Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1472-950/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-17
Bylos Nr.: e2A-1472-950/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04795-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Ridikas
Atsakovas: A. Š.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Renlina“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Tikės grupė“
Advokatai: Rimvydas Kairys

Kategorijos

3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1472-950/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04795-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-563-670/2025, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Renlina“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl baudos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Tikės grupė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Renlina“ 2024 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-6471), kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo A. Š. – 2 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė UAB „Renlina“ (toliau – ieškovė) nurodė, kad ji, atsakovas A. Š. (toliau – atsakovas, apeliantas) ir nekilnojamojo turto agentūra UAB „Tikės grupė“ (toliau – Tarpininkas) 2024 m. sausio 22 d. pasirašė Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 23-004 (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – parduoti butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) už 57 000 Eur sumą. Pagrindinė ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau iki 2024 m. vasario 29 d. Sudarant Preliminariąją sutartį atsakovui buvo sumokėtas 7 000 Eur avansas. Preliminariąja sutartimi šalys taip pat susitarė, kad jei dėl atsakovo kaltės nebus sudaryta pagrindinė ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartis, tai jis privalės grąžinti avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą, o jeigu minėta sutartis nebus sudaryta dėl ieškovės kaltės – pastaroji sumokės baudą atsakovui (t. y. jai nebus grąžintas 7 000 Eur avansas). Tačiau artėjant terminui sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas pranešė, jog to padaryti nepavyks, nes nėra tinkamai sutvarkyti ginčo Buto nuosavybės dokumentai. Todėl 2024 m. vasario 29 d. ieškovė, atsakovas ir Tarpininkas pasirašė ginčo Preliminariosios sutarties pakeitimą / papildymą, kuriuo susitarė: kad iki 2024 m. birželio 7 d. turi būti sudaryta pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis; kad atsakovas per 3 dienas grąžina ieškovei 5 000 Eur sumokėto avanso dalį; kad baudos bus taikomos pagal likusio negrąžinto avanso dydį (t. y. 2 000 Eur). 2024 m. birželio 4 d. atsakovas telefonu informavo Tarpininką, kad pagrindinės ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutarties sutartu terminu sudaryti vėl nepavyks. Nors šalys susitarė dar kartą pratęsti terminą pagrindinei ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau atsakovas jos pasirašyti neatvyko, o 2024 m. birželio 7 d. grąžino ieškovei 2 000 Eur avansą. Vėliau atsakovas nekilnojamojo turto pardavimo portale www.aruodas.lt patalpinimo naują skelbimą dėl ginčo Buto pardavimo už didesnę (t. y. 64 000 Eur) kainą. Iš šių atsakovo veiksmų tapo aišku, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove nebus sudaryta, o ginčo Butas jai nebus parduotas. Tarpininkas 2024 m. birželio 26 d. išsiųstu el. laišku pareikalavo atsakovo, kad šis sumokėtų ieškovei Preliminariojoje sutartyje numatytą baudą, tačiau to atsakovas nepadarė. Kadangi atsakovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškovė teismine tvarka prašė iš jo priteisti sutartas netesybas, t. y. 2 000 Eur baudą, taip pat procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. liepos 29 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino.

4. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (reg. Nr. DOK-34820). Pažymėjo, kad ieškinyje iš esmės nurodomos teisingos faktinės aplinkybės, tačiau nutylima priežastis, dėl kurios laiku nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartis. Pradiniu Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, ginčo Buto perleidimo sandoris nebuvo patvirtintas, nes ji tvirtinti turėjusi notarė atsisakė tai padaryti, kadangi buvo reikalingas atsakovo buvusios sutuoktinės I. Š. sutikimas. Atsakovas santuoką su I. Š. nutraukė dar 1992 m. spalio 13 d. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nutraukiant santuoką nebuvo reikalaujama padalinti santuokos metu įgytą turtą bei išspręsti kitus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus, todėl atsakovas su buvusia sutuoktine to ir nepadarė, ko pasekoje ginčo Butas liko bendrąja jungtine jų nuosavybe. Paaiškėjus nurodytai aplinkybei, atsakovas 2024 m. vasario 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą siekdamas, kad ginčo Butas būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe. Kadangi nebuvo galimybės Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu sudaryti pagrindinės Buto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl šalys susitarė šį terminą pratęsti iki 2024 m. birželio 7 d., tačiau (duomenys neskelbtini) buvusi jo sutuoktinė I. Š. mirė ir civilinė byla dėl ginčo Buto nuosavybės teisių buvo sustabdyta iki atsiras jos turto paveldėtojas. Kadangi pati ieškovė nesutiko laukti, kol bus išspręstas ginčo Buto nuosavybės klausimas, pageidavo nutraukti sudarytą Preliminariąją sutartį, todėl atsakovas grąžino jai 2 000 Eur avansą. Laiko, kad nėra kaltas dėl to, jog sutartu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartis, todėl ieškovės ieškinį prašė atmesti.

