- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-131-236/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02317-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- V. Ž. J.
- Trečiasis asmuo
- G. J., akcinė bendrovė Lesto, akcinė bendrovė DNB bankas, BTA Insurance Company, "BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje "Lesto" DNB bankas Jakucevičių
- Kategorijos
- 3.1.9Teismo nuobaudos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios J. individualios įmonės bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1390-640/2015 pagal ieškovų V. Ž. J. ir bankrutuojančios J. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“, ieškinį atsakovams antstoliui I. G., L. P. dėl antstolio I. G. 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio (tretieji asmenys G. J., akcinė bendrovė Lesto (šiuo metu akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“), akcinė bendrovė DNB bankas, BTA Insurance Company) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės V. Ž. J. ir bankrutuojanti J. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“, ieškiniu prašė pripažinti antstolio I. G. 2014-08-01 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 8 2014 08 01 114/13 niekiniu bei negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į 156 000 Lt vertės butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) ieškovei V. Ž. J..
Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad 2014-07-03 vykusiame ieškovei V. Ž. J. ir G. J. priklausančios J. individualios įmonės (toliau – įmonė) kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas pradėti įmonei neteisminę bankroto procedūrą, taigi antstoliui I. G. buvo kilusi pareiga stabdyti vykdymo veiksmus, tačiau antstolis pasielgė priešingai - surašė 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą antstolis privalo stabdyti visus vykdymo veiksmus ir perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui areštuotą individualios (personalinės) įmonės savininko turtą, tačiau antstolis I. G. nesilaikė šių imperatyvių įstatymų normų, neatsižvelgė į tai, jog 2014-07-03 įmonės kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas pradėti įmonei neteisminę bankroto procedūrą (apie tai antstolis informuotas 2014-07-07). Taip 2014-08-01 surašydamas Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 8 2014 08 01 114/13 antstolis I. G. pažeidė ieškovės (parduodamo turto savininkės) teisės, kadangi neteisėtai pardavė ieškovės turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis I. G. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad ieškovė V. Ž. J. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Sprendimas dėl turto pardavimo iš varžytynių buvo priimtas dar 2011 metais, o priverstinio vykdymo veiksmai atliekami nuo 2013 metų sausio mėnesio. Tuo tarpu J. individuali įmonė įsteigta tik 2014-05-08 ir Juridinių asmenų registre įregistruota 2014-05-12, t. y., praėjus keturiems mėnesiams po įvykusių varžytynių. Individualios įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka Juridinių asmenų registre įregistruotas tik 2014-09-12, t. y., jau po ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo 2014-08-01.
Be to, pagal CPK 626 straipsnį iškėlus bankroto bylą vykdomieji dokumentai persiunčiami bankroto bylą iškėlusiam teismui, taigi antstolis neturi teisinio pagrindo ir galimybių dokumentus perduoti teismui, nes teismas bankroto bylos nėra iškėlęs. Kai antstolis apie įkeisto turto pardavimą paskelbia iki bankroto bylos iškėlimo dienos, baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 str.). Šioje byloje nagrinėjamu atveju įkeisto turto varžytynės ne tik kad buvo paskelbtos, bet ir įvyko pusę metų iki neteisminio įmonės bankroto proceso, keturi mėnesiai iki įmonės įsteigimo, jų metu joks teismas nebuvo iškėlęs nei individualiai įmonei, nei ieškovei kaip fiziniam asmeniui bankroto bylos.
