Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-749-563/2021) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (5 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kaltinime (laikinajame sulaikyme ir suėmime) išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 16 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. kovo 17 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. rugpjūčio 16 d. gautas nuteistojo R. P. prašymas dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo byloje Nr. 1-749-563/2021. Nuteistasis prašo peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-749-563/2021 jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į įsigaliojusius BK pakeitimus, ir sušvelninti jam bausmę, atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės atsiliepimas į nuteistojo prašymą, kuriame nurodoma, jog R. P. prašymas dėl 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo neturi būti tenkinamas. Įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, R. P. teisinė padėtis dėl jo padarytų nusikalstamų veikų – keturių vagysčių įsibrovus į patalpą (BK 178 straipsnio 2 dalis, šiuo metu ši nusikalstama veika numatyta galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalyje), nesikeičia. Dėl R. P. padarytos vienos atvirosios vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis), nors šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija numato maksimalią 4 metų laisvės atėmimo bausmę už tokį nusikaltimą, tačiau įvertinus minėtame nuosprendyje teismo išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, darytina išvada, kad už šį nusikaltimą R. P. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir pagrįsta, todėl ją švelninti nėra pagrindo. 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu R. P. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati nuteistojo padarytiems nusikaltimams, atitinka veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nuteistojo asmenybę ir yra teisinga, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo R. P. prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Nuteistasis R. P. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo teismo atsižvelgti į naujus BK pakeitimus ir papildymus, peržiūrint jo atžvilgiu priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-749-563/2021, sušvelninti jam paskirtą bausmę ar atleisti nuo bausmės, ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Lietuvos Respublikos Seime 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (toliau – 2023-04-27 Įstatymas), kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. 2023-04-27 Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos perkvalifikuojamos pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Iki 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeistas BK, įsigaliojimo BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK 178 straipsnio redakcijai, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

R. P. 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už 2021 m. kovo 13 d. įvykdytą atvirą svetimo turto pagrobimą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Įsigaliojus naujai BK 178 straipsnio redakcijai, atsakomybė už atvirą svetimo turto pagrobimą liko numatyta šio straipsnio 2 dalyje, tačiau už šią veiką yra sumažinta laisvės atėmimo bausmės viršutinė riba nuo šešerių iki ketverių metų ir numatyta viena nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai. Ši nusikalstama veika ir pagal šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalį yra apysunkis nusikaltimas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad individualizuojant ir skiriant bausmę R. P. buvo atsižvelgta į tai, jog jis padarė penkis apysunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, padarytos iš savanaudiškų paskatų per trumpą laiką. Teismas įvertino ir tai, jog R. P. anksčiau teistas 7 kartus, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. turtinius nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, praėjus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, iš kurių viena už smulkios vagystės iš parduotuvės įvykdymą, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. Nors kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo tyrimui atskleisti nusikalstamas veikas, dėl ko nemaža dalis pavogtų daiktų buvo surasta ir nukentėjusiesiems sugrąžinta, tačiau duomenų, kad kaltinamasis bandytų atlyginti padarytą žalą, baudžiamojoje byloje nebuvo. Teismas laisvės atėmimo bausmę paskyrė atsižvelgęs ir į tai, jog R. P. anksčiau paskirtomis bausmėmis, be kitų bausmių rūšių, - ir laisvės atėmimo bausmėmis, nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi kaltinamasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydį apsprendė kaltininką charakterizuojanti medžiaga bei aptartos aplinkybės. Taip pat teismas priimdamas nuosprendį pasisakė ir dėl BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto R. P. taikymo negalimumo. Teismo vertinimu, R. P. už atvirą vagystę paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Be to, 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu R. P. buvo nuteistas ir už tai, jog jis įsibrovęs į patalpas, pagrobė svetimą turtą (BK 172 straipsnio 2 dalis) (4 nusikalstamos veikos). Nors nuo 2023 m. birželio 1 d. šios R. P. padarytos nusikalstamos veikos yra numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, tačiau tik toks pakeitimas švelninančio poveikio R. P. teisinei padėčiai neturi, kadangi tiek šių nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek šiuo metu jos kvalifikuotinos kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, už tokį nusikaltimą numatytos tokios pačios bausmės rūšys (bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas), taip pat nepasikeitė ir šių bausmės rūšių nei minimalūs, nei maksimalūs dydžiai.

Atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes bei išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu R. P. paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati nuteistojo padarytiems nusikaltimams, atitinka veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nuteistojo asmenybę ir jos švelninti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo R. P. prašymas dėl bausmės peržiūrėjimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo R. P. prašymo dėl bausmės peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.