- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 2-5330-647/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01289-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo K. A. (K. A.) atstovui advokato padėjėjui T. N., atsakovo V. S. (V. S.) atstovui advokato padėjėjui G. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1.Ieškovas K. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui K. A. (toliau – ieškovas) iš atsakovo V. S. (toliau – atsakovas) 3500 Eur įsiskolinimą, 63,77 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, jog 2018 metais atsakovas paprašė ieškovo paskolinti jam 3500 (trys tūkstančius penkis šimtus eurų) Eur. Atsakovas paaiškino, kad pinigai jam reikalingi verslo plėtimui. Ieškovo šeimą siejo su atsakovu draugiški santykiai, todėl ieškovas sutiko paskolinti prašomą pinigų sumą. Buvo sutarta, kad paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą. 2018 m. liepos 1 d. ieškovas asmeniškai perdavė atsakovui pinigus, o atsakovas surašė paskolos raštelį. Tačiau netrūkus po paskolos suteikimo santykiai tarp šalių pablogėjo, atsakovas pasidarė nekalbus, sumažino bendravimą su ieškovo šeima. 2018 m. rudenį atsakovas pareiškė, kad neturės pinigų atiduoti skolą. Dėl to 2018 m. lapkričio 14 d. ieškovas pareikalavo iš atsakovo grąžinti skolą. Atsakovas pareiškė, kad skolą pripažįsta, bet grąžins dalimis, po 50 Eur per mėnesį. Tačiau ir šios sumos atsakovas nesumokėjo nė karto.
Ieškovas siekė spręsti ginčą taikiai, bet atsakovas nesutiko kartu ieškoti paskolos grąžinimo būdu. Tikslu spręsti ginčą 2018 m. lapkričio 23 d. ieškovas sudarė sutartį su UAB „Atgauk skolą“, įmonės kodas 303965945, asmens duomenų valdytojo identifikavimo kodas P6615 (toliau – Bendrovė). Bendrovės darbuotojai susisiekė su atsakovu, kuris pareiškė, kad grąžins skolą po 50 Eur per mėnesį kada turės pinigų. Nesulaukus pinigų grąžinimo, Bendrovės darbuotojai pasiūlė atsakovui spręsti ginčą taikiai, paaiškino atsakovui ginčo esmę ir pasekmės bei perdavė skolą patvirtinančius dokumentus. Tačiau atsakovas atsisakė mokėti skolą, pareikšdamas, kad neturi pinigų ir niekas iš jo skolos neišieškos. Esant tokiai situacijai ieškovui belieko tik ginti savo pažeistos teisės teisme.
Įstatymų leidėjas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, taip pat kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnyje numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovas pareikalavo grąžinti paskolą 2018 m. lapkričio 14 d., todėl nuo šios datos skaičiuojamos palūkanos. 162 dienų x 0,48 Eur už dieną = 77,76 Eur.
2. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, kadangi ieškinyje nėra jokių neginčijamų duomenų apie tai, kad atsakovas gavo pinigus iš ieškovo. Nurodoma, tik, kad pinigai buvo asmeniškai perduoti 2018 m. liepos 1 d. Siekiant įrodyti paskolinių santykių egzistavimą, turi būti aiškiai nustatytas faktas apie pinigų paskolinimą paskolos gavėjui. Net jei ir būtų įrodytas pinigų gavimas, byloje nėra duomenų apie tai, kad tariamos paskolos terminas jau suėjęs. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui nustatytu laiku ir tvarka. Šiuo atveju nėra numatyta konkreti pinigų grąžinimo data. Be to, paskolos sutartis yra realinė, t. y. kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą.
Ieškovas savo poziciją grindžia kartu su ieškiniu pateiktu paskolos raštelio originalu. Tačiau iš šio priedo turinio visiškai neaišku, iš ko buvo gauti pinigai, kokiam tikslui, kokiomis aplinkybėmis ir t.t. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą.
Nors ieškinyje nurodoma, kad tariamos paskolos grąžinimo buvo pareikalauta konkrečią dieną, tačiau neegzistuoja jokie tai patvirtinantys įrodymai. Būtent todėl nėra aišku, kodėl netesybos pradedamos skaičiuoti nuo šio konkretaus momento. Ieškovas tokiu atveju nurodo, kad vėluota atsiskaityti buvo net 74 dienas. Iš ieškinyje pateiktų aplinkybių galima spręsti, kad tariama paskola buvo suteikta neapibrėžtam laikotarpiui. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad atsakovas 2018 m. rudenį pareiškė, kad neturės pinigų atiduoti skolą. Jei atsakovui nenustatytas terminas paskolai grąžinti, visiškai neaišku, kam jam savo iniciatyva, nieko neprašomam, nurodyti, kad neturės pinigų atiduoti skolos.
3. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame nurodė, jog iš bylos faktinių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 13 d. dieną pagal CK 6.873 str. 2 d. pareikalavo atsakovo grąžinti jam suteiktą 3 500 Eur dydžio paskolą, todėl teigtina, kad atsakovui kilo pareiga grąžinti minėtą paskolą ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 13 d. Kadangi, atsakovas negrąžino ieškovui paskolos iki 2018 m. gruodžio 13 d., todėl teigtina, kad nuo 2018 m. gruodžio 14 d. atsakovui kilo pareiga mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas apskaičiuojamas nuo laiku negrąžintos paskolos sumos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. balandžio 25 d. ieškinyje buvo suklysta apskaičiuojant prašomas priteisti iš atsakovo palūkanas, todėl ieškovas tikslina (sumažina) priteistinų iš atsakovo palūkanų sumą. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 3500 Eur skolą, 63,77 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovo K. A. atstovas advokato padėjėjas paaiškino, jog ieškovas ne kartą reikalavo grąžinti skolą. Tai patvirtina tai, kad jis 2018 m. lapkričio 13 d. skambino atsakovui, o atsakovas 2018 m. lapkričio 16 d. dėstė savo poziciją, aplinkybes, kaip galėtų grąžinti skolą. Tą patvirtina originali žinutė ,,Viber“ programoje. Manytina, kad 2018 m. lapkričio 13 d. yra atskaitos taškas, kas reiškia, kad atsakovas turėjo grąžinti skolą iki 2018 m. gruodžio 13 d. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. skaičiuojamos palūkanos. Ieškovas paskolino atsakovui pinigus, nes atsakovas turėjo finansinių problemų – neturėjo iš ko sumokėti darbuotojams atlyginimų.
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas paaiškino, kad tai nėra paskoliniai santykiai, nes žiūrint iš paskolos raštelio nėra aišku iš ko yra paimti pinigai, kokiomis aplinkybėmis paimti, nėra nurodyta kokios palūkanos, kada paskola turėjo būti grąžinta. Šioje byloje yra svarbi priešistorė tarp šalių. Tarp šalių buvo susikūrę verslo santykiai, nes 2018 m. gegužės mėnesį bankrutavo ieškovo įmonė ir jis pasiūlė atsakovui 2018 m. liepos mėnesį investuoti į bendrą verslą. Ieškovas pasiūlė per atsakovo įmonę ,,VR Trans“ vystyti bendrą veiklą. Atsakovo įmonė būtų lyg platforma, kadangi ieškovas savo įmonės neturėjo. Tos lėšos (3500 Eur) ir buvo skirtos bendrai veiklai vystyti. Tai nėra paskola. Atsakovo ir ieškovo įmonė turėjo ir apyvartą, ir vystė veiklą, tad teigti, kad tai buvo paskola, negalima. Ieškovas pasinaudojo atsakovo geranoriškumu. Byloje nėra duomenų, kad buvo paprašyta, minėtą pinigų sumą, paskolinti mėnesiui. Ieškovas yra verslininkas, todėl jis ir turėjo suforminti dokumentus, jeigu tai, jo manymu, yra paskola.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis su ieškovu yra pažįstami, tarp jų buvo verslo santykiai. Kai ieškovas atsakovui pasiūlė vystyti bendrą veiklą, tuo metu atsakovas turėjo savo įmonę. Atsakovas savo įmonės vardu sudarė išperkamosios nuomos sutartis, vilkikams įsigyti, sutvarkė visą reikalingą dokumentaciją ir pan. O ieškovas nieko nedarė. Dirbo su ieškovu kažkur apie 3 mėnesius. Buvo pasirašytas raštelis. Atsakovo nuomone, pasirašytas raštelis, galimai kaip koks garantas. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra teisininkas, todėl nežinojo kam tą raštelį surašyti reikėjo. Atsakovas nesijaučia skolingas. Raštelis surašytas atsakovo ranka. Minėtą raštelį surašyti liepė ieškovo žmona H. A.. Pinigų sumos, nurodytos raštelyje, atsakovui buvo perduotos. Tai buvo atsakovo indėlis į bendrą ieškovo ir atsakovo verslą. Gautus, pagal raštelį pinigus, atsakovas panaudojo apyvartinėms lėšoms, nes įmonė neturėjo tokių lėšų. Žinutė ,,Viber“ nieko nereiškia. Ieškovas atsakovui ne kartą grasino, dėl pinigų grąžinimo pagal raštelį. Nuolat skambinėjo.
