Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-90-993/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-25
Bylos Nr.: 1A-90-993/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-03-0-00020-2018-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
Nuteistasis: R. K., A. S., V. Š., E. M., V. V.-L., J. V.
Nukentėjusysis: A. G., J. Š.
Advokatai: Saulius Majauskas, Regina Atkočaitienė, Algis Girdutis Šalavka

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-993/2024Teisminio proceso Nr. 1-03-0-00020-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.4.1.1., 1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant M. A. R.,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Sauliui Majauskui,

nuteistajam A. S. (nuotoliu, „Zoom“ programa), jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

nuteistojo V. Š. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K., V. Š. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal 135 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 284 straipsnį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

A. S. taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti. Bausmę pradėjus vykdyti šias priemones panaikinti.

V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė;

pagal BK 284 straipsnį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Š. paskirta subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

V. Š. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti. Bausmę pradėjus vykdyti šią priemonę panaikinti.

Nukentėjusiajam A. G. pripažinta teisė į ieškinio padavimą, klausimas dėl ieškinio, jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiajam J. Š. pripažinta teisė į ieškinio padavimą, klausimas dėl ieškinio, jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. M., V. V.-L., J. V., baudžiamoji byla G. K. atžvilgiu nutraukta, tačiau apeliaciniai skundai dėl jų Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu:

1.1. R. K. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. birželio 19 d., apie 15.40 val., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų 1-o nuteistųjų būrio lokalinio sektoriaus kieme, t. y. viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas bendrininkų grupe su galimai D. Z., kurio atžvilgiu byla išskirta, su V. V.-L. ir G. N., kurio atžvilgiu įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, sudavė J. Š. su metaliniu strypu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, V. V.-L. suduodant J. Š. su metaline konstrukcija tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį, į įvairias kūno vietas, G. N. suduodant J. Š. su metaline konstrukcija tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį, į įvairias kūno vietas, tuo jis bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. Š. sveikatą padarydamas J. Š. atvirą įspaustinį dešinio momenkaulio - pakauškaulio lūžimą, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas abiejų paakių bei plaštakų srityse, žaizdą stuburo kaklinio VII slankstelio keterinės ataugos srityje, tuo jis taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.2. A. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. birželio 19 d., apie 15.40 val., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų 1-o nuteistųjų būrio lokalinio sektoriaus kieme, t. y. viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas bendrininkų grupe su J. V., V. Š., E. M., V. V.-L., G. N., kurio atžvilgiu įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, ir G. K., sudavė ne mažiau tris smūgius koja gulinčiam A. G. į pilvo sritį, V. Š. suduodant A. G. ne mažiau tris smūgius ranka į galvos sritį, ne mažiau du smūgius koja į galvą gulinčiam A. G., bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į kitas kūno vietas, J. V. suduodant stovinčiam A. G. ne mažiau du smūgius į galvą su metalo konstrukcija, šiam pargriuvus suduodant ne mažiau tris smūgius su metalo konstrukcija į veido sritį, E. M. suduodant A. G. ne mažiau tris smūgius su ranką į nugarą, bei ne mažiau vieną smūgį su ranką į kairį klubą, V. V.-L. suduodant A. G. ne mažiau du smūgius į galvą, bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį, į kitas kūno vietas, G. N. suduodant gulinčiam A. G. ne mažiau vieną smūgį su koja į veidą, ne mažiau vieną smūgį su metalo konstrukcija į veido sritį, G. K. suduodant A. G. ne mažiau vieną smūgį su kumščiu į veidą, ne mažiau vieną smūgį su metalo konstrukcija į galvą ir gulinčiam A. G. ne mažiau du smūgius į galvą, tuo jis bendrais tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatą, padarydamas A. G. nugaros sumušimą, nubrozdinimus dešinės alkūnės, kairio dilbio ir dešinio kelio bei stuburo srityse, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.3. V. Š. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. birželio 19 d., apie 15.40 val., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų 1-o nuteistųjų būrio lokalinio sektoriaus kieme, t. y. viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas bendrininkų grupe su J. V., A. S., E. M., V. V.-L., G. N., kurio atžvilgiu įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, ir G. K., sudavė A. G. ne mažiau tris smūgius su ranka į galvos sritį, ne mažiau du smūgius su koja į galvą gulinčiam A. G., bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį, rankomis ir kojomis į kitas kūno vietas, J. V. suduodant stovinčiam A. G. ne mažiau du smūgius į galvą su metalo konstrukcija, šiam pargriuvus suduodant ne mažiau tris smūgius su metalo konstrukcija į veido sritį, A. S. suduodant ne mažiau tris smūgius su koja gulinčiam A. G. į pilvo sritį, E. M. suduodant A. G. ne mažiau tris smūgius su ranką į nugarą, bei ne mažiau vieną smūgį su ranką į kairį klubą, V. V.-L. suduodant A. G. ne mažiau du smūgius į galvą, bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį, į kitas kūno vietas, G. N. suduodant gulinčiam A. G. ne mažiau vieną smūgį su koja į veidą, ne mažiau vieną smūgį su metalo konstrukcija į veido sritį, G. K. suduodant A. G. ne mažiau vieną smūgį su kumščiu į veidą, ne mažiau vieną smūgį su metalo konstrukcija į galvą ir gulinčiam A. G. ne mažiau du smūgius į galvą, tuo jis bendrais tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatą padarydamas A. G. atvirą apatinio žandikaulio lūžimą, dešinio skruostikaulio ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžimą, nugaros sumušimą, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir pasmakrės kaklo srityje, nubrozdinimus dešinės alkūnės, kairio dilbio ir dešinio kelio bei stuburo srityse, tuo jis taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo jį išteisinti dėl J. Š. sužalojimo ir kviesti liudytojus E. K., M. J., A. S., M. K. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Teismas, nuteisdamas jį, rėmėsi dviejų nuteistųjų J. V. ir V. V.-L. parodymais, dviejų nukentėjusiųjų J. Š. ir A. G. parodymais ir liudytojo E. K. parodymais. Tačiau teismas neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, kurie teigė, kad jis įvykyje nedalyvavo. Teismo sprendimą įtakojo neteisingi liudytojų parodymai ir kiti neteisingi duomenys, kas lėmė neteisingą nuosprendį.

