Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-86-260/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-21
Bylos Nr.: e2A-86-260/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17918-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimondas Buzelis
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: J. D.
Trečiasis asmuo: A. D.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.4Prevencinis ieškinys
3.1.1.2.6Draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas
3.1.9.1.3Bauda
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-86-260/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17918-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.4; 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3; 3.3.1.18.3. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3040-528/2020 pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovei J. D., trečiajam asmeniui A. D., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės duomenų apsaugos inspekcijai dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas vaizdo stabėjimo kameras ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. 2019 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms J. D. ir A. D., kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakoves per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas ant gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinių namo lauko sienų įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir uždrausti atsakovėms be išankstinio raštiško ieškovo sutikimo ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių namo lauko sienų ar stogo konstrukcijų bei kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovių ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš atsakovių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas A. V. 2020 m. birželio 15 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį vienai atsakovei J. D., nurodydamas, kad A. D. yra byloje trečiasis asmuo. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė: 1) įpareigoti atsakovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas ant gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinių namo lauko sienų įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir uždrausti atsakovei be išankstinio raštiško ieškovo sutikimo ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių namo lauko sienų ar stogo konstrukcijų bei kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas nurodė, kad jam ir J. D. bei A. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, jog atsakovė ir trečiasis asmuo, vėliau patikslinęs ieškinį nurodė, jog tik atsakovė J. D., be jo žinios ir sutikimo minėto gyvenamojo namo išorėje įrengė tris vaizdo stebėjimo kameras, fiksuojančias visą gyvenamosios valdos teritoriją. Tokiais veiksmais yra pažeidžiama ieškovo teisė į privataus gyvenimo gerbimą, daroma neturtinė žala dėl jausmo, kad jis yra nuolat sekamas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė J. D. 2020 m. vasario 10 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad po to, kai ieškovas buvo pateikęs policijai skundą dėl jo užpuolimo, ant namo fasado atsakovės vyras A. D., pritvirtino vaizdo stebėjimo kameras. Ieškovui apie tai buvo žinoma, jis jas matė, tačiau jokių pretenzijų ar nesutikimo niekada nereiškė. Minėtos vaizdo kameros neveikia ir negali veikti, nes nėra prijungtos prie elektros tinklo, o name elektros energijos jos nevartoja. Vaizdo kameros pritvirtintos ant namo tik tam, kad atbaidytų vagis, vandalus nuo neteisėtų veiksmų, nes name buvo suniokotas atsakovės turtas. Atsakovė turi teisėtą pagrindą įrengti vaizdo stebėjimo kameras prevenciniais tikslais, o jokių atsakovo asmens duomenų ji netvarko. Pagal sutartį dėl naudojimosi tvarkos visomis namo pirmo aukšto patalpomis naudojasi ieškovas, antro aukšto patalpomis naudojasi atsakovė, todėl vaizdo stebėjimo kamerų, televizijos antenų, kondicionierių ir kt. įrengimas ant antro aukšto namo sienų be kitų bendraturčių sutikimo atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių. Ieškovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai ten negyvena. Ieškinys nepagrįstas, civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos ir neegzistuoja.

