasidalijimo ribų posūkių taškų koordinatėmis, papildymą atliko UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ (buvęs pavadinimas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialas) direktorius matininkas A. K., kuris ir buvo 2006 metų žemės sklypo rengėjas.

46. Kritikuodamos 2006 m. žemės sklypo planą, apeliantės nurodo, kad 2006 m. plane „yra visi žemės sklypo elementai su didele paklaida (iki 50 cm)“, be to, plane nesant vidinio pasidalijimo ribų posūkių taškų koordinačių, šios buvo iš naujo nustatytos su 50 cm paklaida. Tokius apeliančių teiginius apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nelogiškus ir nepagrįstus. Lietuvos teritorijoje Lietuvos koordinačių sistema LKS-94 (taip vadinamoji – valstybinė koordinačių sistema), kuri buvo įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“, buvo pradėta taikyti nuo 1996 m. vasario 1 d. Vadinasi, visi 2006 m. žemės sklypo planai turėjo būti sudaromi naudojant tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94), kaip tai ir buvo numatyta Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 1 „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ 1 punkte. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2006 m. planas buvo sudarytas naudojant teisės aktus atitinkančią koordinačių sistemą, nenumatančią leistinos 50 cm paklaidos.

47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pažymėdamas, jog ieškovė nusipirko konkrečią žemės sklypo dalį, turėdama teisėtą lūkestį, kad būtent pagal pažymėtas ribas ieškovė galės naudotis žemės sklypu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, kad atsakovės, pastatydamos ginčo tvorą, pasididino savo valdomų žemės sklypų „A“ ir „D“ dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo „B“ dalies sąskaita ir jas valdo iki šios dienos, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus prieš ieškovę ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi.

Dėl įpareigojimo perkelti tvoras

49. Apeliantės apeliaciniame skundė nurodė, kad galbūt tvorų perkėlimas yra perteklinis reikalavimas. Apeliantės pažymi, kad atsakovė V. Z. byloje įrodinė­jo, kad, jei teismas nustatytų, jog dėl pastatytų tvorų sumažėjo ieškovės naudojamas plotas, užtektų tik pašalinti tvoras, kad būtų apgintos ieškovės teisės, o įpareigojimas perkelti tvoras yra perteklinis ir sukeliantis naujus ginčus dėl naujų tvorų statybų, nes senosios bus sunai­kintos. Be to, apeliančių teigimu, kyla klausimas, ar toks teismo sprendimas (perkelti tvoras) apskritai gali būti įgyvendinamas, nes galbūt bus reikalingas statybą leidžiantį dokumentas, reikės rengti projektą ir projektinius sprendinius derinti su ieškove, kuriai gali nepatikti naujos tvoros aukštis, spalva, tarpai ir pan.

50. Kolegija pažymi, jog, nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį, teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Patenkindamas ieškinį, teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia klausimą, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

51. Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso ir nuo pasirinkto teisių gynybos būdo veiksmingumo konkrečioje situacijoje, t. y. ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 85–86 punktus).

52. Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti tai, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tvoros įrengimo darbai buvo atlikti atsakovės V. Z. ir jos vyro A. Z. darbo jėga ir ištekliais. Nors ieškovė teigė, kad 550 Eur už tvorų įrengimą perdavė atsakovei V. Z. ir jos vyrui A. Z., ieškovė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė, kokiu būdu buvo tartasi dėl tvoros pastatymo, kada pinigai buvo perduoti, šių aplinkybių ieškovė taip pat nepagrindė jokiais įrodymais.

53. Esant šioms aplinkybėms, įvertinusi pareikšto reikalavimo pobūdį, taip pat tai, kad byloje nėra pagrįstų įrodymų, jog ieškovė prisidėjo prie tvorų statymo darbų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pareikštu reikalavimu siekiamas tikslas gali būti pasiektas ir paprastesnėmis priemonėmis (pavyzdžiui, pašalinant tvoras), nereikalaujančiomis didesnių laiko, darbo jėgos ir finansinių sąnaudų, taip užtikrinant protingą pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovių teisių naudotis savo nuosavybės dalimi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įpareigojimas perkelti tvoras būtų perteklinė ir neproporcinga priemonė siekiamam tikslui – pašalinti savininko teisių pažeidimą – pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartyje nurodytiems argumentams, kad įpareigojimas pašalinti tvorą, ginant ieškovės pažeistas teises, yra vienoks materialinis teisinis santykis, o įpareigojimas (leidimas) ateityje statyti ant bendro žemės sklypo tvorą yra visai kitas materialinis teisinis santykis, susijęs ne su pažeistų teisių gynimu, bet su galimybe atsakovėms statyti naują statinį ginčo sklype.

