Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-136-598/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-28
Bylos Nr.
II-136-598/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01155-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-136-598/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01155-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 28 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Eglei Tamulevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui A. K.,nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl 2024 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 20-ANR_N-23753-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24248659358.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-23753-2024 (toliau – Nutarimas) administracinėje nusižengimo byloje ROIK: 24248659358, A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. birželio 24 d., 19.00 val., Kauno rajono sav. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, magistraliniame kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostas, esant intensyviam eismui, nesant būtinybės pasukti, apsisukti ar sustoti iš antros eismo juostos nerodydamas įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir atgal į antrą eismo juostą. Toliau tęsdamas važiavimą antroje eismo juostoj, be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę tris kartus iki sustojimo, taip priversdamas paskui, antroje eismo juostoje važiavusių transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti iki visiško sustojimo, siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, privertė kitus eismo dalyvius imtis veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Už šį nusižengimą A. K. skirta nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Nutarimu, A. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui Kėdainių rūmams, prašydamas pakeisti nutarimą ir jo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį. Netenkinus pirmo prašymo, prašo teismo jo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį. O netenkinus primų dviejų prašymų, pakeisti Institucijos nutarimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį netaikyti administracinio poveikio priemonės.

Skunde nurodoma, kad sutinka, jog važiuodamas antroje eismo juostoje stabdydamas - transporto priemonę, galėjo sukelti pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, tačiau nesutinka su Institucijos padaryta išvada, jog automobilis kelyje buvo vairuojamas chuliganiškai. Neturėjo motyvo viešai demonstruoti visuomenės negerbimą, šiurkščiai pažeidinėti viešąją tvarką ar nusistovėjusias taisykles. Važiuodamas antra eismo juosta, priartėjo prie automobilio. Jis jam sudarė kliūtį, todėl jis jį apvažiavo iš dešinės. KET 125 punkte nurodyta, kad ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės, kas reiškia, kad jis nepadarė KET pažeidimo lėčiau antra eismo juosta važiuojančią transporto priemonę apvažiavęs iš dešinės. Apvažinėdamas antra juosta važiuojančią transporto priemonę iš dešinės, įspėjamuosius posūkio signalus rodė. Toliau važiuojant antra eismo juosta, tolumoje jam pasirodė, kad jo važiuojamoje kelio dalyje yra kliūtis. Kadangi iš galo važiavusi transporto priemonė nesilaikė saugaus atstumo, jis suprato, kad greitas stabdytas būtų pavojingas. Todėl operatyviai priėmė sprendimą stabdyti ne iš karto staigiai, bet po truputį. Sutinka, kad stabdydamas antroje eismo juostoje, galėjo sukelti pavojingą situaciją, tačiau jokių chuliganiškų paskatų jo veiksmuose nebuvo. Jokiu būdu nesiekė demonstruoti savo išskirtinumo, kaip nurodoma Nutarime. Jokio išskirtinumo nebuvo, vairavo paprastą niekuo neišsiskiriantį automobilį, važiavo su ilgamete drauge, su kuria yra sudaręs santuoką.