5. Atsakovė pagal ieškinį ir trečiasis asmuo pagal patikslintą ieškinį A. D. 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir 2020 m. liepos 20 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuose prašė teismo ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti, priteisti jai iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovui 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant A. D.. Ji nurodė, kad tarp bendraturčių vyksta teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo. Ieškovas siekia, kad bendraturtės susimokėtų bylinėjimosi išlaidas, nes anksčiau jam teko sumokėti tokias išlaidas kitoje byloje su bendraturtėmis. Nurodė, jog ji niekada nestatė jokių kamerų ir tai ieškovui buvo žinoma, tačiau jis vis tiek pareiškė jai ieškinį, kurį patikslino tik proceso eigoje. Ginčo name ji lankosi retai ir trumpai dėl nedraugiškų santykių su ieškovu, šis būstas nebepritaikytas gyventi, jame nėra elektros. Ieškovo reikalavimas uždrausti įrengti ant namo vaizdo stebėjimo kameras nukreiptas į ateitį, teisiškai nepagrįstas, neteisingas ir nelogiškas.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. kovo 18 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog tuo atveju, jei vaizdo kameros yra įrengtos, tačiau vaizdo stebėjimas jomis nėra vykdomas ir asmens duomenys nėra tvarkomi, nėra taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas inspekcija stebi kaip taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, pagal priskirtos kompetencijos ribas užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi. Nurodė, kad ji nėra kompetentinga teikti išvadą dėl ieškovo reikalavimo, susijusio su kamerų pašalinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovo A. V. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę J. D. per 5 (penkias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas 3 (tris) vaizdo stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išorinių sienų, kitoje dalyje patikslinto ieškinio netenkino, skyrė ieškovui A. V. 500 Eur baudą, iš kurios 250 Eur skyrė trečiajam asmeniui A. D., priteisė iš atsakovės J. D. ieškovui A. V. 75 Eur žyminį mokestį, 495 Eur už advokato teisines paslaugas, 55 Eur už antstolio paslaugas ir trečiajam asmeniui A. D. 297 Eur už advokato teisines paslaugas, priteisė iš ieškovo A. V. trečiajam asmeniui A. D. 1 803 Eur už advokato teisines paslaugas ir 75 Eur žyminio mokesčio ir 5,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8. Teismas nustatė, kad šalims ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namų valda (duomenys neskelbtini): ieškovui – ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo aikštelės); atsakovei – 16977/72072 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo aikštelės); trečiajam asmeniui 19059/72072 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo aikštelės). 1997 m. spalio 6 d. sutartimi tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kurie tuo metu buvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, valdę šį turtą lygiomis dalimis, buvo nustatyta patalpų naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovas iš esmės naudojasi pirmo aukšto patalpomis, trečiasis asmuo – antro aukšto patalpomis. Vėliau atsakovė įgijo dalį trečiajam asmeniui priklausiusios namo dalies. 2019 m. birželio 20 d. antstolio G. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) be kitų aplinkybių konstatuota, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išorėje įrengtos trys vaizdo stebėjimo kameros (toliau ir ginčo kameros) – viena kamera prie įėjimo į namą, kitos dvi kameros įrengtos: viena iš dešinės, o kita iš kairės gyvenamojo namo pusės. Minėtos kameros užfiksuotos nuotraukose. Daugiau jokių duomenų ar aplinkybių apie vaizdo kameras nenurodyta. 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 2R-3705(2.13.) Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informavo ieškovą apie jo skundo nagrinėjimą. 2019 m. spalio 22 d. ieškovo atstovė surašė atsakovei ir trečiajam asmeniui prašymą dėl informacijos pateikimo, prašydama pateikti informaciją kokiu tikslu yra vykdomas gyvenamosios valdos (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimas bei kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu yra tvarkomi vaizdo stebėjimo metu gauti ieškovo asmens duomenys. Trečiajam asmeniui laiškas išsiųstas 2019 m. spalio 25 d., (duomenys neskelbtini) gautas 2019 m. spalio 26 d. 