Atsiliepimas
Atsakovas L. P. taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad antstolis turėjo teisę parduoti turtą, apie kurio pardavimą buvo paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 33 str. 4 d.). Net jeigu V. Ž. J. ieškinys būtų patenkintas, tai bankrutuojančiai J. individualiai įmonei būtų priteista tik už parduotą butą gauta suma, o pats butas nebūtų perduotas. Ginčijant turto pardavimo iš varžytynių aktą restitucija nėra galima, tačiau sprendžiamas klausimas dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
L. P. taip pat nurodė, kad palaiko prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateiktą prašymą ieškovams skirti 20 000 Lt baudą, ją priteisiant L. P. naudai, taip pat pripažinti J. individualios įmonės bankrotą tyčiniu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE Lietuvos filialas atsiliepimu ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad antstolio veiksmų vykdant varžytynes procedūros teisėtumas buvo patikrintas teismuose, o neteisminės bankroto procedūros ir bankroto pagrindų teisėtumas kelia pagrįstų abejonių (individuali įmonė buvo įsteigta jau po įvykusių varžytynių ir pirmosios instancijos teismo nutarties, patvirtinančios antstolio veiksmų teisėtumą, o individualios įmonės neteisminis bankrotas paskelbtas per du įmonės veiklos mėnesius). Nors ieškovė siekia susigrąžinti turtą (Butą), nenurodo, kad turėtų grąžinti pinigus pirkėjui L. P..
Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu taip pat prašė ieškinio netenkinti ir nurodė, kad banko naudai įkeisto buto varžytynės buvo paskelbtos ir įvyko dar iki V. Ž. J. įsteigiant J. individualią įmonę ir iki šios įmonės kreditorių susirinkimui nusprendžiant pradėti neteisminę bankroto procedūrą, taigi teisėtai (ĮBĮ 33 str. 4 d.).
Tretieji asmenys G. J. ir AB „Lesto“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) atsiliepimų neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-04-24 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė AB DNB naudai iš ieškovių V. Ž. J. ir bankrutuojančios J. individualios įmonės po 302,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, o valstybei po 7,37 EUR pašto išlaidų, ieškovės bankrutuojančios J. individualios įmonės bankroto administratoriui UAB „Bankroto Valdymas“ paskyrė 2 896 EUR baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovui L. P..
Byloje nagrinėtas ginčas dėl antstolio I. G. 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 13 8 2014 08 01 114/13 teisėtumo. Šiuo turto pardavimo aktu patvirtintas ieškovės V. Ž. J. buto pardavimas iš varžytynių, antstoliui vykdant Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011-09-28 nutartį Nr. 3122V/2011 dėl išieškojimo iš skolininkų V. Ž. J. ir G. J. AB DNB banko naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, priverstinai parduodant iš varžytynių Ž. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) (Butas). Buto pardavimo varžytynės įvyko 2014-01-15 ir turtas jose buvo parduotas atsakovui L. P.. Turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo surašytas tik 2014-08-01 dėl ieškovės V. Ž. J. skundų, kuriais varžytynės buvo ginčijamos dėl galimai netinkamai nustatytos parduodamo Buto kainos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-04 nutartimi ieškovės skundą atmetė kaip nepagrįstą, o 2014-07-01 Vilniaus apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Teismams jau konstatavus Buto pardavimo iš varžytynių kainos pagrįstumą, teismų išvados šiuo klausimu turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.).
Šioje byloje ieškovės V. Ž. J. ir bankrutuojanti J. individuali įmonė ginčija 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytinių aktą (CPK 602 str. 1 d. 7 p.) tuo pagrindu, jog buvo pažeistos bankroto procedūras reglamentuojančiuos teisės normos, t.y., kad antstolis, ieškovių vertinimu, iškėlus J. individuali įmonei bankroto bylą, turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus ir perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto administratoriui.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. individuali įmonė buvo įsteigta 2014-05-12. Šios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto procedūrų vykdymo neteismine tvarka buvo priimtas 2014-07-03, tačiau apie bankrotą duomenys viešai buvo įregistruoti tik 2014-09-12. Byloje yra pateiktas bankroto administratoriaus 2014-07-07 pranešimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir vykdomųjų bylų stabdymo.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, kurie taikomi ir aiškinami kartu su kitomis teisės normomis. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytynių aktas pažeistų suinteresuotų asmenų teises. Kadangi varžytynių procedūros buvo baigtos jau 2014-01-15, tik jų įforminimas (akto surašymas) užtruko dėl pačios ieškovės V. Ž. J. aktyvių veiksmų ginčijant varžytynių procedūrą, taip pat kadangi V. Ž. J. individualią įmonę įkūrė 2014-05-12, t.y. jau kuomet varžytynės buvo įvykusios, įmonės kreditorių teisių Buto pardavimas iš varžytynių 2014-01-15, kai įmonė dar nebuvo įsteigta, nepažeidė. Be to, pagal ĮBĮ, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 str.). Nagrinėjamu atveju ne tik kad buvo paskelbta, bet varžytynės ir įvyko iki įmonės bankroto. Be to, surašant 2014-08-01 varžytynių aktą antstoliui nebuvo žinoma apie bankroto bylos įmonei iškėlimą (apie tai antstoliui panešta 2014-08-05). Teismo teigimu, elektroninės 2014-07-07 žinutės antstoliui I. G. atspausdinta kopija neįrodo, kad antstolis apie įmonės bankrotą buvo informuotas anksčiau.
