Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus, neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį motiną L. M., o būtent: 2022-06-12, apie 17.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini)., virtuvėje, kilusio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai L. M. vieną kartą į kairės pusės smilkinį ir pastūmė, dėl ko ji griuvo ant grindų ir stipriai susitrenkė kairįjį šoną, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą: kairiojo IX šonkaulio lūžį, nes dėl šonkaulio lūžio nukentėjusiosios L. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, M. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį sugyventinę D. S., o būtent: 2023-05-09, apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia spyrė nukentėjusiajai D. S. vieną kartą į kairę ranką ir vieną kartą į kairį šoną, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairės rankos poodines kraujosruvas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-07-11 nutartimi patvirtintas 2022-07-08 prokuroro nutarimas atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, susitaikius BK 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 1 d. 5 p. tvarka (2 t., b. l. 37-39).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-05-22 nutartimi patvirtintas 2023-05-22 prokuroro nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-16).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023-05-23 nutarimu nutarta sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27-28).

Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus, kad kaltinimas aiškus, prisipažįsta kaltu. Iš praėjusių metų nelabai prisimena, atsimena, išgėręs buvo, gal stumtelėjo. Kur buvo atleistas, patvirtina viską, kas buvo. Dėl 2023-05-09 tai lanko anoniminius, buvo atkrytis, atkrito, išgėrė, buvo konfliktas. Alkoholis turėjo įtakos, kad smurtavo prieš sugyventinę. Lankėsi pas psichologus, viskas gerai buvo, atkrytis buvo. Kiek atsimena, kad spyrė į lentyną, tai galėjo kliūti D. S.. Pripažįsta kaltę, išgėręs buvo. Jis kiek atsimena, vieną lentyną ji bandė nukabinti, o kitą lentyną spyrė, kliuvo. Neatsimena, nežino, iš kur sužalojimas pas nukentėjusiąją D. S.. Virš 2 promilių buvo girtumas, neatsimena, galbūt, kad pirmu atveju 2,81, o antru atveju – 1,63 promiles. Atsiprašė ir mamos ir draugės, ir dar kartą gali atsiprašyti. Nebėra nusikalstamų veikų. Administracine tvarka anksčiau baustas.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja advokatė ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog su visais byloje esančiais įrodymais jie yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Dėl 2022-06-12 nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte

M. J. kaltu prisipažino visiškai ir davė parodymus, kad labai nuoširdžiai gailisi. 2022-06-12 apie pietus jis su tokia pažįstama D. atvažiavo pasisvečiuoti pas savo mamą L. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pas mamą jau buvo jos sugyventinis S. ir kaimynė B. iš (duomenys neskelbtini) buto. Jie gėrė degtinę. Jie su D. jau taip pat buvo išgėrę alkoholio ir toliau gėrė kartu su jais. Jis tiksliai visų aplinkybių dėl įvykio metu buvusio girtumo neatsimena, bet, kiek prisimena, jam atrodo, kad mamos sugyventinis nuėjo miegoti, o mama pradėjo jį tampyti. Jis mamai sakė, kad paliktų jį ramybėje, o mama jam sakė neaiškinti. Jis tada vienas pats nuėjo į virtuvę parūkyti, jam ten rūkant, į virtuvę atėjo mama. Matėsi, kad ji atėjo perpykusi ir pradėjo trankyti jam per galvą, griebė už gerklės, smaugė. Jis tuo momentu sėdėjo ant kėdės. Išgėręs buvo, neapskaičiavo jėgų ir stūmė ją, o ji krito ant žemės. Jis pats nepastebėjo, nei kaip ji ten nukrito, bet už jos nugaros buvo pečius, tai gal ji griūdama atsitrenkė į tą pečių, ir taip lūžo jai šonkaulis, nes jis jai nei ranka, nei koja tikrai smūgio į šoną nesudavė. Ar prieš stumdamas ją, jai dar kumščiu/ranka sudavė į kairį smilkinį, nurodyti negali, nes neatsimena, gal ir galėjo suduoti. Žino, kad būdamas girtas yra agresyvus, jau ne viena byla jam yra buvusi už smurtą prieš sugyventines, buvo viena ir prieš mamą, tada jai buvo stipriai suėmęs už rankos, kai jam, grįžus girtam, ji norėjo iškvieti policiją. Detaliau įvykio atpasakoti negali, nes dėl įvykio metu buvusio girtumo ne viską gerai prisimena. Žino, kad jis iškvietė policiją, sakė jiems, kad mama elgiasi agresyviai. Labai nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio, nori atsiprašyti mamos ir, esant galimybei, bylą baigti susitaikymu. Jis gyvena pas sugyventinę, (duomenys neskelbtini). Atsiprašė savo mamos L. M. ir su ja tarpusavyje susitaikė. Apgalvojo savo veiksmus, pasidarė išvadas, nebevartoja alkoholio ir pasižada ateityje daugiau nenusikalsti (1 t. b. l. 196-197).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje be kitos tyrimui reikšmingos informacijos, yra duomenys, jog 2022-06-12 M. J. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas (1 t. b. l. 39-44).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 47).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 1, b. l. 50-53).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame 2022-06-13 užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 54-60).