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2R-5844(2.13.) dėl vaizdo stebėjimo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašė trečiojo asmens pateikti informaciją dėl (duomenys neskelbtini), įsirengtų vaizdo stebėjimo kamerų. 2019 m. gruodžio 17 d. atsakyme Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai trečiasis asmuo nurodė, jog jokių kamerų neturi, stebėjimo nevykdo, ieškovas piktybiškai teikia inspekcijai neteisingą informaciją, žinodamas, kad kameros priklauso kitam bendrasavininkiui J. D., o apie tai ieškovo atstovė informuota 2019 m. spalio 25 d. raštu ir skambučiu. 2020 m. sausio 16 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimu dėl A. V. 2019 m. liepos 30 d. skundo Nr. 3R-41(2.13-1) nuspręsta pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukti.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog tris vaizdo stebėjimo kameras ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išorinių sienų įrengė atsakovė. Ieškovas teigė ginčo kameras pastebėjęs 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje, o atsakovė nurodė, jog jas įrengė 2014–2015 metais. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę pašalinti vaizdo stebėjimo kemeras teismas nurodė, kad ginčo atveju atsakovė neneigė, jog ginčo kameras ant ginčo namo sienos pakabino ji (fiziškai tai atliko jos sutuoktinis), neinformavusi kitų bendraturčių, neprašiusi jų sutikimo ir be jų žinios. Ieškovas nurodė, kad nedavė sutikimo ginčo kamerų įrengimui, o tos kameros pažeidžia jo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsižvelgdamas į tai teismas vertino, kad nesant bendraturčių sutarimo dėl vaizdo kamerų ant išorinės ginčo namo sienos, atsakovė neturėjo teisės jų kabinti pati ar prašyti tai padaryti kitų asmenų. Aplinkybė dėl ieškovo (ne)nuolatinio gyvenimo ginčo name esminės reikšmės bendraturčių turtiniams santykiams neturi, nes jų teisių ir pareigų bendro turto atžvilgiu nekeičia. Atsakovės argumento dėl ieškovo pakabintų ant to paties namo antenų teismas neanalizavo, kadangi byloje reikalavimas dėl jų nepareikštas. Iš ieškovo pateikto 2019 m. birželio 20 d. antstolio G. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo esančių nuotraukų teismas nustatė, kad vaizdo kameros išdėstytos taip, kad gali būti stebimas įėjimas į namą ir dalis bendrai naudojamos teritorijos aplink namą, o tai kitam bendraturčiui gali sukurti nuolatinio stebėjimo, išėjus iš savo dalies ginčo name, pojūtį, juolab, nesant galimybės pasirinkti ir nepatekti į galimą stebėti teritoriją. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo kameromis ar bet kuria iš jų vykdomas ar bet kada anksčiau buvo atliktas filmavimas, fotografavimas ar kitoks duomenų rinkimas, užfiksavimas, perdavimas ar kt. Tokių aplinkybių nenurodė ieškovas, jo atstovė, taip pat nepatvirtino ieškovo iniciatyva byloje apklausta liudytoja J. D.. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti ginčo kamerų filmavimo kampą, stebėjimo lauką (ribas), nėra pateikta duomenų apie jų modelį, tipą, charakteristikas, galimybių diapazoną, energijos tiekimo joms būdą ir kt., o tokių įrodymų išreikalauti nebuvo prašoma. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pačios atsakovės ar jos šeimos narių gyvybei bei sveikatai gresia pavojus. Todėl, vertindamas skirtingų interesų pusiausvyrą, atsakovės siekį apsaugoti savo materialųjį turtą ir asmenis nuo galimų užpuolimų, teismas sprendė, jog atsakovės siekis negali būti laikomas vertingesniu ir labiau reikalingu apsaugos už ieškovo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą bei pagarbą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nė vienas ieškovo teisės į privataus gyvenimo slaptumą, neliečiamumą pažeidimo atvejis (stebėjimo, informacijos rinkimo ar kt. faktas), todėl nurodė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Nustatęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies normos pažeidimą, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti nuo ginčo namo išorinių lauko sienų vaizdo stebėjimo kameras, yra pagrįstas.

10. Spręsdamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš teisės į privatų gyvenimą pažeidimo – neteisėto jo stebėjimo, informacijos rinkimo, tačiau veiksmai, pažeidžiantys ieškovo teisę į privatų gyvenimą, jo slaptumą ar duomenų rinkimas, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti. Nenustatęs neteisėto ieškovo stebėjimo ar informacijos apie jį rinkimo faktų, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių ieškovo teisę į privatų gyvenimą, jo slaptumą, duomenų rinkimą ir kt. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atliginimo teismas atmetė.

11. Spręsdamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovei ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras be išankstinio raštiško ieškovo sutikimo, teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas atsakovei reikalavimą, jokio realaus pavojaus buvimo nenurodė ir neįrodinėjo esant faktų bei aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės tikrai bus pažeistos. Atsakovė jokių veiksmų ar ketinimų, susijusių su ginčo kamerų veikimu, neišreiškė ir neatliko, tad grėsmės ieškovo teisių į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimui teismas nenustatė. Todėl šio ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo teismas netenkino.

Šalies argumentai

12. Spręsdamas dėl baudos ieškovui skyrimo teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, nesurinkęs visos informacijos apie atsakingus už galimą pažeidimą asmenis. Gavęs informaciją, kad ieškinį pareiškė už pažeidimą neatsakingam asmeniui, ieškovas tik parengiamajame teismo posėdyje pakeitė A. D. procesinę padėtį. Atsakovo ir trečiojo asmens procesinė padėtis yra skirtinga – trečiajam asmeniui nereiškiami materialiniai reikalavimai, procese jam esant neaktyviam nekyla materialinės pasekmės, o atsakovas turi pareigą pateikti atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. To nepadarius ieškinio tenkinimo atveju jam kyla materialinio ir kitokio pobūdžio pasekmės. A. D. iki parengiamojo teismo posėdžio, kuriame jos, kaip atsakovės, atžvilgiu reikalavimų buvo atsisakyta, teko kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatą, rengti atsiliepimą, rinkti įrodymus, vykti į parengiamąjį teismo posėdį iš (duomenys neskelbtini). Teismas įvertino ir liudytoju apklausto trečiojo asmens sutuoktinio A. D. parodymus, kad ieškovas pats jam sakė, jog šioje byloje pareiškė reikalavimus A. D. kaip atsakovei, nes ši kitoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas bendraturčių ginčas, prisidėjo prie kitos bendraturtės ir ieškovui teko susimokėti bylinėjimosi išlaidas, todėl dabar abi bendraturtės turės susimokėti, nurodydamas, kad netikėti šiuo liudytoju teismas neturi pagrindo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį A. D. atžvilgiu, ir prašymą dėl baudos skyrimo laikė pagrįstu, jį tenkino – ieškovui skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesu. Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad ieškovas reiškė reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš dviejų atsakovių ir, ieškinio tenkinimo atveju, A. D. kaip bendraskolei būtų tekę sumokėti 500 Eur, todėl ieškovui skyrė būtent 500 Eur dydžio baudą, 50 procentų iš šios baudos, tai yra 250 Eur skiriant trečiajam asmeniui A. D.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria jam skirta 500 Eur bauda, iš kurios 250 Eur skiriama trečiajam asmeniui A. D. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl baudos ieškovui paskyrimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį trečiojo asmens A. D. atžvilgiu.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nustatyta aplinkybę, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu, t. y. pateikė nepagrįstą ieškinį trečiojo asmens atžvilgiu (A. D. pirminiu ieškiniu buvo įtraukta atsakove, procesinė padėtis iš atsakovės į trečiojo asmens buvo pakeista proceso eigoje (parengiamojo posėdžio metu), A. D. nurodžius, kad ji vaizdo kamerų neįrengė), rėmėsi išimtinai tik trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis. Trečiasis asmuo nurodė, kad iki bylos iškėlimo teisme informavo telefonu teisme atstovaujančią ieškovo atstovę, jog su ginčo kameromis neturi nieko bendro. Trečiojo asmens sutuoktinis A. D., kuris buvo apklaustas liudytoju, nurodė, kad ieškovas pats jam sakė, jog šioje byloje pareiškė reikalavimus A. D. kaip atsakovei, nes ši kitoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas bendraturčių ginčas, prisidėjo prie kitos bendraturtės ir ieškovui teko susimokėti bylinėjimosi išlaidas, todėl dabar abi bendraturtės turės susimokėti. Tačiau nei šio liudytojo parodymai, nei trečiojo asmens paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl jais remtis nebuvo pagrindo, juolab, tarp šių šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai.

