Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-651/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-17Klaipėdos apygardos teismas
  3. T-154-563/2022Nutartis · 2022-03-29Klaipėdos apylinkės teismas
  4. T-302-563/2022Nutartis · 2022-07-13Klaipėdos apylinkės teismas
  5. T-179-972/2023Nutartis · 2023-04-27Klaipėdos apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-22Klaipėdos apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2023-06-27Klaipėdos apygardos teismas
  8. T-497-890/2023Nutartis · 2023-09-04Klaipėdos apylinkės teismas
  9. T-107-549/2024Nutartis · 2024-03-04Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-17
Bylos Nr.
1A-78-651/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05348-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kristina Kakurinė, Daiva Jazbutienė, Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
R. P., A. S.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas, Viktoras Kičiatovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-651/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05348-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.3.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Giniotienei,dalyvaujant nuteistajam R. P.,jo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,dalyvaujant nuteistajam A. S.,jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. ir nuteistojo A. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021-03-06 vagystės iš buto) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021-03-07 vagystės iš buto) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021-03-13 atvirai pagrobto turto) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021-03-13 vagystės iš buto) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021-03-15 vagystės iš buto) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime (laikinajame sulaikyme ir suėmime) išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 16 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021-03-06 vagystės iš buto) 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021-03-07 vagystės iš buto) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021-03-13 atvirai pagrobto turto) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021-03-13 vagystės iš buto) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021-03-15 vagystės iš buto) 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2021-02-16 nedidelės vertės turto vagystės iš parduotuvės) 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime (laikinajame sulaikyme ir suėmime) išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 16 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovei iš A. S. priteisti 162,97 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt du eurai 97 euro centai) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios D. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai solidariai iš R. P. ir A. S. priteisti 6824 Eur (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt keturi eurai) patirtai turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje jos ieškinys atmestas.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovui solidariai iš R. P. ir A. S. priteisti 3533 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai trisdešimt trys eurai) patirtai žalai dėl nuostolio ir draudimo išmokos už pagrobtą ir sugadintą turtą atlyginti.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovei solidariai iš R. P. ir A. S. priteisti 1404 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturi eurai) patirtai žalai dėl draudimo išmokos už pagrobtą turtą atlyginti.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo E. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam solidariai iš R. P. ir A. S. priteisti 522 Eur (penki šimtai dvidešimt du eurai) patirtai turtinei žalai ir 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) patirtai neturinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje jo ieškinys atmestas.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios L. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai solidariai iš R. P. ir A. S. priteisti 5461,63 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt vienas euras 63 euro centai) patirtai turtinei žalai ir 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) patirtai neturinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje jos ieškinys atmestas.

Nuosprendžiu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išieškoti iš R. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, tai yra: 2021-03-06, apie 16.00 val., veikdami bendrai, A. S. pakėlus R. P. ir taip padėjus jam per langą patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), A. S. likus lauke saugoti aplinką, R. P. pagrobė iš buto E. G. ir A. K.-G. priklausančius planšetinį kompiuterį „Samsung SM-T585“, kurio vertė 150 Eur; nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ su pakrovėju, kurių bendra vertė 459 Eur; žaidimų kompiuterį „Xbox One“, kurio vertė 222 Eur; 5 vnt. įvairių „Xbox One“ žaidimų diskų, kurių 1 vnt. vertė 30 Eur, o bendra vertė 150 Eur; vyrišką rankinį laikrodį, kurio vertė 40 Eur; geltono metalo apyrankę, kurios vertė 30 Eur; fotoaparatą „Olympus“, kurio vertė 20 Eur; geltono metalo grandinėlę su pakabuku, kurių vertė 90 Eur; 30 Eur vertės ikoną; 20 Eur kupiūrą, ir paėmęs visus daiktus kartu su A. S. pasišalino. Tokiu būdu R. P. bendrais veiksmais su A. S. įsibrovę į patalpą pagrobė E. G. ir A. K.-G. priklausančio turto už 1211 Eur.