2.2. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad jo gyvenamoji vieta būtų buvusi kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), jo kambarys yra Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pasirėmė šia klaidinga nuostata aiškindamas V. V.-L. ir J. V. parodymus. J. V. savo parodymuose jo (R. K.) nemini. Teismas manė, kad V. V.-L. kalba apie jį (34 nuosprendžio puslapyje), kaip asmenį dalyvavusį muštynėse, tačiau jo parodymai to nerodo ir atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją vienintelis atvejis, kai teismas galėtų taip teigti tai manant, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) kambaryje, o to nebuvo. Neteisingai interpretuoti šių nuteistųjų parodymai nuosprendžio 26 puslapyje, kuriuose V. V.-L. nesako apie jo dalyvavimą muštynių eigoje. Faktas, kad V. V.-L. nurodyti asmenys ne visi buvo išėję į kiemą su juo ir yra minimi kaip asmenys iš sekcijos Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug pusė jo nurodytų asmenų, su kuriais jis išėjo vienu metu į kiemą, jokiose muštynėse nedalyvavo, o L. M. net nebuvo kieme. Dėl to V. V.-L. teiginiai apie, kad juos ruošiasi sumušti (nuteistuosius iš (duomenys neskelbtini) sekcijos), kad jis bendrai su nuteistaisiais iš (duomenys neskelbtini) sekcijos ir ką kas puolė jo (apelianto) neliečia, o sąrašas žmonių kas ėjo į kiemą reiškia tik tiek, kad žmonėms, kaip ir jam, nelabai pasisekė išeiti į lauką laiku. Kadangi teismas manė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje, pasirėmė minėtų nuteistųjų parodymais, o tai neteisinga.

2.3. Teismas 27-28 nuosprendžio lapuose išvardino asmenis, kurių parodymais grindžiama jo kaltė. Tai R. M., E. B. ir G. S. parodymai. Tačiau pareigūnų E. B. ir G. S. parodymuose nėra nieko apie jį (apeliantą). R. M. pirmas įbėgo į kiemą, matė, kad prie J. Š. nieko nebuvo, matė, kad jis (apeliantas) stovėjo prie bendrabučio durų ir atrodė normalus – neuždusęs ar susijaudinęs. Pareigūnų parodymai įrodo tik muštynių faktą.

2.4. Reikia tinkamai įvertinti jį (apeliantą) teisinančius liudytojų parodymus. D. A. nurodė, kad jis buvo kieme prie jo. Nors negalėjo nurodyti atstumo nuo jo buvimo vietos iki kur buvo mušamas J. Š., tą padaryti nesunku, kiemo išmatavimai 32x12 metrų, jo nėra kiemo kameros įraše, tokia vieta gali būti tik prie įėjimo į bendrabutį, o tas parodo, kad liudytojas nemeluoja. Bylos 1 tomo 114 puslapyje yra kiemo schema, joje J. Š. buvimo vieta pažymėta Nr. 2, o jo ir liudytojo D. A. vieta visų muštynių metu atitiktų schemoje pažymėtą Nr. 5, tai atstumas tarp tų vietų mažiausiai 20 metrų, realiai 25 metrai.

2.5. V. L. nurodė, kad muštynėse jo (apelianto) nebuvo, M. G. nurodė, kad jis (apeliantas) buvo prie bendrabučio durų ir žodžiais ramino ir ragino baigti muštis. E. G. nurodė, kad jis (apeliantas) buvo prie jo, o jis prie durų. Šiuos parodymus apie jo buvimo vietą patvirtina E. K., E. B. Teismas šių liudytojų parodymais pasirėmė, tačiau šie asmenys nurodė, kad apeliantas muštynėse nedalyvavo. Aplinkybę, kad jis (apeliantas) buvo prie įėjimo, gali patvirtinti jį ten matę asmenys, kuriems tyrėjai galėjo užduoti klausimus, o jis ne. Byla teisme truko virš 5 metų, todėl dėl jų parodymų pagarsinimo neprieštaravo. Tačiau dabar prašo kviesti liudytojus E. K., kuris buvo prie E. G., prie kurio buvo ir apeliantas, M. J., kuris tikrai jį matė prie durų, A. S., kuris turėjo matyti, kur jis stovėjo, M. K. Jiems nori užduoti klausimus apie savo buvimo vietą muštynių kieme metu.

2.6. Teismas jo (apelianto) parodymus atmetė kaip nenuoseklius ir neišsamius. Jis su tuo nesutinka, nėra aišku kur jie nenuoseklūs. Į būrį jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) studijos, pamatė, kad koridoriuje buvo plaunamas kraujas, iš kažko sužinojo, kad buvo sumuštas V. Š., kuris gyveno kitoje sekcijoje, girdėjo, kad gali būti muštynės nukentėjusiųjų ir kitos sekcijos. Kadangi konkrečiai jo tai neliečia, o muštynių pasitaiko, po meno studijos ėjo sportuoti, kiemas atrakinamas tik keturioms valandoms, o sportas vyksta kieme. Tai, kad ėjo vienas rodo, kad ėjo sportuoti. Svarbi aplinkybė, įrodanti, kad nėjo į kiemą kartu su kitais, yra kameros įrašas, kuriame 15.43 val. nuo 12 sekundės matyti, kad jis eina vienas, ėjo iki 20 sekundės – tiek reikėjo pereiti koridorių. Jokios grupės paskui save nematė ir jos nebuvo. Teismo teiginys apie išėjimą su grupe nuteistųjų parodo tik faktą, kad vienu metu tik pasitaikė kartu išeiti per duris. Įrašo Nr. 1, 15.43 val., 40 sekundė patvirtina ir tai, kad jam einant link durų, tie kurie eina, jį lenkia, o jis dar sustoja juos praleisti.

2.7. Kišenėse visada nešiojasi cigaretes ir žiebtuvėlį, nes rūko. Kai išėjęs į kiemą pamatė situaciją liko prie durų ir toliau nėjo. Matė, kad kieme vyksta žodinis konfliktas ir nukentėję spardo sporto inventorių. Sakė to nedaryti, bet prie jų nėjo. Nukentėjusieji neklausė, suprato, kad bus muštynės, sporto nebus, dėl to prisidegė cigaretę ir rūkė prie durų, ką matė mažiausiai 4 žmonės, o kamera to nefiksavo nes jis buvo ten, kur nurodė. Muštynės truko 2,5 minutės, kai parūkė, jos baigėsi ir jis parėjo į būrį. Teismas neteisingai nurodo, kad jis nieko nematė ir nenurodė, nes nurodė apie A. G., E. M. ir J. V. Ne jam priklauso stebėti kas ką muša ir raportuoti teisme. Jo parodymus, kad niekas nieko nesinešė, patvirtina kamerų įrašai, tai svarbu vertinant J. Š. parodymus. Jo (apelianto) parodymai atitinka bylos medžiagą, kuri nepaneigta, nes su juo (apeliantu) niekas neina, jis nieko nesineša, nors J. Š. sako, kad visi buvo su strypais. Jo (apelianto) nėra įraše Nr. 3, kas rodo, kad jis buvo po stogu ir kas atitinka liudytojų parodymus. Kad ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, nereiškia, kad nenurodė pozicijos, ji buvo aiški – nekaltas.