1.3. Byloje nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodamas pirminį ieškinį ieškovas šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį. Ieškovo ieškinio ar patikslinto ieškinio pateikimas laisvai disponuojant savo procesinėmis teisėmis negali būti laikomas netinkamu ar proceso teisės normoms prieštaraujančiu elgesiu. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad ieškovas kreipėsi į teismą, nesurinkęs visos informacijos apie atsakingus už galimą pažeidimą asmenis. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog ieškovas dar 2019 m. liepos 30 d. skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nurodydamas aplinkybes apie vaizdo kamerų įrengimą bei jas galėjusius įrengti asmenis. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą, 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu nurodė, kad ieškovas turi teisę civilinio proceso tvarka pareikšti ieškinį teismui (šis raštas buvo prijungtas į bylą su 2020 m. vasario 11 d. prašymu). Taigi, ieškovas ne iš karto kreipėsi į teismą, o siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į kompetentingą instituciją. Tačiau kadangi Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje tyrimas nebuvo produktyvus (pažymėtina, kad atsakymą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai A. D. pateikė tik 2019 m. gruodžio 17 d.), ieškovas pasinaudojo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 79 straipsnyje numatyta teise kreiptis į teismą.

1.4. Trečiajam asmeniui skundžiamu sprendimu yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir patirtos išlaidos iki procesinės padėties pakeitimo, todėl jokios materialinės pasekmės pareiškus pirminį ieškinį trečiajam asmeniui kaip atsakovui nebuvo padarytos.

Atsiliepimas

14. Atsakovė J. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Apelianto apeliacinis skundas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos jam skyrimo padaryta tinkamai įvertinus visus faktinius bylos duomenis. Bauda už piktnaudžiavimą ieškovui skirta absoliučiai pagrįstai. Ieškovas žinojo kas įrengė vaizdo stebėjimo kameras ant namo fasado. Kameros įrengtos iškart po to, kai gretimame žemės sklype buvo užpultas pats ieškovas. Ieškovas matė kada buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir iki pat ieškinio pareiškimo jokių pretenzijų atsakovei nereiškė. A. D. nei turėjo interesą įrengti vaizdo stebėjimo kameras, nei realių galimybių tai padaryti, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), ir name (duomenys neskelbtini) nesilanko, tai ieškovui yra žinoma. A. D. įtraukta į procesą, kaip ir pati byla iškelta iš esmės vienu tikslu - atkeršyti bendraturčiams už tai, kad ieškovas buvo priverstas sumokėti bylinėjimosi išlaidas bendraturčiams kitoje civilinėje byloje. Šias aplinkybes išdėstė atsiliepime į ieškinį atsakovė A. D. bei bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino liudytojas A. D..

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino liudytojo A. D. duotus parodymus. Ieškovas bylos nagrinėjimo procese neneigė nei pokalbio su A. D. fakto, nei pokalbio turinio.

2.3. Aplinkybę, kad ieškiniu buvo siekiama nesąžiningų tikslų akivaizdžiai patvirtina faktas, kad pats ieškinys buvo parengtas 2019 m. spalio 22 d., o net ir formalus prašymas A. D. pateikti informaciją kokiu tikslu yra vykdomas vaizdo stebėjimas išsiųstas tik 2020 m. spalio 25 d.. Žinomai nepagrįsto ieškinio A. D. atžvilgiu pareiškimas buvo aiškiai nesąžiningas.

2.4. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą, klausimas ar A. D. patyrė finansinės žalos bylinėjimosi išlaidų forma, ar ne, neturi teisinės reikšmės.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio netenkinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes, įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kurių pagrindu atsakovo priešieškinis atmestas.