Nagrinėjamu atveju pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą antstoliui nebuvo ir dėl to, kad bankrotas buvo iškeltas ieškovės įmonei neteismine tvarka (tokia tvarka bankrotas gali vykti, kai įmonei nėra teismuose pareikštų reikalavimų ir iš įmonės nėra išieškoma priverstine tvarka, ĮBĮ 12 str.), o CPK 626 straipsnyje yra numatytas pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto ar restruktūrizavimo byla teisme.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. individualios įmonės bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas” piktnaudžiavo procesu (CPK 95 str.), reikšdamas nepagrįstą ieškinį, už ką administratoriui skyrė 2 896 EUR baudą, pusę šios baudos paskiriant atsakovo L. P. naudai, kuris, įsigijęs Butą iš varžytynių, dėl nepagrįsto ilgo bylinėjimosi negali naudotis savo turtu (CPK 95 str. 2 d.).
Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikšmę turi ieškovo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 str. 3 d.). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl pažeistų teisių gynimo, kai ieškovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų.
Žemesnės instancijos teismas
Bankroto administratorius turi pareigą ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus (ĮBĮ 11 str.). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nenurodė, kokių J. individualios įmonės kreditorių teises pažeidė byloje ginčijamas 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytynių aktas, o pagrindinis ieškovės kreditorius – AB DND bankas su ieškiniu nesutiko, savo teisių pažeidimo Buto pardavime neįžvelgė. Be to, J. individualios įmonės bankroto administratoriui UAB „Bankroto valdymas” kaip savo srities profesionalui turėjo būti žinomos ĮBĮ 33 straipsnio nuostatos, jog jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Žinodamas aplinkybes, susijusias su varžytynių akto surašymu, administratorius turėjo suprasti, jog nėra pagrindo nagrinėjamu atveju kreiptis teisminės gynybos, tačiau piktnaudžiaudamas teise kreipėsi į teismą su nepagrįstu ieškiniu bankrutuojančios įmonės vardu.
Pagrindo ieškovę Ž. J. pripažinti piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl J. individualios įmonės bankroto pripažinimo galimai tyčiniu teismas nepasisakė, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Bankrutuojančios J. individualios įmonės bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-04-24 sprendimo dalį, kuria bankroto administratoriui paskirta 2 896 EUR bauda. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Bauda gali būti skiriama tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Ne kiekvienas netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas laikytinas teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, ar apeliantas suvokė arba turėjo suvokti, jog reikalavimas neteisėtas.
2. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad buvo pagrindas reikšti ieškinį dėl 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimo. Ieškovei V. Ž. J. ir G. J. priklausančios J. individualios įmonės 2014-07-03 kreditorių susirinkimas nutarė pradėti įmonei neteisminę bankroto procedūrą, o bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankroto valdymas“. Apie bankroto procedūras bankroto administratorius antstolį I. G. informavo 2014-07-07 elektroniniu paštu, tačiau antstolis vis tiek 2014-08-01 surašė ginčijamą Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Pradėjus įmonei neteisminę bankroto procedūrą, atsiranda ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės (ĮBĮ 13 str. 5 d.), o būtent draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), o visi reikalavimai, turi būti tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykstant individualios įmonės bankroto procedūroms, įmonės savininko skoliniai įsipareigojimai taip pat yra tenkinami šia tvarka, todėl individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, antstolis privalėjo stabdyti vykdymo veiksmus ir perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui areštuotą individualios (personalinės) įmonės savininko turtą, ko antstolis I. G. nepadarė. Dėl to J. individualios įmonės bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“, gindamas visų įmonės kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teises, prisijungė prie V. Ž. J. ieškinio.