2.8. Jo nuomone, A. G. parodymai negali būti patikimi, nes jis klydo, kad matė, jog jį mušė A. S. – jis tik liudytojas, kad jį mušė D. Z., kuris pagal jo paties parodymus, mušdamas jį, buvo ir prie J. Š., kad matė G. K. mušantį J. Š., nors jis, kaip ir D. Z. mušė patį A. G. Nematė, kad jį mušė E. M., A. S., nors taip buvo, nematė M. G. Po muštynių A. G. su J. Š. buvo laikomi kartu, todėl galėjo suderinti parodymus. Logiškai mąstant mušamas žmogus ginasi, o ne žiūri kitur. Be to, A. G. melavo teismui, nes nurodė, kad nukentėję nesumušė V. Š. V. Š. sumušimo faktas nustatytas. Teismo posėdyje A. G. atsakė, kad jo (apelianto) nematė ką nors mušant. Suinteresuotumą rodo ir tai, kad palaiko ieškinį net ir mirus G. K. Teismas negalėjo remti tokiais nepatikimais parodymais.

2.9. E. K. parodymai dėl įrankio yra ne tiesa. Jis nurodė, kad įrankis buvo šluota. Tačiau rastų daiktų apžiūroje nurodyta, kad dalių ilgiai yra 74 ir 46 cm, tai yra 110 cm. Tai nėra mažas daiktas, kurio nenufilmuotų kamera. Šluota plytelėms šluostyti gali būti tik ten, kur yra vandens, prausykloje, o durys į ją yra matomos įraše Nr. 1 iš dešinės. Žinant šiuos faktus nesunku pamatyti kas ir kada buvo su ta šluota ir įvertinti ar E. K. parodymai yra teisingi.

2.10. Apelianto buvimo metu, iš tų kurie stovi prie durų, nei vienas jokios šluotos neturėjo. 110 cm po maikute ar šortuose nepaslėpsi. Faktas, kad M. G. pats su ta šluota ir išbėgo ir apie tai yra davęs parodymus. Todėl akivaizdu, kad E. K. negalėjo to matyti ir duoti apie tai parodymus. Taigi, šluotą turėjo ne jis (apeliantas), o M. G. Be to, šluotos pusė yra guminė, su ta guma nubraukiamas vanduo nuo lytelių, todėl abejoja, kad su ja galima sukelti tokias traumas. Taigi teismas vadovavosi neteisingais E. K. parodymais, kuriais buvo paremtas J. Š. parodymų tikrumas.

2.11. Po įvykio kieme buvo rastos ir paimtos trys sporto inventoriaus dalys, dvi šluotos dalys. Šluotą turėjo M. G., ne muštynių pradžioje, o vėliau (įrašas Nr. 1). Visi įrankiai buvo pas nukentėjusius, net A. G. parodė tai. Ekspertai nustatė, kad J. Š. sunki trauma padaryta įrankiu. J. Š. iš pradžių nurodė kitus asmenis su įrankiais, t. y. V. V.-L. ir G. N. (kuris jau nuteistas už tai). Į kiemą niekas nieko nenešė (kameros įrašas Nr. 1), tik M. G. nešėsi šluotą. J. Š. tik vėliau teigė, kad visi buvo su strypais (jį puolė keturi asmenys). Tačiau J. Š. nemini, kad iš jo būtų kas nors atėmęs įrankį. Faktas, kad vieną įrankį turėjo G. N., kuris yra jau nuteistas. Atsižvelgiant, kad kiti du įrankiai buvo prie kitų nukentėjusiųjų, o M. G. šluotos muštynių pradžioje kieme nebuvo, jis (apeliantas) jokio įrankio turėti negalėjo. Tai rodo, kad sunkios traumos padaryti negalėjo be įrankio, o J. Š. meluoja dėl įrankių. Kiemo apžiūros metu rasti tik trys įrankiai. Apeliantui neturint ir negalint turėti įrankio, negalėjo su juo ir pulti. J. Š. parodymai, kad apeliantas galėjo jį pirmas puldamas turėti įrankį, su kuriuo jį galėjo sužaloti, yra netiesa. Be to, J. Š. jau yra keitęs parodymus dėl G. K., kad jį mušė, tą patį teigė A. G. J. Š. apibūdinimas, kad tai jis (apeliantas) mušė, neaiškus, jis nenurodė, kad žino, jog tai jis. Nurodė, kad jį mušė, kol atbėgo pareigūnai.

2.12. Nors nuosprendyje teigiama, jog įrodymai patvirtina, kad J. Š. mušė jis (R. K.), tačiau šie įrodymai yra paneigti, nepatikimi ir neteisingai įvertinti. J. Š. teigia, kad įvykis kieme truko 10-15 minučių, o E. K., kad truko 30 minučių, tačiau tai yra netiesa. Įvykis truko 2,5 minutės ir tai matyti iš kameros įrašo. Iš šio laiko atėmus kiemo įrašo Nr. 3 trukmę nuo to laiko, kai kamera pradėjo filmuoti kieme vykusias muštynes iki kol įbėgo pareigūnai, laiko likutis būtų 30-40 sekundžių. Toks teorinis laikas, kada jis galėjo padaryti tai, kuo jį kaltina. Iš to laiko atėmus laiką, kol visi išėjo ir vyko žodinis konfliktas, kol nukentėję traukėsi link sporto stoginės, ardė inventorių, atėmus dar ir laiką, kol reikėtų įveikti atstumą iki jų (20-25 metrai), tada su juo susigrumti ir atimti jo turimą įrankį, sumušti J. Š. pagal jo parodymus iki kol atbėgo pareigūnai, lieka 30-40 sekundžių, kurių yra per mažai, turint omenyje, kad dar reikia grįžti 20-25 metrus iki bendrabučio durų. Be to, prielaida dėl skubėjimo yra nelogiška, nes yra neįmanoma žinoti, kad kamera gaublys ant penkto aukšto stogo nefilmuoja.

3. Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę, t. y. mažesnės trukmės arešto bausmę. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Jis pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką ir sudavė nestiprius smūgius nukentėjusiajam A. G., dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir skyrė jam per griežtą bausmę. Byloje yra duomenys, kad jis prieš tai A. G. buvo sumuštas ir patyrė kūno sužalojimus, tą patvirtino ir pats A. G., tačiau A. G. už jo sužalojimus nubaustas nebuvo. A. G. sužaloti jis nenorėjo, norėjo tik išsiaiškinti, kodėl jis jį sumušė ir sužalojo. Vien jo smūgiai tokių sveikatos sutrikdymų nesukėlė. Tą teisme patvirtino ir nukentėjusysis A. G., pretenzijų jam neturėjo.

