Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Protingas verslas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Kauno įmonių restruktūrizavimo centras atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2474-657/2014 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Protingas verslas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Kauno įmonių restruktūrizavimo centras skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Protingas verslas“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 1, 2, 3, 4 darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuotasis asmuo UAB Medicinos bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės kreditorių susirinkime priimtų nutarimų.

Pareiškėjas prašė panaikinti BUAB „Protingas verslas“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus 1, 2, 3, 4 darbotvarkės klausimais ir perduoti šiuos klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Nurodė, kad priimti nutarimai pažeidžia kreditoriaus ir administratoriaus interesus. Pareiškėjo nuomone, nutarime priimtame 1 darbotvarkės klausimu – dėl informacijos apie bylos eigą teikimo – nustatytas per trumpas 10 d. terminas informacijai pateikti, t. y. jo nepakanka, kad administratorius dėl galimai didelio informacijos pateikimo kiekio tinkamai įvykdytų savo pareigas, be to, tokio pavedimo administratorius negalėtų tiesiogiai įvykdyti kreditorių susirinkimo metu, o nuostata dėl apmokėjimo už dokumentų kopijas iš viso nėra aiški. Ginčydamas susirinkimo nutarimą 2 darbotvarkės klausimu dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, pareiškėjas nurodė, kad tokiu nutarimu pažeidžiamos kreditorių teisės ginti savo interesus, nes jiems nebelieka laiko susipažinti su siūlomais nutarimų projektais. Administratoriaus teigimu kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Nors administratorius pateikė prašomo patvirtinti atlyginimo pagrindimą, informaciją apie įkainius, tačiau didžiausias kreditorius UAB Medicinos bankas neatsižvelgė nei į pateiktus paskaičiavimus, nei į Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodytus argumentus dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo. Nenustačius tinkamo administratoriaus atlyginimo ir nepatvirtinus administravimo išlaidų sąmatos nėra galimybės spręsti dėl pavedimo sutarties patvirtinimo, nes tai prieštarauja ĮBĮ 36 straipsnio 1 daliai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Protingas verslas“ administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras skundą atmetė.

Dėl informavimo apie bankroto eigą tvarkos (susirinkimo nutarimas 1 klausimu) teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus, nurodęs, kad viena iš kreditorių bankroto byloje neturtinių teisių yra gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą tik kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka (ĮBĮ 25 str., 21 str. 2 d. 2 p.). Dėl to kreditorių susirinkime, nutarus, jog kreditorių informavimas vyks pagal jų raštiškus prašymus, nesant jokių procedūrinių tokio nutarimo priėmimo pažeidimų, teismas konstatavo, jog nutarimas laikytinas teisėtu, atitinkančiu bankroto kaip kolektyvinio proceso esmę bei kreditorių autonomijos principą. Pažymėjo, kad administratoriaus teiginiai apie per trumpus terminus informacijai pateikti, dokumentų kopijų pateikimą susirinkimo metu, susirinkimo darbo trikdymą, nesuponuoja išvados dėl šio nutarimo neteisėtumo ar kreditorių teisių pažeidimo.

Dėl susirinkimų sušaukimo tvarkos (susirinkimo nutarimas 2 klausimu) teismas sprendė, kad priimtas susirinkimo nutarimas 2 darbotvarkės klausimu nepažeidžia nei imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nei kreditorių teisių. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad šio punkto nutarimu užkertamas kelias kreditoriams ginti savo interesus bankroto byloje, nes nustatytoje tvarkoje numatyta, kad apie kreditorių susirinkimo sušaukimą pranešama ne mažiau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, kartu išsiunčiant ir susirinkimo medžiagą, t. y. darbotvarkę ir nutarimų projektus. Be to, žinodami apie susirinkimo darbotvarkę, kreditoriai turi teisę išreikšti savo nuomonę balsuodami raštu arba tiesiogiai dalyvauti susirinkime ir balsuoti už alternatyvius pasiūlymus, taip pat laikytis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos bei naudotis ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo teismui tvarka (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.).

