- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-1204-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08002-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-150-1126/2024, pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei S. G., trečiajam asmeniui R. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. M. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. G. 11 150 Eur skolą, kildinimą iš 2012 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutarties, 3 078,22 Eur palūkanas, 2 000 Eur likusią skolą pagal 2020 m. kovo 3 d. suteiktą paskolą ir 417,37 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas savo reikalavimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:
2.1. ieškovas ir atsakovė 2012 m. rugsėjo 2 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 38 500 Lt (11 150 Eur). Skola turėjo būti grąžinta iki 2013 m. rugsėjo 2d., tačiau nustatytu terminu atsakovė skolos negrąžino. Ieškovas ne kartą žodžiu (telefonu ir susitikimų metu) ragino atsakovę grąžinti skolą, tačiau pastaroji prašydavo skolos grąžinimą atidėti kol pagerės šeimos finansinė padėtis, ketino parduoti (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą ir nusipirkti mažesnį bei pigesnį namą ir taip atsiskaityti su ieškovu.
2.2. Laikui bėgant atsakovės gyvenamasis namas buvo areštuotas antstolių ir 2020 m. sausio 20d. paskelbtos pirmosios šio turto varžytynės. Tam, kad sustabdyti būsto pardavimą iš varžytynių, atsakovė paprašė pas ieškovą paskolinti dar 13 500 Eur. Paskolą žadėjo grąžinti gavusi pinigus iš kredito unijos, iki 2020 m. vasaros. Ieškovas 2020 m. kovo 3 d. bankiniu mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės nurodytą banko sąskaitą 13 500 Eur. Tokiu būdu bendra atsakovės skola tuo metu buvo 24 650 Eur.
2.3. Atsakovė 2020 m. liepos 21 d. mokėjimo pavedimu grąžino į ieškovo sąskaitą 10 000 Eur, o po kelių dienų, t. y. 2020 m. liepos 24 d., grąžino dar 1 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama „praeitos vasaros skolos grąžinimas“. Iš viso atsakovė grąžino 11 500 Eur, tačiau likusią negrąžintą 2 000 Eur paskolos sumą, kaip ir senąją 2012 m. rugsėjo 2 d. paskolą, atsakovė grąžinti atsisakė, nustojo su ieškovu bendrauti, į telefono skambučius nebeatsiliepdavo, pakeitė gyvenamosios vietos adresą.
2.4. Atsakovei laiku negrąžinus skolos, ieškovas paskaičiavo palūkanas, kurios pagal pirminę 2012 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį siekia 3 078,22 Eur, ir 417,37 Eur pagal 2020 m. kovo 3 d. paskolos likutį (2 000 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti remdamasi tokiais pagrindiniais argumentais:
3.1. visos skolos ieškovui yra grąžintos arba šiuo metu yra grąžinamos pagal teismo nutartį dėl skolos mokėjimo išdėstymo civilinėje byloje Nr. L2-5874-1160/2022. Atsakovės nuomone, ieškovas elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai siekia dar kartą prisiteisti tas pačias pinigų sumas, kurios jam buvo grąžintos, remdamasis atgaline data surašytomis paskolos sutartimis.
3.2. Tariantis dėl paskolos suteikimo, ieškovas reikalavo sudaryti dvi atskiras paskolos sutartis atgaline data, t. y. nurodė pildyti ne faktinę 2020 m. kovo 3 d. paskolos suteikimo datą, tačiau 2012 metus. Ieškovas nurodė atsakovei surasti seną, nebegaliojantį pasą ir įrašyti į 2012 metų sutartį nebegaliojančius paso duomenis. Kadangi skubiai reikėjo pinigų, atsakovė tam neprieštaravo. Tarp šalių 2020 m. kovo 3 d. atgaline data buvo sudarytos dvi sutartys, kurių atsakovė neturi, nes jas pasiėmė ieškovas.
3.3. 2012 m. balandžio 15 d. sutartimi atsakovei neva buvo suteikta 34 000 litų arba 9 847,08 Eur paskola, kurią atsakovė moka pagal 2022 m. vasario 7 d. teismo įsakymą bei nutartį dėl skolos išdėstymo. Kita atbuline data sudaryta 2012 m. rugsėjo 2 d. sutartis dėl 38 500 litų arba 11 150,37 Eur paskolos suteikimo yra įvykdyta ir bankiniais 2020 m. liepos 21 d. bei 2020 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimais grąžinta ieškovui. Vienintelė skola, kurią atsakovė turi grąžinti ieškovui, tai pagal 2022 m. vasario 7 d. teismo įsakymą bei nutartį dėl skolos išdėstymo išieškomas 2500,00 Eur skolos likutis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui S. M. iš atsakovės S. G. 13 500,00 Eur skolą, 2 787,60 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 489,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 106,92 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad šalys 2012 m. rugsėjo 2 d. pasirašė sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš ieškovo 38 500 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. rugsėjo 2 d. Sutartyje nurodyta, kad laiku negrąžinus paskolos bus mokami 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos paskolos sumos. Sutartyje taip pat nurodyta, kad paskola beprocentinė, o palūkanos nenumatytos. Sutartis sudaryta vienu egzemplioriumi, kuris atiduodamas ieškovui. Sutartyje yra atsakovės prierašas: „pinigus, trisdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus litų gavau“.
6. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų teigti, jog paskolos sutartis neatitiko tikrosios šalių valios, atvirkščiai, pati atsakovė teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo sutarties sudarymo fakto, tačiau laikėsi pozicijos, kad pinigai pagal šią sutartį buvo gauti tik 2020 m. kovo 3 d. Atsakovė nurodė, kad tą dieną iš ieškovo faktiškai gavo 20 000 Eur (13 500 Eur pavedimu ir papildomai 6 500 Eur grynais pinigais). Paskola buvo skirta kito asmens reikalavimams vykdomojoje byloje Nr. 0090/19/00180 patenkinti. Vykdomoji byla buvo nutraukta šio asmens prašymu, nurodant, kad 2020 m. kovo 3 d. skolininkė patenkino jo reikalavimą visai 20 000 Eur sumai. Šių piniginių sumų skolinimo aplinkybes patvirtina atsakovės turto varžytinių skelbimai, iš kurių matyti, kad antrųjų varžytinių pradžia yra 2020 m. vasario 20 d. – pabaiga 2020 m. kovo 23 d. Atsakovė į bylą taip pat pateikė 2020 m. kovo 3 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą V. D. (kreditoriui vykdomojoje byloje), kurio suma 13 500,00 Eur, ir šio asmens 2020 m. kovo 3 d. prašymą antstolei R. G. nutraukti vykdomąją bylą, nes atsakovė pervedė į jo sąskaitą 20 000 Eur.
7. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina 2020 m. kovo 3 d. ieškovo atlikto piniginio pavedimo aplinkybes, t. y. jog atsakovei skubiai reikėjo pinigų, kuriuos ji gavo iš ieškovo, tokiu būdu suteikiant atsakovei nurodyto dydžio paskolą. Tačiau, teismo vertinimu, šie įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad šalys laisvai, nieko neverčiamos 2012 m. rugsėjo 2 d. buvo pasirašiusios kitą paskolos sutartį, kurioje atsakovė pati patvirtino, kad pinigai jai buvo išmokėti. Duomenų, kad sudarant sutartį atsakovės valia buvo paveikta ieškovo, byloje nėra. Dėl to teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti apsimestinio sandorio egzistavimo fakto, nes nepaneigta sutarties šalių tikroji valia, t. y., kad atsakovė siekė pasiskolinti pinigų, ieškovas juos skolino, jie abipusiu sutarimu užpildė, pasirašė sutartį ir patvirtino pinigų gavimo faktą. Sudarius sutartį, tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ji su ieškovu susipažino tik 2019 metais, kadangi šiuos teiginius paneigia kiti bylos įrodymai: 2012 m. birželio 21 d. prašymas AB „Lietuvos draudimas“, kurį pateikė draudėjas R. G. (atsakovės sutuoktinis). Prašyme nurodyti naudos gavėjai S. G., S. M. ir R. G. (t. 1, b. l. 150); Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. L2-5874-1160/2022, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistas įsiskolinimas pagal 2012 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį, ką patvirtino ir pati atsakovė. Minėtoje byloje šalys 2022 m. vasario 22 d. pateikė susitarimą dėl skolos mokėjimo išdėstymo, teismo įsakymas įsiteisėjęs ir nebuvo ginčytas (t. 2, b. l. 28); ieškovo paaiškinimai, kuriais jis patvirtino, kad su atsakovės šeima susipažino 2011 m., jį surado atsakovės sutuoktinis, kuriam ieškovas mažomis sumomis, trumpam laikui skolindavo pinigus dėvėtų rūbų supirkimui (t. 1, b. l. 91).
9. Atsakovės poziciją netiesiogiai patvirtina jos pačios į bylą pateiktas susirašinėjimas Viber programoje (t. 1, b. l. 86), kuriuo žinutėje savo sutuoktiniui 2020 m. kovo 10 d. atsakovė nurodė, kad „tai gal čia reikia pateikti tą raštą kur Vytas parašė, kad atidavėm jam, tik kam grąžinti jei Stasio rašteliai tokie“. Be to, 2012 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartyje ieškovė patvirtino pinigų gavimą ir tai paneigiančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta.
10. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2020 m. liepos 21 d. (10 000 Eur) ir 2020 m. liepos 24 d. (1 500 Eur) mokėjimo pavedimais buvo grąžinta paskola pagal 2020 m. kovo 3 d. pinigų (13 500 Eur) paskolinimo faktą. Atsakovė nurodė, kurią skolą ji padengė, ir ieškovas su tuo sutiko. Todėl teismas sprendė, kad CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodytos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės netaikomos ir laikoma, kad buvo grąžinama skola pagal 2020 m. kovo 3 d. pavedimą. Teismas nustatė, kad pagal pastarąją paskolos sutartį atsakovė negrąžino ieškovui 2 000 Eur.
11. Teismas pažymėjo, kad bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė grąžino paskolą pagal 2012 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį (38 500 Lt arba 11 150,37 Eur), todėl nėra pagrindo konstatuoti tinkamo prievolės įvykdymo fakto (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Remdamasis nurodytu, teismas tenkino ieškovo reikalavimą šioje ieškinio dalyje ir priteisė jam iš atsakovės 11 150 Eur skolą.
12. Konstatavęs faktinį skolos egzistavimą ir patenkinęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, teismas iš dalies patenkino ir papildomą reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, kad palūkanos turėtų būti skaičiuojamos už penkis metus nuo 11 150 Eur sumos, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 2 787,60 Eur (557,52 Eur (5 proc./1 m.) × 5 m.), todėl šioje reikalavimų dalyje ieškinį tenkino iš dalies.
13. Kitoje ieškinio reikalavimų dalyje dėl 2 000 Eur skolos likučio pagal 2020 m. kovo 3 d. paskolą ir 417,37 Eur palūkanų priteisimo teismas pripažino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrįstu, o reikalavimą dėl palūkanų atmetė, kadangi nebuvo numatytas konkretus prievolės įvykdymo terminas, kurį pažeidus galėtų būti skaičiuojamos palūkanos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė S. G. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
14.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Apeliantė įrodinėjo, kad tarp šalių 2020 m. kovo 2 d. atgaline data buvo sudarytos dvi sutartys: 1) 2012 m. balandžio 15 d. sutartis dėl 34 000 litų arba 9 847,08 Eur paskolos suteikimo. Atsakovė šią sumą sumokėjo pagal 2022 m. vasario 7 d. teismo įsakymą bei nutartį dėl skolos išdėstymo; 2) 2012 m. rugsėjo 2 d. sutartis dėl 38 500 litų arba 11 150,37 Eur paskolos suteikimo. Skola ieškovui buvo grąžinta 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 24 d. atsakovės atliktais mokėjimų pavedimais, kuriuos ieškinyje mini ir ieškovas.
14.2. Teismas nevertino liudytojų S. J. ir M. J. paaiškinimų. Šių liudytojų paaiškinimai buvo visiškai priešingi ieškovo paaiškinimams. Būtent šių liudytojų paaiškinimai atskleidė tikruosius šalių ketinimus dėl ginčo paskolos sutarčių sudarymo ir patvirtina ieškovo pozicijos nenuoseklumą. Liudytojai matė paskolos sutarčių atbuline data (2012 m. rugsėjo 2 d.) pasirašymo faktą (2020 m. kovo 2 d.) ir tai patvirtino 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu. Teismas šių liudytojų paaiškinimų nevertino, juos atmetė dėl giminystės ryšių. Tai rodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ir įrodymus, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, remdamasis vien ieškovo deklaratyviais paaiškinimais.
14.3. Ieškovo paaiškinimų nenuoseklumą patvirtina ir tai, jog jis teismui neigė aplinkybę, kad su liudytoja S. J. buvo sudaręs kokias nors paskolos sutartis, nors į bylą buvo pateiktos paskolos sutartys, sudarytos tarp šių asmenų. S. J. teismui paliudijo, kad pasirašant paskolos sutartis jų tekstą diktavo ieškovas, liepė liudytojai rašyti jos mergautinę pavardę G., nors liudytoja jau buvo J., sutarties sudarymo datą liepė nurodyti 2018 metus, nors ji buvo sudaryta kita data. Vien ši aplinkybė patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir reikalavimą paskolos sutartis sudaryti atgalinėmis datomis.
14.4. CK 6.871 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. nuo šios datos įsigaliojo įpareigojimas paskolos sutartį sudaryti notarine forma, jei paskolos suma viršija 3000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo 3 d. dalis sumos, t. y. 6 500 Eur, buvo perduoti grynaisiais pinigais, todėl labiau tikėtina, kad sutartys buvo sudaromos atgaline data, taip siekiant išvengti notarinės sutarčių formos (2012 m. galiojo tik rašytinės paskolos sutarties būtinybė).
14.5. Teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos bei teisės aktų nuostatų, reguliuojančių apsimestinių sandorių nustatymo pagrindus (CK 1.87 str., 6.193 str.) ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apsimestiniu gali būti laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne tuo laiku, kai jis faktiškai buvo sudarytas. Šioje situacijoje atgaline data sudaryta paskolos sutartis sukėlė galimybę ieškovui piktnaudžiauti ir reikalauti iš atsakovės dvigubo atsiskaitymo, taip traktuojant vieną ir tą pačią paskolos sumą kaip dvi atskiras. Siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui, teismas turėjo pripažinti 2012 m. rugsėjo 2d. sutartį apsimestine dėl joje nurodytos netikros datos ir vertinti reikalavimą priteisti skolą pagal tikruosius sandorio faktus, t. y. kad ieškovas 2020 m. kovo 2 d. atsakovei paskolino 20 000 Eur, o atsakovė, ką pasiskolino, šiai dienai viską ieškovui yra grąžinusi.
14.6. Ieškovo teiginius apie neva 2012 m. paskolintus pinigus paneigia ir tai, kad žinodamas, jog didelė pinigų suma neva yra negrąžinta dar nuo 2012 m. (8 metus), ieškovas 2020 m. paskolino atsakovei dar vieną ženklią pinigų sumą. Tokie ieškovo veiksmai prieštarauja bet kokiems protingumo principams ir elementariai logikai. Ieškovo akivaizdus nesąžiningumas šiuo atveju negali būti toleruojamas. Be to, 2020 m. kovo 3 d. mokėjimo pavedimo negalima laikyti atskira paskolos sutartimi, kadangi ieškovas sudarinėdavo tik rašytines paskolos sutartis, todėl mažai tikėtina, kad ieškovas būtų pervedęs atsakovei pinigines lėšas be jokios paskolos sutarties. Daugiau jokių sutarčių tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl ieškovas šiai dienai neturi jokių reikalavimo teisių į atsakovę.
Šalies argumentai
14.7. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-485/2018 buvo konstatuota, kad ieškovo veikla iš esmės buvo susijusi su neteisėta finansine veikla, skolinant pinigus įvairiems fiziniams asmenims didžiuliais mastais (vien laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 22 d. buvo sudaryta 101 sutartis su skirtingais fiziniais asmenimis, nuosprendyje nurodoma, kad veikos kvalifikavimui aktualus yra būtent paskutinės tęstinės nusikalstamos veikos padarymo laikas (2012 m. rugsėjo 30 d.), t. y. tęstinė veikla buvo vykdoma iki 2012 m. rugsėjo 30 d.). Apeliantė nedalyvavo baudžiamajame procese ir jame nebuvo apklausta. Tai reiškia, kad neva 2012 m. rugsėjo 2 d. sudaryta sutartis ir negalėjo būti įtraukta į baudžiamąją, kadangi pinigai buvo paskolinti tik 2020 m. kovo 3 d.
14.8. Apeliantės nuomone, ieškovas, siekdamas išvengti galimos atsakomybės už neteisėtą vertimąsi finansine veikla, taip pat išvengti privalomos notarinės sandorių sudarymo formos, sutiko paskolinti pinigines lėšas tik tuo atveju, jei paskolos sutartys bus sudarytos tik atgaline data. Tai, kad atsakovė parašė paskolos sutartyje, jog pinigus gavo, nepatvirtina aplinkybės, jog pinigus ji gavo būtent 2012 m. rugsėjo 2 d., nes sutartyje nenurodyta pinigų gavimo data. Ieškovas į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, jog pinigus atsakovei paskolino būtent 2012 metais.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovas iš viso suteikė atsakovei keturias paskolas: 1) 2012 m. balandžio 15 d. paskolino 34 000 litų (2022 m. vasario 7 d. civilinėje byloje Nr. L2-5874-1160/2022 teismas priėmė įsakymą dėl 12 567,55 Eur skolos bei 94 Eur žyminio mokesčio ir procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo); 2) 2012 m. rugsėjo 2 d. paskolino 38 500 litų (11 150,37 Eur); 3) 2015 m. spalio 2 d. paskolino 2 500 Eur (šios paskolos klausimai sprendžiami civilinėje byloje Nr. L2- 16485-1160/2023); 4) 2020 m. kovo 3 d. paskolino 13 500 Eur. Visas paskolas inicijavo, organizavo ir administravo atsakovės vyras R. G.. Kadangi jis neturėjo nekilnojamo turto, pastovaus darbo ir pastovių pajamų, o jo žmona turėjo ir darbą ir nekilnojamo turto, pinigus ieškovas skolino atsakovei ir ši aplinkybė byloje neginčijama.
Atsiliepimas
15.2. Liudytojai atsakovės dukra S. G. (dabar J., apie pavardės pasikeitimą ieškovas nebuvo informuotas) ir M. J. dalyvavo pokalbyje tarp ieškovo ir S. G., kai atsakovė 2020 m. siekė pasiskolinti 13 500 Eur, tačiau šie asmenys nedalyvavo sudarant paskolos sutartis tarp ieškovo ir S. G. 2012 metais.
15.3. Ieškovo pozicija viso bylos nagrinėjimo metu yra nuosekli ir pagrįsta įrodymais, priešingai nei atsakovės, kuri painioja paskolų datas, pagal kokias paskolos sutartis ir kada yra atsiskaityta. Atsakovės pozicija yra neaiški ir nenuosekli, keičiama pagal bylos eigą. Atsakovės teiginių nenuoseklumą patvirtina tai, kad ieškovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl 2012 m. rugsėjo 2 d. paskolintų 38 500 Lt (11 150 Eur) ir palūkanų iš priteisimo. Teismui buvo pateiktas popierinis pareiškimo variantas, tačiau byla be ieškovo žinios buvo perkelta į elektroninę erdvę. Kaip vėliau sužinojo ieškovas, jau pasibaigus bylai, 2022 m. rugpjūčio 24 d. civilinėje byloje Nr. L2-19489-877/2022 buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Skolininkė pareiškė prieštaravimus, tačiau nei pažinties datos, nei sutarties sudarymo datos atsakovė tuomet neginčijo. Jokios informacijos apie bylos eigą ieškovas nebuvo gavęs, todėl per nustatytą terminą pateikti ieškinio negalėjo. 2022m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi panaikino teismo įsakymą, ir pareiškimą laikė nepaduotu, todėl ieškovas turėjo teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
15.4. Ieškovas 2023 m. liepos 20 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl skolos pagal 2012 m. rugsėjo 2 d. sutartį priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2023 m liepos 21 d. priėmė įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-15264-1126/2023, kuriuo nutarė išieškoti iš S. G. ieškovo naudai 11 150 Eur skolą, 3 078,22 Eur palūkanas, 5 proc. procesines metines palūkanas ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su skola nesutiko ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prieštaravimus. Apeliantė įrodinėjo, kad pagal kreditoriaus pareikalavimą grąžino jam 10 000 Eur (2020 m. liepos 21 d. pavedimu) ir 1 500 Eur (2020 m. liepos 24 d. pavedimu), kažkodėl 350 Eur daugiau, nei buvo pasiskolinta 2012 m. rugsėjo 2 d. Mažai tikėtina, kad skolininkas gražintų daugiau pinigų nei jų pasiskolino, todėl labiau tikėtina, kad tai buvo dalinis didesnės skolos dengimas. Tačiau ir tada nei pažinties su ieškovu datos, nei sutarties sudarymo datos atsakovė neginčijo. Į teismą dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsakovė nesikreipė, o atgalinių datų sutarčių pasirašymo ir kelių paskolų sujungimo versiją sugalvojo vėliau. Visa tai rodo atsakovės nesąžiningumą.
Atsiliepimas
15.5. Atsakovės teiginys, kad skolininkas, pasirašydamas, jog pinigus gavo, turi dar kartą pakartoti datą, yra nelogiškas. Ginčijamu atveju sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo data yra ta pati – 2012 m. rugsėjo 2 d., todėl jos kartoti nebuvo jokio pagrindo. Net notariškai tvirtinant sutartis, pakartotinai data nėra rašoma. Atsakovė, būdama verslininke (teikė apgyvendinimo paslaugas Palangoje – 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakovės atsiliepimas), tikrai turėjo suprasti sutarčių pasirašymo datos reikšmę ir atsakomybę bei riziką, kurią ji prisiėmė skolindamasi pinigus.
15.6. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo reikalauti rašytis sutartis atgaline data. Atsakovės minimoje baudžiamojoje byloje ieškovas buvo išteisintas ir neturėjo jokių problemų, dėl kurių būtų negalėjęs atsakovei paskolinti jai taip reikalingų pinigų 2012 m., 2015 m. ir 2020 m., juolab kad 2020 m. pinigai buvo paskolinti oficialiu būdu – mokėjimo pavedimu iš sąskaitos banke į atsakovės sąskaitą banke. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas neva liepė rašytis sutartis kita data yra niekuo nepagrįsti, taip siekiant pateisinti kelių paskolų sujungimo versiją.
15.7. 2020 m. kovo 3 d. dėl 13 500 Eur paskolos suteikimo grynaisiais pinigais ir notarinės sandorio formos atsakovė nenorėjo, nes nebuvo laiko laukti eilės pas notarą, pinigų jai reikėjo skubiai, artėjo antrųjų varžytinių laikas, reikėjo nedelsiant atsiskaityti su kreditoriumi vykdomojoje byloje V. D..
15.8. Atsakovės paskolų sujungimo versijoje yra sugalvota papildoma 6 500 Eur suma, kurią S. G. neva gavo iš ieškovo grynaisiais 2020 m. kovo 3 d. Jokių šios sumos grąžinimo aplinkybių ir įrodymų atsakovė nepateikė, nepaaiškino šių aplinkybių ir teismo posėdžio metu paklausus teismui. 2020 m. kovo 3 d. faktiniai paskolos santykiai tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė tik pagal 13 500 Eur pavedimą į atsakovės banko sąskaitą.
15.9. Nuo 2015 m. sausio 1 d. atsiradęs įpareigojimas paskolos sutartį sudaryti notarine forma, jei paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų, netaikomas, kai skolinama pavedimu (ne grynaisiais pinigais), o faktiniai paskoliniai santykiai susiformavo atsakovei priėmus pavedimu pervestus pinigus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (kreditorius) kreipėsi pareiškimu į Kauno apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 11 150 Eur skolos, 3 078,22 Eur palūkanų (iš viso 14 228,22 Eur) ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo iš skolininkės S. G. pagal pridedamą prie pareiškimo 2012 m. rugsėjo 2 d. sutartį (paskolos sutartis) (t. 1, b. l. 3-4).
18. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-15264-1126/2023, pareiškėjo pareiškimą tenkino (t 1, b. l. 6).
19. Skolininkė dėl paminėto Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. įsakymo pateikė prieštaravimus, nurodydama, kad paskola pagal 2012 m. rugsėjo 2 d. sutartį pareiškėjui buvo grąžinta 2020 m. liepos 21 d. ir 2020 m. liepos 24 d. bankiniais mokėjimų pavedimais, sumokant jam iš viso 11 500 Eur (t. 1, b. l. 11-12, 14-15).
20. Teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skolininkės prieštaravimus priėmė ir informavo kreditorių apie teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį (t. 1, b. l. 21).
21. Ieškovas (kreditorius) 2023 m. rugpjūčio 21 d. padavė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės (skolininkės) 11 150 Eur skolą, 3 078,22 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal 2012 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį ir 2000 Eur skolos likutį bei 417,37 Eur palūkanas pagal 2020 m. kovo 3 d. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 557 atsakovei paskolintas 13 500 Eur lėšas, iš kurių 11 500 Eur skolininkė grąžino ieškovui 2020 m. liepos 21d. (10 000 Eur) ir 2020 m. liepos 24 d. (1 500 Eur) bankiniais pinigų pervedimais (t. 1., b. l. 23-24, 28).
22. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad 2020 m. kovo 3 d. faktiškai ieškovas paskolino atsakovei 20 000 Eur, iš kurių 13 500 Eur minėtu bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 557, ir 6 500 Eur grynaisiais pinigais, šią paskolą priversdamas atsakovę įforminti (pasirašyti) dvejomis atgaline data sudarytomis sutartimis, t. y. 2012 m. balandžio 15 d. sutartimi dėl 34 000 litų arba 9 847,08 Eur paskolos suteikimo ir 2012 m. rugsėjo 12 d. sutartimi dėl 38 500 litų arba 11 150,37 Eur paskolos suteikimo. Dalį skolos (11 500 Eur) atsakovė grąžino ieškovui 2020 m. liepos 21 d. (10 000 Eur) ir 2020 m. liepos 24 d. (1 500 Eur) bankiniais pinigų pervedimais, o likusi skolos dalis (9 847,08 Eur), kurią ieškovas įformino 2012 m. balandžio 15 d. sutartimi, yra išieškoma pagal 2022 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-5874-1160/2022, ir 2022 m. kovo 3 d. to paties teismo nutartį dėl skolos išdėstymo (t. 1, b. l. 49, 110). Anot atsakovės, 2012 m. balandžio 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. sutartys yra apsimestiniai sandoriai ir todėl yra negaliojantys.
23. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui S. M. iš atsakovės S. G. 13 500,00 Eur skolą, 2 787,60 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 489,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovo ieškinys yra pagrįstas rašytinais įrodymais, kurių atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė.
24. Nesutikdama su teismo sprendimu atsakovė padavė apeliacinį skundą, jame nurodydama, kad teismas, atsižvelgdamas į jos liudytojų paaiškinimus ir kitus rašytinus įrodymus, patvirtinančius nesąžiningus ieškovo veiksmus, turėjo taikyti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.87 straipsnis), kadangi atsakovės pateikti į bylą įrodymai leido daryti išvadą, kad 2012 m. balandžio 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. sutartys buvo sudarytos atgaline data. Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė sandorių negaliojimą reglamentuojančias CK normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
25. Taigi, apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nagrinėjamam ginčui spręsti netaikė (netinkamai taikė) teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 24 punktas), t. y. apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-823/2024).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismui pateiktame triplike atsakovė ne tik prašė ieškinį atmesti, bet ir suformulavo atskirą reikalavimą – ex officio pripažinti 2012 m. balandžio 15 d. sutartį dėl 34 000 Lt arba 9 847,08 Eur (faktiškai sudarytą 2020 m. kovo 2 d., ji grąžinama pagal teismo 2022 m. vasario 7 d. įsakymą ir nutartį dėl skolos išdėstymo) ir 2012 m. rugsėjo 2 d. sutartį dėl 38 500 Lt arba 11 150,37 Eur (faktiškai sudarytą 2020 m. kovo 2 d., ji grąžinta 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 24 d. pavedimais, iš viso 11 500 Eur) apsimestinėmis (1 t., b. l. 123–132).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nagrinėjant civilines bylas, ginamos ne vien ieškovo, bet ir atsakovo teisės. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimai) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Nurodytų gynimosi priemonių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
29. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.
30. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).
31. Apsimestinių sandorių atveju tikroji sandorį sudariusių šalių valia neatitinka išorinės jų valios išraiškos, todėl tokių sandorių ydingumo paprastai negalima nustatyti pagal objektyvią sandorių išraišką. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paprastai simuliaciniai sandoriai, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms sandoriai, nėra akivaizdžiai niekiniai, nes simuliacinių sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių) arba sudarydamos sandorį kitam sandoriui pridengti, slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 34 punktas). Kadangi teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl jo apsimestinumo ir tam nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų, paprastai sandoriai apsimestiniais pripažįstami esant tokiems šalių reikalavimams ir tik retais atvejais teismas gali tai daryti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).
32. Jei šalių susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieškovui patikslinti ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat šalims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017, 37, 38 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019).
33. Kaip minėta (nutarties 27 punktas), nagrinėjamu atveju atsiliepime į ieškinį (triplike) atsakovė suformulavo atskirą reikalavimą, prašydama teismo savo iniciatyva pripažinti dvi paskolos sutartis negaliojančiomis (niekinėmis). Atsižvelgiant į šalių poziciją, bylos pobūdį ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovės nurodomi sandoriai nėra akivaizdžiai negaliojantys. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, paprastai sandoriai apsimestiniais pripažįstami esant tokiems šalių reikalavimams ir tik retais atvejais teismas gali tai daryti savo iniciatyva (nutarties 31 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovės procesinį dokumentą (tripliką) su jame pareikštu savarankišku reikalavimu, turėjo suteikti galimybę atsakovei pareikšti byloje priešinį reikalavimą (priešieškinį) dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Tik tuo atveju, jeigu atsakovė tokia galimybe nepasinaudotų, teismas galėtų išnagrinėti bylą pagal joje esančius įrodymus.
34. Atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teismo iniciatyva, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išnagrinėti apeliacinį skundą, kai pirmosios instancijos teismas nesudarė atsakovei galimybės pareikšti byloje priešpriešinį reikalavimą dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, negalima, kadangi nagrinėjamu atveju būtina pašalinti proceso teisės normų pažeidimus (suteikti galimybę atsakovei pareikšti byloje priešieškinį), kuriuos galima atlikti tik pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
35. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apylinkės teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.