L. M. pareiškimu, kuriame 2022-06-13 pastaroji nurodė, kad 2022-06-12 panašiai apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sūnus M. J., kumščiu vieną kartą smūgiuodamas jai į kairį smilkinį, po ko, ji griuvo ant žemės ir jai buvo sulaužytas kairės pusės šonkaulis. Prašo policijos, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą ir nubaustų asmenį įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 66).

Nukentėjusiosios L. M. parodymais, kuri apklausta 2022-06-13 paaiškino, kad 2022-06-12 panašiai apie 15.00 val., pas ją į svečius atėjo jos sūnus M. su savo nauja drauge, vardu D. . M. pas ją negyvena, jis gyvena pas savo sugyventinę D. . Pas ją namuose tuo metu taip pat dar svečiavosi jos draugas S. K. ir kaimynė B. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute. Visi šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Panašiai apie kokią 17 val., būdama salono kambaryje, kur jie ir šventė, ji išgirdo, kad sūnus būdamas virtuvėje, kur vienas pats buvo nuėjęs parūkyti, ant jos kažką pasakė. Ką tiksliai pasakė, ji dabar nurodyti negali, nes neprisimena. Tai nugirdusi ji viena pati nuėjo į virtuvę, norėdama su juo pasiaiškinti dėl to. Dėl įvykio metu buvusio girtumo detaliai atpasakoti įvykio negali, todėl negali nurodyti ką darė tik atėjusi į virtuvę - ar sakė sūnui ką ar ne, bet labai gerai prisimena, kad už tai, ką nugirdo, ji jam rankos delnu sudavė per veidą. Tuo metu sūnus sėdėjo ant kėdės ir rūkė. Ji stovėjo prieš jį. Ar sūnus sėdėdamas ant tos kėdės, ar atsistojęs, bet iškart po to, kai ji jam sudavė, trenkė jai kumščiu į kairį smilkinį, po ko, ji griuvo ant žemės. Nugriuvo sėdom. Nuo to smūgio apsvaigo galva, pasidarė akyse juoda, gal dar ir dėl to ji ne viską gerai atsimena kas tiksliai vyko ir po to. Nugriuvusi ant žemės sėdom ir toliau ant jos sėdėjo, jos niekas nebandė kelti. Ji pati neatsimena, kad būtų griūdama kur atsitrenkusi, ar nugriuvusi gulsčiai, todėl mano, kad jai nugriuvus sėdom ir toliau sėdint, sūnus jai dar gal spyrė koja, ar stipriai sudavė ranka, nes kaip kitaip jai galėjo lūžti tas šonkaulis, tačiau to vaizdo, kad jis jai spirtų, ar suduotų ranka į šoną, ji nematė ir neatsimena to. Policiją išsikvietė pats sūnus dėl to, kad ji jį sumušė. Atvykus pareigūnams, jie iškvietė medikus, o atvykę medikai ją apžiūrėjo ir išvežė į priėmimo skyrių, kur jai diagnozavo šonkaulio lūžimą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Ties kairiuoju smilkiniu taip pat jaučia guzą ir skauda toje vietoje, tos vietos jai atrodo ji medikams nerodė. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, bet jokio ieškinio byloje ji nereikš, kadangi tai yra jos sūnus, nieko ji nenori iš jo prisiteisti, nori tik, kad jis paliktų ją ramybėje, užteks, kad ir atsiprašys jos. Virtuvėje buvo tik ji su sūnumi, niekas to jų konflikto nematė, niekas į jį nesikišo, o be to, ten viskas labai greitai ir įvyko (1 t., b. l. 72-73).