Dėl administravimo išlaidų sąmatos, administratoriaus atlyginimo ir pavedimo sutarties (susirinkimo nutarimai 3 ir 4 klausimais) teismas sprendė, jog įmonės administratorius neįrodė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas administratoriaus atlyginimas neatitinka įstatymo nustatytų ir teismų praktikoje suformuotų kriterijų. Atmetė pareiškėjo argumentus, kad UAB Medicinos bankas pasiūlytas nutarimas buvo siurprizinis, nes 2013 m. gruodžio 30 d. vykusiam susirinkimui buvo pateikti ir kiti pasiūlymai- VSDFV (administravimo išlaidų sąmata 60 000 Lt sumai), UAB Medicinos bankas (administravimo išlaidų sąmata 40 000 Lt). Vien tik faktas, kad įmonė turi turto, pats savaime neapsprendžia administratoriaus darbo krūvio. Administratorius nepateikė įrodymų, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas atlyginimas administratoriui neatitinka jo darbo krūvio, atsižvelgiant į įmonės turto rūšį ir kiekį, įmonei bei įmonės iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį, bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CPK 178 str.). Pažymėjo, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad administravimo sąmatos pagrindimas netenkino ne tik UAB Medicinos bankas, bet ir kitų kreditorių (pvz., VĮ Turto bankas), tačiau administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad šis pagrindimas būtų tikslintas ar kitu būdu pateikiama informacija kreditoriams. Pareiškėjo argumentai dėl nutarimo 4 darbotvarkės klausimu (dėl pavedimo sutarties projekto tvirtinimo) yra labiau deklaratyvūs, iš esmės nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl pripažinti nepagrįstais. Nurodė, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto procese kreditorių susirinkimas esant būtinybei gali tikslinti ir keisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atskiruoju skundu BUAB „Protingas verslas“ bankroto administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras (toliau- apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- panaikinti 2014 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Protingas verslas“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 1, 2, 3, 4 darbotvarkės klausimais ir perduoti šiuos klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl informavimo apie bankroto eigą tvarkos (susirinkimo nutarimas 1 klausimu) apeliantas teigia, kad teismas neįvertino, ar bankroto administratorius galės tinkamai įvykdyti kreditorių susirinkimo įpareigojimus. Sutrumpintas 10 dienų terminas informacijai apie bankroto bylos eigą pateikti nėra pakankamas, nes dokumentų kiekis yra didelis, taip pat dažnai prašomą informaciją reikia gauti iš trečiųjų asmenų. Informacijos apie bankroto bylos eigą, kuri nesusijusi su susirinkimo darbotvarke, teikimas susirinkimo metu neabejotinai trukdys susirinkimo darbą, nes administratorius iš anksto nežinodamas, kokios informacijos kreditoriai norės, nebus jos paruošęs, nebus padaręs dokumentų kopijų ir t. t. Be to, papildytas tvarkos 6 punktas, kad informacija/dokumentai kreditoriams teikiami nemokamai, padarė šį punktą dviprasmišku.

2. Dėl susirinkimų sušaukimo tvarkos (susirinkimo nutarimas 2 klausimu) apeliantas mano, jog teismui nepripažinus tokio nutarimo neteisėtu, liko neapibrėžtumas, kuris gali lemti ginčus tarp administratoriaus ir kreditorių. Apelianto manymu, šio nutarimo tikslinimo nepakaks. Be to, iki patikslinimo/pakeitimo galios tvarka, iš kurios nėra aišku – kas administratorius ar iniciatyvos teisę turintis asmuo turės informuoti kreditorius apie šaukiamą susirinkimą ir išsiųsti susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektus.

