- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- B2-2474-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00533-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- BUAB „Protingas verslas“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Medicinos bankas“
- Advokatai
- Viktoras Ivanovas
Dalyvaujant pareiškėjo BUAB „Protingas verslas“ atstovams administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ atstovui G. A., advokatui Viktor Ivanov, suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atstovei R. M.,
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą teisme pagal pareiškėjo administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras skundą dėl BUAB „Protingas verslas“ 2014-08-25 kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 1, 2, 3, 4 darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuotasis asmuo UAB „Medicinos bankas“. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja BUAB „Protingas verslas“ administratorius kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti BUAB „Protingas verslas“ 2014-08-25 kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus 1, 2, 3, 4 darbotvarkės klausimais ir perduoti šiuos klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (b.l. 4-10). Nurodė, kad priimti nutarimai pažeidžia kreditoriaus ir administratoriaus interesus. Pareiškėjo nuomone, nutarime priimtame 1 darbotvarkės klausimu – dėl informacijos apie bylos eigą teikimo – nustatytas per trumpas 10 d. terminas informacijai pateikti, t.y. jo nepakanka, kad administratorius dėl galimai didelio informacijos pateikimo kiekio tinkamai įvykdytų savo pareigas, be to, tokio pavedimo administratorius negalėtų tiesiogiai įvykdyti kreditorių susirinkimo metu, o nuostata dėl apmokėjimo už dokumentų kopijas iš viso nėra aiški. Ginčydamas susirinkimo nutarimą 2 darbotvarkės klausimu dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, pareiškėjas nurodė, kad tokiu nutarimu pažeidžiamos kreditorių teisės ginti savo interesus, nes jiems nebelieka laiko susipažinti su siūlomais nutarimų projektais. Administratoriaus teigimu kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Nors administratorius pateikė prašomo patvirtinti atlyginimo pagrindimą, informaciją apie įkainius, tačiau didžiausias kreditorius UAB „Medicinos bankas“ neatsižvelgė nei į pateiktus paskaičiavimus, nei į Kauno apygardos teismo 2014-04-15 nutartyje nurodytus argumentus dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo. Nenustačius tinkamo administratoriaus atlyginimo ir nepatvirtinus administravimo išlaidų sąmatos nėra galimybės spręsti dėl pavedimo sutarties patvirtinimo, nes tai prieštarauja ĮBĮ 36 straipsnio 1 daliai.
Reikalavimus grindė: 2014-08-25 BUAB „Protingas verslas“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr.2 su priedais, Įmonės bankroto ataskaitomis BUAB „Džuda“, BUAB „Plieno raštas“, BUAB „Transforma“, BUAB „Avertė“, BUAB „Adreka“.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 67-72). Nurodė, kad UAB „Medicinos bankas“ pagal administratoriaus pasiūlytą darbotvarkę pateikė savo nutarimų projektus. Atmestinas administratoriaus teiginys, kad kiekvienoje jo administruojamoje įmonėje turi būti nustatytas ne mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Administruodamas ne vieną įmonę administratorius neskiria savo visos darbo dienos ir kiekvienos darbo dienos laiką vienos įmonės administravimui, todėl toks kriterijus neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principo. UAB „Medicinos bankas“ poziciją nepritarti administratoriaus siūlomiems nepagrįstiems nutarimams ir balsuoti „prieš“ jų priėmimą palaikė ir kiti kreditoriai - VĮ „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Pats administratorius savo ankstesniame skunde pripažino, kad numatomas bankroto procesas pagal darbų apimtis nebus ypač sudėtingas, kad numatomų darbų apimtis yra mažesnė nei paprastai (vidutiniškai) įprasta tokio dydžio įmonėse. Šios aplinkybės yra esminės, apibūdinančios numatomas įmonės administravimo sąnaudas. Esant tokiai administravimo išlaidų nepagrindimo situacijai, kreditoriai neturėjo pagrindo teigiamai vertinti bankroto administratoriaus siūlomoje administravimo išlaidų sąmatoje numatomų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, dėl ko skundžiamu nutarimu buvo numatytas sėkmės mokestis kartu su galimybe didinti administravimo išlaidų sąmatą, bankroto administratoriui tinkamai pagrindus tokių išlaidų būtinumą. Mano, kad nustatytas 10 dienų terminas pateikti prašomą informaciją yra pakankamas, o priimto nutarimo dėl informacijos neatlygintino teikimo teksto netikslumas yra teksto rengimo klaida, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Susirinkimo nutarimas 2 darbotvarkės klausimu neužkerta kelio kitiems kreditoriams teikti savo nutarimų projektus, tačiau užkerta kelią perkelti bankroto administratoriaus įstatymo nustatytas pareigas kreditoriams. Netinkamą administratoriaus siūlomą administravimo išlaidų sąmatos pagrindimą pripažino ir antros eilės kreditoriai VĮ „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ yra didžiausias įmonės kreditorius, kurio kreditorinio reikalavimo dydis procentais nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos yra 81,92 proc., visi likusieji kreditoriniai reikalavimai sudaro 18,08 proc.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.