Liudytojos B. K. parodymais, kuri apklausta 2022-06-20 paaiškino, kad M. J. ji pažįsta, jis yra kaimynės L. M. sūnus. 2022-06-12 apie 13.00 val. L. kvietimu nuėjo pas ją į svečius. Pas L. buvo ji ir jos sugyventinis S. , L. buvo blaivi, S. galėjo būti pagiringas. Jie turėjo neprasuktą butelį degtinės. L. pasakė, kad į svečius ateis ir jos sūnus M. , kuris apie 14.30 val. atėjo su drauge D. . Sėdėjo visi kambaryje prie stalo ir gėrė degtinę. Begeriant M. sukonfliktavo su mama, nes pradėjo jai priekaištauti, kad ji jį blogai augino. Jis, būdamas išgėręs visada taip elgiasi, turi kažkokių nuoskaudų iš vaikystės. To konflikto metu, M. buvo suėmęs L. už kaklo, bet tas truko neilgai. Ar jis motiną paleido pats, ar L. jį atstūmė, dėl įvykio metu buvusio girtumo neprisimena. Po to, jie apsiramino, M. nuėjo į virtuvę, kur rūkė, L. prie stalo verkė. Kas toliau ten vyko virtuvėje ji nematė, nes tuo metu buvo išvedusi savo šuniuką į lauką. Jį vedžiojo apie 20 minučių ir kai grįžo pas L. , pamatė, kad ji guli virtuvėje ant žemės, šalia tarpdurio. Ji dar norėjo prie jos prieiti, bet L. pradėjo šaukti, kad skauda ir jie jos nejudino. L. sakė, kad M. ją daužė, bet ji pati to nematė. M. tuo metu buvo taip pat virtuvėje, jis stovėjo piktas, agresyvus, suspaudęs kumščius. M. nieko nesakė. Ji paklausė kas čia įvyko ir S. jai pasakė, kad M. pats išsikvietė policiją. Labai greitai atvažiavo policija ir greitoji, greitoji išsivežė L. , o policija M. . D. i iškvietė taksi, ji išvažiavo į namus, o S. buvo labai jau girtas. Išvykus policijai ji taip pat išėjo į namus. Kai L. buvo paleista iš areštinės, ji buvo atėjusi pas ją į namus ir jai sakė, kad ji M. i davė per snukį, o jis ją daužė, bet kaip ten viskas tiksliai vyko ji jau nebesigilino, o ir ji jai visko tiksliai ir detaliai nepasakojo. Viskas, ką ji gali nurodyti (1 t., b. l. 88-89).