3.2. Nors jis yra teistas ne kartą, tačiau dabar padarė išvadas ir nori pakeisti gyvenimo būdą, integruotis į visuomenę, jokių nusikalstamų veikų ateityje pažada nedaryti. Šiuo metu dirba, nors anksčiau teismo teistam asmeniui susirasti darbą yra apsunkintos galimybės. Paskyrus 90 parų arešto bausmę, praras turimą darbą, nes darbdaviai priims kitą darbuotoją. Jo nuomone, bausmės tikslai – pataisyti asmenį, gali būti pasiekti ir skyrus švelnesnę bausmę.

4. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu visiškai nesutinka ir prašo išsamiai išnagrinėti jo skundą. Jo nuomone, nuosprendis yra neteisingas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas 2018 m. birželio 19 d., o sprendimas priimtas 2023 m. lapkričio 10 d. Taigi, jau praėjo daugiau kaip 5-eri metai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas Saulius Majauskas nuteistojo R. K. apeliacinį skundą palaikė ir prašė R. K. išteisinti, nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas Algis Girdutis Šalavka nuteistojo A. S. apeliacinį skundą palaikė ir prašė skirti švelnesnę bausmę, nuteistojo V. Š. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė jos ginamojo skundą palaikė ir pašė skirti švelnesnę bausmę, prokurorė Jurgita Baltrūnienė prašė nuteistųjų R. K., A. S. ir V. Š. apeliacinius skundus atmesti

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų R. K., A. S. ir V. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Iš nuteistoji R. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, teigiama, kad R. K. atžvilgiu turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis, nuteistųjų A. S. ir V. Š. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su paskirtomis bausmėmis, prašoma jas švelninti.

8. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo

Dėl įrodymų vertinimo

9. BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos požymių ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taigi, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

11. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

12. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

13. Nagrinėjamoje byloje R. K. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį už tai, kad viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas bendrininkų grupe su galimai D. Z., kurio atžvilgiu byla išskirta, su V. V. – L. ir G. N., kurio atžvilgiu įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, sudavė J. Š. su metaliniu strypu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, V. V.-L. suduodant J. Š. su metaline konstrukcija tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį, į įvairias kūno vietas, G. N. suduodant J. Š. su metaline konstrukcija tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį, į įvairias kūno vietas, tuo jis bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. Š. sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

14. Nuteistasis R. K. parodymus duoti ikiteisminio tyrimo metu atsisakė, o pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad muštynėse nedalyvavo, į kiemelį ėjo vienas, norėjo pasportuoti, parūkyti. Kiemelyje bendrai su nukentėjusiaisiais buvo gal dešimt žmonių, nukentėjusieji bandė pradėti konfliktą, nuiminėjo sporto inventoriaus konstrukcijas. Prie jų priėjęs nebuvo. Teismas nuteistojo parodymus įvertino kaip nenuoseklius, kadangi jis duodamas parodymus 2022 m. kovo 15 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į kiemelį ėjo sportuoti, vėliau prokurorei užduodant klausimą, pastarasis atsakė, kad ėjo parūkyti, norėjo pasportuoti. Apeliaciniame skunde teigia, kad ėjo sportuoti, o pamatęs situaciją liko prie durų, nes visada nešiojasi cigaretes ir žiebtuvėlį. Šie parodymai vertintini kitų duomenų kontekste. Svarbu bendras nuteistųjų išėjimas į kiemą būriu, taip pat ir apelianto tiek teisme tiek apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog R. K. girdėjo, kad gali būti muštynės. Taigi jo teiginiai, kad ėjo sportuoti, ar rūkyti kelia abejonių. Vis dėlto, vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus, kad jis muštynėse nedalyvavo, į kiemelį ėjo pasportuoti, parūkyti vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, kurią paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir paties apelianto teiginiai, kad jam buvo žinoma apie galimas muštynes.

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo J. Š. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių esminių nukentėjusiojo parodymų prieštaravimų ar nenuoseklumo, kurie sudarytų pagrindą nesivadovauti ar abejoti nukentėjusiojo J. Š. baudžiamojo proceso metu duotais parodymais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. J. Š. ikiteisminio tyrimo metu, praėjus vos trims dienoms nuo įvykio paaiškino, kad tarp A. G. ir M. K. kilo konfliktas, jie apsistumdė. Vėliau jis, A. G. ir M. K. išėjo į lokalinio sektoriaus kiemelį, pamatė, kad į kiemą vienas paskui kitą pradėjo eiti pirmo būrio nuteistieji. Dauguma abiejų rankų plaštakas buvo apsivynioję elastiniu bintu, rankose turėjo metalinius strypus, metalo konstrukcijas nuo treniruoklių. Vieni nuteistieji bėgo prie A. G., kiti prie M. K., kiti prie jo. Prie jo pribėgo D. Z. sudavė smūgius peiliu ir jo nulūžusia dalimi. Tuo metu prie jo pribėgo R. K., G. K., G. N., kuris rankose turėjo metalinę konstrukciją, V. V.-L., kuris rankose turėjo metalinę konstrukciją. Minėti nuteistieji mušė jį suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, metalinėmis konstrukcijomis, rankomis ir kojomis. Buvo suduota daug smūgių (1 t., b. l. 168-169). 2019 m. balandžio 15 d. nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad D. Z. pirmą smūgį sudavė peiliu, po smūgio peilis nulūžo, kitus smūgius sudavė su metaliniu strypu, R. K. jam metaliniu strypu smogė daugiau nei vieną smūgį į galvą. G. N. sudavė daugiau nei vieną smūgį, kuo smūgiavo G. N. ir V. V.-L. negali pasakyti, nes neprisimena (1 t., b. l. 177-179). Nukentėjusysis J. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad duodamas paaiškinimus jis gan gerai viską prisiminė. R. K. dalyvavo ir sudavė jam kelis smūgius, matė apsivyniojusį ranką elastiniu bintu ir rankoje kažką turintį. Aptarti nukentėjusiojo J. Š. parodymai patvirtina, kad R. K. dalyvavo jo sumušime, šią aplinkybę jis nuosekliai nurodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

16. Nukentėjusiojo J. Š. parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. G. parodymai. Nukentėjusysis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio nurodė, kad šiuo metu aplinkybių neprisimena, o ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad jis, J. Š. ir M. K. stovėjo po stogeliu, kur sporto inventorius, visas būrys nuteistųjų ėjo į lauką ir pradėjo juos supti, o jie traukėsi. J. Š. pradėjo mušti anksčiau, todėl jis gerai matė, kad D. Z. smeigė su peiliu J. Š., ir jį mušė G. K. ir R. K. Atsisukęs į pavėsinę, kur buvo treniruokliai matė, kad jam smūgius sudavė D. Z., R. K. ir G. K. Matė, kaip D. Z. peiliu smogė J. Š. į nugaros sritį, peilio ašmenys nulūžo, tada su nulūžusia dalimi smeigė jam į galvą.