2. Be to, R. P. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, tai yra: 2021-03-07, apie 17 val., veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini), įlipo į butą per pravirą langą, iš kur abu pagrobė D. R. priklausančius 5000 Eur; 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „IPhone 5 S“ su 5 Eur vertės dėklu; 25 Eur vertės telefono pakrovėją; planšetę „ASUS“, kurios vertė 300 Eur; vestuvinį auksinį vyrišką žiedą, kurio vertė 900 Eur; moterišką auksinį žiedą, kurio vertė 500 Eur; auksinę grandinėlę su pakabuku – balta akute, kurių vertė 50 Eur; 400 Eur vertės balto aukso grandinėlę su 300 Eur vertės balto aukso pakabuku – kryželiu; sidabrinę grandinėlę su sidabriniu kryželiu, kurių vertė 150 Eur; 100 Eur vertės zuikio formos auksinį pakabuką; vaikišką auksinę grandinėlę su E raidės formos auksiniu pakabuku, kurių vertė 250 Eur; vaikiškus gėlytės formos auskarus su baltais akmenukais, kurių vertė 85 Eur, 350 Eur vertės auksinę grandinėlę ant rankos; 150 Eur vertės vyrišką „ARMANI“ laikrodį; 150 Eur vertės moterišką laikrodį „GUESS“; 200 Eur vertės moterišką laikrodį „REGAL“; 100 Eur vertės moterišką laikrodį „DW“; sidabrinės spalvos laikrodį su metaline apyranke, puoštas baltais akmenėliais, kurių vertė 20 Eur; 35 Eur vertės moterišką laikrodį balto metalo apyranke; 25 Eur vertės moterišką laikrodį trikampio formos ciferblatu; 50 Eur vertės moterišką laikrodį „Regal“; 40 Eur vertės moterišką laikrodį „JK“; moterišką baltos-geltonos spalvos metaline apyranke laikrodį, kurio vertė 20 Eur; IPHONE 12 PRO MAX greitojo įkrovimo pakrovėją, kurio vertė 40 Eur; 60 Eur vertės kvepalus „CALVIN KLEIN“; 50 Eur vertės kvepalus „CHOPARD“; 50 Eur vertės kvepalus „MOSCHINO“; 150 Eur vertės kvepalus „GWEN STEFFANY“; 80 Eur vertės kvepalus „PACO RABANE“; 70 Eur vertės kvepalus „HUGO BOSS ORANGE“; 4,50 Eur vertės vaikiškus kvepalus „MILKSHAKE“; 5 Eur vertės vaikiškus kvepalus „BARBIE“; 45 Eur vertės kvepalus „NEXT“; Power bank pakrovėją, kurio vertė 40 Eur; 5 Eur vertės dėžutę, su joje buvusia dekoratyvine kosmetika, kurios vertė 250 Eur; 25 Eur vertės belaidę ausinę „Cellular line“; 12 Eur vertės USB laikmeną „Kelvin Hughes“; maišelį su įvairia bižuterija, kurios vertė 30 Eur; automobilio „BMW“ 7 serijos atsarginį raktą, kurio vertė 180 Eur; fotoaparatą „Canon“ su įdėklu, kurių vertė 30 Eur; 50 Eur vertės diktofoną. Tokiu būdu R. P. bendrais veiksmais su A. S. pagrobė D. R. priklausančio turto už 10731,50 Eur.

3. Be to, R. P. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra: 2021-03-13, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, veikdami bendrai, iškratė L. D. kuprinėje buvusius daiktus ir nukentėjusiajai matant paėmė iš kuprinės 80 Eur bei pasišalino.

4. Be to, kaltinamieji R. P. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, tai yra: 2021-03-13, apie 20.20 val., veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini), įlipo į butą per pravirą kambario langą, iš kur abu pagrobė D. B. priklausančius 50 Eur, USB atminties laikmeną, kurios vertė 50 Eur; laikrodį „Raimond Weill“ originalioje dėžutėje, kurio vertė 345 Eur; laikrodį „G-SHOCK“, kurio vertė 100 Eur; vyriškus sportinius batus, kurių vertė 100 Eur; PowerBank išorinę bateriją telefonui, kurios vertė 60 Eur; 60 Eur vertės kietąjį diską; nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ su pakrovėju, kurių vertė 150 Eur; 2 Eur vertės taupyklę, kurioje buvo 50 Eur; sportinę rankinę „NIKE“, kurios vertė 50 Eur; 70 Eur vertės kuprinę „NORD FACE“; dvi dėžutes vitaminų „Sermatrop Alfa“, kurių bendra vertė 80 Eur; 200 Eur vertės akinius nuo saulės „Raiban“; 100 Eur vertės belaidžius ausinukus „Samsung Buts Live“; 2 pakuotes skutimosi peiliukų „Gilette“ po 25 Eur, kurių bendra vertė 50 Eur. Tokiu būdu R. P. bendrais veiksmais su A. S. įsibrovę į patalpą pagrobė D. B. priklausančio turto už 1967 Eur.