Pareiškėjas, ginčydamas kreditorių susirinkimo nutarimus, nurodė, jog iš esmės buvo pažeistos procedūros, nes UAB „Medicinos bankas“ nutarimų projektus išsiuntė tik likus vienai dienai iki susirinkimo. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ patvirtino, kad siūlomų priimti nutarimų projektus išsiuntė kitiems kreditoriams susipažinti. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Teismų praktikoje akcentuojama, jog negali būti tapatinami kreditorių susirinkime spręstini klausimai (darbotvarkė) ir pasiūlymai, kaip juos spręsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-390/2010). Kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas) susirinkimo darbotvarkės klausimu, turi galimybę šią informaciją sužinoti iki kreditorių susirinkimo, taip pat dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-469/2013).
Dėl informavimo apie bankroto eigą tvarkos (susirinkimo nutarimas 1 klausimu). Byloje nustatyta, kad susirinkime buvo nutarta, jog informacija ir/ar dokumentai teikiami kreditoriams per 10 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo dienos (4 p.); prašomi dokumentų kopijos yra pateikiamos susirinkimo metu arba kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo kreipimosi gavimo dienos (3 p.), o informacija / dokumentai kreditoriams teikiama nemokamai (6 p. papildymas). Pareiškėjo teigimu, toks nutarimas yra nekorektiškas yra neaiškus, nustatytas terminas administratoriui pateikti informaciją yra per trumpas, dokumentų ir informacijos reikalavimas susirinkimo metu neabejotinai trukdys susirinkimo darbą, nėra aišku ar informacija teikiama nemokamai ar kreditoriai turės mokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus nurodydamas, kad viena iš kreditorių bankroto byloje neturtinių teisių yra gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą tik kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka (ĮBĮ 25 str., 21 str. 2 d. 2 p.). Todėl kreditorių susirinkime, nutarus, jog kreditorių informavimas vyks pagal jų raštiškus prašymus, nesant jokių procedūrinių tokio nutarimo priėmimo pažeidimų, nutarimas laikytinas teisėtu, atitinkančiu bankroto kaip kolektyvinio proceso esmę bei kreditorių autonomijos principą. Atkreiptinas dėmesys, kad administratoriaus teiginiai apie per trumpus terminus informacijai pateikti, dokumentų kopijų pateikimą susirinkimo metu, susirinkimo darbo trikdymą, nesuponuoja išvados dėl šio nutarimo neteisėtumo ar kreditorių teisių pažeidimo.
Pareiškėjas teigia, kad iš priimto nutarimo 6 punkto nėra aišku kokia tvarka (mokamai ar nemokamai) informacija teikiama kreditoriams. Iš nutarimo 6 punkto turinio matyti, kad informacija teikiama už atlygį, kai kreditorius nori susipažinti su dideliu informacijos kiekiu (100 dokumentų lapų ir daugiau), todėl galima spręsti, kad kita informacija (mažiau kaip 100 dokumentų lapų) galimai kreditoriams bus teikiama nemokamai.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl susirinkimų sušaukimo tvarkos (susirinkimo nutarimas 2 klausimu). Ginčijamu susirinkimo nutarimu buvo nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Administratorius nesutikdamas su nustatyta tvarka, iš esmės nenurodo kuo ydinga nustatyta tvarka, išskyrus vieną argumentą – nepagrįstai buvo išbrauktas 7 punktas, numatantis, kad kreditoriai norintys, kad jų siūlomas nutarimas darbotvarkės klausimu būtų įtrauktas į kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto posėdžio balsavimą, su siūlomu nutarimu privalo supažindinti visus kreditorius ir administratorių likus ne mažiau kaip vienai dienai iki kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto posėdžio, ir būtų sudarytos sąlygos visiems kreditoriams ar kreditorių komiteto nariams pareikšti nuomonę dėl pasiūlyto nutarimo žodžiu arba raštu. Šio punkto išbraukimas, administratoriaus nuomone, užkerta kelią kreditoriams, darbotvarkės klausimais, pateikti savo nutarimą, t.y. užkertamas kelias kreditoriams ginti savo interesus bankroto byloje. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pirma, nustatytoje tvarkoje numatyta, kad apie kreditorių susirinkimo sušaukimą pranešama ne mažiaus kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, kartu išsiunčiant ir susirinkimo medžiagą, t.y. darbotvarkę ir nutarimų projektus. Antra, kaip jau minėta žinodami apie susirinkimo darbotvarkę, kreditoriai turi teisę išreikšti savo nuomonę balsuodami raštu arba tiesiogiai dalyvauti susirinkime ir balsuoti už alternatyvius pasiūlymus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, bei šalių argumentus, teismas sprendžia, jog priimtas susirinkimo nutarimas 2 darbotvarkės klausimu nepažeidžia nei imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nei kreditorių teisių.