17. Apibendrinant daroma išvada, kad J. Š. ir A. G. aplinkybes susijusias su R. K. inkriminuotų veiksmų padarymu J. Š. atžvilgiu nurodė nuosekliai. Sutiktina su nuosprendyje padaryta išvada, kad J. Š. padaryti sužalojimai atitinka jo netrukus po įvykio jo nurodytą įvykių seką. Taip pat J. Š. padarytus sužalojimus atitinkančius parodymus ir įvykių seką nurodė ir nukentėjęs A. G. Nors apeliaciniame skunde abejojama J. Š. ir A. G., taip pat ir liudytojo E. K. parodymų patikimumu, tačiau sprendžiant dėl nukentėjusiųjų, o taip pat ir liudytojo parodymų įrodomosios vertės, jų patikimumo svarbu išsiaiškinti jų davimo aplinkybes bei atsižvelgti į kitų byloje esančių įrodymų kontekstą ir jų visumą. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, konflikte dalyvavusių asmenų skaičių, neabejotina, kad betarpiškai visų veiksmų kas, kiek ir kur sudavė smūgių, ir kokiais konkrečiais įrankiais naudojantis tai darė, bei asmenų apsirengimą, nukentėjusieji, kaip ir liudytojai galėjo ir nepastebėti, akivaizdu, kad visas aplinkybes stebėti betarpiškai vienu metu yra neįmanoma, todėl nurodyti tiksliai visas detales asmenims ir nepavyksta. Tas pats pasisakytina ir dėl vykusių muštynių laiko, asmenys muštynių laiką nurodo skirtingai, ir gerokai ilgesnį nei fiksavo kameros, tačiau tai nepaneigia jų parodymų ir nesuteikia pagrindo abejoti jų patikimumu. Situacija atrodė grėsminga, prieš nukentėjusiuosius atlikta daug smurtinių veiksmų per gan trumpą laiką, be to asmenys gali subjektyviai vertinti laiko matą. Būtina atsižvelgti ne tik į asmenų parodymų visumą, esmines aplinkybes, kurios sutampa, tačiau ir tai, kad jų parodymus patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Darant šią išvadą taip pat atsižvelgtina į laikotarpį nuo įvykio ir pirminių apklausų iki teisiamojo posėdžio, kurio metu apklausti nukentėjusieji (apie 3,5 metų), tačiau tai nemenkina jų parodymų, ypač duotų ikiteisminio tyrimo metu, kai aplinkybes praėjus nedaug laiko nuo įvykio jie atsiminė geriau, kurie dėl esminių faktinių aplinkybių sutampa, patikimumo. Teisėjų kolegija darydama šią išvadą atsižvelgia į A. G. parodymus, kad J. Š. pradėjo mušti šiek tiek pirmiau nei jį, todėl jis gerai matė, kaip D. Z. smeigė peiliu į galvą, dar matė, kaip J. Š. mušė R. K.

18. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad iš kalbų darbo zonoje jis suprato, kad tas konfliktas buvo planuotas, buvo kalbama, kad M. K., A. G. ir J. Š. „sulaužys“, kad specialiu etapu išgabenti į ligoninę. Įvykio dieną apie 15.40 val. jis matė, kad prie fojė lauko durų būriuojasi J. V., A. S., V. Š., E. M., G., M., D. Z., R. K., V. V.-L., G. N., A., G., G. K., A. S. Jis ruošėsi eiti į lauką, jam buvo pasakyta, kad neiti, negalima. Vienas iš jų turėjo įrankį skirtą plytelėms sausinti. Po to iš karto visi minėti asmenys (visas būrys) puolė mušti M. K., A. G. ir J. Š. Nukentėjusieji turėjo rankose metalines sporto inventoriaus dalis, kurios buvo atimtos ir jais jie buvo mušami. Teisiamojo posėdžio metu papildė, kad matė, jog visi ėjo į kiemą, suprato, kad vyks muštynės, jam buvo pasakyta neiti. Buvo užremtos durys. Įvertinus šio liudytojo parodymus nenustatyta, kad jie melagingi ar neatitiktų nukentėjusiųjų parodymų ar kitos bylos medžiagos. Aplinkybė, jog liudytojas nurodė, kad vienas iš šių asmenų turėjo šluotą nepaneigia jo parodymų visumos, kadangi kamera Nr. 1, fiksavo asmenį su šluota, tačiau šiek tiek vėliau išbėgant į kiemą.

19. Nukentėjusiojo J. Š. parodymus apie tai, kad jam buvo smogta metaliniu strypu į galvos sritį, patvirtina (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2018 m. birželio 19 d. sužaloto asmens Medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad J. Š. padarytas kūno sužalojimo pobūdis kaukolės pamato lūžis, nurodė, kad buvo sumuštas su laužtuvu (1 t., b. l. 186). Valstybės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. konstatuotas atviras įspaustinis dešinio momenkaulio-pakauškaulio lūžimas, vidutinio laipsnio smegenų sukrėtimas, taip pat kraujosruvos abiejų paakių bei plaštakų srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, žaizda stuburo kaklinio VII slankstelio keterinė ataugos srityje – kietu plokščiu aštriabriauniu pjaunančio tipo įrankiu. Konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, pavojingas jo gyvybei (1 t., b. l. 190).

20. Apeliantas neigdamas kaltę nurodo, kad jis jokio įrankio turėti negalėjo ir todėl sunkios traumos J. Š. padaryti negalėjo, nes po įvykio rasti ir paimti daiktai: trys sporto inventoriaus dalys, dvi šluotos dalys buvo pas kitus asmenis (vieną įrankį turėjo G. N., kuris yra jau nuteistas, kiti du įrankiai buvo prie kitų nukentėjusiųjų, o M. G. šluotos muštynių pradžioje kieme nebuvo). Įvykio vietos apžiūros protokolas ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad po įvykio rasta metalinė sporto inventoriaus detalė (kampuotis), 40 cm ilgio strypas, 98 centimetrų ilgio metalinis strypas aptrauktas juoda guma, apžiūrėta medinė šluotos dalis ir metalinė šluotos dalis (1 t., b. l. 47-49, 50; 51-55). Minėti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, kad R. K. smogė J. Š. metaline konstrukcija į galvos sritį. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji išėję į lauką pasiėmė sporto inventoriaus dalis, suprasdami, kad artinasi būrys pataisos įstaigos nuteistųjų. Tačiau nustatyta, kad iš nukentėjusiųjų sporto inventoriaus dalys buvo atimtos ir jomis jie buvo mušami. Vienas iš pirmųjų J. Š. ne mažiau vieną smūgį metaline konstrukcija sudavė R. K. Ta pačia konstrukcija vėliau galėjo naudotis kiti nuteistieji. Byloje nenustatytos tokios aplinkybės, kad vieną įrankį (konstrukciją), kuriais buvo žaloti nukentėjusieji viso įvykio turėjo tik tie patys asmenys. Ir tai paaiškina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, apie tai, kad sporto inventoriaus įrankius turėjo ir daugiau asmenų.