54. Pabrėžtina, jog kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

55. Remdamasi ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės įpareigojamos savo lėšomis perkelti ginčo tvoras į atitinkamas vietas, nurodant tvoras ne perkelti, o pašalinti iš ieškovės valdomos žemės sklypo dalies „B“ ribos, o atsakovėms įpareigojimo neįvykdžius – leisti ieškovei pašalinti ginčo tvoras atsakovių lėšomis.

Dėl priešieškinio reikalavimų

56. Atsakovės patikslintu priešieškiniu prašė pagal pridedamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko R. S. 2022 m. sausio 19 d. parengtą „Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą (M 1:500)“ nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tokią tvarką: T. O. naudosis žemės sklypo dalimis C (160/160), B(53/178); V. P. naudosis žemės sklypo dalimis D1(150/150), D2(41/41), B(67/178); V. Z. naudosis žemės sklypo dalimis A1(146/146), A2(8/8), B(58/178); taip pat pripažinti nebegaliojančia ankstesnę naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, patvirtintą 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

57. Atsakovės byloje vadovaujasi matininkų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko R. S. 2022 m. sausio 19 d. parengta faktinio naudojimo žemės sklypu schema M1:500 ir siūlomu nustatyti žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planu M1:500. Taip pat atsakovės pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės R. R. 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtą gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti gyvenamojo namo pasikeitę kadastro duomenys po namo apšiltinimo. Iš kadastro duomenų bylos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos faktinio naudojimosi ginčo sklypu schemos matyti, kad gyvenamojo namo šiaurės vakarų siena ties tvora, skiriančia C ir D1 naudojimosi dalis, yra 8,55 m ilgio, o iš 2006 m. naudojimosi ginčo sklypu tvarkos matyti, jog gyvenamojo namo šiaurės vakarų siena ties ta pačia tvora, skiriančia B ir D naudojimosi dalis, buvo 8,37 m ilgio, t. y. šios sienos ilgis padidėjo 18 cm.

58. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-145-980/2023 pagal ieškovių V. Z., V. P. ieškinį atsakovei T. O. dėl pastato kadastrinių duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo ieškovių ieškinys tenkintas ir leista ieškovėms V. Z. ir V. P. be atsakovės T. O. sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie gyvenamojo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtos šio gyvenamo namo kadastro duomenų bylos pagrindu. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

59. Ieškovė su 2023 m. liepos 7 d. prašymu Nr. 209-23 „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama suteikti informaciją dėl teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo vykdymo. VĮ Registrų centras pateikė 2023 m. liepos 21 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vykdant teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą nauji pastato kadastro duomenys bus įrašomi, jeigu kartu su prašymu pakeisti pastato kadastro duomenis bus pateiktas statinio bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės teisės dalies pasikeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 ,,Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, 66 punktas).

60. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, bendraturtės nėra sudariusios susitarimo dėl nuosavybės teisės dalies pasikeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, duomenų, jog pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą atsakovės yra Nekilnojamojo turto kadastre pakeitusios gyvenamo namo kadastro duomenis, taip pat nėra.

61. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 7 priedo 8 priede nurodoma, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Vadovaudamasis numatytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, jog apšiltinamojo sluoksnio storis negali būti laikomas gyvenamojo namo ploto padidėjimu, dėl kurio reiktų nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką ar perskirstyti bendraturčiams tenkančias bendro ir (ar) asmeninio naudojimo dalis.

62. Apeliantės, nesutikdamos su tokiais teismo argumentais, nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkto nuostatomis, kadangi jos taikomos tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų, be to, namas nebuvo rekonstruotas, o buvo atliekamas paprastasis remontas. Teisėjų kolegija, pritardama ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytiems argumentams, atkreipia dėmesį į tai, jog teisės aktuose nėra tiesioginių nuostatų, reglamentuojančių klausimą, ar namo apšiltinimo sluoksnis yra laikomas gyvenamojo namo ploto padidėjimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, taikydamas įstatymo analogiją, pagrįstai vadovavosi minėtu teisiniu reglamentavimu.

63. Atsakovių teigimu, viena iš priežasčių keisti ankstesnę naudojimosi tvarką yra ta, jog pagal 2006 m. žemės sklypo naudojimosi tvarką prie gyvenamojo namo esančiu priestatu (plane pažymėtas kaip MG) naudojasi tik ieškovė (15 kv. m) ir atsakovė V. Z. (8 kv. m), o po šiuo pastatu esanti žemė pagal ankstesnę naudojimosi tvarką nepagrįstai buvo priskirta prie bendro naudojimo žemės dalies „E“. Taigi, atsakovių teigimu, šia žemės dalimi atsakovė V. P. nesinaudojo ir negalės naudotis, nors jai irgi naudotis buvo priskirta, todėl būtina keisti šios žemės dalies priskyrimą atsakovei V. P..

64. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovių nurodytais argumentais, kadangi iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad abi gyvenamojo namo dalys MG yra įregistruotos kaip vienas pastatas (vieno buto pastatas) – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p, kurio plotas sudaro 166,06 kv. m. MG (mažoji) dalis nėra atskiras priestatas, priešingai, tai yra gyvenamojo namo dalis ir ši dalis yra priskirta prie bendro gyvenamojo namo ploto, jos pagrindinė funkcija yra įėjimas į namą, ir ja, be kita ko, naudojasi tiek ieškovė, tiek atsakovės, jokių kliūčių šalims patekti į gyvenamąjį namą nėra. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės nepagrįstai teigia, kad atsakovė V. P. nesinaudoja nurodyta gyvenamojo namo dalimi, nes akivaizdu, kad pagal 2006 m. žemės sklypo planą „E“ bendro naudojimo dalis apima tiek MG mažąją dalį, tiek MG didžiąja dalį (vertinant, kad „E“ dalis yra 114 kv. m, MG mažoji dalis (5,03 x 3,83 = 19,27 kv. m) + MG didžioji dalis (6,21 x 3,27) + (8,67 x 8,37) = 92,88 kv. m) = 112,15 kv. m).

65. Apeliaciniame skunde apeliantės sutiko su tuo, kad VĮ Registrų centre abi gyvenamojo namo dalys MG yra įregistruotos kaip vienas pastatas – gyvenamasis namas (1A2p), kurio plotas sudaro 166,06 kv. m, tačiau vis tiek teigia, jog po namo MG mažąja dalimi esanti žemės sklypo dalis neturėtų būti priskirta V. P.. Teisėjų kolegija, pritardama atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems ieškovės argumentams, nesutinka su apeliantėmis ir pažymi, kad po gyvenamuoju namu žemės sklypo dalis yra priskiriama savininkui proporcingai pagal jo nuosavybės teise valdomą to gyvenamojo namo ploto dalį.

66. Nors atsakovės teigia, kad yra nesąžininga ir neteisinga V. P. priskirti žemės dalį, kuria ji negali pasinaudoti fiziškai, ir todėl, apeliančių nuomone, teismas privalėjo apsispręsti – arba keisti 2005 m. gruodžio 16 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu ir priestatu tvarką, arba nustatyti pagal priešieškinį apeliančių siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiais apeliančių argumentais, pažymėdama, kad šioje byloje net nebuvo reiškiamas reikalavimas keisti 2005 m. gruodžio 16 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu ir priestatu tvarką.

67. Apeliančių teigimu, jų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka įteisina šalių lygiateisiškumą, proporcingumą turimai nuosavybės daliai, tinkamumą naudotis savo dalimis, nepažeidžiant kito bendraturčio interesų, ir beveik išsaugo asmeninio naudojimo teritorijas tose pačiose vietose, kur ir buvo senojoje tvarkoje. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais apeliančių teiginiais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pripažinus negaliojančia nustatytą naudojimo žemės sklypu tvarką, papildomos atsakovių patalpos būtų laikomos pastatytos ant bendros žemės, t. y. ir ant dalies, priklausančios ieškovei, bei jos užimamu plotu sumažėtų ieškovei priklausanti ir atskirai valdoma žemės sklypo dalis. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, gali atsirasti pagrindas perskaičiuoti kadastrinės bylos matavimus, tačiau nepaneigiant jau nustatytos ir galiojančios ankstesnės naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Žemės sklypo dalių ribų pakeitimai negali būti daromi tik vieno žemės sklypo savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-106-611/2020).

68. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, tik įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįvyko jokie juridiniai faktai, kurie sudarytų pagrindą keisti notariškai patvirtintą 2006 m. naudojimosi bendru daiktu tvarką, be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovių siūloma nustatyti nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka sudaro sąlygas pažeisti ieškovės teises ir įteisinti ieškovės asmeninio naudojimo ploto sumažėjimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovių patikslintą priešieškinį.

Dėl įrodymų vertinimo

70. Su skundžiamu sprendimu apeliantės nesutinka teigdamos ir tai, kad sprendimas priimtas teismui šiurkščiai pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

71. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

72. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, yra aiškiai suformuluotos kasacinėje praktikoje – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

73. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

74. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliančių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo visapusiškai pagrįstomis išvadomis. Išsami pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti.

75. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

76. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliančių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, įpareigojant atsakoves per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ne perkelti tvoras į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „A“ ir „B“ dalių bei „B“ ir „D“ dalių ribų vietas, kur „A“ ir „B“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: (duomenys neskelbtini); „B“ ir „D“ dalių ribų vietos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra: (duomenys neskelbtini), o pašalinti tvoras, atsakovių pastatytas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „B“ dalyje.

77. Atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, numatanti sprendimo nevykdymo pasekmes, nurodant, jog atsakovėms neįvykdžius minėto teismo įpareigojimo per 2 mėnesius, per teismo nustatytą terminą leisti ieškovei T. O. pašalinti atsakovių pastatytas tvoras jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „B“ dalyje atsakovių lėšomis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

78. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu patyrė 4 538,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (jas sudaro 144 Eur žyminis mokestis ir 4 394,16 Eur dydžio teisinės pagalbos ir kitos būtinos išlaidos). Pirmosios instancijos teismui atmetus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2 018, 47 Eur nuostolių tvorų perkėlimo darbams atlikti, teismas pagrįstai 121 Eur sąmatos sudarymo išlaidų ieškovei nepriteisė. Kitos ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, jos buvo būtinos ir susijusios su bylos nagrinėjimu.

79. Atsižvelgęs į tai, jog šioje byloje nė vienas iš ieškovės šaukiamų liudytojų nepareiškė prašymo apmokėti išlaidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas ieškovei grąžinti 20 Eur sumokėtą užstatą, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

80. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės realiai patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 518,16 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskaičiuotina patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija ir konstatuotina, jog patenkinta 33,33 proc. ieškinio reikalavimų (įpareigojimas atsakovei V. P. nutraukti neteisėtus veiksmus, perkeliant tvorą, tenkintas 50 proc., įpareigojimas V. Z. nutraukti neteisėtus veiksmus, perkeliant tvorą, tenkintas 50 proc., reikalavimas dėl nuostolių priteisimo netenkintas), ieškovei iš atsakovių lygiomis dalims priteistinos 1 505,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 752,95 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

81. Atsakovės pateikė duomenis apie patirtas 2 229 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (85 Eur žyminis mokestis pateikiant priešieškinį, 1 300 Eur teisinės pagalbos išlaidos advokato padėjėjui V. P.), papildomai patirtos 844 Eur bylinėjimosi išlaidos, bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (244 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos advokatui R. M.). Atmetus patikslintą priešieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos atsakovėms nepriteistinos.

82. Teismas šioje byloje patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, o patikslintą priešieškinį atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovių lygiomis dalimis po 8,52 Eur; iš ieškovės valstybei priteistinas 8,52 Eur išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

83. Atsakovė V. Z. pateikė prašymą priteisti 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų parengiant apeliacinį skundą, atlyginimą ir 218 žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą; prie prašymo pridėti sumokėtas sumas pagrindžiantys įrodymai.

84. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, prašo jų atlyginimą priteisti iš atsakovių, šias išlaidas pagrindžia byloje pateikta PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas.

85. Patenkinus 33,33 proc. atsakovių apeliacinio skundo reikalavimų (reikalavimas netenkinti ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę V. P. nutraukti neteisėtus veiksmus, perkeliant tvorą, tenkintas 50 proc., reikalavimas netenkinti ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę V. Z. nutraukti neteisėtus veiksmus, perkeliant tvorą, tenkintas 50 proc., reikalavimas tenkinti priešieškinį netenkintas), atsakovei V. Z. (atsižvelgiant į tai, kad teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme patyrė tik viena iš atsakovių – V. Z.) iš ieškovės, ieškovei – lygiomis dalimis iš atsakovių, pritaikius nurodytą proporciją, priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

86. Atsakovės V. Z. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, todėl atsakovei V. Z. iš ieškovės priteistinas 233,31 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas ir 72,66 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

87. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis taip pat neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl kaip pagrįsta vertintina visa patirtų išlaidų suma ir, pritaikius apskaičiuotą proporciją, ieškovei iš atsakovių priteistinas 806,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. lygiomis dalimis po 403,36 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies. Patikslintą priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovę V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti neteisėtus veiksmus prieš ieškovę T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 7,92 kv. m dalimi.

Įpareigoti atsakovę V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti neteisėtus veiksmus prieš ieškovę T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir netrukdyti naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 11,64 kv. m dalimi.

Įpareigoti atsakoves V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tvoras, atsakovių pastatytas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „B“ dalyje.

Atsakovėms V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo įpareigojimo per 2 mėnesius pašalinti tvoras, atsakovių pastatytas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „B“ dalyje, per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pašalinti tvoras, atsakovių pastatytas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), „B“ dalyje, atsakovių V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšomis.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 752,95 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt du eurus devyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 752,95 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt du eurus devyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,52 Eur (aštuonis eurus penkiasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,52 Eur (aštuonis eurus penkiasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,52 Eur (aštuonis eurus penkiasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Grąžinti ieškovei T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) užstatą, lėšas grąžinant į šalies mokėjimo nurodyme nurodytą sąskaitą, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.“

Priteisti ieškovei T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 403,36 Eur (keturis šimtus tris eurus trisdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti ieškovei T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 403,36 Eur (keturis šimtus tris eurus trisdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti atsakovei V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,31 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus trisdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ir 72,66 (septyniasdešimt du eurus šešiasdešimt šešis centus) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.