5. Be to, R. P. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, tai yra: 2021-03-15, apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, A. S. pakėlus R. P. ir taip padėjus jam patekti į buto balkoną, A. S. likus lauke saugoti aplinką, R. P. per išdaužtą balkono durų stiklo paketą įsibrovė į butą, iš kur pagrobė L. R. priklausančius 2500 Eur; du auksinius vestuvinius žiedus, kurių vertė 500 Eur ir 400 Eur; vyrišką geltono ir balto aukso žiedą, kurio vertė 500 Eur; moterišką auksinį žiedą su deimantu, kurio vertė 1500 Eur; auksinį žiedą, kurio vertė 700 Eur; auksinį žiedą su iškritusia akute, kurio vertė 115 Eur; auksinį žiedą su akute, kurio vertė 115 Eur; auksinę sutrūkusią grandinėlę, kurios vertė 250 Eur; auksinę grandinėlę, kurios vertė 300 Eur, su zodiako ženklu „Skorpionas“, kurio vertė 50 Eur ; porą auksinių žvaigždutės formos auskarų, kurių vertė 60 Eur; porą auksinių delfino formos auskarų, kurių vertė 60 Eur; auksinį delfino formos pakabuką, kurio vertė 60 Eur; porą žieduko formos auksinių auskarų, kurių vertė 100 Eur; porą auksinių pusžiedžio formos auskarų, kurio vertė 120 Eur; auksinį tulpės formos pakabuką, kurio vertė 80 Eur; porą auksinių auskarų, kurių vertė 300 Eur ir ovalo formos pakabuką, kurio vertė 100 Eur; auksinę apyrankę, kurios vertė 300 Eur; bendros 20 Eur vertės aukso laužą; 50 Eur vertės paauksuotas marškinių sąsagas; 5 Eur vertės geltono metalo stačiakampių lazdelių formos auskarus; 4 Eur vertės trumpus stačiakampio formos geltono metalo auskarus; 2 Eur vertės skaidraus stiklo su geltono metalo apdailos auskaro dalį; 10 Eur vertės metalinę dėžutę su joje buvusiomis 15 vnt. įvairių spalvų žvakių; 5 Eur vertės medžiaginį maišelį su jame buvusiais centais; įvairią bižuteriją: seges, auskarus, grandinėles, medalikėlius su šventųjų atvaizdu, kurių bendra vertė 100 Eur; balto metalo žiedą su 3 deimančiukais, kurio vertė 300 Eur; 12 Eur vertės rudos spalvos skrynelę; dvejus kvepalus „Avon“, kurių bendra vertė 30 Eur; 40 Eur vertės vibratorių; 10 Eur vertės suvenyrinį smėlio laikrodį; du muiliukus po 2 Eur, kurių bendra vertė 4 Eur vertės; L. A. dainų albumą USB laikmenoje su grandinėle, kurios vertė 20 Eur; 3 Eur vertės pagalvės užvalkalą, dvi sidabrines grandinėles ant kaklo po 50 Eur, kurių bendra vertė 100 Eur, su sidabriniu pakabuku - zodiako ženklu „Liūtas“, kurio vertė 40 Eur, ir paėmęs visus daiktus kartu su A. S. pasišalino. Tokiu būdu R. P. bendrais veiksmais su A. S. įsibrovę į patalpą pagrobė L. R. priklausančio turto už 8865 Eur.

6. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra: 2021-02-16, apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), paėmė 2 vnt. akumuliatorinių atsuktuvų, kurio vieno vieneto vertė 69,99 Eur, bendra vertė 139,98 Eur, bei pakuotę kavos pupelių 22,99 Eur vertės ir nesumokėjęs už šias prekes iš parduotuvės pasišalino. Tokiu būdu A. S. pagrobė 162,97 Eur vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą per griežtą bausmę. Apelianto manymu, būtina nustatyti jo vaidmenį dėl atviro turto pagrobimo, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, o paskirtas bausmes, kurios subendrintos dalinio sudėjimo būdu, subendrinti apėmimo būdu.