21. Nors vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas pats įvykis kieme R. K. neužfiksuotas, tačiau tai nepaneigia, kad jis sudavė J. Š. su metaliniu strypu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį. Visų pirma pažymima tai, kad vaizdo kamera į kiemelį buvo atsukta jau tuomet, kai nukentėjusieji buvo mušami, A. G. jau buvo suklupęs ant žemės, muštynių pradžios ir eigos iki tol nematyti. J. Š. paaiškino, kad pirmą smūgį peiliu jam sudavė D. Z., tuomet R. K. sudavė smūgius, vėliau G. N., kuo smūgiavo G. N. ir V. V.-L. negali pasakyti. Taigi R. K. smūgis J. Š. buvo vienas pirmųjų, kuomet kiemo kamera dar nebuvo atsukta į šio lokalinio sektoriaus kiemą. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedo, Fotolentelė Nr. 1, duomenys. Kur fiksuojama, kad 15:42:50 val., tai yra iš karto kai buvo atsukta kamera, fiksuota už pavėsinės, kurioje yra sporto inventorius, jos dešinėje pusėje, prie tvoros, stebimas G. N., iš pavėsinės išeina V. V.-L. 15:42:51 val. už pavėsinės su sporto inventoriumi G. N. suduoda smūgius J. Š. 15:42:58 val. nuo pavėsinės su sporto inventoriumi, už kurios yra J. Š. atbėga G. N. su rankose turima metalo konstrukcija. Taigi daroma išvada, kad kamera į kiemą buvo atsukta ir užfiksavo įvykį jau po D. Z. (galimai) ir R. K. atliktų smurtinių veiksmų J. Š. atžvilgiu.

22. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo laiko skaičiavimu per kurį anot jo jis negalėjo įvykdyti smurtinių veiksmų J. Š. atžvilgiu, kadangi tam buvo labai trumpas laiko tarpas (30-40 sekundžių), įvertinus kiemo matavimus yra visiškai nepagrįstos. Baudžiamojoje byloje vaizdo įrašų apžiūros metu, apžiūrint 1 kameros įrašą užfiksuota, kad R. K. į kiemelį išeina 15:43:27 val., o grįžta 15:46:06 val. Taigi kieme buvo 2 minutes 33 sekundes. Kaip jau buvo nustatyta, R. K. atsukus lauko kamerą (t. y. kamerą Nr. 3) kieme neužfiksuotas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. K. turėjo pakankamai laiko atlikti jam inkriminuotus veiksmus. Šią išvadą kolegija daro įvertinusi minėtą R. K. laiką, būtą kieme ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2019 m. vasario 22 d. Tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų vaizdo įrašymo magnetofonas, kuris filmuoja 1 nuteistųjų būrį ir vaizdo įrašymo magnetofonas, kuris filmuoja 1 būrio ir 2, 5 būrių lokalinius sektorius (pasivaikščiojimo kiemelius), laikas neatitinka apie 2 minutes. Vertinant 3 kameros kiemelio fiksavimo laiką matyti, kad kamera atsukama į kiemelį 15:42:51 val., pareigūnas prie gulinčio vieno iš nukentėjusiųjų A. G. prieina 15:43:49 val. Taigi, šios kameros vaizdo įrašas kiemelį fiksuoja tik nepilnai 1 minutę laiko, tuo tarpu R. K., kaip minėta aukščiau, kieme buvo 2 minutes 33 sekundes. Taigi kameromis nėra fiksuoti R. K. veiksmai kiemelyje apie 1 minutę ir 30 sekundžių, šis laikas yra pakankamas atlikti jam inkriminuotus veiksmus (suduoti J. Š. su metaliniu strypu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį).