3. Dėl administravimo išlaidų sąmatos (susirinkimo nutarimas 3 klausimu) tvirtina, kad priimtas nutarimas, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, pažeidžia administratoriaus interesus ir teisėtus lūkesčius. Bankroto administratorius kaip aukštos kvalifikacijos specialistas, turintis daug specialių žinių, materialiai atsakingas už tinkamai atliktą darbą, turi gauti jo kvalifikaciją atitinkantį atlygį. Skundžiamu nutarimu paskirtas atlyginimas administratoriui yra 5,9 karto mažesnis už administratoriaus gaunamą atlyginimą administruojant panašaus dydžio įmones bei 2,8 karto mažesnis nei administratorius tikėjosi gauti.

4. Dėl nutarimo 4 darbotvarkės klausimu „Pavedimo sutarties projekto tvirtinimas“ apelianto manymu, panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl atlyginimo administratoriui ir administravimo išlaidų turi būti naikinamas ir banko pateiktas sutarties 3.1 punkto pakeitimas. Tuo tarpu banko pateikta sutarties 3.3 punkto nuostata neaiški ir netiksli, nes iš jos negalima suprasti, ką tvirtins kreditoriai- jau patvirtintą atlyginimą administratoriui ir administravimo išlaidas, PVM sąskaitas-faktūras grindžiančius, juridinę galią turinčius dokumentus. Taip pat neaišku, kas bus, jei kreditoriai nepatvirtins administratoriaus išrašytos PVM sąskaitos-faktūros administratoriaus atlyginimui.

Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas prašo atskirojo skundo netenkinti, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

1. Dėl informavimo apie bankroto eigą tvarkos (susirinkimo nutarimas 1 klausimu) tvirtina, kad dokumentų gausa ir poreikis kartais užklausti informacijos kitas institucijas nėra pagrindas užkirsti kelią kreditoriams operatyviai gauti informaciją apie vykstantį bankroto procesą, priimamų nutarimų pagrindimo dokumentus ir kitą teiktiną informaciją. Priimto nutarimo netikslumas yra teksto rengimo klaida, kurios pagrindu neturi būti naikinamas visas nutarimas.

2. Dėl susirinkimų sušaukimo tvarkos (susirinkimo nutarimas 2 klausimu) nurodo, kad priimtas nutarimas 2 darbotvarkės klausimu neužkerta kelio kitiems kreditoriams teikti savo nutarimų projektus, tačiau užkerta kelią perkelti bankroto administratoriaus įstatymo numatytas pareigas kreditoriams, t. y. administratoriaus pareigą su siūlomu nutarimu supažindinti visus kreditorius (ĮBĮ 22 str. 3 d.).

3. Dėl administravimo išlaidų sąmatos (susirinkimo nutarimas 3 klausimu) nurodo, kad bankroto administratoriaus atlyginimas negali būti tapatinamas su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje, nes iš apelianto administruojamų įmonių skaičiaus galima spręsti, kad jis BUAB „Protingas verslas“ administravimui gali skirti vieną darbo dieną per mėnesį. Be to, bankroto administratorius reikalaujamo atlyginimo dydį netinkamai grindžia įmonės turimu turtu, bet ne teikiamų administravimo paslaugų apimtimi ir sąnaudomis.

4. Dėl nutarimo 4 darbotvarkės klausimu „Pavedimo sutarties projekto tvirtinimas“, tvirtina, kad nėra pagrindo sutikti su teiginiais dėl pavedimo sutarties 3.3 punkto neteisėtumo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, taip pat 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-234/2011 yra nurodęs, jog administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas bankroto administratoriaus skundas dėl BUAB „Protingas verslas“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 1, 2, 3, 4 darbotvarkės klausimais panaikinimo.