7.1. Apeliantas skunde nurodo, jog epizode dėl atviro turto pagrobimo iš L. D., jo vaidmuo buvo antraeilis, visus veiksmus – kuprinės nuėmimą nuo peties ir pinigų išėmimą iš jos – atliko A. S., o jis, R. P., tik buvo šalia. Mano, jog tiek nukentėjusiosios L. D., tiek jų su A. S. parodymai patvirtina, jog šis nusikaltimas buvo padarytas ne jo, o A. S. iniciatyva. Nurodo, jog nepaisant to, pirmosios instancijos teismas tiek jam, tiek A. S. skyrė tokią pačią itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius.

Šalies argumentai

7.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jį teigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, o akcentavo jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nurodo, jog yra skatintas paskatinimo priemone Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos, kadangi vykdė visus teisėtus pareigūnų reikalavimus, nepažeidinėjo įstaigoje nustatytos tvarkos, neturėjo drausminių nuobaudų, yra skatintas du kartus. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, jog nuo pirmos sulaikymo minutės jis pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jo parodymai buvo tikslūs ir nuoseklūs, padėjo nukentėjusiesiems susigrąžinti pagrobtus daiktus. Apeliantas pažymi, jog aktyviai dalyvavo įkalinimo įstaigos specialistų vedamose programose, kurios padėjo suprasti savo nusikalstamo elgesio pasekmes, priimti už jas atsakomybę. Mano, jog pateiktas tokių programų baigimo pažymėjimas, rodo jo aktyvų bei sąmoningą norą keistis ir ateityje nebenusikalsti. Taip pat apeliantas nurodo, jog yra pateikęs ir pažymą apie tai, kad mokosi Šiaulių TI suaugusiųjų mokykloje, o tai rodo jo norą mokytis, turėti tinkamą užimtumą, kas padėtų jam keistis ir tobulėti. Prašo atkreipti dėmesį į Šiaulių TI psichologės pažymą, kurioje nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios savybės. Apelianto manymu, pažyma iš Valstybės socialinio draudimo fondo įrodo, jog jis priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nuolat dirbo, o ne gyveno iš nusikalstamų veikų darymo. Nurodo, jog buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją, kurioje 1,5 metų dirbo, o tai rodo, jog gyveno kaip paprastas dirbantis žmogus. Taip pat apeliantas prašo atsižvelgti ir į jo turimas sunkias ir nepagydomas ligas – hepatitą C bei ŽIV, kurios reikalauja labai didelio dėmesio bei priežiūros. Apeliantas nurodo, jog tik išėjęs iš pataisos namų kreipėsi į Užimtumo tarnybą, vėliau į Socialinį paramos fondą, o po kurio laiko ir į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, tačiau dėl karantino niekur pagalbos negavo. Apelianto manymu, jis turi aktyvius ir artimus socialinius ryšius su mama, močiute, teta, pusbroliu ir pussesere.

7.3. Apeliantas skunde pažymi, jog apylinkės teismo teisėja, skirdama jam bausmes už nusikalstamas veikas, nurodė, jog skiria bausmės dydžius, mažesnius už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytus bausmės vidurkius, tačiau paskyrė jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri aiškiai viršija nustatytą vidurkį. Mano, jog atsižvelgus į anksčiau nurodytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Apeliantas pažymi, jog be viso to, kas buvo paminėta, jis besąlygiškai sutiko su visais byloje pareikštais civiliniais ieškiniais, kurie, jo nuomone, yra aiškiai per dideli. Nurodo, jog pagal galimybes stengsis ateityje juos atlyginti. Mano, jog į tai taip pat turėtų būti atsižvelgta, skiriant jam bausmę.

7.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir neteisingai subendrino bausmes, kadangi jam bausmės turėjo būti subendrintos bausmių apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu.

8. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

8.1. Apeliantas nurodo, jog nors teismas įvertino jo antraeilį vaidmenį darant nusikaltimus ir dviejuose epizoduose skyrė mažesnes bausmes nei nuteistajam R. P., tačiau galutinę subendrintą bausmę paskyrė tokią pačią kaip ir nuteistajam R. P., t. y. 3 (trejų) metų ir 6 (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas pažymi, jog teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, kad atsižvelgdamas į antraeilį jo, A. S., vaidmenį nusikalstamose veikose jam skiria mažesnę bausmę, tačiau nepagrįstai paskyrė lygiai tokios pačios trukmės galutinę bausmę kaip ir R. P..

8.2. Apelianto tvirtinimu, teismas neteisingai nustatė jo, A. S., vaidmenį nusikalstamose veikose, nurodydamas, kad jis stebėjo aplinką, ar saugu, ar nesaugu daryti nusikalstamas veikas. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. P., kuris būdavo butuose, buvo kažkaip pranešama, ar saugu, ar nesaugu daryti nusikaltimą. Pažymi, jog nėra jokių telefoninių pokalbių ar kitos informacijos, leidžiančios daryti tokią išvadą. Jei liudytoja I. Z. teigia mačiusi A. S., tokiu atveju, ji turėjo matyti, kad jis bendravo telefonu. Aplinkybę, kad nebuvo pranešinėjamą, pasak apelianto, patvirtina ir liudytojos R. P. parodymai. Ji būdama namuose per buto trečiame aukšte langą matė kaip vienas vyriškis laikė sudėjęs rankas, o antrasis pasilipęs ant rankų užsiropštė ant priešais esančio namo pirmo aukšto buto virtuvės palangės. Pirmasis atsidaręs langą įlindo į vidų, o antrasis nuėjo prie laiptinės, kuri yra šalia šio lango, durų. Pastovėjęs dvi ar tris minutes nuėjo per kiemą, sugrįžo ir nuėjo link 42 namo. Apelianto nuomone, vadovaujantis šiais liudytojos parodymais, galima daryti išvadą, kad jis, A. S., nebandė pranešti R. P. saugu ar nesaugu daryti nusikaltimą. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu, jokių klausimų dėl aplinkos stebėjimo apeliantui nebuvo užduota.

8.3. Apeliantas prašo subendrinti jam paskirtas bausmes ne bausmių dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu. Be to, prašo atkreipti dėmesį, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, stengiasi elgtis teigiamai, įkalinimo įstaigoje dalyvauja visokiose programose. Apelianto manymu, nors teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau į jas neatsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Apeliaciniai nuteistųjų skundai atmetami.

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo R. P. apeliacinio skundo

11. Nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme, prašoma ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

12. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

14. Apeliaciniame skunde R. P. nurodo, jog apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad jis padarė penkis tyčinius apysunkius nusikaltimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistu. Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad R. P. anksčiau net septynis kartus teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas (turtinius nusikaltimus), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, iš kurių viena už smulkios vagystės iš parduotuvės įvykdymą, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog paminėtos nuteistojo R. P. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, o anksčiau už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės nuteistajam nebuvo efektyvios. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam R. P. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

15. Apeliaciniame skunde R. P. taip pat nurodo, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – į tai, kad pataisos įstaigoje jis elgėsi pavyzdingai, buvo skatinamas. Tačiau ir su šiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes atsižvelgė ir dėl jų pasisakė, skirdamas bausmes R. P.. Apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog nors kaltinamasis R. P. kardomojo kalinimo metu už gerą elgesį įstaigoje, t. y. per netrumpą suėmimo laikotarpį suėmimo vykdymo įstaigos administracijos buvo paskatintas kelis kartus, lankosi pas psichologę, baigė elgesio pataisos programą, pradėjo mokytis, tačiau jo asmenybė, šiuo metu gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės.

16. Apeliantas skunde nurodo, jog epizode dėl atviro turto pagrobimo iš L. D., jo vaidmuo buvo antraeilis, visus veiksmus – kuprinės nuėmimą nuo peties ir pinigų išėmimą iš jos – atliko A. S., o jis, R. P., tik buvo šalia, todėl, jo manymu, jam turėtų būti paskirta mažesnė bausmė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, jog L. D. A. S. ir R. P. apvogė bendrais veiksmais, t. y. iškratė jos kuprinėje buvusius daiktus ir nukentėjusiajai matant paėmė iš kuprinės 80 Eur bei pasišalino. Savo kaltę ir aplinkybę, jog L. D. buvo apvogta bendrais abiejų nuteistųjų veiksmais, pirmosios instancijos teisme pripažino abu nuteistieji (b. l. 33, t. 8), todėl ir bausmės už šio nusikaltimo įvykdymą jiems pagrįstai paskirtos vienodos.

17. Apeliantas skunde pažymi, jog apylinkės teismo teisėja, skirdama jam bausmes už nusikalstamas veikas, nurodė, jog skiria bausmės dydžius, mažesnius už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytus bausmės vidurkius, tačiau paskyrė jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri aiškiai viršija nustatytą vidurkį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, už kiekvieną atskirą R. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė bausmes, mažesnes nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai. Ir tik subendrinus už penkias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu į vieną subendrintą galutinę bausmę, jam paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai taikė ir dalinį bausmių subendrinimo būdą. Jo manymu, bausmės jam turėjo būti subendrintos apėmimo būdu. Tačiau ir su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į panašų visų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, sukeltas pasekmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir pagrįstai subendrino paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie BK 178 straipsnio 2 dalyje (2021-03-07 vagystė iš buto) paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo po dalį – po šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmių, paskirtų už kitus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo

19. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde taip pat nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme, prašoma ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

20. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad jis padarė penkis tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistu. Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad A. S. anksčiau net keturioliką kartų teistas, be kitų nusikalstamų veikų, ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. turtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, be to, A. S. baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog paminėtos nuteistojo A. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, o anksčiau už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės nuteistajam nebuvo efektyvios. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam A. S. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, jog nors teismas įvertino jo antraeilį vaidmenį darant nusikaltimus ir dviejuose epizoduose skyrė mažesnes bausmes nei nuteistajam R. P., tačiau galutinę subendrintą bausmę paskyrė tokią pačią kaip ir nuteistajam R. P., t. y. 3 (trejų) metų ir 6 (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog iš tiesų pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. S. antraeilį vaidmenį darant nusikaltimus (2021-03-06 ir 2021-03-15 vagystes iš butų) paskyrė mažesnes bausmes nei R. P., t. y. paskyrė už minėtas nusikalstamas veikas po 1 (vienerius) metu ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Tačiau bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėjo po dalį, t. y. po 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir paskyrė galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kokią dalį bausmės teismas turi pridėti prie griežčiausios bausmės bendrindamas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, o nuteistajam A. S. paskirta galutinė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta ir teisėta.

22. Apelianto A. S. manymu, teismas, skirdamas jam bausmes, nepagrįstai taikė dalinį bausmių subendrinimo būdą. Jo manymu, visos jam paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu. Tačiau ir su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į panašų visų penkių (vagysčių iš butų) padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, sukeltas pasekmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir pagrįstai subendrino paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie BK 178 straipsnio 2 dalyje (2021-03-07 vagystė iš buto) paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo po dalį – po šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmių, paskirtų už kitus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Ir tik po to, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintą laisvės atėmimo bausmę subendrino apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę (prieš tai arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeičiant laisvės atėmimo bausme), atsižvelgdamas į tai, kad minėtos nusikalstamos veikos (vagystės iš butų ir vagystė iš parduotuvės) priskiriamos skirtingoms rūšims ir kategorijoms.

23. Apelianto tvirtinimu, teismas neteisingai nustatė jo, A. S., vaidmenį nusikalstamose veikose, nurodydamas, kad jis stebėjo aplinką, ar saugu, ar nesaugu daryti nusikalstamas veikas. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. P., kuris būdavo butuose, buvo kažkaip pranešama, ar saugu, ar nesaugu daryti nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto skunde nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės skiriant jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi abu nuteistieji savo kaltę ir aplinkybę, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrais abiejų nuteistųjų veiksmais, pirmosios instancijos teisme pripažino (b. l. 33, t. 8), todėl baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

24. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. S. gynėjas išreiškė prašymą taikyti jo ginamajam BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks prašymas yra nepagrįstas, o BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju negalimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti kaltinamiesiems BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kadangi tiek R. P., tiek A. S. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės, nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė jų nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, jie ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas abu nuteistieji padarė neišnykus teistumui, praėjus labai mažam laiko tarpui po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laikotarpį. Be to, pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tiek R. P., tiek A. S. teistumų skaičius rodo nuolatinį įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad šiuo metu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

26. 2022-01-25 Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (b. l. 133-134, t. 8). Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu R. P. interesams atstovauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas advokatas V. Kičiatovas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 60,00 euro. Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra būtinas, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. P. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėjos Daiva JazbutienėKristina KakurinėDalia Kursevičienė