3.2. Apeliaciniame skunde ieškovas teigdamas, kad priimtas sprendimas dalyje dėl piktnaudžiavimo pripažinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nepateikia nei vieno argumento pagrindžiančio sprendimo nepagrįstumą. Ieškovas tik deklaratyviai pateikia savo aplinkybes, interpretacijas, nurodo įstatymo nuostatas, tačiau konkrečiai neįvardija kokius pažeidimus padarė teismas priimdamas skundžiamą sprendimą (jo dalį). Vien tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs ieškovui, ir kad priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas dalyje yra nepagrįstas ir neteisingas.

3.3. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo name paskutinį kartą lankėsi 2017 m. spalio 24 d., kai gavus teismo leidimą, ginčo gyvenamajame name buvo atliekami kadastriniai matavimai. Šių kadastrinių matavimų procese dalyvavo ir ieškovas ir kita bendrasavininkė J. D.. Iki to A. D. ginčo name nėra buvusi kelerius metus, ir tik užėjo pažiūrėti trumpam, nes būsto būklė yra jau nebepritaikyta gyventi, nėra elektros, patalpos nešildomos. 2019 m. spalio 26 d. A. D. gavo laišką iš A. V. atstovės, kuriame buvo prašoma pateikti informaciją dėl gyvenamosios valdos stebėjimo. A. D. po kelių dienų registruotu laišku atsakė į ieškovo atstovės prašymą. 2019 m. lapkričio 12 d. A. D. gavo ieškinį iš Kauno apylinkės teismo, kuris buvo paruoštas jau 2019 m. spalio 22 d.. 2019 m. lapkričio 13 d. A. D. paskambino A. V. atstovei ir paklausė, ar ši gavo jos atsakymą į pranešimą, ji patvirtino, jog gavo. A. D. prašė netraukti jos į bylą, nes ji jokių kamerų neturinti, niekada jų nestatė. Ieškovo atstovė nurodė jai pačiai kreiptis į teismą su prašymu dėl jos procesinės padėties pakeitimo.

3.4. 2019 m. gruodžio 14 d. A. D. gavo laišką iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos dėl ieškovo skundo į kurį atsakė 2019 m. gruodžio 17 d.. 2019 m. gruodžio 20 d. A. D. paskambino į Valstybinę duomenų inspekciją ir pasiteiravo dėl laiško gavimo. Jai patvirtino, kad gavo. Tuomet ji nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl kamerų, šios įstaigos atstovė paprašė atsiųsti teismo ieškinio kopiją, ką ji ir padarė. 2020 m. sausio 7 d. A. D. paskambino į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir paklausė, ar gavo jos siųstus dokumentus, buvo gautas patvirtinimas, kad gavo. Taip pat ji pasiteiravo dėl ieškovo pateikto skundo inspekcijai ir jai buvo nurodyta, kad A. V. skundas inspekcijoje gautas 2019 m. rugpjūčio 7 d. Ieškovas teikdamas reikalavimus A. D., padarė jai didžiulę žalą, įtraukta į procesą ji turėjo rašyti atsiliepimus, kas sukėlė jai materialinius nuostolius ir papildomas išlaidas, dėl to ji patyrė ir moralinę skriaudą, šoką, stresą, negalėjo miegoti.

