Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Teismo sprendimo esmė

6. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Legal Balance“ civilinėje byloje Nr. e2-12454-545/2022, teikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1922-779/2022 dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-11 sprendimo už akių dalį kurioje sutartinė nuostata dėl padidintų 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų buvo pripažinta nesąžininga ir negaliojanti nuo sudarymo momento. Taip pat ieškovas teikė apeliacinius skundu civilnėse bylose Nr. e2-17388-545/2022, Nr. e2-22812-545/2022. Atitinkamai Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022 ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2819-864/2022 dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ieškovo apeliacinių skundo reikalavimus atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-07 sprendimo už akių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-11 sprendimo už akių dalis kuriose sutartinė nuostata dėl padidintų 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų buvo pripažinta nesąžininga ir negaliojanti nuo sudarymo momento.

7. Ieškinio šioje byloje pateikimo diena 2022-12-12 dvi iš trijų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys jau buvo priimtos. Duomenų apie tai, kad ieškovas teikė kasacinius skundus dėl nurodytų apeliacinės instancijos nutarčių ir jos buvo panaikintos nėra. Nurodytos apeliacinės instancijos bylose apeliantu buvo ieškovas, todėl apie priimtus teismo procesinius sprendimus (ieškinio pateikimo dienai 2) ieškovas žintojo. Tačiau klaidindamas teismą su ieškiniu vis tiek pateikė nesąžiningai nepagrįstą reikalavimą dėl 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

8. Teismo nuomone, ieškovo veiksmai vertinti, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, tai darydamas teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kadangi skiriamos baudos vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti, teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad bauda skiriama pirmą, kartą, pažeidimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nusprendė, kad adekvataus dydžio bauda yra 200 Eur.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Pirmosios instancijos teismas ir apeliantas sąžiningumo aspektu skirtingai aiškina teisės normas, reglamentuojančias procesines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokių palūkanų dydį nustato CK 6.210 str. 1 d. bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Didesni negu CK 6.210 str. nustatyti procesinių palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 str. 1, 3 d.), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Apeliantas pažymi, kad Sutarties 6.2. punktu Šalys susitarė, jog „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“.

19. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

20. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

21. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad civilinėse kitose panašiose bylose ( Nr. e2-10562-1104/2022, Nr. e2-9120-291/2022, Nr. e2-9118-1004/2022, Nr. e2-9200-1031/2022, Nr. e2-7193-939/2022, Nr. e2-6650-604/2022, Nr. e2-14594-347/2022. Nr. e2-3216-715/2022) teikė ieškinius kartu su reikalavimu dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, ko pasėkoje teismai apelianto reikalavimus dėl sutartinių procesinių palūkanų priteisimo tenkino pilna apimtimi. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10562-1104/2022, tenkinant reikalavimą dėl 12 procentų procesinių palūkanų priteisimo pilna apimtimi, pasisakyta, kad „Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kaip matyti iš sutarties 6.2. punkto, šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.”

22. Objektyviai vertinant, 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai). Atsakovas Sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėją, 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos buvo aiškiai įtvirtintos Sutartyje. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad rinkoje yra pakankamai didelė konkurencija tarp vartojimo kredito davėjų. Atsakovas turėdamas plačias galimybes pasirinkti vartojimo kredito davėją, pasirinko Pradinį kreditorių ir sutiko su visomis sutarties sąlygomis, joms neprieštaravo, rodo, kad jo pateiktas pasiūlymas buvo konkurencingas ir priimtinas atsakovui.

23. Reikšminga aplinkybė, kad 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nustatytos šalių susitarimu, anksčiau minėta teismų praktika vertinant, ar sutartinė nuostata dėl padidintų 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų buvo pripažintina nesąžininga ir negaliojančio nuo sudarymo momento, nėra vienoda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai taikyti vartojimo kredito sutarties sąlygą dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo negali būti vertinami kaip naudojamasis teise akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį ir negali būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taikant piniginę baudą.

24. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinę CPK 95 straipsnio normą ir neteisingai išsprendė bylą dalyje dėl baudos taikymo ieškovui, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis dėl baudos taikymo naikinama (CPK 329 str. 1 d.).

25. Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Ginčyta ir panaikinta bauda skirta teismo iniciatyva, atsakovas skirti baudą neprašė, todėl apelianto sumokėtas 21 Eur žyminį mokestis iš atsakovo nepriteisiamas (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimą už akių pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies šeštą ir septintą dalis:

„Skirti ieškovui UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, 200,00 Eur (dviejų šimtų Eur) dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėsmis teisėmis – nesąžiningai nepagrįsto reikalavimo priteisti iš atsakovo 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pateikimą.

Išaiškinti ieškovui UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, arba sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900, arba sąskaitą Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba sąskaitą LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, arba sąskaitą LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba sąskaitą LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, įmokos kodas 6800, mokėjimo paskirtis – nutarties/sprendimo, kuria (-iuo) paskirta bauda, numeris. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.”

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.