- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1-710-1203/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53090-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Ročys
- Kaltinamasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- V. M., R. M., R. V., P. P., A. P.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.5Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 6 d.)
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant nukentėjusiesiems P. P., A. P. (jiems atstovavo atstovė pagal įstatymą mama R. M.),
civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus atstovams,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:
1) Vilniaus apygardos teismo 1995 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 3 dalį, 227¹ straipsnį, 148 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.). Paskirta jam laisvės atėmimo 7 metams bausmė su turto konfiskavimu;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį. Paskirta jam laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Paskirta jam laisvės atėmimo 1 metams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
4) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Paskirta jam laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;
5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-737-184/2010 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Paskirta jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-513-184/2012 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Paskirta jam laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (teikimas Nr. T-332-184/2013) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu S. J. paskirtą 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (11 mėnesių 10 dienų) skiriant S. J. 1 metų 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę;
7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-759-749/2014 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Paskirta jam 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinai S. J. paskirta 40 parų arešto bausmė;
8) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-855-389/2017 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Paskirta jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta S. J. galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė;
9) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1325-1082/2020 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Paskirta jam arešto 51 (penkiasdešimt vienai) parai bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta S. J. galutinė bausmė – areštas 34 (trisdešimt keturioms) paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –transporto priemonės – automobilio „HYUNDAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo UAB „Tomadas“ aikštelėje, esančioje adresu Panevėžys, Elektronikos g. 80, konfiskavimas, perduodant jį valstybės nuosavybėn;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2408-961/2022 pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Paskirta jam bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
11) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1035-749/2022 pagal BK 243 straipsnį ir paskirta jam 35 parų arešto bausmė; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta jam 80 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir S. J. paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir S. J. paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, konvertuota į arešto bausmę, ir paskirta S. J. galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo vykdymo pradžios,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. J. būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:
1.1. jis 2022 m. rugsėjo 11 d., apie 21.47 val., Ukmergės rajone, važiuodamas nuo Molėtų link Ukmergės, (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems, <...>.“, ir 127 punkto, numatančio, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, kelio <..> būklę <...>, meteorologines sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>.“, reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0282 jo iškvėptame ore nustatyta 0,91 promilės etilo alkoholio koncentracija, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas – tamsų paros metą bei šlapią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiavo 86 km/h greičiu, viršydamas maksimalų leistiną toje kelio atkarpoje 50 km/h greitį, ko pasėkoje užvažiavo ant skiriamosios salelės ir, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę bei už kelio ribų apvirto. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis J. P. bei nukentėjo automobilio keleivės: R. V., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir P. P., kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
2. Šiais savo veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.
3. Kaltinamasis S. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Jo parodymai tokie patys kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai jis parodė, jog supranta jam pareikštą kaltinimą. Jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau vairuodavo automobilį, nebuvo laiko įgyti vairuotojo pažymėjimą. Jis buvo automobilio savininkas, tačiau nespėjo perregistruoti automobilio savo vardu, buvo išsiuntęs automobilio kodus perregistravimui. Įvykio metu negaliojo automobilio techninė apžiūra, automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Gėrė iki ryto. Nuėjo miegoti. Manė, kad išsimiegojo ir jau nebe girtas. Įvykio metu jis vairavo automobilį, ne J. P.. Prie jo sėdėjo J. P.. Keleiviai netrukdė jam vairuoti. Gali būti, kad važiavo 86 km / h. Saugumo salelės nematė, nepastebėjo. Buvo tamsu, rūkas, lietus. Jis savo puse užkabino ratus. J. P. buvo prispaustas automobilyje, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Pats patyrė stuburo sužalojimų. Gydėsi namuose pagal gydytojo nurodymus. Šiuo metu jau nelabai skauda. Kiek galėjo, tiek davė, padėti norėjo, už laidotuves. Atsiprašo visų, labai gailisi, nenorėjo tokio įvykio. Jis atliko 2023 m. sausio mėn. arešto bausmę. Gyvena iš socialinės paramos. Laukia socialinio būsto jau 10 metų. Jis išlaiko du nepilnamečius vaikus.
4. Įtariamasis S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi. Su pateiktu įtarimu sutinka, sutinka ir pripažįsta tą faktą, kad dėl nurodytų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio keleivis J., bei nukentėjo kiti keleiviai R. nepilnametė dukra ir R.. Jis eismo įvykio metu irgi nukentėjo. Rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, buvo Želvos kaime, Ukmergės rajone, kur moterys R., R., T. ir J. vartojo alkoholinius gėrimus. Svečiuose buvo aplankyti žmonos T. pažįstamą V., kuri buvo atvykusi iš Ukrainos. Jis būdamas ten alkoholinių gėrimų nevartojo, nes buvo prieš tai iki paryčių gėręs ir jau blaivinosi. Svečiuose jis tik valgė ir gėrė arbatą bei limonadą. Kaip jau minėjo, alkoholinių gėrimų nevartojo. Nuo pagirių galva buvo sunki, bet neskaudėjo. Sutemus, tikslaus laiko nurodyti negali, R., R. su dukryte bei J. nusprendė važiuoti namo, jau norėjo kviestis taksi automobilį, tačiau J. joms pasiūlė, kad jis nuvežtų juos savo automobiliu ir jos sutiko. Automobilį „Peugeot 307“, valstybinio numerio neprisimena, buvo nupirkęs, atrodo, Šiauliuose, bet jo savo vardu dar nebuvo perregistravęs. Minėtu automobiliu naudojosi apie porą mėnesių. Automobilio privalomoji techninė apžiūra buvo pasibaigusi, bet pats automobilis buvo techniškai tvarkingas, jame vairo ir stabdžių mechanizmas buvo tvarkingas, žibintai iki įvykio irgi buvo tvarkingi. Automobilis visada važiavo tvarkingai, jį prižiūrėjo, nes artimiausiu metu planavo nuvažiuoti atlikti techninę apžiūrą. Automobilis buvo nedraustas. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, bet KET puikiai išmano. Automobilį vairuoja neturint teisų apie 20 metų. Tą vakarą, išvykstant iš Želvos kaimo, esant tamsiam paros metui, atsisėdo už „Peugeot 307“ vairo, šalia atsisėdo J., o gale R., R. su dukryte ir jo draugė (žmona) T.. Visos moterys sėdėjo gale, bet, kaip tiksliai, neatkreipė dėmesio. Jis vairavo automobilį prisisegęs saugos diržu, o, ar buvo prisisegę kiti automobilio keleiviai, nepamena. Išvažiavęs iš Želvos kaimo judėjo link Ukmergės. Tuo metu buvo tamsus paros metas, lynojo, buvo rūkas. Visą kelią važiavo laikantis ženkluose nurodyto greičio. Greičio neviršijo. Gale sėdinčios moterys tarpusavyje bendravo, klausė garsiai muzikos, jį tai truputį blaškė, nes jos pačios junginėjo automobilio muzikos imtuve garsą. Jam vairuojant už vairo negriebė ar kitaip jam netrukdė, netraukė nei už rankovių, nei už kitų dalių. Jos tik garsiai bendravo, dainavo ir keitė muzikos imtuve garsumą. Važiuojant keliu, apie 70 km / h, o gal net ir mažiau, staiga prieš save pamatė kelio salelę, nieko nespėjo padaryti ir tada priekiniu kairės pusės ratu kabino tos salelės bordiūrą ir automobilis, tapęs nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ir apvirto ant stogo. Ar tuo metu važiavo priešpriešiais atvažiuojantys automobiliai, neįsidėmėjo. Po įvykio, automobiliui gulint ant stogo, atidarė savo duris ir pro jas išlipo. Visi keleiviai irgi išlipo. Šalia kelio laukė pagalbos, nes jam skaudėjo galvą, šonkaulių sritį iš priekio ir stuburą. Buvo pristatytas į Ukmergės ligoninę. R. paprašė pažiūrėti, kodėl J. nebendrauja. Ar jis nuėjo pažiūrėti J., neprisimena, bet pamena, kad jau tuo metu buvo atvykę pašaliniai asmenys. Ligoninėje girdėjo, kaip sakė, kad vienas negyvas. J. laidotuvėse nedalyvavo, nes blogai jautėsi. Jis T. davė pinigus, kad ji juos nuvežtų J. sugyventinei R.. T. pinigus nuvežė, bet, kiek tiksliai davė pinigų, neprisimena, atrodo, padavė 500 Eur. Po įvykio R. pats asmeniškai nematė. Jis tikrai nenorėjo, kad taip atsitiktų. Labai gailisi, kad dėl jo neatsargumo bei nesuvaldyto automobilio žuvo žmogus bei nukentėjo kiti asmenys. Daugiau nieko nurodyti negali, tik dar kartą nurodo, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Norėtų atsiprašyti žuvusiojo visos šeimos bei šio motinos, ir visų nukentėjusiųjų (1 t., b. l. 35–36, 41–42). Papildomai S. J. parodė, jog, susipažinęs su jam pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, pripažįsta ir tą faktą, kad prieš pat eismo įvykį jo automobilio važiavimo greitis galėjo būti apie 86 km / h. Visą kelią važiuojant stengėsi neviršyti leistino važiavimo greičio, bet galimai nepastebėjo, kaip jį truputį padidino, ir jį viršijo per daug paspausdamas greičio pedalą. Dėl visų aplinkybių labai gailisi. Su įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi (1 t., b. l. 44).