Nustatyta, kad BUAB „Protingas verslas“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimas 1 darbotvarkės klausimu sprendė dėl informavimo apie bylos eigą tvarkos nustatymo, 2 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos, o 3 ir 4 klausimais- dėl administravimo išlaidų sąmatos, administratoriaus atlyginimo ir pavedimo sutarties patvirtinimo. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkinti jo reikalavimai panaikinti minėtais klausimais priimtus nutarimus, motyvuodamas tuo, kad informacijos suteikimo apie bankroto eigą ir susirinkimo sušaukimo tvarka nėra efektyvi ir pakankamai aiški, o patvirtinta administravimo išlaidų sąmata neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia administratoriaus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kreditorių susirinkimo kompetencija apima ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintų su įmonės bankroto procesu susijusių klausimų sprendimą, o šie sprendimai yra įforminami kreditorių susirinkimuose priimant nutarimus. Kreditorių susirinkimas jam įstatymu pavestus klausimus tam tikra prasme sprendžia savivaldos principu. Kreditorių susirinkimo nutarimai, jei jie nenuginčyti, yra privalomi tiek kreditoriams, tiek administratoriui, jais turi vadovautis ir teismas. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinamas teismine tvarka (IBI 24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina „nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėju kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūrinių pažeidimų, galėjusių nulemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Vien tik aplinkybė, jog vienas iš kreditorių turi dominuojančią padėtį kreditorių susirinkime dėl jam tenkančių balsų skaičiaus per se nelemia kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų neteisėtumo. Kaip minėta, sprendžiant dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, esminę reikšmę turi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų laikymosi aspektai bei patikrinimas, ar nebuvo pažeistos ĮBĮ nustatytos bankrutavusios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisės ir teisėti interesai. Apeliantas, tvirtindamas, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti vien tik UAB Medicinos bankas balsais, iš esmės neįrodė šių nutarimų neteisėtumo. Tuo tarpu, nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamų BUAB „Protingas verslas“ kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentus, kurie pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinti.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 1 darbotvarkės klausimu

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kvestionuoja BUAB „Protingas verslas“ kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką dėl informacijos, apie bankroto bylą ir jos eigą, pateikimo kreditoriams, motyvuodamas tuo, kad sutrumpintas informacijos pateikimo terminas iki 10 kalendorių dienų yra per trumpas, o šios informacijos pateikimas kreditorių susirinkime trukdys susirinkimo darbą. Šie apelianto argumentai pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinti, o juos paneigiančių motyvų apeliantas nepateikė.

ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus inter alia nustatyti informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo ir kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką. ĮBĮ 23 straipsnio 11 punktas būtent kreditorių susirinkimui suteikia prerogatyvą nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, o ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktas nustato bankroto administratoriaus pareigą šia nustatyta tvarka tokią informaciją suteikti. Be to, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra viena iš kreditorių bankroto byloje neturtinių teisių (ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p.). Dėl to, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog nenustačius procedūrinių šio nutarimo priėmimo pažeidimų, naikinti šiuos nutarimus nėra teisinio pagrindo.

Apelianto argumentai dėl per trumpų terminų informacijai pateikti, susirinkimo darbo trukdymo, teikiamos informacijos apmokestinamo neaiškumo, yra labiau hipotetinio pobūdžio ir nesuponuoja išvados dėl šio nutarimo neteisėtumo ĮBĮ nuostatų pagrindu ar jų prieštaravimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Iš apelianto argumentų nėra aišku, kokios informacijos apie bankroto bylos eigą jis gali neturėti galimybės pateikti kreditorių susirinkimo metu ir kokiu būdu tai gali apsunkinti susirinkimo darbą. Juolab, kad apeliantas yra asmuo organizuojantis ir vykdantis bankroto procesą, todėl jam turėtų būti žinoma visa bankroto proceso eiga. Nors apeliantas tvirtina, kad bankrutuojanti įmonė turi didelį kiekį dokumentų, tačiau tai nereiškia, jog visais atvejais iš apelianto bus reikalaujama juos pateikti ar prašoma pateikti juose esančią sunkiai pasiekiamą informaciją. Ši aplinkybė bei tai, jog tam tikrais atvejais gali prireikti užklausti kreditorių reikalaujamos informacijos trečiųjų asmenų, negali apriboti kreditorių teisių operatyviai gauti informaciją apie vykstantį bankroto procesą, priimamų nutarimų pagrindimo dokumentus ir/ar kitą teiktiną informaciją, inter alia informacijos pateikimą kreditorių susirinkimo metu. Tuo tarpu informacijos neatlygintino teikimo tvarką kreditorių susirinkimas, esant neaiškumas ir netikslumams, gali patikslinti. Šiuo atveju iš priimto nutarimo dėl informacijos pateikimo apmokestinimo turinio, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, galima spręsti, jog kreditorių susirinkimas nutarė, kad informacija teikiama už atlygį tik, kai kreditorius nori susipažinti su dideliu kiekiu informacijos (100 dokumentų lapų ir daugiau).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimu

Nesutiktina su apelianto pozicija, kad UAB „Protingas verslas“ kreditorių susirinkimo nutarimas 2 darbotvarkės klausimu, nustatančiu kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką, apribos kreditoriams galimybes teikti savo nutarimų projektus. Kreditorių teisių ribojimą apeliantas sieja su, jo manymu, nepagrįstai iš šios tvarkos išbrauktu 7 punktu, numačiusiu pareigą kreditoriams, norintiems, jog jų siūlomas nutarimas darbotvarkės klausimu būtų įtrauktas į kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto posėdžio balsavimą, su siūlomu nutarimu supažindinti visus kreditorius ir administratorių likus ne mažiau kaip vienai dienai iki kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto posėdžio.

Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalį, kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sušaukimo teisė po pirmojo kreditorių susirinkimo priklauso administratoriui arba kreditorių susirinkimo pirmininkui (ĮBĮ 22 str. 3 d.). Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą taip pat turi teisę kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Taigi įstatymas išsamiai nustato subjektus, turinčius teisę sušaukti kreditorių susirinkimą, nesuteikdamas tokios teisės kitiems asmenims. Kitose šio įstatymo teisės normose išimčių dėl šios normos taikymo nenumatyta. Dėl to aptariama teisės norma negali būti aiškinama išplečiant sąrašą asmenų, kurie įstatyme neįvardyti kaip turintys teisę sušaukti kreditorių susirinkimą. Pagal įstatymą kreditorius, turintis ne mažiau kreditorinių reikalavimų kaip 10 procentų visų kreditorių reikalavimų suma, turi tik teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą, t. y. iniciatyvos teisę kreiptis į asmenis, turinčius teisę savarankiškai sušaukti kreditorių susirinkimą. Toks įstatymo aiškinimas pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Dėl to atsiliepime pagrįstai nurodoma, kad bankroto administratoriui numatyta pareiga su siūlomu nutarimu supažindinti visus kreditorius negali būti perkeliama kreditoriams. Išdėstyto pagrindu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorių teises kreditorių susirinkime (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p., 24 str.), pagrįstai konstatavo, kad priimtas susirinkimo nutarimas 2 darbotvarkės klausimu nepažeidžia nei imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nei kreditorių teisių.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų 3 ir 4 darbotvarkės klausimais

ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Be kitų, administravimo išlaidoms priskiriamas ir įmonės administratoriaus atlyginimas (ĮBĮ 36 str. 3 d.). Administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo. Nepavykus pasiekti susitarimo ir kreditorių susirinkimui patvirtinus atlyginimą, kuris netenkina administratoriaus, šis kreditorių susirinkimo nutarimą gali skųsti teismui arba pateikti atsistatydinimo pareiškimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant administratoriaus atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, išdėstytus ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje (ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą, parduodamo įmonės turto rūšis bei kiekis, įmonei iškeltų bylų ir pareikštų ieškinių sudėtingumas ir kiekis). Šių kriterijų turi būti paisoma tiek nustatant, tiek keičiant administratoriaus atlyginimo dydį, į juos turi atsižvelgti teismas, nagrinėdamas ginčus dėl administratoriui paskirto atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas kreditorių susirinkime svarstytas ne kartą. Nepavykstant rasti tiek kreditorius, tiek bankroto administratorių tenkinančio sprendimo ginčas dėl administravimo išlaidų dydžio taip pat ne pirmą kartą sprendžiamas teisme. Šiuo atveju skundžiamu 2014 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas, t. y. nutarta nuo nutarties iškelti BUAB „Protingas verslas“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos administratoriui už BUAB „Protingas verslas” administravimą patvirtinti 25 000 Lt plius PVM atlyginimą ir 25 000,00 Lt plius PVM administravimo išlaidoms padengti (į šią sumą įskaitant Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintų preliminarių išlaidų sumą, taip pat įskaitant lėšas reikalingas turto apsaugai, turto įvertinimui bei kitas administravimo išlaidas, atskirai neišskirtas tvirtinant sąmatą). Nustatyto administratoriui atlyginimo dalis (10 000 Lt) mokama už vadovavimą ūkinei – komercinei veiklai iš ūkinės – komercinės veiklos (nuomos) gaunamų pajamų. Be to, administratoriui skiriama 15 proc. dydžio premija nuo nuginčytų sandorių išieškotų sumų bei iš debitorių išieškotų sumų. Apeliantas kvestionuodamas šį nutarimą nesutinka tik su administratoriui skirtu atlyginimo dydžiu.

