Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3607-1080/2021 pagal ieškovo A. S. ieškinius atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Geri kaimynai“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkes teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3607-1080/2021 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Geri kaimynai“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 5 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą statytojai atsakovei UAB „Geri kaimynai“; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Geri kaimynai“ savo lėšomis per 3 mėnesių terminą pašalinti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliktos statybos padarinius – pašalinti statomo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios yra arčiau nei 3 metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir pašalinti atraminę sienelę, kuri nėra nurodyta statinio projekte, tačiau užfiksuota UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertų prof. dr. S. M. ir dr. A. P. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto teiktą patikslintą ieškinį tuo pagrindu, kad pastaroji nutartis yra neskundžiama. Apeliantui su tuo nesutinkant, spręstina, ar 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartis gali būti apeliacijos objektu.

14. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskundžiama apeliacine tvarka atskirai nuo teismo sprendimo: 1) kai CPK numato tokį atvejį (kitaip tariant, kai CPK normos tiesiogiai nurodo apie nutarties tam tikru klausimu apskundimą); 2) kai teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Todėl būtent šių sąlygų (ne)egzistavimo nustatymas lemia išvadas ir apie skundžiamos nutarties pagrįstumą.

15. Nagrinėjamu atveju pripažintini nepagrįstais apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tiek 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, tiek skundžiama 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi užkirto kelią įgyvendinti jo teisę į veiksmingą ir realią teisminę gynybą bei galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai tuo atveju, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo tolesnis procesas nebegalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-385-178/2017). Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bylos nagrinėjimas pagal apelianto ieškinius, pirmosios instancijos teismui 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakius priimti apelianto patikslintą ieškinį, faktiškai vyksta toliau. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas užkirto ieškovui kelią į veiksmingą ir realią teisminę gynybą.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti apelianto patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teikiamu patikslintu ieškiniu yra keičiamas tiek ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas, kas kvalifikuotina kaip naujo ieškinio pateikimas, o ne prieš tai pateikto ieškinio tikslinimas. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014, 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-385-178/2017; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1223-236/2019).

17. Ieškovui proceso eigoje Civilinio proceso įstatymas leidžia keisti tik vieną iš ieškinio elementų – jo pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnio 1 dalis). CPK 141 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi, ši procesinė norma aiškiai ir nedviprasmiškai nustato tokios nutarties apskundimo negalimumą.

18. Taigi, nagrinėjamu atveju 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartis ne tik neatitinka nė vienos iš CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, dėl kurios ji galėtų būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo, bet tokio pobūdžio nutarties apskundimo negalimumas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme.

19. Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

20. Materialiosios teisės požiūriu, ieškinyje pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

21. Byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo (nutarties 1 ir 2 punktai).

22. Iš 2021 m. rugpjūčio d. pirmosios instancijos teismui pateikto ieškovo patikslinto ieškinio matyti, jog ieškinyje ieškovas nesutinka su vieno iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytais 2021 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. birželio 19 d. patikrinimo išvadomis, kurias be kita ko ieškovas prašo panaikinti, nes jos neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų ir 8 straipsnyje individualiems aktams keliamų reikalavimų. Taigi, patikslintu ieškiniu reiškia naujus reikalavimus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. birželio 19 d. patikrinimų aktų, taip pat 2021 m. liepos 12 d. pažymos teisėtumo, prašo įpareigoti iš naujo atlikti vykdomos statybos patikrinimą, patikslintame ieškinyje nepalaiko pradiniuose ieškiniuose nurodytų reikalavimų; skirtingai argumentuoja ir naujai į procesą įtraukiamo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakomybės klausimą, nurodo naujas teisės normas, iš kurių kildina patikslinto ieškinio reikalavimus. Taigi, šiuo atveju tiek pirminių ieškinių, tiek patikslinto ieškinio reikalavimai iš esmės skiriasi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas patikslintu ieškiniu keičia tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą.

23. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, nes neatitinka nė vienos iš CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, dėl kurios ji galėtų būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir ji paliktina nepakeista.

24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

27. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.