5. Nukentėjusioji V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad anūkei prie akies buvo susiūta. Anūkė pasakė, kad ne tėtis (J. P.) vairavo. Civilinio ieškinio nereikš.
6. Nukentėjusioji V. M., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2022 m. rugsėjo 11 d., apie 23.07 val., paskambino jai telefonu sūnaus J. P. sugyventinė R. M., kuri pasakė, kad šiuo metu yra Ukmergės ligoninėje, Priėmimo skyriuje, nes pateko į avariją ir paragino atvažiuoti. Taip pat R. M. telefonu pasakė, kad tiksliai, kur yra jos sūnus, nežino, galimai Reanimacijos skyriuje. Maždaug po 15 minučių atvykus į ligoninę paklausė R. M., kas vairavo automobilį, ši atsakė, kad tikrai ne jos sūnus J.. Tą patį pakartojo ir sūnaus dukra P. P.. Iš paramedikų sužinojo, kur šiuo metu yra sūnus. Šie jai pasakė, kad tikriausiai sūnus liko įvykio vietoje. Po ko ji nuvažiavo į vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini), ir pamatė apvirtusį automobilį bei šalia jo gulintį kūną, kurį atpažino kaip savo sūnaus J. P.. Taip pat paminėjo, kad jos sūnus alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiavo, narkotinių medžiagų, jos žiniomis, nevartojo. Jokiomis ligomis nesirgo. Psichikos sutrikimų neturėjo. Po tyrimo ji norėtų atsiimti sūnaus kūną ir jį palaidoti pati (1 t., b. l. 101). Papildomai V. M. nurodė, jog jos sūnus J. P. apie 12 metų gyveno atskirai nuo jos, gyveno su savo drauge R. M.. J. kartu su R. turėjo du vaikus: A. ir P.. Šie visi kartu gyveno atskirai nuo jos, vedė bendrą ūkį. 2022 m. rugsėjo 10 d., ryte, sūnus J paskambino ir pranešė, kad išlaikė teisių teoriją. Teisių neturėjo, nes dažnai dirbdavo užsienyje. Apie eismo įvykį pranešė sūnaus gyvenimo draugė ir jo vaikų motina R.. Eismo įvykio aplinkybių nežino. Ukmergės priėmimo skyriuje iš karto priėjo prie R. ir paklausė, kas vairavo, ši jai pasakė, kad ne J., kad J. sėdėjo šalia vairuotojo. Po to ligoninės koridoriuje pamatė anūkę P., šios iš karto irgi paklausė, kas vairavo, o išsigandęs vaikas jai iš karto atsakė, kad ne tėtis. Tokio amžiaus vaikas tikrai negalėtų meluoti. Sūnaus laidotuvėmis rūpinosi tiek ji, tiek sūnaus J. draugė R.. Tų asmenų, su kuriais važiavo sūnus J., nepažįsta (1 t., b. l. 104–105, 107–108).
7. Nukentėjusioji R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. J. gėrė iš vakaro alkoholinius gėrimus, o įvykio dieną negėrė prie stalo alkoholinių gėrimų, jis gėrė sultis. Ji matė, kad S. J. ir J. P. kažką kalbėjo koridoriuje. Ji paėmė telefoną ir pradėjo kviesti taksi. J. P. sakė nekviesti taksi, juos parveš S. J., kuris gėrė tik iš vakaro, o dabar negėrė. S. J. vairavo automobilį. Buvo rūkas, palyta. S. J. pasakė, kad per rūką nieko nemato, įjungė ilgąsias šviesas. Pasakė, kad nebesuvaldo mašinos. S. J. prisidėjo prie laidotuvių 400 Eur. S. J. atsiprašė. R. M. patyrė sužalojimų, tačiau ji nesikreipė, kadangi buvo šokas. Po to šoko pasidarė širdies sutrikimų, lankosi pas gydytoją, vartoja raminamuosius vaistus. Civilinio ieškinio nereikš.
8. Nukentėjusioji R. M., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2022 m. rugsėjo 11 d., apie 14.00–15.00 val., jai paskambino pažįstama T., pavardės nežino, ir pasiūlė atvykti į Želvą pas pažįstamus ukrainiečius, kurie 2022 m. rugsėjo 13 d. atgal išvyko į Ukrainą. Ji, jos sugyventinis J. P. ir dukra P. P. išsikvietė taksi automobilį ir nuvyko į Želvą. Jiems atvykus Želvoje jau buvo teta R. V., taip pat buvo pažįstama T., kuri kvietė atvykti, ir šios vyras J., jo vardo nežino, bet visi vietiniai jį vadina R.. Taip pat buvo moteris iš Ukrainos, kurią vadina V., su anūke, anūkės vardo nežino. Ši yra čigonė. Į Želvą nuvyko apie 17.00 val. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, išskyrus T. vyrą. Jos akivaizdoje J. alkoholinių gėrimų nevartojo, ji matė, kad šalia jo stovėjo sultys bei maistas. Vakare, apie 21.00 val., nusprendė atgal grįžti namo į Ukmergę. Norėjo kviesti taksi automobilį. Laikant telefoną rankose, bet dar nesurinkus numerio, priėjo J. ir pasakė, kad J. nevartojo alkoholio, jis negirtas, kad jis parveš namo. Visi atsisėdo į mėlynos spalvos automobilį, kurio nei markės, nei modelio nežino. Automobilis buvo nedidelis. Už automobilio vairo atsisėdo J., J. atsisėdo priekyje, keleivio vietoje šalia vairuotojo, ji atsisėdo galinėje automobilio sėdynėje už vairuotojo prie durų ir ant rankų paėmė savo dukrą P., jai iš dešinės atsisėdo J. žmona T., o už šios teta R.. Visi važiavo neprisisegę saugos diržais. Automobilio važiavimo greičio nurodyti negali. Važiuojant automobilio vairuotojas perjungė artimas šviesas į tolimas šviesas ir tada pastebėjo, kad priekyje yra salelė su gatvės stulpeliais ir iš karto pastebėjo, kad automobilis vairuotojo pusės automobilio ratais užvažiavo ant tos salelės. Tada ji dukrai pasakė stipriai ją apkabinti bei laikytis už jos. P. stipriai laikėsi už jos, o ji šią buvo irgi stipriai apkabinusi. Kai automobilis vairuotojo pusės ratais užvažiavo ant salelės, tai pajuto, kad ta pusė buvo žymiai aukščiau nei kita pusė ir po to jau nieko neprisimena, greičiausiai vertimosi metu prarado sąmonę. Kiek kartų vertėsi, nurodyti negali. Po to išgirdo, kaip dukra šaukė: „mama, mama, išeinam“. Pirmi išlipo J. su žmona T., o po to išlipo dukra, po šios ji, ir paskutinė išlipo teta R.. Kai jos išlipo, tai J. su žmona T. jau sėdėjo palei kelią. Kaip lipo J. su T., nematė. Teta R. skundėsi nugaros skausmais, todėl atsigulė šalia automobilio, atsigulė ant žolės. Pradėjo šaukti, ieškoti J., bet jis neatsiliepė, liko automobilyje. Neužilgo privažiavo ir sustojo vilkikas, kurio vairuotojas apšvietė visą kelią, ji norėjo grįžti, bėgti ieškoti J., bet vilkiko vairuotojas neleido, pasakė palaukti gelbėtojų. Vilkiko vairuotojas rūpinosi ja bei jos dukra. Į įvykio vietą pirmi atvyko pareigūnai, po to gaisrinė ir po to greitoji. Atvykusiems policijos pareigūnams nieko neaiškino, nes pati buvo šoko būsenoje, bei abidvi su dukryte buvo kruvinos. Negalėjo nurodyti, ar pareigūnai bendravo su kitais eismo įvykio dalyviais, nes ją su dukra įsodino į greitąją ir išvežė į Ukmergės ligoninę. Važiuojant greitosios pagalbos automobiliu paskambino J. mamai ir pranešė apie įvykį. Ligoninėje apžiūrėjo ją bei dukrą ir po apžiūros išleido. Ukmergės ligoninėje jai nustatė tik sumušimus, į kitą gydymo įstaigą nesikreipė ir nesigydė. Dukrai P. susiuvo žandą, gydymą tęsia UAB „Teragyda“, Anykščių g. 21, Ukmergėje. Kad J. mirė, suprato jau įvykio vietoje, kai jį dar bandė reanimuoti. Po įvykio bendravo tik su teta R., susiskambino „Skype“. Teta yra labai sužalota, į J. laidotuves net atvykti negalėjo. Su T. ir jos vyru J. nebendravo. Po įvykio, 2022 m. rugsėjo 12 d., bandė šiems paskambinti, bet buvo viskas išjungta. Kiek žino, šie gyvena už (duomenys neskelbtini). Su J. gyveno 13 metų. Gyvendami kartu vedė bendrą ūkį bei susilaukė dviejų vaikų: P., kuriai (duomenys neskelbtini), ir A., kuriam (duomenys neskelbtini). J. laidotuvėmis rūpinosi ir ji ir J. mama V.. Dėl J. žūties patyrė ir moralinę, ir fizinę, ir turtinę žalą. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Jai pranešta tyrimą kuruojančio prokuroro bei tyrimą atliekančio pareigūno duomenys bei išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Dar kartą nurodo, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo J., jo vardo nežino, visi jį vadina R.. Dėl kokių priežasčių jis nesuvaldė automobilio, nežino. Prieš jam užvažiuojant ant salelės, jokių kliūčių kelyje nematė, atrodo, kad ir priekyje priešpriešiais atvažiuojančių automobilių nebuvo. Vairuotojui nieks netrukdė vairuoti, neblaškė jo dėmesio. Ji nei skaityti, nei rašyti nemoka. Ji pasitiki J. broliu M. P., tad neprieštarauja, kad jis jai viską perskaitytų ir supažindintų su liudytojo apklausos protokolu bei kitais dokumentais bei juose pasirašytų. Ji minėtuose dokumentuose tik pasirašys savo parašu (1 t., b. l. 139–140, 142–143).
9. Nukentėjusioji R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad nematė, jog S. J. gertų. S. J. vairavo automobilį. Jai buvo galvos sutrenkimas, sulūžęs šonkaulis, buvo praradusi sąmonę. Gėrė vaistus. Dabar jau geriau, kažkiek vartoja. Reikėjo pirkti vaistus. S. J. nenorėjo tokio įvykio. Jie visi galėjo važiuoti ir taksi. Civilinio ieškinio nereikš.
10. Nukentėjusioji R. V., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog buvo sekmadienio diena, bet, kokia tiksliai diena, nežino. Pamena, kad apie 17.00-18.00 val. buvo pas ją į namus Ukmergėje mėlynos spalvos automobiliu (markės nežino, nes markėse nesiorientuoja) atvažiavęs S. su drauge T. ir pusbrolio drauge, kurią visi vadina V., kuri yra iš Ukrainos, ir nusprendė važiuoti pas ją į Želvos kaimą, nes V. antradienį turėjo išvažiuoti iš Lietuvos. Kiek žino, V. išvažiavo, kaip ir planavo. Važiuojant į Želvos kaimą, automobilį vairavo S. J.. Jis yra jų tolimesnis giminaitis. Vėliau į Želvą atvyko R. su dukryte bei širdies draugu J.. Svečiuose Želvoje visos moterys mažiau daugiau vartojo alkoholinius gėrimus, o vyrai, t. y. J. ir S., dažniausiai buvo lauke. Jos akivaizdoje S. alkoholinių gėrimų nevartojo, o, ar J. vartojo, irgi nepastebėjo. Vakare, kai nusprendė išvažiuoti, jau buvo tamsu, lynojo. Ji su R. nusprendė grįžti namo taksi, jau norėjo kviesti, bet tada priėjo J. ir pasakė, kad S. yra blaivus ir jas parveš namo. Jos sutiko, už automobilio vairo atsisėdo S., šalia vairuotojo keleivio vietoje atsisėdo J., ji atsisėdo gale arčiau dešinės pusės durų, per vidurį gale sėdėjo T., o R. su dukra atsisėdo automobiliui iš kairės pusės prie durų. Kaip kas atsisėdo, tiksliai prisimena. Taip atsisėdę išvažiavo, automobilį vairavo S.. Važiuojant, S. niekas netrukdė. Automobilis važiavo tvarkingai, važiavimo greičio nurodyti negali, tik staiga pamatė kelio stulpelius, bet, iš kurios pusės, neprisimena, viskas įvyko staigiai ir tuo metu vienas iš vyrų ištarė „oi, vsio“ ir tada automobilis pradėjo verstis. Vertimosi metu greičiausiai prarado sąmonę arba buvo šoko būsenoje, nes nieko neprisimena, kas vyko vertimosi metu ir po jo. Sąmonę atgavo greitosios pagalbos automobilyje. Būnant ligoninės priėmime klausė, ar visi gyvi, bet jai niekas nieko neatsakė. R. ligoninėje jai pasakė, kad J. nėra. Kaip išlipo iš automobilio, neprisimena. Gydymą tęsia Ukmergėje, Anykščių gatvėje, pas gydytoją Zitą Ivanauskienę. Prašė nustatyti jos sveikatos sutrikdymo mastą. T. su S. gyvena kažkur už (duomenys neskelbtini), telefono numerio nežino, jos bendravo per „Messenger“, bet dabar šių ir ten nėra. Ligoninėje S. minėjo, kad jo telefonas liko automobilyje, kad jo neturi. Eismo įvykio metu nukentėjo, patyrė ir turtinę, ir fizinę, ir moralinę žalą. Jai pranešta, kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Ji važiavo neprisisegusi, o, ar kiti buvo užsegę diržus, nežino. Kadangi skaityti ir rašyti nemoka, neprieštarauja, kad jai parodymus perskaitytų kitas asmuo, kuris nedalyvavo apklausoje. Ji tik pasirašys ir žodžiu patvirtins, ar surašyta teisingai, jei bus netikslumų, patikslins (1 t., b. l. 116– 118, 120).
11. Liudytoja T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. J. turėjo pagirias, tą vakarą jis nevartojo alkoholinių gėrimų. Ji ir S. J. kartu gyvena 20 metų. Ji nevairuoja. Jie nedirba, gyvena iš socialinės pašalpos, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jie kartu užaugino septynis vaikus. Jai bus labai sunku išlaikyti vaikus, jeigu S. J. negalės padėti dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. S. J. netyčia tai padarė. Jie visi buvo mašinoje, visi galėjo žūti. T. B. nepatyrė sužalojimų, atsisakė gydytojų. Galėtų atlyginti žalą civiliniams ieškovams dalimis.
12. T. B., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, kartu su R., S. bei viena viešnia iš Ukrainos nuvažiavo į Želvą, kur gyveno moteris iš Ukrainos, vardu V.. Vėliau ten atvyko R. su dukryte bei savo vyru J.. Želvoje moterys vartojo alkoholinius gėrimus, o, ar vyrai juos vartojo, neatkreipė dėmesio, nes buvo jau pakankamai išgėrusi. Pamena, kad buvo tamsus paros metas, kad atsisėdo automobilio gale, o kas jį vairavo, neprisimena, nes buvo pakankamai neblaivi. Pamena, kad važiuojant buvo tamsu ir pradėjo „skristi“. Po įvykio visi pradėjo rėkti. S. J. jai bei kitiems keleiviams padėjo išlipti. Vėliau ji atsisėdo šalia stulpo ir laukė. S. labai skaudėjo stuburą. Po įvykio visus, t. y. S., ją, R., R. bei mažą mergaitę išvežė apžiūrai į Ukmergės ligoninę. Atrodo ligoninėje, jai pasakė, kad žuvo J.. Kurioje vietoje važiuojant automobilyje jis sėdėjo, neprisimena, nes buvo girta. Buvo pristatyta į Ukmergės ligoninę apžiūrai, po apžiūros išleista namo. Sužalojimų nepatyrė. Jokių pretenzijų automobilio vairuotojui neturi ir ateityje neturės. Grįžus namo, kitą dieną, jai prablaivėjus, S. J. pranešė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo jis. Protokolą perskaitys ir tik parašą padės, nes, kaip anksčiau minėjo, moka tik skaityti, o rašyti nemoka (1 t., b. l. 90–91).
13. Mantas Dūda, apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2022 m. rugsėjo 11 d., darbo metu, apie 21.50 val., gavo pranešimą, kad Ukmergės raj., Šešiuolių sen., kelyje Ukmergė-Molėtai, ties Liaušių kaimu, nuo kelio nuvažiavo automobilis ir yra prispaustas žmogus bei penki nukentėję. Iš karto visa budinti Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda išvyko į įvykio vietą. Atvykęs į įvykio vietą, pamatė nuvažiavusį nuo kelio šlaito ir apvirtusį ant stogo automobilį „Peugeot 307“. Šalikelėje stovėjo penki nukentėję žmonės, t. y. keturi suaugę ir vienas vaikas. Visi šalikelėje esantys buvo sąmoningi. Atlikus įvykio žvalgybą, aptiko automobilio viduje užstrigusį žmogų, t. y. vyrą. Žmogus buvo nesąmoningas, į nieką nereagavo. Panaudojus gelbėjimo įrangą, iškirpo automobilio kairės pusės galines duris, nukirpo B (vidurinį kairės pusės) statramstį ir iškirpo vairuotojo sėdynės atlošą, nes jis trukdė ištraukti žmogų. Tokiu būdu atlaisvino nukentėjusįjį, šį ištraukė ir perdavė medikams. Medikai į įvykio vietą atvyko, kai dar nukentėjusysis gulėjo automobilio salone. Kai šį atlaisvino, galima buvo prie šio jau prieiti. Dar šiam gulint salono viduje, medikai šį apžiūrėjo ir pasakė, kad pulsą užčiuopia. Ištrauktą vyrą medikai apie 15–20 min. reanimavo, bet vyras mirė. Atvykus, apvirtusio automobilio salone užstrigęs vyras gulėjo tarp priekinių sėdynių, šis gulėjo pilvu į apačią, gulėjo labiau įstrižai – šio galva buvo nukreipta link galinės kairės pusės sėdynės, o kojos buvo nukreiptos į dešinę pusę, t. y. link priekinės keleivio vietos. Dešinė koja buvo tiesi, o kairė koja buvo užlenkta, dešinė ranka buvo ištiesta labiau į šoną, o kairė buvo prispausta po pilvu. Vyro galva ties kaklu iš kairės pusės buvo užstrigusi tarp vairuotojo sėdynės ir šio galvos atlošo. Kojos nebuvo prispaustos (pridėjo nubraižytą planą). Saugos diržo nekirpo. Nėra eismo įvykio specialistas, bet mano, kad automobilis vertėsi tik vieną kartą, t. y. automobilis užvažiavo ant salelės ir nuo šlaito iš karto nukrito ant stogo. Įvykio vietoje susirinkę žmonės nieko neaiškino, kas vairavo. Visi nukentėję buvo gerokai toliau nuo jų (1 t., b. l. 84–86).