3.5. Iš ieškovo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių galima suprasti, kad jis tik parengiamojo posėdžio metu sužinojo, jog trečiasis asmuo nerengė kamerų. Tačiau byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina visai kitas aplinkybes. Ieškovo atstovė buvo informuota apie tai, kad trečiasis asmuo nerengė kamerų, tačiau šios aplinkybės savo klientui neperdavė. 2019 m. vasarą ieškovas buvo parašęs skundą į policiją, trečiojo asmens sutuoktiniui A. D. skambino tyrėja R. G., kuriai buvo nurodyta, kad šalys namu nesinaudoja, kamerų niekada nestatė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstojo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstojo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas byloje priimtu sprendimu pagrįstai ieškovui paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. V. 2019 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms J. D. ir A. D., kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakoves per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas ant gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinių namo lauko sienų įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir uždrausti atsakovėms be išankstinio raštiško ieškovo sutikimo ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių namo lauko sienų ar stogo konstrukcijų bei kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovių ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš atsakovių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pasirengimo nagrinėti bylą metu, 2020 m. vasario 11 d. parengiamajame teismo posėdyje, ieškovo prašymu teismas pakeitė atsakovės A. D. procesinė padėtį, ją toliau byloje laikė trečiuoju asmeniu. Ieškovas A. V. 2020 m. birželio 15 d. pateikė byloje patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad reiškia reikalavimus vienai atsakovei J. D., kartu nurodydamas, kad A. D. yra byloje trečiasis asmuo. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, joje 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovo A. V. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę J. D. per 5 (penkias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas 3 (tris) vaizdo stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išorinių sienų, kitoje dalyje patikslinto ieškinio netenkino. Taip pat teismas skyrė ieškovui A. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 500 Eur baudą, iš kurios 250 Eur skyrė trečiajam asmeniui A. D.. Ieškovas, nesutikdamas su šio teismo sprendimo dalimi, kuria jam paskirta bauda, pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas baudą jam paskyrė nepagrįstai.

19. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Antroje minėto straipsnio dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 p.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, tai yra civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342/2019 57 p.).

21. Ieškovui pirmosios instancijos teismas baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė iš esmės dėl to, kad jis į teismą kreipėsi nesurinkęs visos informacijos apie atsakingus už galimą pažeidimą asmenis. Tačiau jis ieškinį pareiškė dviem bendraturtėms, prašydamas teismą įpareigoti atsakoves pašalinti visas ant jiems priklausančio gyvenamojo namo išorinių namo lauko sienų įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir uždrausti atsakovėms be išankstinio raštiško ieškovo sutikimo ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant gyvenamojo namo išorinių namo lauko sienų ar stogo konstrukcijų bei kitų inžinerinių statinių. Tokiu būdu jis siekė pašalinti jo teisių pažeidimą, kaip jis tokį suvokė, ir toks kreipimasis į teismą nėra civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas. Reikalavimas uždrausti abiem atsakovėms be išankstinio raštiško ieškovo sutikimo ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant gyvenamojo namo išorinių namo lauko sienų ar stogo konstrukcijų bei kitų inžinerinių statinių, pareikštas joms kaip namo bendraturtėms, yra visiškai logiškas, tokį reikalavimą reikšti nėra draudžiama. Tai, kad abiem atsakovėms pateikus atsiliepimus į ieškinį ir pripažinus, kad vaizdo kameras įrengė tik viena iš jų, ieškovas prašė teismą kitą atsakovę toliau laikyti trečiuoju asmeniu, o vėliau pateikė ir patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimus reiškė tik vienai atsakovei, buvusią atsakovę A. D. nurodydamas trečiuoju asmeniu, tik patvirtina, jog jis veikė sąžiningai ir procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ar pareiškęs akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismas jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė nepagrįstai.

23. Pripažinęs, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta bauda, yra nepagrįsta, teismas iš dalies pakeičia šį sprendimą, panaikindamas šią sprendimo dalį ir atmesdamas trečiojo asmens prašymą skirti ieškovui baudą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, išlaidas, šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Atsakovė J. D. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti jai iš apelianto A. V. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovės atstovas pateikė įrodymus apie tai, kad atsakovė patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi teismas tenkina ieškovo apeliacinį skundą, ieškovės prašymas priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą iš dalies pakeisti, t. y. panaikinti šio sprendimo dalį, kuria ieškovui A. V. skirta 500,00 Eur bauda, iš kurios 250,00 Eur skiriama trečiajam asmeniui A. D., ir trečiojo asmens A. D. prašymą skirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudą atmesti.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis