- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-914-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01289-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- K. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. A. prašė priteisti iš atsakovo V. S. (toliau – ir atsakovas) 3 500 Eur skolą, 63,77 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. atsakovas paprašė paskolinti 3 500 Eur, paaiškindamas, kad pinigai reikalingi verslo plėtrai. Kadangi ieškovą ir atsakovą siejo draugiški santykiai, ieškovas sutiko paskolinti prašomą pinigų sumą. Šalys sutarė, kad skola bus grąžinta pagal pareikalavimą. 2018-07-01 ieškovas perdavė atsakovui pinigus, o atsakovas surašė paskolos raštelį. 2018 m. rudenį atsakovas pareiškė, kad neturės pinigų grąžinti skolą, todėl 2018-11-13 ieškovas pareikalavo grąžinti skolą. Teigė, kad atsakovas skolą pripažino bei pareiškė, kad ją grąžins dalimis, po 50 Eur per mėnesį, tačiau skolos negrąžino. Kadangi atsakovas nuo 2018-11-13, pareikalavimo dienos, iki 2018-12-13 negrąžino skolos, jam kilo pareiga mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas apskaičiuojamas nuo laiku negrąžintos paskolos sumos.
3. Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra jokių neginčijamų duomenų apie tai, kad atsakovas gavo iš ieškovo pinigus, kad suėjo tariamos paskolos grąžinimo terminas. Iš pateikto paskolos raštelio turinio neaišku, iš ko buvo gauti pinigai, kokiam tikslui, kokiomis aplinkybėmis. Teigė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog konkrečią dieną pareikalavo grąžinti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad tarp šalių nesusiklostė paskoliniai santykiai, kadangi paskolos raštelyje nėra nurodyta iš ko yra paimti pinigai, kokiomis aplinkybėmis paimti, nėra nurodyta kokios palūkanos, kada paskola turėjo būti grąžinta. Teigė, kad tarp šalių buvo susiklostę verslo santykiai. Paaiškino, kad 2018 m. gegužės mėn. bankrutavo ieškovo įmonė ir ieškovas pasiūlė atsakovui per atsakovo įmonę vystyti bendrą veiklą. Prašoma priteisti suma buvo skirta bendrai veiklai vykdyti. Atsakovas pripažino, kad pinigų sumos, nurodytos raštelyje, atsakovui buvo perduotos. Teigė, kad gautos sumos buvo ieškovo indėliu į bendrą šalių verslą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 3 500 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019-05-06 bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 717 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Priteisė iš atsakovo 4,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2018-07-01 atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2 500 Eur, 2018-07-19 1 000 Eur. Nurodė, kad tai patvirtina raštelis, kurio atsakovas neginčijo. Pažymėjo, kad 2018-11-16 žinutėje, siųstoje pasinaudojus susirašinėjimu programėle Viber, atsakovas nurodė, kad ieškovas paskolino pinigus, kuriuos atsakovas teigė gražinsiąs po 30-50 Eur per mėnesį, prašė ieškovo nurodyti sąskaitos numerį, į kurią galėtų pervesti pinigus. Remiantis susirašinėjimu programėle Viber teismas nustatė, kad atsakovas pinigus skolinosi dėl asmeninių priežasčių. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėti, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Nesant byloje įrodymų, jog atsakovas grąžino ieškovui visą paskolos sumą, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 3 500 Eur negrąžintą paskolą.
7. Teismas padarė išvadą, jog šalys susitarė, kad paskola neatlygintinė, todėl sprendė, kad atsakovas neturi pagrindo mokėti ieškovui mokėjimo funkcijas atliekančias palūkanas.
8. Nurodė, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, veikė išimtinai ieškovo interesais. Teismas nevertino jokių atsakovo į bylą pateiktų argumentų, duomenų, rašytinių paaiškinimų, liudytojo V. S. parodymų. Pažymėjo, kad šalių nesiejo paskoliniai santykiai, o ieškovas investavo lėšas į bendrą verslą. Paaiškino, kad atsakovo įmonė įsigijo du naujus vilkikus naujam verslui su ieškovu pradėti. Teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais duomenimis, įrodymais, ieškovo žmonos liudijimu, tokiu būdu pažeisdamas rungtyniškumo, lygiateisiškumo principus.
11. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, todėl padarė netinkamas išvadas. Teigė, kad teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius turėjo vertinti kaip verslo, nes visi į bylą pateikti įrodymai liudija apie šalių bendrą tikslą vykdyti tarptautinių pervežimų veiklą ir iš jos gauti naudos. Pažymėjo, kad teismas neanalizavo tariamos skolos raštelių turinio, autentiškumo, sudarymo aplinkybių.
12. Pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad reikalavo grąžinti paskolą. Atkreipė dėmesį, kad skolintis pinigų neturėjo jokio poreikio, ką patvirtino liudytojas.
13. Teigė, kad teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas. Pažymėjo, kad nebuvo pagrindo priteisti visų ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies.
Atsiliepimas
14. Ieškovas K. A. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl pagrindinių bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu priėmė sprendimą, t. y. dėl skolos raštelio, kurį atsakovas išdavė ieškovui pasiskolinęs iš jo bendrai 3 500 Eur sumą ir šalių el. susirašinėjimo, iš kurio matyti tarp šalių vykęs pokalbis dėl skolos grąžinimo.
16. Pažymėjo, kad teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir šalių duotus paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Nurodė, kad teismas siekė visapusiškai ir objektyviai įvertinti tarp šalių kilusį ginčą. Teigė, kad atsakovo pateikti įrodymai, susiję su atsakovo įmonės veikla, niekaip nepagrindžia, jog šalis siejo bendri verslo santykiai ar 3 500 Eur suma buvo investicija į verslą.
17. Nurodė, kad teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas. Atkreipė dėmesį, kad teismas visiškai tenkino pagrindinį reikalavimą ir du iš trijų išvestinius reikalavimus, todėl buvo pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas sudarė ir pasirašė raštelį, kuriame patvirtino, kad 2018-07-01 paėmė 2 500 Eur, o 2018-07-19 paėmė 1 000 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino aplinkybę, kad nurodytas sumas gavo iš ieškovo.
20. Ieškovas įrodinėjo aplinkybę, kad raštelyje nurodytas sumas atsakovui paskolino, todėl tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o atsakovas teigė, kad paskoliniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, kadangi nurodytas sumas atsakovas iš ieškovo gavo kaip investiciją į bendrą ginčo šalių verslą.
21. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, kur reglamentuota, kad paskolos rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-11-16 atsakovas, pasinaudojus susirašinėjimu programėle Viber, ieškovui išsiuntė žinutę, kurioje nurodė, kad jeigu ieškovas paskolino pinigų, atsakovas juos grąžins. Atsakovas žinutėje nurodė, kad šeimos finansinė padėtis sunki, todėl gali grąžinti po 30-50 Eur per mėnesį. Prašė ieškovo atsiųsti sąskaitos numerį ir sumą patvirtinantį dokumentą.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių vykęs susirašinėjimas, skolos raštelis bei atsakovo patvirtinimas, kad iš ieškovo gavo pinigus, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip paskolinius. Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė verslo santykiai, t. y. kad ieškovas kietino investuoti į bendrą šalių verslą, byloje nepateikta.
26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ginčo šalis siejo verslo santykiai. Atsakovo byloje pateikti įrodymai, susiję su atsakovo UAB „VR Trans“ veikla, kad UAB „VR Trans“ nuomos pagrindu pradėjo valdyti du vilkikus, už kurių nuomą atsiskaitinėjo, o atsakovas laidavo, nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovą ir atsakovą siejo bendri verslo santykiai ar, kad iš ieškovo gauta 3 500 Eur suma buvo investicija į bendrą verslą. Nurodytos aplinkybės taip pat nepatvirtina ir liudytojo V. S. parodymai.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
31. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme – procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).
32. Nuo kreipimosi į teismą ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, todėl patenkinus ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo procesines palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki prievolės visiško įvykdymo.
33. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteisto bylinėjimosi išlaidų dydį iki 704 Eur.
35. Ieškovas prašė priteisti 677,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos Rekomendacijas, į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės buvo atmestas, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, konstatuoja esant pagrindą sumažinti atsakovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jam iš ieškovo iki 400 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.