14. G. E., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog parodymus pageidauja duoti nuotoliniu būdu, nes nuo gyvenamosios vietos Šilutės rajone iki apklausos vietos Vilniuje yra didelis atstumas. Parodymus duoda savo valia, nieko neverčiamas. Lietuvių kalbą moka. Neprieštarauja, kad apklausos metu būtų daromas vaizdo įrašas, kuris būtų pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. 2022 m. rugsėjo mėn., bet tikslios datos jau neprisimena, tik pamena, kad tai buvo sekmadienio vakare, darbo metu, vairuojant automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant keliu nuo Ukmergės link Molėtų, autobuso stotelėje sustojo poilsiui. Tuo metu buvo tamsus paros metas, šlapia kelio danga. Tikslaus gyvenvietės pavadinimo nežino. Atsigulė pailsėti ir per raciją paskambinęs kolega R. pranešė, kad nuo kelio nuvažiavo automobilis. Pakėlęs galvą pastebėjo priekyje į dangų šviečiančias šviesas. Abu su kolega pėsčiomis nuskubėjo link tos vietos. Atėjęs pastebėjo, kad ant stogo guli automobilis, iš kurio tuo metu jau buvo išlipusi moteris su vaiku. O, ar kiti keleiviai jau buvo išlipę, ar dar lipo, tiksliai neprisimena. Tik pamena, kad likęs gyvas vyras bandė iš automobilio salono ištraukti kitą prispaustą vyrą, bet šiam nepavyko. Minėtą vyrą šis bandė traukti su kita moterimi. Visi automobilyje važiavę asmenys buvo šoko būsenoje, rėkavo, šūkavo, tad šiuos ramino. Apie įvykio aplinkybes neklausinėjo. Paskambino Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Kas vairavo automobilį, nematė. Įvykio vietoje sulaukė policijos pareigūnų, surašė paaiškinimą bei išvyko. Prašo daugiau nekviesti į apklausas. Teisme prašytų vadovautis šiais duotais parodymais. Jis nei eismo įvykio aplinkybių, nei kas vairavo automobilį, nematė. Parodymus davė nuotoliniu būdu. Patvirtina, kad tyrėja juos jam garsiai perskaitė, jis su jais susipažino, tekstas jam suprantamas. Patvirtina, kad parodymai surašyti teisingai. Namuose neturi galimybės atspausdinti minėtų parodymų, todėl prašė jų nesiųsti elektroniniu būdu. Dar kartą patvirtina žodžiu, kad parodymai yra surašyti teisingai. Papildymų, pataisymų neturi (1 t., b. l. 171).
15. R. V., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog parodymus pageidauja duoti nuotoliniu būdu, nes nuo Šilutės iki Vilniaus yra didelis atstumas. Parodymus duoda savo valia, nieko neverčiamas. Lietuvių kalbą moka. Neprieštarauja, kad apklausos metu būtų daromas vaizdo įrašas, kuris bus pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Svarbiausia, kad nematytų kiti žmonės. Atrodo, tai buvo sekmadienį, bet tikslios dienos, neprisimena, darbo metu vairuojant automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikantis darbo poilsio režimo, turėjo sustoti numatytam 45 min. poilsiui. Važiuojant keliu nuo Ukmergės link Molėtų sustojo. Tuo metu buvo tamsus paros metas, šlapia kelio danga, krapnojo, gatvės apšvietimas minėtoje kelio vietoje neįrengtas. Tikslaus gyvenvietės pavadinimo nežino, stovint šalia kelio įrengtoje stotelėje pastebėjo, kad nuo Molėtų pusės link jo atvažiuoja automobilis, o būtent pastebėjo jo šviesas. Mano, kad automobilis judėjo apie 70 km / h greičiu. Tuo metu kelyje buvo tik tas vienas automobilis. Stebint tą automobilį pastebėjo, kad, likus atstumui iki jo apie 400–500 m, važiuojant nuokalne, automobilio vairuotojas greičiausiai nepamatė kelio viduryje įrengtos salelės, nes pastebėjo, kad prieš tą salelę tarsi išvažiuotų į priešpriešinę eismo juostą, tada, tikėtina, ratais užvažiavo ant salelės ir po to, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo į dešinę bei apsivertė. Pamatęs tą vaizdą, nedelsiant susisiekęs racija su kolega G., nuskubėjo link įvykio vietos. Kai atėjo į įvykio vietą, pastebėjo ant stogo gulintį automobilį „Peugeot“, atrodo 206 ar 307, iš kurio tuo metu lipo moterys bei vaikas, (duomenys neskelbtini), šis buvo nubrozdintas, šaukė pagalbos. Dvi moterys lipo pro galines duris, o likęs gyvas vyras daugmaž po 5 min, atrodo, lipo keturiomis per dešinės pusės galines duris, bet nėra tuo tikras. Priėjęs pajuto, kad nuo visų asmenų sklido alkoholio kvapas. Jis įvykio vietoje nebendravo su likusiu gyvu vyru, nes visi šie buvo šoko būsenoje, rėkavo, šūkavo. Automobilyje buvo likęs dar vienas žmogus, vyras, šis nebuvo prie jo priėjęs. G. paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Kas vairavo automobilį, nematė. Gali tik nurodyti, kad kliūčių kelyje automobiliui nebuvo, jo vairuotojas greičiausiai nepastebėjo kelio važiuojamosios dalies viduryje buvusios salelės, ant kurios ir užvažiavęs nesuvaldė automobilio. Automobilis nuvažiavęs nuo kelio, pavažiavęs apsivertė ant stogo. Įvykio vietoje sulaukė policijos pareigūnų, surašė paaiškinimą bei išvyko. Prašo daugiau nekviesti į apklausas. Teisme prašytų vadovautis duotais parodymais. Minėtus parodymus davė nuotoliniu būdu. Patvirtina, kad tyrėja juos jam garsiai perskaitė, jis su jais susipažino, tekstas jam suprantamas. Patvirtina, kad parodymai surašyti teisingai (1 t., b. l. 181–182).
16. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0282 rodmenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 12 d., 00.30 val., S. J. iškvėptame ore nustatyta 0,91 promilės etilo alkoholio koncentracija (2 t., b. l. 46).
17. Kitų objektų apžiūros protokole yra nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su S. J. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, jog S. J. objektyvių kūno sužalojimo požymių nenustatyta (2 t., b. l. 95).
18. Lavono apžiūros protokole su priedais yra nurodyta, kad apžiūrėtas vyriškos lyties lavonas, esantis (duomenys neskelbtini), griovyje, ant žolės, šalia ant stogo gulinčio lengvojo automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Lavonas guli ant nugaros. Apsirengęs juodos spalvos marškinėlius su trumpomis rankovėmis, juodos spalvos striukę, juodos spalvos treningines kelnes ir baltos spalvos kojines. Lavono akys užmerktos, burna truputį praverta. Dešinė ranka yra sulenkta per alkūnę ir guli pilvo srityje. Ant kairės rankos, ties sulenkimu yra užklijuotas baltos spalvos pleistras. Kairė ranka ištiesta, pirštai šiek tiek sulenkti. Abi kojos ištiestos (1 t., b. l. 67–71).
19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuota, jog:
1. J. P. lavone nustatyta:
1.1. kūno suspaudimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veide, kakle bei pilve, poodine kraujosruva krūtinėje, skystu krauju širdies ertmėje, venine vidaus organų pilnakraujyste, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, taškinėmis kraujosruvomis širdies ir plaučių paviršiuje, galėjo būti padaryti kūnui kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, neilgai trukus iki mirties. Uždusimas suspaudus kūną, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.
1.2 Injekcinė žymė kairės alkūnės linkyje, pergamentinė dėmė krūtinės ląstoje, labiausiai tikėtina padaryti medicininių manipuliacijų metu, atliekant gaivinimo veiksmus, todėl kaip sužalojimai nevertinami ir nekvalifikuojami.
2. Atsakyta išvados 1 punkte.
3. J. P. mirė nuo uždusimo suspaudus kūną. Į tai nurodo odos nubrozdinimai veide, kakle bei pilve, poodinė kraujosruva krūtinėje, skystas kraujas širdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas, taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuje.
4. J. P. lavono vidinio tyrimo metu nustatyta aortos aterosklerozės II stadija, 2 laipsnis, kepenų suriebėjimas, stemplės ir skrandžio gleivinės erozijos, širdies raumens fibrozė, galvos smegenų minkštųjų dangalų fibrozė.
5. Tarp nukentėjusiojo eismo įvykio metu gautų kūno sužalojimų ir mirties yra tiesioginis ryšys.
6. J. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,74 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,71 promilė etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. Tyrimo objektas bus sunaikintas 2023 m. rugsėjo 21 d.
7. Tarp nukentėjusiojo eismo įvykio metu gautų kūno sužalojimų ir mirties yra tiesioginis ryšys.
8. Remiantis nustatytų sužalojimų pobūdžiu bei lokalizacija kūne, pasisakyti, ar nukentėjusysis sėdėjo vairuotojo vietoje, nėra galimybės.
9. J. P. lavono terpės stipriai veikiančių, narkotinių medžiagų nustatymui buvo imtos, bet nebuvo tirtos, kadangi, remiantis generalinio prokuroro rekomendacijomis dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo, patvirtintomis 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. I-14, jeigu įtariamas apsinuodijimas narkotinėmis ar kitomis stipriais veikiančiomis medžiagomis, būtina išsiaiškinti, kokias būtent ar bent kokių medžiagų grupei priklausančias medžiagas asmuo galėjo vartoti, ir tai nurodyti užduotyje. Lavono kraujas ir šlapimas paliktas archyve, kur bus laikomas 12 mėnesių ir negavus raštiško pareikalavimo iš teisėsaugos institucijų bus sunaikintas (1 t., b. l. 75–77).
20. Kitų objektų apžiūros protokole yra nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su R. M. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, jog R. M. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (nesileido būti gydytojo apžiūrima) (1 t., b. l. 148).
21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4945/2022(01) yra konstatuota, jog R. M. kraujyje, paimtame 2022 m. rugsėjo 12 d., 00.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,86 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 151).
22. Kitų objektų apžiūros protokole yra nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su P. P. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, jog 2022 m. rugsėjo 11 d. Ukmergės ligoninėje P. P. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje ir kairio žando žaizda. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti veidą paveikus kietu buku ir galimai briauną turinčiais daiktais. Sužalojimo padarymo galimybė aptariamo eismo įvykio metu neatmetama (1 t., b. l. 154).
23. Kitų objektų apžiūros protokole yra nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su R. V. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, jog 2022 m. rugsėjo 11 d. Ukmergės ligoninėje R. V. nustatytas kaktos audinių sumušimas ir X-o kairės pusės šonkaulio užpakalinės dalies lūžis. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kaktą ir nugaros apatinės dalies kairę pusę paveikus kietais bukais daiktais, kuriais galėjo būti automobilio salono vidaus dalys aptariamo eismo įvykio metu (1 t., b. l. 126).
24. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4943/2022(01) yra konstatuota, jog R. V. kraujyje, paimtame 2022 m. rugsėjo 12 d., 00.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,19 promilių etilo alkoholio (1 t., b. l. 134).
25. Kitų objektų apžiūros protokole yra nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su T. B. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, jog T. B. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta, nes atsisakė ištyrimo (1 t., b. l. 93).
26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4944/2022(01) yra konstatuota, jog po eismo įvykio paimtame T. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 94).
27. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais yra nurodyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Kelio ruožas yra horizontalus, tiesus, ties saugumo salele yra vingis į dešinę, paskui į kairę, pravažiavus salelę ruožas yra tiesus. Apžiūrima kelio atkarpa nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas greitis – 50 km / h. Automobilio išsidėstymas, išmatavimai kelio atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje Nr. 1. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. Bazinė linija nutiesta Ukmergės r., Liaušių k., Molėtų gatvėje, kairėje kelio pusėje, palei asfalto kraštą (pagal automobilio „Peugeot“ važiavimo kryptį). L – 65,0 m. Xo taškas yra Molėtų gatvės kairėje pusėje (žiūrint nuo Molėtų link Ukmergės) 0,0 m iki asfalto krašto ir 39,0 m nuo kilometrų ženklo „16/27“.
Eismo reguliavimo būdas: Eismo tvarka nustatyta kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis.
Kelio dangos būklė, tipas: Šlapia. Asfaltas.
Duomenys apie kelią: Važiuojamosios kelio dalies plotis – 7,0 m. Skiriamosios juostos plotis 3,1 m. Pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės – 2,0 m, kairės pusės – 1,5 m.
Kelio ženklai galiojimo zonoje: 1 priedo 407, 3 priedo 2.1.
Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: Paženklinta horizontaliuoju ženklinimu 1.1 siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus bei žyminčia važiuojamosios dalies kraštą; 1.15 užbrūkšniuotais plotais, žyminčiais nukreipimo saleles; 1.7, žyminčiu įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą bei važiuojamosios dalies kraštą.
Duomenys apie bordiūrus ir griovius: Griovių plotis, gylis: dešinėje – 3,8 m.
Kelio aplinka: Atvira vietovė.
Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: Po įvykio automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) guli (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į griovį ir apvirtęs ant stogo. Priekine dalimi automobilis nukreiptas link Molėtų, galine dalimi link Ukmergės. Automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėtas skaičiumi 6. Automobilio „Peugeot 307“ priekinio kairiojo rato ašis eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta skaičiumi 6.1, galinio kairiojo rato ašis – skaičiumi 6.2. Po eismo įvykio automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nejudintas.
Padangų pėdsakai: Automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padangų pėdsakai ant saugumo salelės, važiuojamojoje dalyje bei dešiniajame kelkraštyje eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėti skaičiais 2, 2.1, 2.2.1, 3, 3.1, 3.2, 4, 4.1, 4.2, 9, 9.1 ir 9.2.
Transporto priemonės judėjimo krypties žymės: Pagal nulaužtus signalinius stulpelius ant saugumo salelės automobilis „Peugeot 307“ judėjo nuo Molėtų link Ukmergės.
Pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą: Automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės ratų atsitrenkimo į salelę vieta eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta skaičiumi 1. Automobilio „Peugeot 307“ atsitrenkimo į šlaitą vieta eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta skaičiumi 5.
Rastas lavonas: Lavonas iškeltas iš automobilio ant žemės, šalia automobilio „Peugeot 307“ (1 t., b. l. 20–35).
28. Daiktų apžiūros protokole su priedais yra nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, jog apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas yra lengvasis automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris guli ant stogo griovyje šalia Molėtų g. kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis nukreipta į Laušių pusę, o galinė – Jonelių pusę. Automobilio paviršius yra šlapias nuo lietaus. Apžiūrint kėbulą išoriškai matomi apgadinimai: apgadintas priekinis bamperis, variklio gaubtas, priekinis stiklas, kairysis bei dešinysis sparnas, priekiniai ir šoniniai žibintai, kairiosios priekinės ir galinės durelės, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, dešinės ir kairės pusės galinio matymo veidrodėliai, kairės pusės priekiniai šoniniai ir galiniai stiklai, dešinės pusės priekiniai ir galiniai stiklai, bagažinės gaubtas, galinis stiklas, stogas. Kitų išoriškai matomų apgadinimų kėbule nėra matoma. Automobilio padangos yra su protektoriumi, protektoriaus raštas yra paprastas, padangų būklė atitinka KET reikalavimus. Automobilio viduje yra įrengti saugos diržai be apgadinimų, išskyrus kairės pusės priekyje esančio saugos diržo, kuris yra nukirptas. Automobilio viduje nėra išsiskleidusių saugos pagalvių. Akumuliatorius atjungtas. Stabdžių būklės dėl apgadinimų patikrinti nebuvo įmanoma. Vairo būklės dėl apgadinimų patikrinti nebuvo įmanoma. Pavarų svirtis: įjungtas neutralus bėgis. Rankinis stabdis užtrauktas. Nuo automobilio vairuotojo sėdynės buvo nuimtas ir paimtas sėdynės sėdimosios dalies pamušalas, kuris supakuotas į paketą Nr. 1, bei vairuotojo sėdynės atlošo pamušalas, kuris supakuotas į paketą Nr. 2 (1 t., b. l. 36–45).
29. Kitų objektų apžiūros protokole su priedais yra nurodyta, kad saugomoje aikštelėje papildomai apžiūrėtas lengvasis automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Automobilis yra stipriai apgadintas po eismo įvykio. Automobilio apžiūros metu salono viduje rasti dokumentai: Registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), Transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitas, 2022 m. liepos 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, „BTA draudimo“ polisas (duomenys neskelbtini). Saugomos aikštelės savininkas pateikė du juodos spalvos telefonus „Samsung“, vienas be dėklo, nesudužęs, o kito, esančio dėkle, įtrūkęs stiklas. Abu telefonai išjungti (1 t., b. l. 46–48).
30. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2213 (22) yra nurodyta, jog eismo įvykio, įvykusio 2022 m. rugsėjo 19 d., vietos apžiūros metu užfiksuotos skaitmeninės nuotraukos, suformuota eismo įvykio vietos mastelinė ortomozaika, įvykio vietos situacinis trimatis modelis ir trimačio modelio peržiūros / redagavimo programinė įranga įrašyti į optinę duomenų laikmeną (1 t., b. l. 65–66).
31. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-49 (23) yra konstatuota, jog:
1. Automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J. važiavo kryptimi nuo Želvos miestelio link Ukmergės miesto, tikėtina, apie 86 km / h greičiu. Artėdamas prie sankryžos, kurioje priešingų krypčių eismo juostas skiria saugumo salelė, stabdė, priekiniu kairiuoju ratu kliudė saugumo salelę, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, automobilis priekine dalimi atsitrenkė į šalutinio kelio šlaitą ir vertėsi per priekinę dalį ir sustojo kitoje šalutinio kelio pusėje apverstas ant stogo.