Įvykis įvyko 2024 m. birželio 24 d., o rašytinis paaiškinimas iš jo paimtas praėjus maždaug 4 mėnesiams. Bendravo su policijos pareigūnais netrukus po to, kai jį užsipuolė necenzūrinius žodžius vartojantys agresyvūs asmenys. Jie buvo tokie agresyvūs, kad apgadino jo automobilį. Taigi, kalbėdamas su pareigūnu buvo pasimetęs, susijaudinęs. Tačiau svarbu tai, kad bendraudamas su pareigūnu, neneigė jog stabdė dėl kliūties, o kokia buvo ta kliūtis, dėl pasimetimo ir susijaudinimo, tuo metu nepamanė ir nesureikšmino konkrečios kliūties identifikavimo fakto. Rašytinis paaiškinimas iš jo nebuvo paimtas. Todėl iš karto po įvykio esant neeilinei situacijai žodžiu pasakyta kokia buvo galima kliūtis įrodomosios reikšmės neturi. Byloje nenustatytos tikslios stabdymo priežastys, tai yra ar tai buvo tyčinių mano veiksmų ar dėl galimai buvusios kliūties pasekmė. Pareigūnai nenuvyko į įvykio vietą ir neįsitikino dėl kliūties (ne)buvimo. Atlikdamas apvažiavimo manevrą rodė įspėjamuosius posūkio signalus. Policijos pareigūnai nematė vairavimo situacijos, taigi jie nebuvo įvykio liudininkais. Byloje, kiek jam žinoma, nėra objektyvaus įrodymo - vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuoti skundžiamame Nutarime (tiek administracinio nusižengimo protokole) nurodyti KET pažeidimai. Kitų įvykių liudininkų paaiškinimams buvo suteikta didesnė įrodomoji reikšmė, nes administracinio nusižengimo protokolas, kuris ir apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, buvo surašytas vadovaujantis vien jais. Mano, kad visų trijų automobilių keleiviai ir vairuotojai yra draugai, nes nemano, kad trys nepažįstamų žmonių ekipažai galėtų jį sekti, be to matė kaip visi šeši asmenys tarėsi ir rašė vienodus paaiškinimus apie įvykį. Mano, kad jie visi yra draugai ir specialiai teikia vienodus parodymus prieš jį. Taip pat mano, kad ne jis, o būtent kitas ekipažas buvo agresyvus ir rodė nepagarbą kitiems.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 420 straipsnio 2 dalis numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, tam kad asmens veiksmai galėtų būti kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime Nr. 20-ANR_N-23753-2024 nurodyta, kad Pareiškėjas padarė KET 4, 5, 9, 82.2, 86, 110, 135.4 punktų pažeidimus. Taigi, Pareiškėjas pažeidė eilę KET punktų, nors dalis KET punktų pažeidimų yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams, o šių pareigų nesilaikymas yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Šioje administracinio nusižengimo byloje aukščiau paminėtos chuliganiško vairavimo vertinimo sąlygos ir buvo padarytos. Pareiškėjas vairuodamas automobilį sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, buvo realiai sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams.

Šioje byloje yra eilė liudytojų parodymų, kurie įrodo Pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamų Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Liudytojų parodymai byloje yra tiek rašytiniai, tiek ir išreikšti žodžiu iškart po įvykio, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir šie parodymai išreikšti žodžiu yra užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis. Liudininkų parodymai yra išsamūs, tarpusavyje susiję, vieni kitus patvirtinantys ir atskleidžiantys tikrąsias įvykio aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad liudininkai norėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Šioje situacijoje remiantis liudytojų parodymų visuma, Pareiškėjo krypties eismo juostoje, jokios kliūties kelyje nebuvo, dėl, kurios Pareiškėjas būtų priverstas staigiai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę saugiam eismui užtikrinti. Liudytojai byloje nurodė, kad Pareiškėjas automobilį staigiai stabdė ne vieną kartą, tai yra šis veiksmas nebuvo atsitiktinis ir netyčinis, o akivaizdu, kad tai buvo tyčinis veiksmas, kadangi Pareiškėjas remiantis liudytojų parodymais automobilį staigiai stabdė net tris kartus, iki pilno sustojimo, taip priversdamas iš paskos važiuojančius tris automobilis staigiai stabdyti, automobiliuose važiavo ir mažamečiai vaikai ir kiti asmenys, tokiu būdu buvo sukeltas realus pavojus žmonių sveikatai. Nors ir Pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, tačiau tai tik Pareiškėjo gynybinė versija sušvelninti savo padėtį, pats Pareiškėjas į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad staigiai nestabdė, o tik pristabdė, nes kelyje buvo šaka, tačiau šis Pareiškėjo argumentas yra visiškai paneigtas liudytojų parodymais. Šiuo atveju liudytojai nurodė, kad jokios kliūties kelyje nebuvo, o Pareiškėjas elgėsi kelyje chuliganiškai, kadangi vienam iš liudytojų važiuojant antrąja eismo juosta Pareiškėjas turėjo jį apvažiuoti pirmąja eismo juosta ir tai sukėlė Pareiškėjo nepasitenkinimą. Akivaizdu, kad Pareiškėjas ne vieną kartą staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę sąmoningai ir tyčia taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti vairuojamas transporto priemones, taip pažeisdamas ne tik eilę Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, tačiau ir sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo vairavimas, vertinamas kaip vairavimas kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

Institucija atkreipia dėmesį ir į patį Pareiškėją charakterizuojančius duomenis. Per paskutinius 5 metus jis yra baustas 26 kartus už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė t. y. Jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, daromi pažeidimai yra vis pavojingesni. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad liudytojų nepažįsta, juos matė pirmą kartą ir su jais bendravo pirmą kartą.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. K. 2024 m. spalio 3 d. surašytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos Ž. P. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-41415-2024. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, kartu buvo surašytas ir administracinis nurodymas, kuriuo Pareiškėjui buvo siūloma iki 2024 m. spalio 18 d. už padarytą nusižengimą sumokėti 225 Eur baudą ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Iki nurodytos datos administracinio nurodymo Pareiškėjas neįvykdė, todėl Institucijos vyriausiasis tyrėjas P. D. 2024 m. lapkričio 15 d. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo pripažino A. K. padariusį ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė 500 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių.