Teismas pripažįsta, kad nutarimų, kuriais nustatyta informacijos ir kreditorių susirinkimo tvarka, redakcija gali kelti tam tikrų skirtingų interpretacijų, jeigu atskiri punktai bus aiškinami atsietai nuo bendro nutarimo konteksto. Tačiau, teismo vertinimu, esant lingvistiniams neaiškumams ar skirtingoms šių nutarimų interpretacijoms, jų turinį gali patikslinti kreditorių susirinkimas, todėl nėra pagrindo kreditorių susirinkimo nutarimus priimtus 1 ir 2 darbotvarkės klausimais pripažinti neteisėtais ir naikinti.
Dėl administravimo išlaidų sąmatos, administratoriaus atlyginimo ir pavedimo sutarties (susirinkimo nutarimai 3 ir 4 klausimais). Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu 3 darbotvarkės klausimu, nes šis nutarimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, pažeidžia administratoriaus interesus ir teisėtus lūkesčius.
ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 str. 5 d.). ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Taigi, šioje normoje yra imperatyviai nustatyta kreditorių susirinkimo pareiga nustatyti administratoriaus atlyginimą. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis. Toks teisės aiškinimas lemia tai, kad būtent bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui įstatymas suteikia administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos, atlyginimo administratoriui nustatymo, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo teisę.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir, ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas, t.y. nuo nutarties iškelti BUAB „Protingas verslas“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos administratoriui už BUAB „Protingas verslas” administravimą patvirtinti 25.000,00 Lt plius PVM atlyginimą ir 25.000,00 Lt plius PVM administravimo išlaidoms padengti (į šią sumą įskaitant Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintų preliminarių išlaidų sumą, taip pat įskaitant lėšas reikalingas turto apsaugai, turto įvertinimui bei kitas administravimo išlaidas, atskirai neišskirtas tvirtinant sąmatą). Nustatyto administratoriui atlyginimo dalis (10.000,00 Lt) mokama už vadovavimą ūkinei – komercinei veiklai iš ūkinės – komercinės veiklos (nuomos) gaunamų pajamų. Be to, administratoriui skiriama 15 proc. dydžio premija nuo nuginčytų sandorių išieškotų sumų bei iš debitorių išieškotų sumų.
Pagal bylos medžiagą, administratorius susirinkimui pateikė du nutarimo projektus dėl administratoriaus atlyginimo bei administravimo išlaidų sąmatos pagrindimą. Nors administratoriaus teigimu UAB „Medicinos bankas“ pasiūlytas nutarimas yra siurprizinis, tačiau teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-12-30 vykusiam susirinkimui buvo pateikti ir kiti pasiūlymai – VSDFV (administravimo išlaidų sąmata bendrai 60.000,00 Lt plius PVM sumai), UAB „Medicinos bankas (administravimo išlaidų sąmata bendrai 40.000,00 Lt plius PVM sumai). Teismui panaikinus 2013-12-30 nutarimus šiais klausimais ir grąžinus juos pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui, šių kreditorių teikti pasiūlymai kitiems kreditoriams buvo žinomi: VSDFV pasiūlymas liko toks pat (b.l. 37-38), o kreditorė UAB „Medicinos bankas“ administravimo išlaidų sąmatą padidino iki 50.000,00 Lt plius PVM. Tai, kad administratorius neįtraukė ankstesnių kreditorių pasiūlymų į balsavimo biuletenį neleidžia teigti, jog UAB „Medicinos bankas“ pasiūlytas nutarimas buvo siurprizinis kitiems kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš dalies sutinka su kreditorės UAB „Medicinos bankas“ argumentais, kad sąmatos pagrindimas yra netikslus, apimantis pasikartojančias netikslingas funkcijas Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su administratoriaus aiškinimu, kad pagal pateiktą sąmatos pagrindimą yra priskaičiuota 59.810,00 Lt suma, o pateiktame balsavimui nutarime prašoma patvirtinti 70.000,00 Lt plius PVM atlyginimą (neįskaitant Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintos sumos) už visą bankroto laikotarpį, todėl kad bankroto procedūros galimai tęsis ilgiau nei du metus.
Administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad administravimo sąmatos pagrindimas netenkino ne tik UAB „Medicinos bankas“, bet ir kitų kreditorių (pvz. VĮ Turto bankas, b.l. 39-40), tačiau administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad šis pagrindimas būtų tikslintas ar kitu būdu pateikiama informacija kreditoriams.
Bendrųjų teisingumo, protingumo principų, ĮBĮ numatytų bankroto procedūrų tinkamo vykdymo būtinumo kontekste – bankroto administratorius negali veikti neapibrėžtą laiką už neapibrėžtą atlyginimą neapibrėžtos sąmatos ribose, t.y. vien savo rizika visais paminėtais aspektais. Akivaizdu, kad nustatyti iš anksto itin tiksliai kitų administravimo išlaidų sumą visam bankroto procesui yra sudėtinga ar net gali būti neįmanoma, administratoriaus teikiamas jų (ne)pagrindimas gali būti vertinamas skirtingai, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl jų (ir dėl administratoriaus atlyginimo) apskritai nespręstina ar ji nenustatytina. Pažymėtina, kad kreditoriai turi tokių išlaidų kontrolės, jų keitimo, mokėjimo ir eilės tvarkos nustatymo teisę, taigi, bankroto procedūrų eigoje atitinkamai šias sumas koreguoti, spręsti jų panaudojimo (ne)pagrįstumo klausimus. Taigi, administratorius turi preliminariai pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, o kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą (inter alia administratoriaus atlyginimą), turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, todėl jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 2-723/2011). ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t.y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį.
Kaip matyti iš bylos duomenų, bankroto byla BUAB „Protingas verslas“ iškelta 2013 m. liepos 15 d., bankroto administratorius, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, pradėjo vykdyti bankroto proceso veiksmus. Taigi, iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo, t.y. beveik metus tarp bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jos administratoriaus vykdančio bankroto procedūras tęsėsi neapibrėžta ir dėl to netoleruotina situacija, kai nebuvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Kreditorių susirinkimas, patvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą nutraukė šią situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorė UAB „Medicinos bankas“, pateikdama pasiūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos, įvertinusi Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartyje nurodytus argumentus padidino administravimo išlaidas už visą bankroto laikotarpį nuo 40.000,00 Lt plius PVM iki 50.000,00 Lt plius PVM. Į išlaidų sąmatą nebuvo įtrauktos buhalteriui mokėtino atlyginimo (600,00 Lt už ½ etato) išlaidos komercinės – ūkinės veiklos vykdymo laikotarpiu, išlaidos auditui, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, dokumentų sutvarkymo ir pridavimo į archyvą išlaidos. Be to, administratoriui numatyta 15 proc. dydžio premija nuo išieškotų sumų.
Teismo nuomone, įmonės administratorius neįrodė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas administratoriaus atlyginimas neatitinka įstatymo nustatytų ir teismų praktikoje suformuotų kriterijų. Vien tik faktas, kad įmonė turi turto, pats savaime neapsprendžia administratoriaus darbo krūvio. Administratorius neatpeikė įrodymų, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas atlyginimas administratoriui neatitinka jo darbo krūvio, atsižvelgiant į įmonės turto rūšį ir kiekį, įmonei bei įmonės iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį, bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CPK 178 str.). Pareiškėjo argumentai dėl nutarimo 4 darbotvarkės klausimu (dėl pavedimo sutarties projekto tvirtinimo) yra labiau deklaratyvūs, iš esmės nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini, o pareiškėjo reikalavimai panaikinti ginčijamus 2014 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 3 ir 4 darbotvarkės klausimais.
Pažymėtina, kad tiek bankroto administratorius, tiek bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto proceso metu turėtų bendradarbiauti ir siekti tų pačių bankroto proceso tikslų, o administravimo išlaidų sąmatą bankroto procese kreditorių susirinkimas esant būtinybei gali tikslinti ir keisti. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundas kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas (CPK 178 str., 185 str.),
Skundą atmetus BUAB „Protingas verslas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, teismas,
nutaria:
Pareiškėjo BUAB „Protingas verslas“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.