2. Į šį klausimą atsakyta 1–ame išvados punkte.
3. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. J. veiksmai – vairuodamas automobilį ir viršydamas didžiausią leistiną įvykio vietoje greitį, užvažiavo ant skiriamosios salelės ir, nesuvaldęs automobilio, išvažiavo už eismo juostos ribų, dėl to automobilis už kelio ribų virto (1 t., b. l. 192–196).
Įrodymai dėl nusikalstamos veikos ir jos vertinimas
Motyvuojamoji dalis
32. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.
32.1. BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Objektyvieji veikos požymiai atskleidžiami analizuojant atitinkamas poįstatyminio teisės akto – Kelių eismo taisyklių nuostatas. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materialioji; turi būti nustatyti padariniai, taip pat priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo (veikos) ir padarinių (žmogaus žūties) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-519/2011).
32.2. Nors nukentėjusiųjų dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo asmenų skaičius paprastai yra atsitiktinis ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tame tarpe ir žmonių, važiavusių automobiliu, skaičiaus, pagal baudžiamuosius įstatymus tai nedaro įtakos nei veikos kvalifikacijai, nei atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Atsakomybei pagal BK 281 straipsnį svarbu KET pažeidimo faktas ir kilę padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2010).
33. Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo yra matyti, kad eismo įvykis įvyko 2022 m. rugsėjo 11 d., apie 21.47 val., Ukmergės rajone, važiuojant nuo Molėtų link Ukmergės, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20).
34. Eismo įvykio metu automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo S. J..
34.1. Teisiamajame posėdyje S. J. parodė, kad įvykio metu jis vairavo automobilį, ne J. P.. Prie jo sėdėjo J. P. (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 47 min. 28 sek. – 47 min. 50 sek.).
34.2. Teisiamajame posėdyje R. M. parodė, kad S. J. vairavo automobilį (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 20 sek.).
34.3. V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad anūkė pasakė, jog ne tėtis (J. P.) vairavo (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 55 sek.).
34.4. R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. J. vairavo automobilį (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 42 sek.).
35. S. J. vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir tuo pažeidė KET 14 punktą.
35.1. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0282 matyti, kad S. J. iškvėptame ore nustatyta 0,91 promilės etilo alkoholio koncentracija (2 t., b. l. 46).
35.2. Teisiamajame posėdyje S. J. parodė, kad gėrė iki ryto. Nuėjo miegoti. Manė, kad išsimiegojo ir jau nebe girtas (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 56 min. 50 sek. – 57 min. 05 sek.).
35.3. Teisiamajame posėdyje R. M. parodė, kad S. J. gėrė iš vakaro alkoholinius gėrimus (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 4 min. 40 sek. – 1 val. 4 min. 50 sek.).
36. S. J. neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas – tamsų paros metą bei šlapią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiavo 86 km/h greičiu, viršydamas maksimalų leistiną toje kelio atkarpoje 50 km/h greitį, ko pasėkoje užvažiavo ant skiriamosios salelės ir, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę bei už kelio ribų apvirto. Dėl to įvyko eismo įvykis. Šiais savo veiksmais jis pažeidė KET 127 punktą.
36.1. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J. važiavo kryptimi nuo Želvos miestelio link Ukmergės miesto, tikėtina, apie 86 km / h greičiu. Artėdamas prie sankryžos, kurioje priešingų krypčių eismo juostas skiria saugumo salelė, stabdė, priekiniu kairiuoju ratu kliudė saugumo salelę, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, automobilis priekine dalimi atsitrenkė į šalutinio kelio šlaitą ir vertėsi per priekinę dalį, ir sustojo kitoje šalutinio kelio pusėje apverstas ant stogo. Be to, pateikta išvada, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. J. veiksmai – vairuodamas automobilį ir viršydamas didžiausią leistiną įvykio vietoje greitį, užvažiavo ant skiriamosios salelės ir, nesuvaldęs automobilio, išvažiavo už eismo juostos ribų, dėl to automobilis už kelio ribų virto (1 t., b. l. 192–196).
36.2. Fotonuotraukos patvirtina, jog automobilis atsitrenkė kairės pusės ratais į salelę, nulaužė du signalinius stulpelius ant saugumo salelės, nulaužė signalinį stulpelį dešiniame kelkraštyje, įvažiavo į griovį, atsitrenkė į šlaitą ir apvirto ant stogo (1 t., b. l. 26–35).
36.3. Teisiamajame posėdyje S. J. parodė, kad saugumo salelės nematė, nepastebėjo. Buvo tamsu, rūkas, lietus (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 49 min. 05 sek., 50 min. 05 sek. – 50 min. 10 sek.). Jis savo puse užkabino ratus (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 50 min. 30 sek.).
36.4. S. J. pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių neigė, kad važiavo 86 km / h greičiu viršydamas maksimalų leistiną toje kelio atkarpoje 50 km / h greitį. Jis pripažino, kad viršijo didžiausią leistiną greitį, tačiau ne 86 km / h, o 70 km / h ar mažiau (2 t., b. l. 35, 41). Vis dėlto vėlesnės apklausos metu jis pripažino, kad važiavo 86 km / h (2 t., b. l. 44), be to, šią aplinkybę jis pripažino ir teisiamajame posėdyje (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 49 min. 53 sek. – 49 min. 56 sek.).
36.5. R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilyje S. J. pasakė, kad per rūką nieko nemato, nebesuvaldo mašinos (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 20 sek. – 1 val. 16 min. 55 sek.).
37. Dėl eismo įvykio žuvo žmogus. Be to, automobilio keleivėms R. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o P. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
37.1. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad J. P. mirties priežastis – uždusimas suspaudus kūną, galėjęs būti padarytas kūnui kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi neilgai trukus iki mirties. Tarp nukentėjusiojo eismo įvykio metu gautų kūno sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys (1 t., b. l. 76).
37.2. Iš byloje esančio Kitų objektų apžiūros protokolo yra matyti, kad R. V.-J. 2022 m. rugsėjo 11 d. Ukmergės ligoninėje nustatytas kaktos audinių sumušimas ir X-o kairės pusės šonkaulio užpakalinės dalies lūžis. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kaktą ir nugaros apatinės dalies kairę pusę paveikus kietais bukais daiktais, kuriais galėjo būti automobilio salono vidaus dalys aptariamo eismo įvykio metu (1 t., b. l. 126).
37.3. Iš byloje esančio Kitų objektų apžiūros protokolo yra matyti, kad P. P. 2022 m. rugsėjo 11 d. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje ir kairio žando žaizda. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti veidą paveikus kietu buku ir galimai briauną turinčiais daiktais. Sužalojimo padarymo galimybė aptariamojo eismo įvykio metu neatmetama (1 t., b. l. 154).
38. Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu daroma išvada ir neginčijamai nustatyta, jog būtent kaltinamojo S. J. veiksmai, tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, kas nulėmė, jog nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, užvažiavo ant skiriamosios salelės ir, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę bei už kelio ribų apvirto, taip pažeisdamas KET 14, 127 punktų reikalavimus, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis – dėl to žuvo žmogus J. P., R. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, P. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. S. J. vairavimas pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
39. Kaltinamasis S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis nesuvaldė transporto priemonės, važiavo tamsiu paros metu, esant rūkui, lynojant, viršydamas greitį, todėl teismas laiko, kad kaltinamojo nusikalstama veika yra neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes kaltinamasis, nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad kaltinamojo S. J. veika pagal BK 281 straipsnio 6 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės
41. Transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę, tačiau nepaisant to, elgiasi neatsakingai ir sėda už automobilio vairo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2010).
Žemesnės instancijos teismas
42. Apylinkės teismas pabrėžia, kad S. J. padarė neatsargų nusikaltimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. B. ir R. V., kurios taip pat dalyvavo įvykyje, teisiamajame posėdyje atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo netyčinis (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 22 min. 00 sek. – 1 val. 22 min. 15 sek., 1 val. 28 min. 48 sek.). Vis dėlto šio nusikaltimo pasekmės yra reikšmingos – žuvo vienas keleivis, vienai keleivei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kitai keleivei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvykio metu buvo apgadinti keli signaliniai skiriamosios salelės stulpeliai.
43. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgia į šias įvykio aplinkybes:
43.1. Įvykio metu automobilis buvo neapdraustas automobilis civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b. l. 214, 2 t., b. l. 35, 41, 2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 47 min. 20 sek.).
43.2. Automobilio techninė apžiūra įvykio metu buvo pasibaigusi (galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., b. l. 50), įvykis atsitiko 2022 m. rugsėjo 11 d.). S. J. tai pripažino (2 t., b. l. 35, 2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 57 min. 30 sek.). Papildomai S. J. nurodė, kad pats automobilis buvo techniškai tvarkingas, jame vairo ir stabdžių mechanizmas buvo tvarkingas, žibintai iki įvykio irgi buvo tvarkingi (2 t., b. l. 35, 41). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad, viena vertus, kai kurios automobilio dalys buvo techniškai tvarkingos – padangų būklė atitiko kelių eismo taisyklių reikalavimus (1 t., b. l. 36), kita vertus, kai kurios automobilio dalys nebuvo techniškai tvarkingos – automobilio viduje nebuvo išsiskleidusių oro pagalvių (1 t., b. l. 36).
