- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-2279-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35308-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Geri kaimynai“
- Trečiasis asmuo
- D. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo A. S. pareiškimą dėl baudos panaikinimo, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinius atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Geri kaimynai“ dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys D. S. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinius, tenkino atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geri kaimynai“ prašymą ir skyrė ieškovui A. S. 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant atsakovei UAB „Geri kaimynai“, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme 2023 m. liepos 27 d. ir 2023 m. liepos 31 d. gautas ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo, kuriuo ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovui paskirtą 3 000 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino ieškovo A. S. prašymo nušalinti teisėją Dovilę Baradinskienę nuo ieškovo prašymo dėl baudos panaikinimo nagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi sustabdė ieškovo A. S. pareiškimo dėl baudos panaikinimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas ieškovo A. S. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo.
5. Teismas nurodė, kad baudos ieškovui paskyrimo pagrindai betarpiškai yra susiję su teismo išvadomis, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, o taikymo pagrįstumas betarpiškai susijęs su ginčo iš esmės išnagrinėjimo materialiuoju teisiniu rezultatu.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas A. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo skundžia visą 2023 m. liepos 12 d. teismo sprendimą, įskaitant dalį dėl ieškovui paskirtos baudos, reikšdamas prašymą panaikinti paskirtą baudą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų ieškovo prašymą, pareiškimo nagrinėjimas netektų prasmės. Kita vertus, ieškovo pareiškimo išnagrinėjimo materialinis teisinis rezultatas iš dalies priklausys ir nuo apeliacinio proceso baigties, kadangi tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas atmestų ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo arba apeliacinį procesą dalyje pagal šį prašymą nutrauktų, tačiau tenkintų apeliacinį skundą ar išdėstytų kitokius motyvus dėl ieškinių pagrįstumo vertinimo, apeliacinės instancijos teismo išvados būtų svarbios sprendžiant dėl ieškovo pareiškimo pagrįstumo. Todėl konstatavo, jog yra tikslinga sustabdyti ieškovo pareiškimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas ieškovo apeliacinis skundas.
7. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismui baudą už piktnaudžiavimą procesine teise paskyrus bylą išnagrinėjus iš esmės baigiamajame procesiniame sprendime, tokiu atveju netaikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 107 straipsnyje numatyta paskirtos baudos peržiūrėjimo tvarka ir teismo sprendimas, įskaitant dalį skirti baudą, gali būti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimo tvarka (CPK XVI skyriaus pirmasis skirsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-131-236/2016). Tais atvejais, kai asmuo teikiamame apeliaciniame skunde ginčija ir teismo sprendimu paskirtos baudos pagrįstumą, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tokį apeliacinį skundą ir pasisako dėl baudos, nors asmuo nebūna pasinaudojęs CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. nebūna pateikę prašymą panaikinti ar sumažinti baudą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-86-260/2021; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-976-656/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-129-866/2023).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovas A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl baudos panaikinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad:
8.1. laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. vilkintas prašymo dėl baudos panaikinimo nagrinėjimas, tuo pažeidžiant proceso koncentracijos principą;
Žemesnės instancijos teismas
8.2. teismas pažeidė CPK 103 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, jog teismo nuobaudos yra skiriamos teismo nutartimi, o prašymai dėl baudos panaikinimo nagrinėjami CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo sprendimas, kuriame nekvalifikuotai išspręstas baudos paskyrimas, neatleido teismo nuo pareigos ieškovo prašymą išspręsti pagal CPK 103 straipsnio ir 107 straipsnio nuostatas;
8.3. prašymas panaikinti paskirtą baudą negali būti siejamas su sprendimo įsiteisėjimo faktu, o teismo kitos sprendimo dalys negali būti laikomos baudos paskyrimo pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti prašymą dėl baudos panaikinimo;
8.4. teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kadangi minimose teismų nutartyse yra visiškai skirtingos procesinės situacijos nei nagrinėjamoje byloje. CPK 103 straipsnyje ir 107 straipsnyje įtvirtintintas reglamentavimas yra aiškus, todėl jokia teisės norma jo negali pakeisti, be to, toks atvejis nėra aptartas ir teismo nurodomose nutartyse, o vieninga praktika formuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o ne žemesnės instancijos teismų;
8.5. teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias sustabdymo institutą, kadangi įstatymas nesuteikia teisės stabdyti šalies prašymo nagrinėjimą, aiškiai reglamentuotą CPK 107 straipsnyje. Visi šalių prašymai yra sudėtinė civilinės bylos dalis ir turi būti teismo išnagrinėti.
Atsiliepimas
9. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo ieškovo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad:
9.1. CPK neįtvirtina teisinio reguliavimo, jog bauda gali (turi būti) skiriama išimtinai tik CPK 106 straipsnio tvarka, o baudos panaikinimo klausimai sprendžiami išimtinai tik CPK 107 straipsnio pagrindu;
9.2. teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismui baudą už piktnaudžiavimą procesine teise paskyrus bylą išnagrinėjus iš esmės baigiamajame procesiniame sprendime, tokiu atveju netaikytina CPK 107 straipsnyje numatyta paskirtos baudos peržiūrėjimo tvarka ir teismo sprendimas, įskaitant dalį skirti baudą, gali būti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimo tvarka. Taip pat tais atvejais, kai asmuo teikiamame apeliaciniame skunde ginčija ir teismo sprendimu paskirtos baudos pagrįstumą, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tokį apeliacinį skundą ir pasisako dėl baudos, nors asmuo nebūna pasinaudojęs CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. nebūna pateikę prašymą panaikinti ar sumažinti baudą;
Šalies argumentai
9.3. apeliantas jam paskirtą baudą apskundė dukart: pateikdamas apeliacinį skundą bei pateikdamas prašymą panaikinti baudą. Taigi, turėtų būti sprendžiama, ar apelianto pateiktas prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, esant apeliaciniam skundui, nėra perteklinis kreipimasis. Nors apeliantas ir pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria apelianto pareiškimo dėl baudos panaikinimo nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl sprendimo panaikinimo, tačiau apeliantas neatsisakė apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti apelianto atžvilgiu skirtą baudą.
10. Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas baudos klausimą išsprendė galutiniu sprendimu. Pagal teismų praktiką ir proceso teisės normas tuo atveju, kai apeliantas teikiamame apeliaciniame skunde ginčija ir teismo sprendimą, ir teismo sprendimu paskirtos baudos pagrįstumą, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tokį apeliacinį skundą, kartu pasisakoma ir baudos klausimu, nors asmuo nebūna pasinaudojęs CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. nebūna pateiktas prašymas panaikinti ar sumažinti baudą. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas dėl paskirtos baudos bus išnagrinėtas kartu su apeliaciniu skundu, todėl pirmosios instancijos teismui nėra pagrindo nagrinėti apelianto prašymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti prašymą dėl baudos, paskirtos teismo sprendimu, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. sprendimu be kita ko išsprendė ir atsakovės UAB „Geri kaimynai“ prašymą dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo, paskirdamas ieškovui 3000 Eur baudą. Taip pat nustatyta, kad ieškovas teikė prašymus panaikinti paskirtą baudą, o 2023 m. rugpjūčio 14 d. teikė apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo, kartu nurodydamas ir nesutikimo su paskirta bauda argumentus. Taigi, kaip matyti, paskirtą baudą ieškovas prašo panaikinti ir teikdamas atskirą prašymą, ir apeliacinė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo.
14. CPK 103 straipsnyje įtvirtintos teismo nuobaudos (1 dalis), numatyta, kad nuobaudos skiriamos teismo nutartimi (2 dalis). CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
15. Taigi apeliantas teisus, teigdamas, jog proceso teisės normos įtvirtinta teismo nuobaudų skyrimą teismo nutartimi. Tačiau proceso teisės normos nedraudžia atskirų procesinių klausimų išspręsti ir baigiamuoju teismo sprendimu ir tokio atskirų procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo pripažinti proceso teisės normų pažeidimu. Be ko, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje baudos (ne)skyrimo klausimas gali būti sprendžiamas ir išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės baigiamajame procesiniame sprendime.
16. Tačiau nėra pagrindo vienareikšmiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pirmosios instancijos teismui baudą už piktnaudžiavimą procesine teise paskyrus bylą išnagrinėjus iš esmės baigiamajame procesiniame sprendime, netaikytina CPK 107 straipsnyje numatyta paskirtos baudos peržiūrėjimo tvarka ir teismo sprendimas, įskaitant dalį skirti baudą, gali būti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimo tvarka, kaip kad šiuo aspektu pasisakyta teismo nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-131-236/2016. Iš tiesų, nors pirmosios instancijos teismo nurodyta praktika, kuomet procesinio pobūdžio – paskirtos baudos (ne)pagrįstumo klausimas sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, kai apeliaciniame skunde ginčijamas ir šis klausimas, egzistuoja, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme galima rasti ir kitokią praktiką, kurioje nurodoma, kad nutartis arba nagrinėjamuoju atveju sprendimo dalis (teismo priimto procesinio sprendimo dėl baudos paskyrimo forma nekeičia šio klausimo reguliavimo tvarkos) dėl teismo nuobaudos paskyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas, sprendžiant, jog proceso teisės normos prašymą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo ar sumažinimo priskiria teismo, paskyrusio šią baudą (nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo) kompetencijai (CPK 107 straipsnis) (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-337-643/2023).
17. Taigi, kaip matyti, praktika šiuo klausimu nėra vienoda, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas reglamentuojančias tiek baudos paskyrimo, tiek ir baudos panaikinimo ar sumažinimo klausimą. Todėl apelianto argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
18. Sutiktina su apelianto argumentu, kad vieningos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Taigi apeliantas neteisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į žemesnių instancijų nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus procesinius sprendimus (nutartis, sprendimus).
19. Pastebėtina, jog nors apeliantas įrodinėja, kad teismas turėjo pareigą išspręsti jo prašymą CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau apelianto interesai šiuo atveju nėra pažeidžiami. Šiuo atveju apelianto prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas, be to, nustatyta, kad apeliantas savo poziciją dėl paskirtos baudos pagrįstumo išreiškė ir apeliacinio skundo motyvuose, t. y. savo nesutikimą su paskirta bauda išreiškė dvejopuose procesiniuose dokumentuose. Taigi net ir sustabdžius apelianto prašymo nagrinėjimo klausimą apelianto teisė įvertinti jam paskirtos baudos pagrįstumą neišnyko. Kita vertus, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, apeliacinis procesas ir jo rezultatas gali turėti reikšmės tolesniam apelianto prašymo nagrinėjimui. Nors iš tiesų, pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę spręsti apelianto prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, tačiau nėra pagrindo kategoriškai sutikti su apeliantu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, CPK 164 straipsnio 4 dalies (kitais atvejais, kai tai yra būtina) pagrindu sustabdydamas apelianto prašymo nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo.
20. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju galėjo sustabdyti apelianto prašymo dėl baudos panaikinimo nagrinėjimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.