23. R. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jo gyvenamoji vieta nebuvo sekcija Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas neteisingai rėmėsi šia klaidinga nuostata aiškindamas V. V.-L. ir J. V. parodymus. J. V. savo parodymuose jo (R. K.) nemini. V. V.-L. nesako apie jo dalyvavimą muštynių eigoje, faktas yra, kad puolė ne visi į kiemą išėję su juo asmenys, o jo minimi kaip asmenys iš sekcijos Nr. (duomenys neskelbtini). Atmetant šiuos skundo argumentus pažymima, kad byloje nustatyta, jog į lauką išėjo ir prieš nukentėjusiuosius smurtavo nuteistieji ne tik iš (duomenys neskelbtini) kambario. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kambaryje negyveno ne tik R. K., tačiau ir D. Z. (galimai smurtavęs), A. S., G. K. (byla nutraukta jam mirus) (1 t., b. l. 84). Be to, ir pats A. S. nurodė, kad kameroje bausmę atliko su R. K., G. K., A. S. Vertinant V. V.-L. parodymus apie tai, kad po V. Š. sumušimo bendrai su kitais (duomenys neskelbtini) sekcijos nuteistaisiais nusprendė išeiti į lauką pakalbėti su nuteistaisiais iš (duomenys neskelbtini) sekcijos (nukentėjusieji gyveno (duomenys neskelbtini) kameroje), pažymima, kad dauguma į kiemą išėjusių muštynėse dalyvavusių asmenų buvo būtent iš šios kameros. Nuteistasis V. V.-L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis į lauką išėjo su A. S., V. Š., J. V., E. M., E. G., L. M., D. Z., R. K., G. N., E. A., M. G., G. K., A. S. Nors teisiamojo posėdžio metu V. V.-L. šiuos savo parodymus neigė, teigė jog į lauką ėjo vienas, tačiau teismas teisiamojo posėdžio metu duotus pakeistus parodymus laiko siekiu padėti savo draugams, kurie kartu vykdė nukentėjusiųjų mušimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės. O jo ikiteisminio tyrimo parodymai patvirtina, kad nors R. K. ir negyveno (duomenys neskelbtini) kameroje, tačiau kartu su šios kameros nuteistasis ėjo į lauką, kur žinojo esant nukentėjusiuosius. Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir teisiamojo posėdžio metu savo parodymus patvirtino, kad po V. Š. sumušimo, būdamas virtuvėje išgirdo, kad V. Š. garsiai, vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė, kad „velniai“ turi 5 minutes išeit iš būrio, liudytojas suprato, kad kalba apie M. K., J. Š. ir A. G.. Pastariesiems išėjus į kiemą , kažkas pasakė, kad jie kieme ginkluojasi sporto inventoriumi. Tada dauguma nuteistųjų ėjo į kiemą. Taigi išvada, kad R. K. ėjo su kitais nuteistaisiais į kiemą, padaryta ne todėl, kad klaidingai manyta, jog jis gyveno kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu sutiktina su apeliaciniu skundu, kad nuteistasis J. V. R. K. savo parodymuose nemini. Tačiau ši aplinkybė, kaip ir tai, kad D. A., V. L., M. G., E. G., nurodė, jog R. K. buvo prie durų, muštynėse nebuvo, kitus ramino nepaneigia aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina jį muštynių pradžioje, t. y. apie 1 minutę ir 30 sekundes nuo išėjimo į lauką sužalojus J. Š. Visų pirma pažymima tai, kad kiti nuteistieji galėjo ir nesakyti tiesios apie R. K. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, nes jie bausmę atliko tuose pačiuose pataisos namuose esančiame pirmame lokaliniame sektoriuje, o taip pat dėl vykusių veiksmų ir muštynėse dalyvavusių asmenų kiekio galėjo tam tikrų aplinkybių ir nepastebėti. Tuo tarpu muštynėms įpusėjus, tai yra tam tikrą laiką tikėtina, kad R. K. stovėjo prie durų, kadangi kameros jo nefiksavo kieme, tačiau taip pat ir nefiksavo grįžtančio į būrį. Taigi ir ši aplinkybė gali lemti asmenų nurodomas aplinkybes, kad R. K. buvo prie durų. V. L., kuris nurodė, kad R. K. muštynėse nedalyvavo, taip pat teigė, kad jis įvykius matė trumpai, atkarpomis, matė iš tolokai ir detalių nematė. Tuo tarpu E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti, tačiau jis R. K. juose nemini ir nenurodo, kad R. K. stovėjo prie durų. Liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ar jų parodymus pagarsinant. Tuo tarpu E. B. aplinkybių susijusių su R. K. buvimo vieta nenurodė. Byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje bei šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartų duomenų pakanka išvadai dėl R. K. kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą, pagrindo kviesti ir apklausti E. K., M. J., A. S., M. K. nėra. Nuo įvykio jau praėję beveik šeši metai, duomenų, kad šie asmenys po tiek laiko galėtų nurodyti svarbias R. K. kaltę paneigiančias faktines aplinkybes byloje nėra.

24. Byloje nustatyta, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo įtakoti anksčiau tarp jų ir nuteistųjų kilusių nesutarimų. Nukentėjusieji tą pačią dieną tik anksčiau sužalojo V. Š. Nuosprendyje teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad nuteistieji veikė bendra tyčia. Priešingai nei teigiama R. K. apeliaciniame skunde, pirmos vaizdo kameros įrašas patvirtina, kad R. K. į lauką išeina su būriu kitų asmenų (G. K., V. V.-L., J. V., G. N., V. Š., po šešių sekundžių išeina ir A. S., E. M.). Tai yra asmenys kuriems buvo inkriminuojamas nukentėjusiųjų sužalojimas išėjo kartu, kai kurie iš jų elastiniu bintu apvyniotomis rankomis/ranka ir įvyko muštynės, būtent su tais nukentėjusiaisiais, kurie tą pačią dieną buvo sumušę V. Š. Tai, kad nuteistieji išėjo visu būriu ir su kitais asmenimis ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojas D. A. Nuteistasis A. S. taip pat nurodė, kad išėjo į lauką su kitais kaltinamaisiais (šiuo metu nuteistaisiais). Nuteistieji neabejotinai visi kartu beveik tuo pačiu laiku pradėję mušti nukentėjusiuosius matė, ką daro kiti, tai rodo jų vieningą ir kryptingą tyčią. Nors bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, tačiau, nėra būtina, kad kiekvienas bendravykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus. Svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkų valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo, yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Kiekvieno bendrininko veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad analizuojamu atveju nuteistųjų veiksmai laikytini kaip bendrininkų, kadangi jie suvokė, kad veikė bendrai, savo veiksmais palengvino bendro tikslo – nukentėjusiųjų sužalojimo – įgyvendinimo procesą, tokių jų veiksmų tikėjosi ir jiems neprieštaravo, todėl, darytina išvada, kad R. K. veiksmai padaryti J. Š. buvo padaryti veikiant bendrininkų grupėje ir būtent šių bendrininkų bendrais veiksmais sužalotas J. Š., už kurio sužalojimą atsakomybė tenka visiems bendrininkams.

Dėl bausmės individualizavimo

25. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad R. K. prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, tai yra jį išteisinti, nes jis nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką J. Š. atžvilgiu. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

26. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas R. K. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 2 metams, už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę R. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų tyčinį ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų elgesys, sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. Įvertino, tai, kad nusikalto būdamas penkis kartus teistas, teistumui neišnykus, tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu devynis kartus baustas pataisos įstaigos administracijos, neskatintas ir šių duomenų visumoje sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmes. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės terminą teismas atsižvelgė į tai, kad į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat tai, kad bylos nagrinėjimas ne dėl nuteistojo kaltės užtruko, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės paskirtis, nepažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančių normų, paskirtos bausmės tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Taip pat teisingai ir pagrįstai paskirtos bausmės esant idealiai nusikaltimų sutapčiai subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Bendrinimo klaidų taip pat nebuvo padaryta.

Dėl nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo

27. V. Š. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatytos bausmės - laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, bei pagal BK 284 straipsnį, kurio sankcijoje numatytos bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. V. Š. už nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta devyniasdešimties parų arešto bausmė, už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą šešiasdešimties parų arešto bausmė. Šios bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyniasdešimties parų areštas. Nuteistasis prašo skirti mažesnės trukmės arešto bausmę

28. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

29. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

30. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, įvertino jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – nesunkūs tyčiniai nusikaltimai. Teismas pripažino V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Teismas taip pat įvertino V. Š. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – nusikaltimus padarė būdamas vienuolika kartų teistas, teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu pataisos įstaigos administracijos baustas 16 kartų, skatintas 1 kartą. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą. Įvertino ir tai, kad po padarytų nusikaltimų per visą pakankamai ilgą laiką naujų nusikaltimų nepadarė, nėra duomenų, kad būtų baustas už administracinius nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. Š. už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus abiejų nusikaltimų sankcijose numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas arešto terminą teismas įvertino tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl nuteistojo kaltės, tai, kad nėra duomenų apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus ar, kad padarė administracinį nusižengimą. Ir šių duomenų pagrindu teismas paskyrė už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką maksimalios trukmės arešto bausmę devyniasdešimt parų, o už ir BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė šiek tiek didesnį arešto dydį nei vidurkis - šešiasdešimt parų.

