Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Širvintų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, romas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, 2 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) Vilniaus apygardos teismo 1995 m. rugpjūčio 4 d. pagal 1963 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 3 dalį, 227¹ straipsnį, 148 straipsnio 2 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu; Panevėžio miesto apylinkės teismo: 2) 2004 m. lapkričio 4 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais; 3) 2006 m. rugpjūčio 9 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Panevėžio miesto apylinkės teismo: 5) 2010 m. liepos 9 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6) 2012 m. gegužės 9 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme; 7) 2014 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę–sugyventinę T. B., t. y. ginčo metu, tyčia sugriebęs T. B. už plaukų, jai ranka sudavė keturis kartus į galvą ir du kartus į dešinę veido pusę, o jai išsilaisvinus ir bandant pabėgti, jis pasivijęs ją, ranka sudavė du kartus nukentėjusiajai į kairį šoną, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei T. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. J., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine T. B., jos motina, broliu ir jų vaikais. Su T. B. kartu gyvena 15 metų, veda bendrą ūkį, bendrai rūpinasi namais. Su ja sutaria gerai, pykstasi retai. 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 19.00 val., jis ir sugyventinė buvo neblaivūs, jie susipyko. Dėl ko susipyko, nepamena. Dėl girtumo tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, tačiau mano, kad galėjo konflikto metu, sugriebęs sugyventinei T. B. už plaukų, suduoti keturis kartus į galvą ir du kartus į dešinę veido pusę. Paskui jis ją pagavo prie išėjimo į kiemą ir sudavė į šoną. Tiksliai nepamena, tačiau gali būti, kad T. B. sudavė du kartus į kairį šoną. Konflikto metu jam ji sudavė vieną kartą į nosį ir ne mažiau kaip tris kartus į galvą. T. B. jokių pretenzijų neturi, nes ji jam sudavė gindamasi, tuo metu, kai jis prieš ją smurtavo. Iš pradžių neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes manė, kad išvengs atsakomybės. Kadangi yra ne kartą teistas, bijojo dar vieno teistumo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. T. B. dėl savo veiksmų atsiprašė (b. l. 49-50, 53-54).

Be kaltinamojo S. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios T. B. parodymais, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis S. J. jai stipriai sugriebė už plaukų ir, laikydamas ją, sudavė ranka šešis kartus į galvą, keturis kartus pataikydamas į galvos plaukuotą dalį ir du kartus į dešinę veido pusę. Ji pradėjo draskyti S. J. kaklą, tačiau jis jos nepaleido, todėl pagriebusi netoliese buvusį „šniūrą“, jį uždėjo jam ant kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugė gindamasi. Mano, kad jei nebūtų pradėjusi smaugti, S. J. jai būtų sudavęs dar daugiau smūgių. S. J. ją paleido. Ji bėgo link išėjimo, tačiau jis ją pasivijo, sugriebė jai už drabužių ir sudavė ranka du kartus į kairį šoną. Ji gindamasi ranka sudavė du ar tris kartus S. J. į galvą. Jis ją paleido ir ji pabėgo pas kaimynę, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, neseniai atsikraustė, kuriai pasakė, kad ją sumušė S. J. ir paprašė paskolinti mobiliojo ryšio telefoną. S. J. veiksmai jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, S. J. pretenzijų nebeturi. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo, kadangi iš pradžių neturėjo pinigų kelionei, o vėliau sugyventinis S. J. atsiprašė ir ji jam atleido. Neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 17, 19-20).

2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Į butą patenkama iš šiaurinės namo pusės. Atidarius duris, patenkama į prieangį, iš kurio patenkama į kambarį. Kambaryje tvarkingai sustatyti baldai, ant sofos sudėti daiktai. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota, niekas nepaimta (b. l. 7-8).

2017 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 19.47 val., iš Panevėžio apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis smurtauja mažamečių vaikų akivaizdoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė T. B.. Įvykio vietoje nustatyta, kad neblaivus sugyventinis S. J. sudavė kelis smūgius rankomis savo sugyventinei T. B.. Bute daiktai neišmėtyti, nesudaužyti. Smurtą patyręs asmuo – T. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, kai prieš ją smurtavo sugyventinis. Moteris buvo apsiverkusi ir išsigandusi, ant jos matėsi smurto žymės (ant galvos matėsi guzas kairės pusės šone, ties nugara matėsi raudona dėmė, pasak nukentėjusiosios, nuo sumušimo). Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimai galvoje ir ant kūno. Fiksuota, kad anksčiau yra buvę smurto atvejų. Smurtu įtariamas S. J. aiškino, kad sugyventinė išprovokavo muštynes ir jis nesusivaldęs sudavė ranka. S. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą, S. J. elgėsi ramiai (b. l. 10-11).

Asmens blaivumo testu Nr. 1166, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., 20:16 val., S. J. nustatytas 1,85 promilių girtumas (b. l. 12).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo S. J. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodytu metu ir vietoje namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę T. B., tokiu būdu sukeldamas savo šeimos narei fizinį skausmą. Todėl S. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis S. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 106). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu, neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis S. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis S. J. teisiamas jau aštuntą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė, dar neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus (b. l. 66-71), administracine tvarka anksčiau taip pat ne karta baustas, tačiau nėra duomenų apie galiojančias neįvykdytas administracines nuobaudas (b. l. 90-93), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 97), nedirba ir darbo biržoje registruotas (b. l. 102-103). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, tačiau teismas nesutinka su prokurorės pareiškime išdėstytu siūlomu šios bausmės dydžiu už padarytą nusikalstamą veiką, todėl atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, kaltės forma ir ypatingai neigiamai apibrėžtina kaltinamojo asmenybe, taip pat į tai, kad kaltinamajam anksčiau paskirtos gerokai griežtesnės bausmės už nusikaltimus neturėjo esminės įtakos jo elgesiui, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant arešto bausmę ilgesniam terminui nei šios bausmės vidutinis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas S. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., 20.15 val., iki 2017 m. rugsėjo 27 d., 14.52 val. (2 paros) (b. l. 40-43).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. J. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną, prilyginant vienai arešto parai, į bausmės laiką įskaityti S. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., 20.15 val., iki 2017 m. rugsėjo 27 d., 14.52 val. (2 paras), ir laikyti, kad S. J. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Areštą paskirti atlikti areštinėje.

Bausmę pradėti vykdyti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti S. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.