Liudytojo S. K. parodymais, kuris apklaustas 2022-06-22 paaiškino, kad M. J. yra jo sugyventinės L. M. sūnus. Jų tarpusavio santykiai su M. pradžioje buvo geri, po to, kai jo santykiai pašlijo su motina, tai ir jų bendravimas tapo šaltesnis, bet jie taip atvirai nesipyksta ir nekonfliktuoja, jis stengiasi nuo jo laikytis atokiau. Šiaip, blaivas jis yra normalus, bet išgėręs yra konfliktiškas, tuojau pat kabinasi prie žodžių. 2022-06-12 panašiai nuo kokios 15 val. pas juos su L. vyko išgertuvės. Baliavojo kartu su kaimyne B. , iš 4 buto, buvo M. ir jo kažkokia draugė, kurios jis nepažįsta ir jokių jos duomenų nežino, pirmą sykį ją matė. Kadangi jis dar vakarykščiai buvo pagiringas, tai tą dieną labai greit pasigėrė, nes gėrė antra diena iš eilės. Jis lyg kaip ir per miglą atsimena, kad pas juos į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, bet kodėl ir kas juos iškvietė tada nieko nesusigaudė ir nežinojo, jam tik paskui L. , kai ji buvo paleista iš areštinės pasakė, kad M. išsikvietė pareigūnus. Dėl ko jis kvietė pareigūnus, jis iki šiol nežino. Jis tą įvykio dieną iš vis net nesiorientavo, kad juos išsivežė policija, tik ryte atsikėlęs suprato, kad kažkas įvyko, nes atsibudo vienas, L. nebuvo. Grįžusi iš policijos L. jam tik pasakė, kad ją medikai pirma išsivežė į ligoninę, o paskui į policiją. Sakė, kad jai sulaužyti šonkauliai. L. jam nieko daugiau nesakė, o ir jis nieko neklausė, nes ir taip aišku, kad jai šonkaulius sulaužė M. , nes niekas kitas daugiau negalėjo. L. jam sakė, kad ji M. i uždavė per veidą, kaip suprato už kažkokį pasižodžiavimą. Jis stengiasi atsiriboti nuo jų tarpusavio bendravimo. Tol kol jis prisimena tos dienos pradžią, viskas buvo gerai, visi jie buvo draugiškai nusiteikę. Jei kas toliau ir vyko prie jo akių, tai jis dėl įvykio metu buvusio girtumo visiškai nieko neprisimena ir papasakoti nieko negali. Daugiau neturi ko pasakyti (1 t., b. l. 94-95).

Gydytojo išrašu (1 t., b. l. 97).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame 2022-06-12 užfiksuota L. M. vizualinė apžiūra ir matomi sužalojimai (1 t., b. l. 98-104).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog L. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 113).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti perklausyti pokalbiai su BPC darbuotoja (1 t., b. l. 115-117).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai (1 t., b. l. 122-124).

Iš 2022 m. liepos 7 d. susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis M. J. ir nukentėjusioji L. M. susitaikė (2 .

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. davė parodymus, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas, supranta, dėl pateikto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. D. S. jo sugyventinė. Kartu gyvena apie 5 metus, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi. Ji turi iš ankstesnės santuokos du vaikus, tai D. S. ir D. S.. Su D. ir jos vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso sugyventinei D. i. Anksčiau yra vieną kartą smurtavęs prieš D. , neprisimena datos, kada tai buvo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, už tai yra atlikęs jau bausmę. Tarp jo ir D. santykiai blogi, jis jos nebemyli, todėl su ja galvoja nebegyventi. Jis turi kitą moterį ir planuoja su ja gyventi. 2023-05-09, apie 18.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, paskambino sugyventinei D. i ir paklausė, ar ji šiandien gavo algą. Norėjo, kad ji jam nupirktų alaus ir cigarečių. D. pasakė ,,koks jam skirtumas“. Jis įsižeidė dėl tokio pasakymo, jie pradėjo žodžiu konfliktuoti. Gal ją ir įžeidė, to pokalbio nelabai prisimena. Po darbo išgėrė 5 skardines, 4,7 proc. stiprumo alaus. Namo grįžo apie 19.30 val. ir iškarto su D. pradėjo konfliktuoti. Jis žodinį konfliktą pradėjo dėl pinigų, dėl minėto skambučio. Konfliktas vyko svetainėje. D. abu vaikai buvo namuose, bet kitame kambaryje. Jie į konfliktą nesikišo. Žodinio konflikto metu jis D. i spyrė du kartus į kūną. Neprisimena, į kurią kūno vietą jai spyrė, bet galėjo įspirti į kairę ranką bei į kairį šoną. Šio įvykio niekas nematė. Ji po įvykio išėjo į lauką susirinkti skalbinių. Grįžusi į butą su skalbiniais pasakė, kad kaimynai iškvietė policiją. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Jie jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Nusikaltimui padaryti įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus nebūtų smurtavęs prieš sugyventinę. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Laikinai gyvens pas savo mamą L. M., adresas (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko papildyti neturi (2 t., b. l. 176-177).

Kaip įtariamojo apklausto M. J. parodymai, kuris apklaustas 2023-06-12, paaiškino, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta dėl abiejų veikų. Gali paaiškinti, kad visiškai tvirtina savo pirminius parodymus. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, konflikto metu prieš stumdamas mamą, kumščiu sudavė į kairį smilkinį. Pripažįsta, kad būdamas neblaivus būna agresyvus. Labai gailisi, kad mamai L. M. sukėlė fizinį skausmą, jis jos atsiprašė, jie susitaikė. Apie teismo sprendimo nevykdymo pasekmes žinojo, su jomis jį supažindino Probacijos tarnybos darbuotojas. Gali paaiškinti, kad visiškai tvirtina savo pirminius parodymus dėl antrosios veikos. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, žodinio konflikto metu savo sugyventinei D. S. spyrė du kartus į kūną. Neprisimena, į kurią kūno vietą jai spyrė, bet galėjo įspirti į kairę ranką bei į kairį šoną. Gali pasakyti, kad tam įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus nebūtų smurtavęs prieš sugyventinę. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, pasižada laikytis įstatymų, stengiasi ištaisyti savo klaidas. Šiuo metu yra dirbantis, dirba pagal individualią veiklą, kloja trinkeles, užsiima statybos darbais. Teismo sprendimu įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę: lankėsi pas psichologą, kad keistų savo elgesį. Šiuo metu kiekvieną savaitę lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, stengiasi pasitaisyti ir mąstyti naujai (2 t., b. l. 185-186).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje be kitos tyrimui reikšmingos informacijos, yra duomenys, jog 2023-05-09 M. J. nustatytas 1,63 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 47-50).

D. S. pareiškimu, kuriame 2023-05-09 pastaroji nurodė, kad 2023-05-09 apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), svetainėje, kilo žodinis konfliktas tarp jos ir neblaivaus sugyventinio M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurio metu šis jai du kartus spyrė iš kojos, vieną kartą į kairę ranką, kitą kartą į kairės pusės šonkaulius, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Patirtą fizinį skausmą vertina 5 balais. Be to, siekiant patikslinti ir detalizuoti parodymus, D. S. paaiškino, kad 2023-05-09, apie 18 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), bendraujant telefonu su sugyventiniu M. J., kilo konfliktas dėl to, kad kai jis jai paskambino ir paklausė, ar ji šiandien gavo algą, ji jam atsakė: ,,o kas yra?“. Po šitų jos žodžių jam nepatiko jos balso tonas ir pradėjo ją įžeidinėti telefonu. Apie 19 val. 30 min., jam būnant jau namuose nurodytu adresu, jis ir toliau žodžiu su ja konfliktavo ir tuo metu du kartus spyrė jai iš kojos, vieną kartą į kairę ranką, kitą kartą į kairės pusės šonkaulius. Tokiais veiksmais sugyventinis M. J. sukėlė jai fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais. Po konflikto ji su juo daugiau nekalbėjo, nuėjo į kitą kambarį. Konflikto metu namuose buvo ir jos nepilnamečiai vaikai, t.y. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie buvo savo kambaryje ir konflikto nematė ir negirdėjo. Po konflikto M. J. toliau bandė su ja konfliktuoti žodžiu, teigė, kad ji jam skolinga 200 eurų, tačiau ji į jo provokacijas nereagavo ir, kai jis pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, nusiramino. Viso konflikto metu šis buvo agresyvus, neprognozuojamas, ji kiek įmanoma, vengė konflikto su juo. Jos žiniomis policiją iškvietė kaimynai, ji pati jų nekvietė, nes baiminosi dėl savo saugumo. Dėl sukelto fizinio skausmo medikų pagalba jai nėra reikalinga. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti (2 t., b. l. 61-63).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame 2023-05-09 užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 61-63, 69-72).

Rezoliucijos lapu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 2 d. (2 t., b. l. 64).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame 2023-05-09 užfiksuota D. S. vizualinė apžiūra ir matomi sužalojimai (2 t., b. l. 86-91).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 97).

Nukentėjusiosios D. S. parodymais, kuri apklausta 2023-05-18 paaiškino, kad su M. J. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį. Su M. J. bendrų vaikų neturi, ji turi iš ankstesnės santuokos du sūnus D. ir D. S.. Gyvena jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Anksčiau M. jos atžvilgiu yra vieną kartą smurtavęs, kada tai buvo, neprisimena, kvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2023-05-09 atvykusiems policijos pareigūnams paminėjo, kad prieš savaitę laiko iki įvykio, žodinio konflikto metu, M. ją buvo nustūmęs lauke nuo laiptų. Pargriuvusi nebuvo, jai neskaudėjo, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Dažnai nesipyksta. Nori patikslinti įvykio aplinkybes. 2023-05-09 d., 18.40 val., jai paskambino sugyventinis M. ir paklausė, ar ji gavo šiandien algą, jam pasakė ,,o kas yra“. Jam toks pasakymas nepatiko, jis ją pradėjo įžeidinėti, ji jo nesiklausė, net nepamena, kokius žodžius jai sakė, tas telefoninis pokalbis truko labai trumpai, M. padėjo ragelį. Jis jai pasirodė neblaivus, iš bendravimo suprato. Netrukus jis grįžo namo. M. jai pasakė: ,,su savo mandrumais, išeinu pas mamą“. Ji stengėsi į tai nereaguoti. Sėdėjo ant sofos svetainėje ir žiūrėjo televizorių. M. žodžiais kabinėjosi prie jos. Kažkur apie 19.30 val. jis jai sėdinčiai bandė suduoti ranka į veidą, buvo užsimojęs ranka, bet susilaikė ir nesudavė. Tada spyrė vieną kartą į kairę ranką ir vieną kartą į kairį šoną. Jai skaudėjo minėtas kūno vietas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Atvykusiems pareigūnams sakė, kad M. jai sudavė į veidą, spyrė į pilvą, tiesiog dėl susijaudinimo netiksliai nupasakojo įvykio aplinkybes. Ji tada nuėjo į kitą kambarį, ten šiek tiek pabuvusi grįžo. Tada M. pradėjo iš jos reikalauti pinigų, sakė, kad ji jam skolinga 200 eurų. Jis buvo šiais metais išvykęs į (duomenys neskelbtini) dirbti, kai grįžęs po mėnesio jai davė 800 eurų, tai iš tų 800 eurų ji jam turėjo grąžinti 200 eurų. Ji jam nesutiko duoti pinigų, tai jis iš kojos spyrė į lentyną, jos nesulaužė. Bijodama, kad neišdaužytų daiktų, ji nuo sienos nusikabino televizorių ir išėjo į lauką. Lauke pabuvusi kelias minutes grįžo namo, televizorių padėjo kitame kambaryje. Tuo metu jau M. buvo apsiraminęs. Jam policijos neketino kviesti, kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Per kambario langą pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, tai juos nuėjo pasitikti, tiesiog suprato, kad jie atvažiavo pas juos. Kaip jau minėjo, dėl susijaudinimo policijos pareigūnams netiksliai nupasakojo įvykio aplinkybes. M. savo veiksmais jai jokių sužalojimų nepadarė. Kraujosruvos ant kairės rankos žasto ir ant dilbio atsirado jai pačiai susitrenkus į durų staktą, kažkur prieš savaitę laiko iki įvykio. M. jai spyrė į kairės rankos viršutinę žasto dalį bei į kairį šoną, tose vietose buvo tik paraudimai, bet kraujosruvų neatsirado. Į gydymo įstaigas nesikreipė. Įvykio metu darė garso įrašą, bet jį po įvykio ištrynė. Civilinio ieškinio nereikš. M. i jokių pretenzijų nebeturi (2 t., b. l. 100-101).