31. Nors apeliaciniame skunde prašydamas skirti mažesnio dydžio arešto bausmę nuteistasis V. Š. šį prašymą grindžia tuo, jog prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų, tačiau pirmosios instancijos teismas, o taip pat ir aukštesnės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Įvertinus V. Š. paaiškinimus matyti, kad jis teigė, jog su kitais nuteistaisiais nesitarė, t. y. neveikė bendrininkų grupėje, nurodo, kad A. G. sudavė vieną smūgį treniruokliu, o nuo jo suduoto smūgio neįmanoma padaryti žandikaulio ar kitų sužalojimų, nepripažįsta. Kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad jis sudavė ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, ne mažiau du smūgius koja į galvą gulinčiam A. G., bei tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau nei vieną smūgį rankomis ir kojomis į kitas kūno vietas. Be to, vertinant nuteistojo parodymus matyti, kad nuoširdaus galėjimosi jis taip pat neišreiškia. Teigia, jog negalėjo smūgių suduoti, pats buvo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu savo pozicijos dėl kaltės neišsakė, parodymų nedavė. Taigi teiginiai, kad prisipažino ir gailisi yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę, t. y. trumpinti arešto trukmę. Kaip ir tai, kad A. G. apeliantui pretenzijų neturėjo. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad A. G. už apelianto sužalojimą nebuvo nubaustas šiuo atveju reikšmės bausmės individualizavimui neturi, kadangi šioje byloje vertinami sužalojimai padaryti šioje byloje nukentėjusiesiems asmenims. Ir vis dėlto pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, tai, kad V. Š. prieš analizuojamą įvykį kieme buvo sumuštas nukentėjusiųjų buvo vertinama, kaip viena iš aplinkybių pripažįstant nuteistojo V. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

32. Apeliacinio skundo argumentai susiję su tuo, kad V. Š. padarė išvadas, nori pakeisti gyvenimo būdą, integruotis į visuomenę, buvo įvertintos analizuojant nuteistojo asmenybės pokyčius, kad daugiau nenusikalto, bausmę atlikęs, turi gyvenamąją vietą, todėl pakartotinai šias aplinkybes vertinti nėra teisinio pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad dirba ir paskyrus jam devyniasdešimties parų arešto bausmę, praras turimą darbą, tačiau duomenų, jog asmuo dirba byloje nėra, su apeliaciniu skundu taip pat nepateikta. 2024 m. vasario 12 d. duomenimis V. Š. nedirba (13 t., b. l. 125). Tačiau net ir priešingu atveju, asmeniui per tą laiką įsidarbinus, ši aplinkybė negali būti pagrindu dar labiau mažinti jam paskirtą už du tyčinius nusikaltimus subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ir nusikaltimų pobūdį, bei pavojingumą. Asmuo net būdamas struktūrizuotoje aplinkoje padarė nusikaltimus, puolė nukentėjusius mušti visa grupe su įrankiu. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad dabartinė nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio, nesugebėjimo teisiniu keliu spręsti konfliktų. Aptartų aplinkybių visumoje matyti, kad teismas parinkdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę duomenų vertinimo klaidų nepadarė.

33. Teisėjų kolegijos nuomone, nei viena iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų bei tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių, nei apeliaciniame skunde pateikiamų aplinkybių nesudaro pagrindo švelninti V. Š. paskirtos arešto bausmės.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo

34. Įvertinus nuteistojo A. S. apeliacinį skundą matyti, kad jis nesutinka su paskirta bausme, nurodo, kad nuo nusikaltimo padarymo jau praėjo daugiau nei penki metai. Bendrojo pobūdžio bausmės skyrimo aplinkybės į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę buvo nurodytos nagrinėjant V. Š. apeliacinį skundą todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

35. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

36. A. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, kurio sankcijoje numatytos bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. A. S. už nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje padarymą paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė yra adekvati, proporcinga ir protinga. Vertinant A. S. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nustatė ir įvertino atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1dalies 1 ir 13 punktai), taip pat atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – nusikaltimą įvykdė būdamas teistas 11 kartų, teistumui neišnykus, vedęs, atlikęs laisvės atėmimo bausmę dirba, po analizuojamo nusikaltimo naujo smurtinio nusikaltimo ar labiau pavojingo nepadarė. Šių duomenų pagrindu sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam arešto bausmę. Nustatant arešto bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko, kad nėra duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu ir parinko arešto bausmės dydį 60 parų, kuris šiek tiek didesnis už straipsnio sankcijoje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriamo arešto vidurkį. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydį nustatė teisingą ir pagrįstą. Švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

37. Kaip matyti nuteistasis anksčiau buvo teistas vienuolika kartų, nusikaltimą padarė būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tai rodo, kad net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nusikalto, o tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad dabartinė nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Tuo tarpu skunde minima aplinkybė susijusi su ilga baudžiamojo proceso trukme individualizuojant bausmę buvo įvertinta. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšis – areštą, ir nustatė teisingą jos dydį, kuris šiek tiek didesnis nei už nusikaltimą galimo skirti arešto vidurkis.

Dėl proceso išlaidų

38. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

39. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi nuteistiesiems buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkti gynėjai: nuteistajam R. K. – gynėjas advokatas Saulius Majauskas, nuteistajam A. S. – gynėjas advokatas Algis Girdutis Šalavka, nuteistajam V. Š. – gynėja advokatė Regina Atkočaitienė. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. sausio 16 d., 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. vasario 28 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti išlaidas už nuteistajam V. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (13 t., b. l. 79-81; 129-131; 144-147). 2024 m. sausio 17 d., gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti išlaidas už nuteistajam A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (13 t., b. l. 83-86).

40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal trijų nuteistųjų skundus. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė skundus atmesti. Gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti ne tik pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, tačiau ir pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo, kaip ir prokuroro, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Pažymima, kad 2024 m. vasario 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma pateikta jau po to, kai teisėjų kolegija išėjo į pasitarimų kambarį, todėl šalys su ja nebuvo supažindintos ir neturėjo galimybės pasisakyti. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistųjų V. Š. ir A. S. apeliacinių skundų apimtį, tai, kad byloje nėra duomenų apie šių nuteistųjų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, tai, kad byloje yra Sodros pažyma, kad V. Š. 2024 m. vasario 12 d. duomenimis buvo nedirbantis sprendžia, kad išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. K., V. Š. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų V. Š. ir A. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas GiedraitisArūnas Paštuolis