Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., A. B., Valstybinei įmonei Turto bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo nepilnametės dukros vardu priimti palikimą išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Ž. K. pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. S., A. B., Valstybinei įmonei Turto bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo nepilnametės dukros vardu priimti palikimą išdavimo. Prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B. po savo motinos B. D. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; atnaujinti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po E. B. mirties (duomenys neskelbtini); išduoti teismo leidimą nepilnametės dukros M. B., gim. (duomenys neskelbtini)vardu priimti palikimą.

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kur nurodo, kad praleisto įstatymu nustatyto termino pratęsimas ir palikimo priėmimas nepažeis nepilnametės M. B. teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnametės dukters M. B. senelis V. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). Po V. B. mirties liko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei jame esantis gyvenamasis namas su ūkio pastatais (e. b. l.). Po V. B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sūnus, pareiškėjos dukters tėvas E. B. (e. b. l.). Paveldėjimo byla užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (duomenys neskelbtini) mirė nepilnametės M. B. senelė B. D. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). 2008 m. sausio 21 d. oficialiu testamentu, sudarytu Anykščių rajono notarų biuro notarės R. Bučinskienės, B. D. B. jai priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko lygiomis dalimis savo vaikams R. S. ir A. B. (e. b. l.). Po B. D. B. mirties liko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei jame esantis gyvenamasis namas su ūkio pastatais (e. b. l.). Po B. D. B. mirties jos įpėdiniai per statymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (e. b. l.). Pareiškėjos dukters tėvas E. B. gyveno kartu su motina B. D. B., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jis ir toliau liko gyventi minėtame name ir naudojosi visu turtu iki savo mirties (duomenys neskelbtini) ir taip priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos nepilnametės dukros M. B. tėvas E. B. (e. b. l.), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po E. B. mirties pareiškėja, atstovaudama nepilnametės dukros interesus į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nežinojo, kad E. B. priėmė palikimą po savo tėvo V. B. mirties ir nemanė, kad jos dukra galėtų pretenduoti į palikimą. Apie tai, kad dukra yra paveldėtoja po senelio ir tėvo mirties, pareiškėja sužinojo tilk 2021 m. gegužės mėnesį, kai su ja susisiekė Valstybė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja. Pareiškėjos dukra yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldėti po savo tėvo E. B. mirties likusį turtą.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, suinteresuoto asmens atsiliepimu į pareiškimą, darytina išvada, kad E. B. priėmė po B. D. B. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Pareiškėja Ž. K. prašė teismo atnaujinti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po dukros tėvo E. B. mirties (duomenys neskelbtini).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti/atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Iš byloje pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Ž. K. palikimo atsiradimo metu nežinojo, kad jos nepilnametė dukra turi teisę pretenduoti į palikimą, kadangi neturėjo informacijos apie dukros tėvo E. B. paveldėtą turtą. Pareiškėja su dukros tėvu negyvena, bendrauja minimaliai, tėvas vaikui išlaikymo neteikė, turto neturėjo.

Į mirusiojo E. B. palikimą paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis ir nesuvaržys kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes pareiškėjos nepilnametė dukra M. B. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Pareiškėja mano, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios.

Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškimo patenkinimui, į tai, kad pareiškėjos dukra yra įstatyminė pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnis), darytina išvada, kad pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes nors įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys prieštarautų pareiškėjos prašymui. Teismas svarbiomis laiko pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Termino palikimui priimti praleidimo priežastis teismui pripažinus svarbiomis, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po E. B. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą nepilnametės dukros M. B. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo E. B. mirties (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, (duomenys neskelbtini) mirė E. B.. Po E. B. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnis). Kadangi nenustatyta, jog E. B. turėjo kreditinių įsiskolinimų, laikytina, kad palikimo priėmimas jo nepilnametės dukros (įpėdinės) teisių ir interesų nepažeis.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnis numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai išduotinas išankstinis teismo leidimas savo nepilnametės dukros M. B. vardu priimti palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.188 straipsniu, CPK 185, 259, 263-265, 270, 444, 579-582 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos B. D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimams išduoti.

Atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.