3. Teismas nenustatė, kad bankroto administratorius elgėsi nesąžiningai, tyčia siekė vilkinti procesą, trukdyti sklandžiam procesui, todėl UAB „Bankroto valdymas“ prisijungimo prie V. Ž. J. ieškinio negalima laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
4. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.).
5. Aiškiai nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1707/2011).
Atsiliepimas
Atsakovas L. P. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti 200 EUR atsiliepimo į jį parengimo išlaidų. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Bankroto administratorius kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami aukšti profesionalumo reikalavimai ir kuris yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, turėjo suprasti ieškinio nepagrįstumą.
CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja abu pagrindai. Tą patvirtina kelios aplinkybės:
Pirma, ieškovės nutyli, jog nuo 2014-07-01 įsigaliojo ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies redakcija, kurioje, siekiant apsaugoti iš varžytynių turtą įsigijusių asmenų interesus, įtvirtinta: „jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gauta pinigu sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.“
Šalies argumentai
Antra, ieškiniu prašoma pagal įstatymą negalimo teisių gynimo būdo – restitucijos. Jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010; 2012-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).
Trečia, pati bankroto byla buvo iškelta siekiant vilkinti turto išieškojimo iš V. Ž. J. procesą. Bankroto administratorius tą turėjo įvertinti. Jam, laikančiam AB DNB banką įmonės kreditoriumi, buvo žinoma, kad šis tariamas kreditorius nebuvo informuotas apie kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka.
Ketvirta, nagrinėjama byla neabejotinai iškelta siekiant sukurti pagrindą sustabdyti kitą civilinę bylą dėl V. Ž. J. iškeldinimo iš ginčo buto (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2- 2050-110/2015). Kadangi ieškovei tai nepavyko ir ji buvo priverstinai iškeldinta iš ginčo buto, neliko ieškovių suinteresuotumo šia nagrinėjama byla ir nei vienas iš ieškovių teismo sprendimo dalyje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto neskundė.
Žemesnės instancijos teismas
Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratorius veikė tyčia, kartu su V. Ž. J. vilkindamas išieškojimo iš ginčo buto procesą, kad ši galėtų toliau gyventi atsakovo L. P. įsigytame ginčo bute.
2. Kai ĮBĮ aiškiai sureglamentuoja byloje nagrinėjamą situaciją, bankroto administratoriui - profesionalui, veikiančiam būtent ĮBĮ pagrindu, ĮBĮ normos neabejotinai yra žinomos.
3. Bankroto administratorius nesilaikė jam Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse keliamų etikos reikalavimų savo veikloje vadovautis profesionalumo, pavyzdingumo ir padorumo principais (Etikos kodekso 11.2 ir 11.7 p.).
4. Administratorius ne prisidėjo prie V. Ž. J. ieškinio, o jį pasirašė kaip bendraieškis.
5. Bankroto administratorius ne tik turi ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, bet ir privalo nepažeisti kitų asmenų teisėtų interesų, nedaryti jiems žalos. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius net negalėjo paaiškinti, kokių bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus gina pareikštu ieškiniu. Be to, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, administratorius atsakovui (turto pirkėjui L. P.) padarė žalą, kadangi pirkėjas daugiau nei metus negalėjo nei naudotis, nei disponuoti įsigytu butu, o patirtų nuostolių, tikėtina, neatgaus nei iš nemokios V. Ž. J., nei iš bankrutuojančios įmonės. Tokioje situacijoje paskirta bauda yra tam tikra satisfakcija atsakovui už jo patirtą žalą ir nepatogumus dėl aiškiai nepagrįstai pareikšto ieškinio.
