- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 2K-519/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00822-2008-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Albinas Sirvydis, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nuteistasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 6 d.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 27 d. nutarties.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžiu J. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 68 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, J. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, nuteistoji įpareigota be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš J. B. priteista 800 Lt turtinės žalos D. B. ir 8000 Lt neturtinės žalos R. B. atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi nuteistosios J. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
J. B. nuteista už tai, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2008 m. gruodžio 29 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., vairuodama K. K. vardu registruotą automobilį „BMW 318“ (duomenys neskelbtini), važiuodama apie 30 km/h greičiu, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, keldama pavojų kitų asmenų saugumui, nepasirinko tinkamo ir saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę atsiradus kliūčiai, nors turėjo galimybę pamatyti kliūtį, tačiau jos nepamatė – partrenkė kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje vertikalioje padėtyje buvusį pėsčiąjį R. B. (R. B.), kuris po smūgio buvo užmestas ant automobilio „BMW 318“ variklio dangčio ir atsitrenkė į priekinio stiklo kairiąją pusę; po to pėsčiasis R. B. per automobilio „BMW 318“ kairįjį šoną buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą, kurioje jį pervažiavo blaivaus R. S. vairuojamas automobilis „Saab 9000“ (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu dėl padarytų įvairių kūno sužalojimų (galvos momenkaulio įspaustinio lūžio, krūtinės šonkaulių daugybinių lūžių, plaučių plyšimo ir kt.) žuvo pėsčiasis R. B. Šiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 133, 134 punktų reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji J. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 27 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Anot kasatorės, ji nekalta dėl R. B. žūties, jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, sudėties, nebuvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Pats pėsčiasis R. B. sukėlė eismo įvykį, dėl sunkaus girtumo būdamas neapdairus. Kadangi ji nekalta dėl R. B. mirties, neturi būti priteisti iš jos ir civiliniai ieškiniai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, anot nuteistosios J. B., neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus.
Nuteistoji teigia BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepadariusi, važiavusi leistinu greičiu, įjungtomis šviesomis, gatvės žibintai nedegė, buvo tamsu, iš kairės pusės į jos vairuojamo automobilio šoną atsitrenkė sunkaus girtumo stadijos buvęs pėsčiasis R. B., ėjęs ne per perėją, neturėjęs šviesą atspindinčių atšvaitų. Atsitrenkęs į jos vairuojamą automobilį R. B. griuvo, jį pervažiavo kitas automobilis. Specialistas nustatė, kad R. B. buvo padaryti kūno sužalojimai jam būnant vertikalioje ir horizontalioje padėtyse. R. B. mirė nuo sužalojimų, padarytų jam būnant horizontalioje padėtyje, taigi sužalojimai buvo padaryti R. S. vairuojamu automobiliu, o kasatorės automobiliu padaryti sužalojimai atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą. Kasaciniame skunde nuteistoji J. B. nurodo, kad, jos nuomone, dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo R. B., kaltas jis pats, nes nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, buvo neatidus aplinkai: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio išėjo į neapšviestos gatvės važiuojamąją dalį, kada jo link judėjo dvi transporto priemonės: jam iš dešinės kasatorės vairuojamas automobilis, iš kairės – R. S. vairuojamas automobilis. Pasak J. B., ji neturėjusi techninės galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiuoju R. B. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo R. B. veiksmų, jo būklės prieš eismo įvykį. Teisėjų kolegija padarė nepagrįstą išvadą, jog kasatorė turėjusi galimybę išvengti atsitrenkimo į R. B. – tokia išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes R. B. kasatorė nemačiusi, šis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį, išniręs iš tamsos. Nuteistoji J. B. teigia neturėjusi ir negalėjusi numatyti, kad pėsčiasis R. B. ne pėsčiųjų perėjoje, neturėdamas jokių atšvaitų, staiga išeis į važiuojamąją kelio dalį.
Anot kasatorės, 800 Lt turtinės žalos priteisimas civilinei ieškovei nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų apie patirtus turtinius nuostolius, už gedulingus pietus kavinėje mokėjo kitas asmuo. Iš kavinės nepaimti ir nepateikti jokie sumokėtą sumą patvirtinantys dokumentai – apeliacinės instancijos teismas šiai aplinkybei nepakankamai skyrė dėmesio.