7. Teismo posėdžio metu liudytoja H. A. paaiškino, kad ji ir jos vyras (ieškovas) atsakovą pažįsta 10 metų. Atsakovas yra jos šeimos draugas. Ankščiau ji su savo vyru (ieškovu) turėjo logistikos įmonę. Ieškovas atsakovui norėjo padėti, patarti, pakonsultuoti verslo, įmonės klausimais. Atsakovo įmonė turėjo finansinių problemų. Liudytojos vyras (ieškovas) pasakė liudytojai (tuo metu buvo išvykęs darbo reikalai į užsienį), paskolinti atsakovui pinigus. Vieną kartą 2500 Eur, kitą kartą 1000 Eur. Liudytoja pati savo iniciatyva, nusprendė paprašyti atsakovo, kad šis pasirašytų raštelį, nes tai buvo šeimos pinigai. Pinigus liudytoja, savo vyro (ieškovo) pavedimu padavė grynais iš savo namuose, turimo seifo. Atsakovas liudytojai pasakė, kad nori pasiskolintus pinigus grąžinti kuo greičiau, bet nepasakė, kada tiksliai. Tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo jokių verslo santykių. Po ieškovo ir liudytojos įmonės bankroto, jie nusprendė niekur neinvestuoti, nes turi gerai apmokamus darbus. Jei ieškovas būtų nusprendęs investuoti į atsakovo įmonę, tai būtų sudaręs pas notarą sutartį. Ieškovas skolindamas pinigus atsakovui, tiesiog norėjo jam (atsakovui) pagelbėjo. Ieškovas patarė atsakovui kaip elgtis versle, bet tai nereiškia, kad vykdė kažkokį verslą su atsakovu. Ieškovas ir jo žmona (liudytoja) ragino atsakovą, visais įmanomais būdais, grąžinti pinigus. Atsakovui pinigai buvo paskolinti dėl draugiškų santykių, ieškovas ir jo žmona (liudytoja) patys dirbo tokiame versle, kokiame dirba atsakovas, todėl žino minėto verslo rizikas.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, kad atsakovas yra jo brolis. Žino, kad ieškovas atsakovui pasiūlė lygiomis dalimis vystyti verslą logistikos srityje. Tuo metu atsakovas turėjo savo įmonę, kurioje buvo du vilkikai. Atsakovas tuo pat metu buvo ir įmonės vadovas ir vairuotojas. Atsakovas ir ieškovas susitarė, kad jie abu lygiomis dalimis investuos į vilkikus. Ieškovas, bendroje įmonėje, turėjo rūpintis užsakovais, kad jie laiku sumokėtu, o atsakovas – vilkikais. Užsakovai nesumokėjo 20000 Eur. Vėliau ieškovas pradėjo grasinti, kad atsakovas grąžintu pagal raštelį gautus pinigus. Bandė pinigus atgauti visokiais būdais. Atsakovas iš ieškovo paėmė pinigus, nes jie turėjo lygiomis dalimis prisidėti prie bendro verslo. Liudytojas matė raštelį, kurį pasirašė atsakovas. Ir jam (liudytojui) tas raštelis pasirodė keistas, nes atsakovas investavo į bendrą judviejų (ieškovo ir atsakovo verslą) daugiau savo lėšų, nei ieškovas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tokiu būdu šios sutarties pagrindu šalims atsiranda civilinės teisės ir pareigos (CK 1.136 straipsnis), tai yra ieškovas (kreditorius) įgyja teisę reikalauti skolos grąžinimo, o atsakovas (skolininkas) turi pareigą nustatytu terminu grąžinti paskolintą sumą. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 1 d. atsakovas V. S. iš ieškovo pasiskolino 2500 Eur, 2018 m. liepos 19 d. 1000 Eur. Tai patvirtina raštelis, dėl gautų grynųjų pinigų, kuris yra pridėtas prie bylos ir kurio surašymo ir pasirašymo fakto nei atsiliepime, nei bylą nagrinėjant iš esmės, neginčijo atsakovas. Tai viena. Antra, ,,Viber“ žinutėje, siųstoje ieškovui 2018 m. lapkričio 16 d., atsakovas nurodė, kad ieškovas paskolino pinigus, kuriuos atsakovas teigė gražinsiąs po 30-50 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas prašė ieškovo nurodyti sąskaitos numerį, į kurią galėtų pervesti pinigus. Trečia, iš ,,Viber“ žinutės matyti, kad atsakovas minėtus pinigus skolinosi dėl asmeninių priežasčių, nesusijusių su ieškovu ar jų (ieškovo ir atsakovo) vykdoma bendra veikla, kaip teigė atsiliepime ir bylą nagrinėjant iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Kasacinio teismo nurodyta, kad įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Kasacinis teismas, aiškindamas paskolos sutarties teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008); kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, įrodyti pinigų perdavimo faktą turi paskolos davėjas; kai skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimą, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą turi paskolos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-422-687/2017). Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas suteikė paskolą atsakovui ir tai patvirtina atsakovo ranka pasirašytas paskolos ėmimo faktas 2018 m. liepos 1 d. ir 2018 m. liepos 19 d., bei 2018 m. lapkričio 16 d. rašyta žinutė per ,,Viber“ programą. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis pasirašė minėtą raštelį, kas sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas suprato raštelio turinį. Be to, atsakovas ,,Viber“ žinutėje teigia, kad ieškovas paskolino jam (atsakovui) pinigus, prašė leisti mokėti dalimis kas mėnesį po 30-50 Eur, prašė ieškovo pateikti jam (atsakovui) sąskaitos numerį, kas sudaro pagrindą labiau tikėti, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).