Atsiliepimas
Antstolis I. G. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad bauda bankroto administratoriui paskirta pagrįstai. Pastarasis privalėjo žinoti bylos išnagrinėjimui aktualų teisinį reglamentavimą ir kad neteismine tvarka gali vykti bankroto procedūros tik tų įmonių, iš kurių nėra išieškoma priverstine tvarka.
Tretysis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo apeliacinį procesą nutraukti, o nenustačius pagrindo jam nutraukti, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Apeliaciniu skundu skundžiama tik sprendimo dalis, kuria apeliantui paskirta bauda. Pagal CPK 107 straipsnį asmuo, kuriam paskirta bauda, pirmiausia turi kreiptis dėl baudos panaikinimo ir tik šiuo klausimu priimtas procesinis dokumentas gali būti skundžiamas.
2. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažįstamas toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme, galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Teismas pagrįstai sprendė, kad bankroto administratorius pagal esamą faktinę situaciją neturėjo pagrindo kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Tretysis asmuo BTA „Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bankroto administratorių piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Administratorius turėjo suprasti, kad ieškinys nepagrįstas. Neskųsdamas teismo sprendimo kitoje dalyje nei paskirta bauda, administratorius pripažįsta, kad supranta ieškinio nepagrįstumą. Bankroto administratorius, skirtingai nuo ieškovės V. Ž. J., kuri sąmoningai organizavo savo individualios įmonės bankrotą, siekdama išsaugoti parduodamą įkeistą turtą, kaip savo srities profesionalas turėjo suprasti įmonės bankroto fiktyvumą ir ieškinio nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl proceso nutraukimo
Teismo nuobaudų, tarp kurių ir bauda (CPK 103 str. 1 d. 3 p.), skyrimas reglamentuojamas CPK X skyriuje. Baudos gali būti skiriamos CPK numatytais atvejais (CPK 106 str. 1 d.) proceso eigoje bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties ją skirti priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 str. 1 d.), o dėl nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas (107 str. 2 d.). Šioje byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas baudą už piktnaudžiavimą procesine teise pareikšti ieškinį paskyrė bylą išnagrinėjęs iš esmės baigiamajame procesiniame sprendime – pirmosios instancijos teismo sprendime ieškinį atmesti. Tokiu atveju netaikytina CPK 107 straipsnyje numatyta paskirtos baudos peržiūrėjimo tvarka ir teismo sprendimas, įskaitant dalį skirti baudą, gali būti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimo tvarka (CPK XVI skyriaus pirmasis skirsnis). Todėl atmestini kaip nepagrįsti trečiojo asmens AB DNB banko argumentai dėl pagrindo procesą nutraukti.
Dėl baudos paskyrimo
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2015-04-24 sprendimu J. individualios įmonės bankroto administratoriui UAB „Bankroto valdymas“ paskirtos 2 896 EUR baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrįstumo.
Apeliacinis teismas pažymi, kad šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d. 106 str.1 d.). Bendriausia prasme piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis suprantamas kaip naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą (nagrinėjamu atveju – ieškinį) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012, 2015-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015 ir kt.). Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti (CPK 95 str. 2 d.) būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento, prašymo pateikimo nepagrįstumas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Atitinkamai teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Sprendžiant, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).
Byloje nagrinėjamu atveju bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra paskirta bankroto administratoriui, taigi bankroto procesą ir jo reglamentavimą išmanančiam ir privalančiam išmanyti profesionalui už nepagrįsto ieškinio, kurio faktinis ir teisinis pagrindas susijęs su bankroto proceso teisinio reglamentavimo, pareiškimą. Ieškiniu, kurio Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu netenkino, buvo prašoma pripažinti negaliojančiu antstolio I. G. 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, motyvuojant aplinkybėmis, kad 2014-07-03 J. individualios įmonės kreditorių susirinkimas nutarė pradėti įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka, todėl antstolis, administratoriaus nuomone, turėjo sustabdyti vykdymo procedūras ir perduoti vykdomąjį dokumentą individualios įmonės bankroto administratoriui (CPK 626 str.).
Apeliacinis teismas, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą ir administratoriaus vaidmens bankroto procese ypatumus, sprendžia esant pagrindą pripažinti J. individualios įmonės bankroto administratorių UAB „Bankroto valdymas“ piktnaudžiavus procesu, pareiškiant nepagrįstą ieškinį.
Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliacinis teismas pažymi, kad tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia įgyvendinti bankroto proceso esminį kreditorių lygiateisiškumo principą, t.y. kad iškėlus skolininkui bankroto bylą skolininko kreditorių finansiniai reikalavimai būtų tenkinami proporcingai, nesuteikiant prioriteto atskiriems kreditoriams, kurių naudai jau yra pradėtas išieškojimas priverstine tvarka. Todėl bankroto bylos iškėlimo atveju bankrutuojančio skolininko turtas realizuojamas ir kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami būtent ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ VIII skirsnis), o individualus išieškojimas sustabdomas. Tuo tikslu įstatymuose numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus sustabdomas jau teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016 išaiškino, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. y. bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas) nekyla esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytiems atvejams. Pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavęs turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaitęs vykdymo išlaidas, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Šios nuostatos reiškia, kad tik tuo atveju, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas nėra sustabdomas. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis taikoma ir išieškojimo veiksmai stabdomi tik tada, kai nėra ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. apie turto pardavimą nėra paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo.
ĮBĮ 33 straipsnio, reglamentuojančio bankrutuojančios įmonės turto realizavimo tvarką, 4 dalyje numatyta, kad jeigu apie įkeisto turto (įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas) pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Tokiu būdu nesutrikdomas pradėtas turto realizavimo procesas, išlieka įkaito turėtojo teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės, tačiau užtikrinamas bankrutuojančio skolininko realizuoto turto lėšų paskirstymas ĮBĮ nustatyta tvarka (administravimo išlaidų dengimas ir iš realizuoto įkeisto turto kainos).
Galiausiai pažymėtina, kad šis reglamentavimas aktualus bankroto teismine tvarka atveju. Ne teismo tvarka įmonė gali bankrutuoti tik tuomet, jeigu jai teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat, jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 str.).
J. individualios įmonės bankroto administratoriui, kaip profesionaliam bankroto proceso administratoriui, neabejotinai buvo žinomas šis aptartas teisinis reglamentavimas bei byloje esminę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, t.y. kad ginčijamos varžytynės įvyko dar 2014-01-15 (ginčijamas Turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas tik 2014-08-01 dėl varžytynių ginčijimo teisme), t.y. iki J. individualios įmonės įsteigimo 2014-05-12, bei kad įmonė bankrutuoja ne teismo tvarka, kad kreditoriai dėl įmonės bankroto apsisprendė vos po dviejų mėnesių nuo įmonės įsteigimo – 2014-07-03.
Tokiomis aplinkybėmis profesionalo bankroto procese elgesys paduodant nepagrįstą ieškinį, kuriuo siekiama sutrikdyti išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės savininkų turto, remiantis akivaizdžiai nepagrįstu ir tikslų neatitinkančiu bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu, t.y. teise reikšti ieškinį, kaip elgesys, objektyviai neatitinkantis bankroto administratoriaus sąžiningo elgesio standartų (CPK 95 str. 1 d.). Todėl bauda J. individualios įmonės bankroto administratoriui už tokį procesinį elgesį paskirta pagrįstai.
Iš pradžių ieškinį pareiškė V. Ž. J. (J. individuali įmonė buvo nurodyta kaip trečiasis asmuo procese), tačiau Vilniaus apygardos teismui 2014-10-31 nutartimi nustačius terminą pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 4120 Lt žyminį mokestį, 2014-11-11 buvo paduotas ieškinys jau dviejų ieškovų: V. Ž. J. ir bankrutuojančios J. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“. Tai, kad ne pats bankroto administratorius pareiškė pradinį ieškinį, nepašalina jo atsakomybės už piktnaudžiavimą pateikiant kartu su ieškove V. Ž. J. nepagrįstą ieškinį.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui L. P. iš apelianto priteistinos dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200 EUR (CPK 93 str. 1 d.). Kiti proceso dalyviai nepateikė jų turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų jiems atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ (j. a. k. 302432894) 200 EUR (du šimtus eurų) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.