43.3. R. M. pastebėjo, kad kelyje nebuvo jokių automobilių, kitų kliūčių (1 t., b. l. 139), tačiau paminėjo, jog buvo rūkas, palyta (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 15 sek. – 1 val. 16 min. 20 sek.). S. J. pripažino, kad ir automobilyje jam niekas netrukdė vairuoti (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 48 min. 20 sek. – 48 min. 42 sek.).
43.4. Sutinkama su S. J., kad jam galėjo būti sudėtinga pastebėti skiriamąją salelę, jis teigė, kad jos nepastebėjo, ją pamatė staiga (2 t., b. l. 41). Teismas pažymi, kad važiuojant tamsiu paros metu, lynojant, esant šlapiai kelio dangai, rūkui, neįrengtam gatvės apšvietimui (1 t., b. l. 171, 172, 181, 2 t., b. l. 35, 41), kaip ir nagrinėjamu atveju, gali būti sudėtinga laiku pastebėti skiriamąją salelę.
43.5. Apylinkės teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad S. J. po įvykio bandė ištraukti J. P. iš automobilio. Liudytojas G. E. parodė, kad likęs gyvas vyras bandė iš automobilio salono ištraukti kitą prispaustą vyrą, tačiau jam nepavyko. Minėtą vyrą jis bandė traukti su kita moterimi (1 t., b. l. 171).
43.6. Atsižvelgiama į tai, kad pačios nukentėjusiosios važiuodamos automobilyje buvo neprisisegusios saugos diržų (1 t., b. l. 117, 139), R. M. ir R. V. buvo neblaivios (1 t., b. l. 13, 151), kas taip pat galėjo sąlygoti jų sužalojimus.
43.7. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiųjų sveikatos būklę.
43.7.1. Nukentėjusiajai P. P., kuriai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, siuvo žandą, ji tęsė gydymą (1 t., b. l. 139), ji patyrė nubrozdinimus (1 t., b. l. 181), įvairius sužalojimus – viršutinio žandikaulio srities žaizdą, kitų galvos sričių žaizdą, veido celiulitą, kitų galvos sričių žaizdą (1 t., b. l. 206). V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad anūkei prie akies buvo susiūta (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 40 sek.).
43.7.2. Nukentėjusiajai R. V.-J., kuriai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, lūžo šonkaulis (1 t., b. l. 124, 125, 126), ji patyrė įvairius sužalojimus – galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą, jai buvo taikytas radiologinis ištyrimas (1 t., b. l. 204). R. V. dėl sužalojimų negalėjo atvykti į J. P. laidotuves (1 t., b. l. 139). R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai buvo galvos sutrenkimas, sulūžęs šonkaulis, buvo praradusi sąmonę. Gėrė vaistus. Dabar jau geriau, kažkiek vartoja. Reikėjo pirkti vaistus (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 54 sek. – 1 val. 22 min. 00 sek.).
43.7.3. Nukentėjusiajai R. M. buvo diagnozuotas Kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas (1 t., b. l. 205). R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad patyrė sužalojimų, tačiau ji nesikreipė, kadangi buvo šokas. Po to šoko pasidarė širdies sutrikimų, lankosi pas gydytoją, vartoja raminamuosius vaistus (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 30 sek. – 1 val. 10 min. 10 sek.).
43.8. Byloje yra UAB „Affidea Lietuva“ diagnostinio tyrimo aprašymas, iš kurio matyti, kad 2019 m. balandžio 19 d. S. J. buvo padaryta stuburo juosmeninės dalies kompiuterinė tomografija (2 t., b. l. 98). S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad pats patyrė stuburo sužalojimų. Gydėsi namuose pagal gydytojo nurodymus. Šiuo metu jau nelabai skauda (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 52 min. 15 sek. – 52 min. 30 sek.). Taigi S. J. dar prieš įvykį turėjo sveikatos problemų, susijusių su įvykiu, o šios problemos paūmėjo ir dėl įvykio. S. J. parodė, kad dėl įvykio jam skaudėjo stuburą (1 t., b. l. 90), šonkaulių sritis iš priekio, galvą, stuburą (2 t., b. l. 35, 41). Be to, įvykio metu buvo apgadintas S. J. automobilis (1 t., b. l. 25). Daroma išvada, kad ir pats S. J. nukentėjo dėl įvykio.
44. S. J. praeityje buvo teistas 11 kartų, iš jų 10 kartų iki šio nusikaltimo padarymo, be kita ko, ir tik prieš kelis metus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1325-1082/2020 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 55–66). Be to, S. J. daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų ir už KET pažeidimus, be kita ko, ir su nagrinėjamu nusikaltimu susijusius nusižengimus – transporto priemonės eksploatavimą be draudimo, techninės apžiūros, vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti neįgyta, neįregistruoto (automatiškai išregistruoto) automobilio vairavimą, greičio viršijimą, daug baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 67–93). Jis pats pripažino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir neturėjo, vairuoja 20 metų (2 t., b. l. 42). Teisiamajame posėdyje S. J. parodė, kad jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau vairuodavo automobilį, nebuvo laiko įgyti vairuotojo pažymėjimą (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 53 min. 20 sek. – 53 min. 50 sek., 56 min. 20 sek. – 56 min. 30 sek.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo iki bylos nagrinėjimo apylinkės teisme S. J. būtų padaręs naujus KET ar kitus teisės pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
45. S. J. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2016 m. gegužės 17 d. (3 t., b. l. 51). Jo pajamas sudaro socialinės išmokos (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 58 min. 45 sek.).
46. S. J. ir T. B. turi nepilnamečius vaikus J. J. ((duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 47), S. J. ((duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 48). Jie kartu užaugino septynis vaikus (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 5 sek.). Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini). Šeima neturi nuosavo gyvenamojo būsto. Yra įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti. Šiuo metu gyvena pas artimuosius giminaičius. Pagrindinės šeimos pajamos yra socialinės išmokos. Abu tėvai registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėl socialinių įgūdžių stokos šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos (3 t., b. l. 50). T. B. pajamos 2023 m. vasario–birželio mėn. buvo 842,35 Eur per mėnesį (3 t., b. l. 49). Jos pajamas sudaro socialinės išmokos (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 32 min. 40 sek. – 1 val. 32 min. 50 sek.).
47. S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
48. Teismas pažymi, kad S. J. dar tyrimo metu išreiškė norą atsiprašyti visos žuvusiojo šeimos narių, jo motinos, nukentėjusiųjų (2 t., b. l. 42). S. J. atsiprašė nukentėjusiųjų (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 7 sek.). Teisiamajame posėdyje jis taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų ir kitų posėdyje dalyvavusių asmenų (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 53 min. 23 sek. – 54 min. 07 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
49. Taip pat teismas pastebi, kad nors S. J. pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nepripažino, kad važiavo 86 km / h greičiu, tačiau jis netgi ir tada pripažino, jog važiavo viršydamas maksimalų leistiną toje kelio atkarpoje 50 km / h greitį (2 t., b. l. 35, 41), o vėliau visiškai pripažino ir tai, kad važiavo 86 km / h greičiu (2 t., b. l. 44).
50. S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
51. Nukentėjusiajai V. M. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 1 584,63 Eur draudimo išmoką laidojimo išlaidoms, 10 950 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 18). Nukentėjusiajai P. P. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 730 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 18). P. P. ir A. P. gauna našlaičių pensiją (1 t., b. l. 222, 225, 228, 229, 231, 232). Nukentėjusiajai R. M. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 100 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 18). Ligos išmoka R. M. ir R. V.-J. nebuvo išmokėta, kadangi ji nedrausta ligos socialiniu draudimu (1 t., b. l. 217). Nukentėjusiosios nepareiškė civilinių ieškinių. Papildomai S. J. davė keletą šimtų eurų R. M. (2 t., b. l. 35, 41, 2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 53 min. 00 sek. – 53 min. 10 sek., 1 val. 8 min. 57 sek.). Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 456,99 Eur gydymo išlaidų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų atlyginimo. Civilinis ieškinys nėra atlygintas. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 825,12 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. S. J. sumokėjo 50 Eur šiam civiliniam ieškovui (3 t., b. l. 52).
52. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam S. J. už nusikalstamą veiką skiriama BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios trukmė skaičiuojama nuo sankcijos vidurkio iki minimumo ir nustatoma 3 metai 8 mėnesiai.
53. Teismo vertinimu, nėra pagrindo S. J. atidėti bausmės vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
53.1. S. J. laiku neužtikrino, kad automobilis būtų apdraustas civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b. l. 214, 2 t., b. l. 35, 41), būtų galiojanti automobilio techninė apžiūra (1 t., b. l. 50). Nors S. J. parodė, kad jam buvo pagirios, o svečiuose prieš įvykį jis negėrė (2 t., b. l. 35, 41), tačiau nepaisant to S. J. vairavo automobilį būdamas pakankamai nemažai apgirtęs – jam nustatytos 0,91 promilės (2 t., b. l. 46). Jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (2 t., b. l. 42).