13. Ginčo atveju šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje įrodymų kontekste, leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčo šalis siejantys teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip šalių sudaryta paskola, o nesant byloje įrodymų, jog atsakovas grąžino visą paskolos sumą ieškovui, teismas sprendžia, jog ieškovui iš atsakovo priteistina 3500 Eur negrąžintos paskolos suma (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 63,77 Eur mokėjimo palūkanų nuo paskolos grąžinimo dienos, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d. iki ieškinio padavimo dienos 2019 m. balandžio 25 d. nuo pagrindinės skolos sumos (3500 Eur), kas sudaro 133 dienas, palūkanų dydis už dieną 0,01 proc.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, kad CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Kasacinis teismas nurodęs, kad CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Šalių sutartyje palūkanų mokėjimo klausimas nebuvo aptartas. Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-400/2011).
16. Įstatymo leidėjas CK 6.872 straipsnio 3 dalyje suponavo bendro pobūdžio išvadą, kad jei paskolos dalykas yra pinigai, tai preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, tačiau konkrečios paskolos sutarties atveju iškilus ginčui, teismui yra pareiga patikrinti atlygintinos paskolos prezumpciją.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad surašant paskolos raštelį ginčo šalys – ieškovas ir atsakovas, palaikė gerus bendravimo santykius: ieškovo atstovo ir ieškovo žmonos teigimu, ginčo šalys bendravo kaip seni draugai, kurie vienas kitą pažįstą 10 metų, kur priimta vienas kitam padėti; ieškovo atstovas ir liudytoja (ieškovo žmona) paaiškino, jog atsakovui skolino pinigus, nes praeityje pats (ieškovas) vertėsi tokiu pačiu verslu, kaip šiuo metu verčiasi atsakovas, todėl gerai žino logistikos verslo subtilybes ir rizikas, todėl norėjo padėti, patarti, pagelbėti atsakovui. Atsakovas taip pat neneigė fakto, kad su ieškovu yra pažįstami ir tai, jog ieškovas praeityje vertėsi tokiu pačiu verslu, kaip šiuo metu verčiasi jis (atsakovas). Todėl minėtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad paskolos raštelyje ir nebuvo nustatytos palūkanos už paskolintą atsakovui 3500 Eur sumą, kas sudaro pagrindą konstatuoti buvus sudarytą tarp ginčo šalių neatlygintinį sandorį, nes paskolos tikslas ne uždirbti ir skolintų pinigų, o tiesiog padėti. Byloje nustatyta, jog ieškovas pretenzijų atsakovui dėl palūkanų iš viso nereiškė, o bylos nagrinėjimo metu teigė, kad reiškė pretenzijas atsakovui tik dėl 3500 Eur skolos (bet ne dėl palūkanų), kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog šalys susitarė, kad paskola neatlygintinė, todėl atsakovas neturi pagrindo mokėti mokėjimo funkcijas atliekančias palūkanas, taigi ieškovo reikalavimai dėl 63,77 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, laikotarpyje nuo paskolos grąžinimo dienos, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d. iki ieškinio padavimo dienos 2019 m. balandžio 25 d. (nuo pagrindinės skolos sumos (3500 Eur)), kas sudaro 133 dienas, palūkanų dydis už dieną 0,01 proc., pripažintini kaip nepagrįsti ir atmestini.
Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų ir procesinių palūkanų
18. Nagrinėjamu ginčo atveju ieškovas vienu iš reikalavimų prašo priteisti 5 proc. kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos 2019 m. gegužės 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
19. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. <...> Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo šalys, surašydamos paskolos raštelį nebuvo susitarusios iki kurio termino turėtų būti grąžinama 3500 Eur suma. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.
21. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo įsakymo pareiškimo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ieškovas patyrė 717 Eur bylinėjimosi išlaidų kas sudaro: 107 Eur sumokėtas žyminis mokestis; 110 Eur anstolės J. B. teisinių paslaugų suteikimas susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 500 Eur advokato padėjėjo suteiktos teisinės paslaugos. Minėtos išlaidos yra pagrįstos, todėl teismas neturi pagrindo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti ieškovui iš atsakovo. CPK 93 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
23. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, 4,70 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) 3500 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 717 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo K. A. (K. A.) naudai.
Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) 4,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.