Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir susipažinęs su nuteistojo asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. sausio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. J.. Teikime nurodoma, kad M. J. vėl pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), tai yra 2024 m. sausio 4 d. 13.40 val. jam buvo nustatytas 2,29 prom. girtumas ir tai rodo, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų pakeisti savo elgesį.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje teikimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Prokuroras prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 358 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, gavęs Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvės atėmimo vietų įstaigos arba probacijos tarnybos teikimą, sprendimą dėl jo priima ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio teikimo gavimo dienos. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus klausimus teismas nagrinėja teismo posėdyje, šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir institucijos, pateikusios teikimą, atstovas, į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnybos atstovės teikimas buvo išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant, kadangi jam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, pats nuteistasis prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, priežasčių ir jas patvirtinančių duomenų, kodėl negali dalyvauti teikimo nagrinėjime, teismui nepateikė.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Iš nuteistojo M. J. asmens bylos matyti, kad jo elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. spalio 18 d. (asmens b. l. 1). M. J. 2023 m. spalio 23 d. supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą (asmens b. l. 26), uždėta elektroninio stebėjimo įranga (asmens b. l. 22-24), o 2023 m. spalio 26 d. sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas (asmens b. l. 25-27), su kuriuo nuteistasis sutiko (asmens byla b. l. 32). Kaip matyti iš bylos duomenų, po to, kai Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino Probacijos tarnybos teikimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. J. ir taip pastarajam parodė pasitikėjimą, M. J. dar kartą pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), tai yra 2024 m. sausio 4 d. 13.40 val. jam buvo nustatytas 2,29 prom. neblaivumas (3 t., b. l. 75). Kitų pažeidimų fiksuota nebuvo.

Pastebėtina, jog pagal Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Probacijos vykdymas grindžiamas šiais principais: probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros; tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių; pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 1, 3 p.).

Akcentuotina, kad Probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų – teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, audžiamojo poveikio priemonių, nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių pati griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnyba pagrįstai kreipėsi į teismą su teikimu, siūlydama panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam M. J., kadangi pastarasis pakartotinai, net ir po teismo parodyto pasitikėjimo, pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Vis dėlto, teismas akcentuoja, kad nuteistasis kitų Probacijos sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų, draudimų nepažeidė, naujų teisės pažeidimų neįvykdė, visų svarbiausia, ko ir yra siekiama probacijos metu – neįvykdė naujų nusikalstamų veikų, naujų ikiteisminių tyrimų pastarojo atžvilgiu pradėta nėra, kas iš esmės rodo, kad M. J. nors ir su trūkumais, laikosi Probacijos sąlygų ir stengiasi pasitaisyti. Nuteistojo teigiamas pastangas ir jo teigiamo elgesio pokytį probacijos laikotarpiu patvirtina ir tai, jog nuteistasis dalyvauja elgesio pataisos programoje (3 t., b. l. 3 t., b. l. 64), vykdo individualią veiklą, yra registruotas pas gydytoją dėl priklausomybės ligų, nustatytu laiku randamas namuose, keturis kartus buvo rastas namuose blaivus (asmens byla, b. l. 38). Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas, tačiau aptarti pažeidimai, teismo vertinimu, negali būti laikomi sąmoningu, sistemingu, piktybišku nuteistajam nustatytų įpareigojimų nevykdymu. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo metu vis dar būtų neproporcinga priemonė nuteistojo padarytiems pažeidimams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl atidedant bausmės vykdymą ir toliau vykdant nuteistojo probaciją prioritetas teikiamas prevenciniams bausmės tikslams. Šiuo atveju įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, o ne tik vertinant atsietai nuteistojo padarytą vienarūšį probacijos sąlygų pažeidimą, darytina išvada, jog M. J. elgesys probacijos laikotarpiu vis dar pateisina jam rodoma rodomą pasitikėjimą, išvadų, jog nuteistasis piktnaudžiauja savo teisėmis, rodomu pasitikėjimu, negalima daryti. Be kita ko, teismo vertinimu probacija nuteistojo atžvilgiu vis dar gali būti efektyvi.

Teismo įsitikinimu M. J. padaryti pažeidimai nėra tiek pavojingi visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina nuteistąjį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti jį nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas. Šiuo atveju tokios griežtos priemonės taikymas būtų pernelyg skubotas, pažeidžiantis probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, minimalios intervencijos ir proporcingumo principus, todėl atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes M. J. suteiktina dar viena galimybė savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad toks teismo rodomas pasitikėjimas nėra begalinis, todėl ateityje nesilaikant įpareigojimų, probuojamojo bendrųjų pareigų ar darant naujus teisės pažeidimus, gali būti visi pagrindai panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, jei tektų tokį klausimą svarstyti pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

netenkinti 2024 m. sausio 4 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. J..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.