Pareiškėjas nesutinka su Institucijos vertinimu, jog savo veiksmai padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo manymu, jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip ANK 417 straipsnio 7 dalis arba ANK 420 straipsnio 1 dalis. Nurodo, jog jo veiksmai nebuvo chuliganiški, staigiai stabdė norėdamas išvengti kliūties.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1000 eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, vairuotojams yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.

Administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. K. 2024 m. birželio 24 d., 19.00 val., Kauno rajono sav. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, magistraliniame kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostas, esant intensyviam eismui, nesant būtinybės pasukti, apsisukti ar sustoti iš antros eismo juostos nerodydamas įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir atgal į antrą eismo juostą. Toliau tęsdamas važiavimą antroje eismo juostoj, be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę tris kartus iki sustojimo, taip priversdamas paskui, antroje eismo juostoje važiavusių transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti iki visiško sustojimo, siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, privertė kitus eismo dalyvius imtis veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Skundžiamame nutarime pažymima, kad šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė KET 4, 5, 9, 82.2, 86, 110 ir 135.4 punktus.

Perklausius teismus pateiktą skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašą nustatyta, jog skambina moteris kuri nurodo, kad kelyje neadekvačiai elgiasi automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo Karmėlavos link Kauno, tuoj važiuos pro Murava. Automobilis neadekvačiai lekia, nežino ar kur nusuks, važiuoja link Savanorių. Nurodo, kad automobilis sidabrinės spalvos, antroje juostoje važiuodamas staiga nuo 90 km/h sustojo iki 0 km/h. Nerodė jokių posūkių ar ženklų ir tiesiog staigiai sustojo.

Iš vaizdo įrašų filmuotų pareigūno body kameromis matyti, kad sustabdė Pareiškėją. Šalia stovi ir liudytojai. Pareigūnas paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas klausia kodėl trys automobiliai pyksta ant jo, Pareiškėjas nurodo, kad važiuodamas pastabdė nes pamatė šaką. Pareigūnas paklausia asmenų ar turi vaido įrašų, visi atsako kad neturi, tačiau jie visi gali paliudyti. Pareigūnas prieina prie liudininkų, nurodo, kad Pareiškėjas teigė staigiai pastabdęs, nes pamatė kliūtį kelyje, tuomet visi asmenys pradėjo juoktis. Tada moteris nurodo, kad Pareiškėjas nardė tarp mašinų, privažiavo jai iš galo ir pradėjo mirksėti, kad jį praleisti. Nurodo, jog ji važiavo antra juosta, šalia pirma juosta važiavo pilna automobiliu ir nebuvo kaip praleisti. Tada Pareiškėjas ją aplenkė pro dešine pusę ir staigiai tris kartus stabdė. Kitas asmuo nurodo, jog nelogiška, jei asmuo matė kliūtį kam reikėjo tris kart stabdyti iki pilno sustojimo, jei pamačius kliūtį galima karta pristabdyti ir ją apvažiuoti. Kiti asmenys vėl nurodo, kad būtent Pareiškėjas buvo prilipęs tai prie vieno automobilio galo, tai prie kito. Tuomet pareigūnas paprašo išlipti Pareiškėjo automobilyje važiavusią merginą ir jos papasakoti visą įvykį. Išlipusi mergina pasakoja, kad jie važiavo, vienu momentu susigretino tai galbūt ir gavosi konfliktas. Vėliau turbūt kiti automobiliai nesilaikė saugaus atstumo. Priekyje važiavo vienas automobilis – mėlynas. Ji važiavo antra juosta ir jos nesigavo aplenkti, važiavo link Muravos, Karmėlavos keliu. Apklausiamas kitas vyras, kuris nurodo, kad Pareiškėjas visą laiką važiuodamas nuo Jonavos antra juosta prie visų automobilių galų prilipdavo, o kas jo nepraleidžia tai aplenkia per dešinę pusę. Per Karmėlava lyg normaliai, bet nuo Karmėlavos prilimo prie Fordo, tada ir šį automobilį apsilenkė per dešinę pusę ir iškarto pradėjo stabdyti iki nulio. Akivaizdžiai taip darė, nes jo nepraleido antroje juostoje, tikrai jokios kliūties nebuvo. Kituose vaizdo įrašuose matosi, kaip pareigūnė pildo tarnybinius pranešimus, protokolą- pareiškimą ir kitus dokumentus.