53.2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu S. J., pripažintam kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, buvo paskirta jam laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausmė, o bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nepaisant to, S. J. po to dar ne kartą nusikalto, be kita ko, ir už vairavimą esant neblaiviam, o vėliau jam buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės.
53.3. Nors S. J. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau veika pasireiškė šiurkščiu KET pažeidimu vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, ignoruojant eismo saugumo taisykles ir sukėlė sunkius padarinius – žuvo žmogus, buvo sužeisti keli kiti žmonės, todėl ja pažeistas ir visuomenės interesas. Be to, šį nusikaltimą S. J. padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui (už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio), buvo ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Ankstesnis nubaudimas už vairavimą esant neblaiviam nepadarė teigiamo poveikio S. J., jis vėl vairavo transporto priemonę neblaivus nakties metu, esant nevisiškai normalioms eismo sąlygoms, įvažiavo į skiriamąją salelę, o po to į griovį, dėl to vienai nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitai nežymus sveikatos sutrikdymas, o dar vienas keleivis žuvo. Tai rodo, kad šias itin sunkias pasekmes sukėlę S. J. veiksmai yra dėsningi, nulemti sąmoningo eismo saugumo taisyklių ignoravimo ir abejingumo kitiems eismo dalyviams. Net ir esant formaliems pagrindams taikyti BK 75 straipsnio nuostatas minėtos aplinkybės yra reikšmingos vertinant S. J. asmenybę ir grindžiant išvadą, ar jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgęs į minėtas S. J. asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – paskyrimo
54. BK 68 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.
55. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).
56. Šioje byloje S. J. yra pripažįstamas kaltu už esant neblaiviam padarytą kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio buvo žuvo kitas žmogus (BK 281 straipsnio 6 dalis). Taigi teismas turi teisę skirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones.
57. Teismas skirdamas S. J. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą atsižvelgia į tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad nustatytas 0,91 promilės girtumas, t. y. į tai, kad S. J. veiksmai (vairavo gyvenvietėje) kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Pažymima ir tai, kad S. J. vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims ir sau priklausantį turtą. Be to, S. J. anksčiau buvo teistas už vairavimą esant girtam, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl šios BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus. Tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip nedrausmingą eismo dalyvį.
58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemonę – artimam ilgiausiam galimam terminui (5 metams), šį terminą skaičiuojant nuo faktinio šios teisės sulaikymo, tai yra 2023 m. kovo 27 d. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018).
Dėl BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo
59. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
60. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis S. J.jam inkriminuotą ir BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose pripažįstama, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymima, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas.
61. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020).
62. Teismas, anksčiau aptartos teismų praktikos ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje yra formalios automobilio konfiskavimo sąlygos – S. J. jam inkriminuotą ir BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė panaudojęs automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad šis automobilis 2022 m. rugsėjo 11 d. priklausė būtent jam, kadangi jis tuo metu jau buvo sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau dar jos neįregistravęs VĮ „Regitra“ sistemoje. Teismas su minėtais kaltinamojo pateiktais parodymais negali nesutikti. Kaip matyti iš automobilyje rastos (1 t., b. l. 46) 2022 m. liepos 27 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, S. J. iš tikrųjų minėtą dieną įsigijo aptariamą automobilį, transporto priemonės kaina 300 Eur (1 t., b. l. 51). Akivaizdu, kad šis kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis buvo anksčiau aptartos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, duomenų apie šios transporto priemonės paslėpimą, priklausymą tretiesiems asmenims baudžiamojoje byloje taip pat negauta.
63. Kita vertus, teismas vertina, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būtų netikslinga konfiskuoti.
63.1. Pabrėžiama, jog automobilio konfiskavimo tikslingumas yra vertinamasis kriterijus. Aiškinant jį visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma, panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
63.2. Nagrinėjamu atveju yra matyti, kad po eismo įvykio automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo smarkiai apgadintas. Daiktų apžiūros protokole yra aprašyti išoriškai matomi apgadinimai (1 t., b. l. 36). Iš fotonuotraukų matyti gana reikšmingi automobilio apgadinimai (1 t., b. l. 38–45, 47–48). Kitų objektų apžiūros protokole yra nurodyta, kad automobilis yra stipriai apgadintas po eismo įvykio (1 t., b. l. 46). Automobiliui nebuvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas S. J., nurodyta, kad jis turi saugoti automobilį iki tyrimo pabaigos (1 t., b. l. 56).
64. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apylinkės teismo manymu, šiuo atveju yra netikslinga konfiskuoti patį automobilį, tačiau yra pagrindas spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo.
65. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. J. būdamas neblaivus vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Jis neginčijo, kad suvokė, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau tokio savo elgesio neišsižadėjo. Akivaizdu, kad jis galėjo ir turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes, tačiau nenorėjo taip elgtis – veikė neatsargiai. Jis pasielgė itin neatsakingai – neįvertinęs, kad po vakarykščių išgertuvių vis dar gali būti neblaivus, sėdo už automobilio vairo. Transporto priemonę kaltinamasis vairavo judrioje kelio atkarpoje – Molėtų–Ukmergės plente, tamsiu paros metu, esant prastoms oro sąlygoms, kas kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai. Nebuvo išvengta sunkių padarinių, kurias sukėlė kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam – vieno žmogaus žūtis, dviejų žmonių sveikatos sutrikdymai. Juo labiau, minėtą nusikaltimą kaltinamasis padarė neturėdamas teisės vairuoti. Tai reiškia, kad pastarasis sėdo už vairo neturėdamas tinkamų tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių vairuoti automobilį.
66. Transporto priemonė buvo pirkta 2022 m. liepos 27 d., tai yra prieš pusantro mėnesio prieš įvykį (2022 m. rugsėjo 11 d.), buvo sumokėta 300,00 Eur. Duomenų, jog automobilis buvo iki įvykio pagerintas, nėra. Teismas vertina, kad 300,00 Eur atitinka automobilio rinkos vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu, ir tokio dydžio konfiskuotina suma yra proporcinga padarytam nusikaltimui.
67. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes sprendžiama, kad šiuo atveju egzistuoja visi pagrindai taikyti konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam), vertę atitinkančią sumą – 300,00 Eur – į valstybės biudžetą. Teismo vertinimu, ši paskirta poveikio priemonė yra proporcinga bei nepažeis teisingumo principo.
Dėl civilinių ieškinių
68. Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti PSDF biudžetui padarytą 456,99 Eur žalą dėl nukentėjusiųjų gydymo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog buvo sužalotos R. V., P. P., R. M., T. B. ir dėl patirtų sužalojimų gydytos asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 456,99 Eur. Civilinė ieškovė prie civilinio ieškinio pridėjo 2022 m. spalio 5 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad bendra suma už R. V., P. P., R. M., T. B. suteiktas gydymo paslaugas yra 456,99 Eur (1 t., b. l. 200–201). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiama iš S. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 456,99 Eur gydymo išlaidos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
69. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1 825,12 Eur civilinį ieškinį asmeniui, atsakingam už Fondo biudžetui padarytą žalą. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad skyrius laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. vasario 28 d. A. P. ir P. P. išmokėjo 1 825,12 Eur socialinio draudimo našlaičių pensiją. Civilinis ieškovas prie civilinio ieškinio pridėjo 2023 m. kovo mėn. pažymas apie asmenims išmokėtas išmokas, iš kurių matyti, kad bendra išmokėta našlaičių pensijų suma A. P. ir P. P. sudaro 1 825,12 Eur (1 t., b. l. 219–224). Byloje yra 2023 m. birželio 14 d. MAXIMA LT, UAB kvitai, kurie patvirtina, kad 2023 m. birželio 14 d. buvo sumokėta 50 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 52). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir priteisiama iš S. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus naudai 1 775,12 Eur (1 825,12 Eur – 50 Eur) turtinės žalos atlyginimas.
70. S. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 48), dokumento paėmimas (2 t., b. l. 50, 52), specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 53–54) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.
71. Automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtas vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies pamušalas, supakuotas į voką Nr. 1, bei vairuotojo sėdynės atlošo pamušalas, supakuotas į voką Nr. 2, atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. spalio 19 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS007134) (1 t., b. l. 36, 60–61), sunaikinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
72. 4 vokai su 4 kompaktiniais diskais (1 t. pabaigoje) paliekami saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
73. Apžiūros metu paimta asmens tapatybės kortelė grąžinama S. J. baigus taikyti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (įsiteisėjus nuosprendžiui) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. J. ( S. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir skirti jam 3 (trejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio šios teisės sulaikymo, tai yra 2023 m. kovo 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) į valstybės biudžetą. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. J. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 456,99 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 99 ct) gydymo išlaidas ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (456,99 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus naudai 1 775,12 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 12 ct) turtinės žalos atlyginimą. S. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Apžiūros metu paimtą asmens tapatybės kortelę grąžinti S. J. nuosprendžiui įsiteisėjus ir baigus taikyti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.
Automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtą vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies pamušalą, supakuotą į voką Nr. 1, bei vairuotojo sėdynės atlošo pamušalą, supakuotą į voką Nr. 2, atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. spalio 19 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS007134), sunaikinti.
4 (keturis) vokus su 4 (keturiais) kompaktiniais diskais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.