Pažymėtina, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra ne tik didesnė nei buvo patvirtinta ankstesniuose, jau teismo panaikintuose kreditorių susirinkimų nutarimuose, 10 000 Lt, tačiau joje taip pat yra numatyta papildoma atlyginimo administratoriui dalis- 15 procentų dydžio premija nuo nuginčytų ir išieškotų sandorių sumų, nuo išieškotų iš debitorių skolų sumų. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nustatytas atlyginimas administratoriui nėra motyvuojantis veikti, juolab, kai bankrutuojančios įmonės debitorinės skolos yra didelės.

Apeliantas nepagrįstai bankroto administratoriui skirtino atlyginimo dydį sieja su turimu įmonės turtu ir jo rūšimi, nes administratoriaus atlyginimas siejamas su jo veiklos sąnaudomis, o ne įmonei priklausančio turto verte. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pats faktas, jog įmonė turi turto neapsprendžia administratoriaus darbo krūvio. Bankroto administratorius savo veiklos sąnaudas grindė kreditorių susirinkimui pateikdamas administratoriaus atlyginimo pagrindimą (b. l. 15-16). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankroto administratoriaus pateiktas šios sąmatos pagrindimas nėra visiškai tikslus, nes apima pasikartojančias netikslingas funkcijas. Be to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime, tam tikri darbai pagal savo pobūdį paprastai yra vykdomi ne bankroto administratoriaus, o buhalterio (pvz., lentelės 23, 36, 38, 42, 44, 53 eilutėse). Tuo tarpu buhalteriui mokėtinas atlyginimas nėra įtrauktas bendrą administravimo išlaidų sąmatą, nustatant jam 600 Lt etatinį atlyginimą ūkinės-komercinės veiklos vykdymo laikotarpiu. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais inter alia atlyginimu administratoriui tenka pačiam administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Dėl to apeliantui tenka pareiga pagrįsti, kodėl jam tenkantis atlyginimas neatitinka teisingumo protingumo, sąžiningumo principų ar jo teisėtų lūkesčių. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad administratorius turėjo pagrindo tikėtis didesnio atlyginimo. Kaip minėta, administratoriui tenkanti atlyginimas negali būti siejamas nei su įmonei priklausančio ir/ar valdomo turto verte, nei su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tokiu atveju apeliantui nepateikus įrodymų, jog kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas administratoriui neatitinka jo darbo krūvio, atsižvelgiant į įmonės turimą turtą ir rūšį, įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo konstatuoti kvestionuojamu nutarimu bankroto administratoriui nustatyto atlyginimo neatitikimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Nepagrįsti apelianto argumentai dėl pavedimo sutarties 3.3 punkto, kuriame numatyta pareiga kreditorių susirinkimui pateikti administravimo išlaidas pagrindžiančias PVM sąskaitas – faktūras ir jas pagrindžiančius juridinę galią turinčius dokumentus, neteisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ normas dėl administratoriaus atlyginimo, yra nurodęs, kad tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Išdėstytų argumentų pagrindu, nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas, visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.