Atsiliepimu į nuteistosios J. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas siūlo nuteistosios J. B. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, kad kasatorė, nors ir ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau visiškai nepasisako dėl nuosprendžio motyvų bei galutinių išvadų, tik savaip vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, pasak prokuroro, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Abiejų instancijų teismai išsamiai išanalizavo visus įrodymus, tinkamai nustatė veikos faktines aplinkybes; BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Pagal eismo įvykio schemą ir parodymų patikrinimo vietoje duomenis akivaizdu, kad nuteistoji galėjo išvengti kliūties ne tik savo laiku stabdydama vairuojamą automobilį, bet ir pasukdama vairą į dešinę bei įvažiuodama į šalikelę arba nuvažiuodama nuo kelio ir taip tik apgadindama arba ne savo automobilį. Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta, kad, būdama blaivi, J. B. tomis pačiomis vairavimo sąlygomis laisvai galėjo pastebėti kliūtį net didesniu atstumu, nei reikalingas stabdymo keliui užtikrinti ir susidūrimui su kliūtimi išvengti. Tai, kad nuteistoji savo vairuojamu automobiliu nukentėjusiajam tiesiogiai padarė tik nesunkius sužalojimus, nereiškia, jog ji nėra atsakinga už galutines – mirtinas – pasekmes. Nuteistoji ne tik nesunkiai sužeidė R. B., bet ir nusviedė jį tiesiai po kitu automobiliu, kurio valdytojas niekaip negalėjo suspėti sustoti prieš staiga kilusią kliūtį. Dėl civilinių ieškinių atsiliepime nurodoma, kad kasacinės instancijos teisme šis klausimas nenagrinėtinas, nes siejamas su faktų vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 6 dalies taikymo
Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje (vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Objektyvieji veikos požymiai atskleidžiami, analizuojant atitinkamas poįstatyminio teisės akto – Kelių eismo taisyklių nuostatas. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materialioji; turi būti nustatyti padariniai, taip pat priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo (veikos) ir padarinių (žmogaus žūties).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad J. B. 2008 m. gruodžio 29 d., vairuodama automobilį „BMW 318“, pažeidė KET 9, 14, 133, 134 punktų reikalavimus ir dėl to kliudė per kelią ėjusį pėsčiąjį, kuris buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą, kurioje jį pervažiavo kito asmens vairuojamas automobilis, dėl to žuvo žmogus.
Žemesnės instancijos teismų sprendimais konstatuota, kad tarp J. B. padarytų KET 14 (draudžiama vairuoti neblaiviam), 134 (atsiradus kliūčiai, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl už padarytą veiką ji turi atsakyti. Teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp J. B. veiksmų ir kilusių padarinių yra teisingos, nes eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šiuo atveju, jeigu J. B. būtų vykdžiusi KET 14 punkto reikalavimą – nevairavusi neblaivi – eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes A. S. parodymais, kuriuos patvirtino J. B., nustatyta, kad vairuotojas, tomis pačiomis vairavimo sąlygomis, pėsčiąjį pastebėjo prieš 50 metrų ir pagal specialisto išvadą turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir taip išvengti susidūrimo. Taigi J. B. turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu būtų nepažeidusi KET. J. B. vairuojamas automobilis per kelią ėjusį pėsčiąjį nubloškė į priešpriešinio eismo juostą, kurioje jį pervažiavo kito asmens vairuojamas automobilis, kurio vairuotojas negalėjo numatyti tokios situacijos ir jos išvengti. Taigi J. B. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, todėl ji teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas jai pritaikytas tinkamai.
Kasatorės skunde nurodomi žuvusiojo pėsčiojo neatsargūs veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai įvertinti kaip didelis neatsargumas, į tai buvo atsižvelgta skiriant bausmę bei svarstant neturtinės žalos dydį.
Dėl kitų skundo argumentų
Kasatorė skunde deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, nes nenurodo, į kokius jos apeliacinio skundo argumentus nebuvo atsakyta. Apeliacinės nutarties turinys patvirtina, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėdamas šią bylą nepadarė.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio dydžio klausimas susijęs su procesinių teismų sprendimų pagrįstumo aspektais, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi (nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas), kasatorei savo skunde nekeliant teisės taikymo klausimų dėl civilinio ieškinio išsprendimo byloje, jos skundo argumentus palieka nenagrinėtus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios J. B. kasacinį skundą atmesti.