G. J. pateiktame Protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024 m. birželio 24 d. apie 19:11 val., jam vairuojant automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant antra eismo juosta Plento g., už Ramučių sankryžos link Kauno pusės, antrąją eismo juosta važiavo automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nesilaikė saugaus atstumo, buvo labai arti privažiavęs prie tuo metu antrąją eismo juosta važiavusio automobilio VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuomet automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) persirikiavo į pirmą eismo juostą. Minėtam automobiliui persirikiavus, automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priartėjo prie antra juosta važiavusio automobilio FORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas saugaus atstumo pradėjo mirksėti ilgaisiais žibintais, kad jį praleistų. Kadangi FORD automobilis neturėjo galimybės persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, nes joje buvo daug automobilių, minėtas VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga FORD automobilį aplenkė iš dešinės pusės ir staiga stabdė tris kartus beveik iki sustojimo, ko pasekoje FORD automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, taip pat jis važiavęs už FORD automobilio buvo priverstas staigiai stabdyti. VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas visą laiką link Kauno važiavo gyvatėle pavojingai manevruodamas.

Kitų asmenų pateiktuose paaiškinimuose nurodytos analogiškos aplinkybės, jog automobilio VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas pavojingai manevravo, važiuodamas antra juosta nesilaikydamas saugaus atstumo priartėdavo prie priekyje važiuojančių automobilių siekdamas, jog jį praleistų, o nepraleidus aplenkdavo dešine puse. FORD automobiliui nepraleidus minimo VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis automobilį aplenkė per dešinę pusė ir staigiai stabdė trys kartus taip sukeldamas pavojingą situaciją. Jokios kliūties kelyje nebuvo.

Teismo vertinimu, netikėti vaizdo įraše liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, bei pateiktu G. J. pareiškimu bei kitais liudytojų paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Nėra nustatyta jokių duomenų, jog visi šeši asmenys pažinotų Pareiškėją ir norėtų jį apkalbėti ar jam pakenkti. Vien tai, kad byloje nėra vaizdo įrašo nepaneigia liudytojų pateiktų duomenų, o Pareiškėjo keliamos versijos laikytinos gynybine pozicija. Surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. K. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarė veikdamas tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, tokiu būdu sukeldamas pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.

Spręsdamas, ar tokius veiksmus A. K. atliko iš chuliganiškų paskatų, teismas visų pirma pažymi, jog teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Kartu atkreipiamas dėmesys, jog ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Pareiškėjas nesilaikydamas kelių eismo taisyklių, negerbdamas kitų eismo dalyvių siekė laisvai važiuoti antra eismo juosta, mirksėjo ilgųjų šviesų signalais siekdamas, jog priekyje važiuojantys automobiliai jam pasitrauktų, o automobiliui netint galimybės persirikiuoti, radęs progą aplenkė per dešinę pusė bei staigiai stabdė – taip sukeldamas avarinę situaciją kitiems trims automobiliams. Teismo vertinimu Pareiškėjo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir keisti administracinio nusižengimo kvalifikacijos nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas tai pat prašo švelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo t. y., jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą / administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Vien tai, kad pareiškėjas patiria nepatogumų dėl to, kad negali vykdyti darbinių funkcijų, ar tai jog ateityje negalės pasiimti dar vienos paskolos, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad negalint dirbti darbo susijusio su vairavimu, galima ieškotis ir kito darbo, kuriame teisės vairuoti transporto priemones nebus būtinybė.

Nagrinėjamu atveju, įvertinama ir A. K. asmenybė. Pareiškėjas yra dirbantis, ankščiau neteistas, administracinių nusižengimų registro duomenimis, per penkerius metus už KET pažeidimus baustas 26 kartus, kas parodo, jog asmuo sistemingai pažeidžia KET reikalavimus. Net ir po 2024 m. rugpjūčio 24 dienos administracinio nusižengimo asmuo vėl buvo baustas du kartus, tai parodo neigiamą asmens požiūri į visuomenę, bei įstatymų laikymąsi. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad A. K. kaltė padarius administracinius nusižengimus visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Daryti priešingą išvadą nei padarė Institucija, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-23753-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24248659385, paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A. K. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-23753-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24248659385 nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24248659385 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Teisėja Banga Bartkienė