Liudytojos R. N. parodymais, kuri apklausta 2023-06-09 paaiškino, kad gavus pranešimą iš budėtojo dėl smurto artimoje aplinkoje, datos ir laiko neprisimena, nes buvo nurodyta parvežti įtariamąjį ir apžiūrėti nukentėjusiąją. Įvykio vietoje dirbo kitas ekipažas. Atvykus rado kolegą, kuris dirbo su moterimi, o kitas buvo su įtariamuoju. Jos kolega D. M. nuėjo prie įtariamojo, o ji nuėjo prie nukentėjusiosios. Ji ją nusivedė į vonios kambarį, paprašė nusirengti, ji sutiko. Moteris atrodė rami, nebuvo nei ašarų, nei mikčiojimo ar kūkčiojimo. Nusirengusi ji jai rodė kairės pusės pilvo srities viršutinę dalį ir kairės rankos viršutinę dalį, minėjo apie spyrį iš kojos, kiek kartų, ji sakė neprisimena. Apžiūrėjus moterį, matė nežymius paraudimus ant kairės pusės pilvo viršutinėje dalyje, ant rankos viršutinės dalies (bicepso), kitų sužalojimų nematė. Medikų pagalbos moteris atsisakė. Daugiau neturi, ko papasakoti (2 t., b. l. 106).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas perklausytas pokalbis su BPC darbuotoja (2 t., b. l. 109-110).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai (2 t., b. l. 112-114).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. J. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų teisme prisipažino ir paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamojo M. J. kaltę patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, protokolais – pareiškimais, apžiūros protokolais, specialisto išvados, kitų objektų apžiūros protokolai ir kt. Kaltinamasis M. J. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veikų pavojingumą, numatydamas, kad dėl jo veiksmų kils padariniai, ir jų siekdamas, jo veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos padaryti nusikaltimus.

Kaltinamasis M. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis M. J. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 137-146, 2 t., 118-127). Praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kaltinamajam M. J. už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą taip pat skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtos bausmės subendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Teismas taiko dalinį bausmių sudėjimą, ir nustatydamas pridedamos bausmės dalį atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).

Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Vertinant šių nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad kaltinamasis M. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų, atsiprašė nukentėjusiųjų, pačios nukentėjusios nurodė, kad jos jam atleido, prašė neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, todėl visos šios aplinkybės suteikia pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas M. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamajam skiriamos ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Teismo nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, M. J. žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Kaltinamasis M. J. 2022-06-12 d. 17 val. 20 min. buvo laikinai sulaikytas vadovaujantis BPK 140 str. nustatyta tvarka ir paleistas 2022-06-13 d. 15 val. 05 min. (2 t., b. l. 17-18, 20-21). Kaltinamasis M. J. 2023-05-09 d. 21 val. 30 min. buvo laikinai sulaikytas vadovaujantis BPK 140 str. nustatyta tvarka ir paleistas 2023-05-10 d. 13 val. 55 min. (2 t., b. l. 189-191, 194-195). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas (dvi paros).

Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. S., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (3 t., b. l. 1-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į atliktą bausmę įskaityti M. J. sulaikymo laiką nuo 2022-06-12 d. 17 val. 20 min. iki 2022-06-13 d. 15 val. 05 min. ir nuo 2023-05-09 d. 21 val. 30 min. iki 2023-05-10 d. 13 val. 55 min. (2 paras).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, įpareigoti M. J. bausmės vykdymo atidėjimo laiku:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu;

- bausmės vykdymo atidėjimo laiku nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. J. skirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo D. S. taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 CD su vaizdo ir garso įrašais, laikomus prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.