Atsiliepimas

5. Ieškovė 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus (reg. Nr. DOK-45903). Nurodė, kad sudarydamas Preliminariąją sutartį atsakovas patvirtino, jog ginčo Butas jam priklauso nuosavybės teise, yra neįkeistas, neareštuotas, nepadovanotas, neperduotas panaudai. Aplinkybės, susijusios su atsakovo nuosavybės teisėmis į ginčo Butą, niekaip nešalina jo atsakomybės pagal Preliminariąją sutartį, kurią sudarydamos šalys prisiėmė joje numatytų įsipareigojimų galimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovas nebuvo sąžiningas, nes nurodė ieškovei netikslią informaciją apie Butą, elgėsi pasyviai, nebendradarbiavo, neteikė informacijos apie vykstančius procesus. Atsakovo dėstomos aplinkybės, kad, neva, pati ieškovė pageidavo nutraukti Preliminariąją sutartį, yra neteisingos. Ieškovė buvo pasirengusi dar kartą pratęsti terminą pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, 2024 m. birželio 4 d. buvo parengtas dar vienas Preliminariosios sutarties pakeitimas / papildymas, kurio pasirašyti atsakovas neatvyko, vėliau grąžino likusį avansą, o susisiekus informavo, jog pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties jis nesudarys ir ginčo Buto neparduos, todėl ieškovė laiko, kad turi teisę reikalauti iš atsakovo baudos (netesybų), kaip minimalių savo patirtų nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino, t. y. ieškovei priteisė iš atsakovo 2 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 222,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat valstybei iš atsakovo teismas priteisė 39,65 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovas negalėjo pasirašyti pagrindinės ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutarties, nes jis neturėjo nuosavybės teisių į jį patvirtinančių dokumentų. Atsakovui asmeninės nuosavybės teisės į ginčo Butą atsirado tik po to, kai įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta atsakovo ir mirusios I. Š. įstatyminės įpėdinės L. V. sudaryta taikos sutartis dėl atsakovo asmeninės nuosavybės teisių į Butą pripažinimo.

8. Teismas sprendė, jog atsakovas nepasirašydamas 2024 m. birželio 4 d. parengto dar vieno Preliminariosios sutarties pakeitimo / papildymo ir ieškovei grąžindamas 2 000 Eur avansą, tokiu būdu išreiškė savo valią, kad jis atsisako sudaryti pagrindinę ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartį.

9. Teismas nurodė, kad nors atsakovo atstovas teigė, kad A. Š. nesupranta lietuvių kalbos, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nepateikė. Pažymėjo ir tai, jog Preliminariąją sutartį bei vėlesnį jos pakeitimą / papildymą, atsakovas pasirašė pats, jokių pastabų nereikšdamas.

10. Kadangi sudarydamos ginčo Preliminariąją sutartį šalys iš anksto susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, mokėtinų sutartinių įpareigojimų pažeidimo atveju, kurios nelaikytinos per didelėmis, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 2 000 Eur dydžio baudą yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovas 2025 m. balandžio 14 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-9815) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. galutinį sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

11.1. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šalių įrodinėjimo pareigą, šios pareigos turinį ir jos netinkamo vykdymo padarinius, taip pat netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nebuvo pakankamai aktyvus tiek, kiek turėjo būti ex officio (iš lot. savo iniciatyva).

11.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškovės byloje pateiktą 2024 m. birželio 4 d. ginčo Preliminariosios sutarties pakeitimo / papildymo susitarimą atmesti kaip neatitinkantį įrodymams keliamų patikimumo, pakankamumo ir leistinumo reikalavimų. Pateiktas dokumentas negali būti laikoma įrodymu, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas.

11.3. Pirmosios instancijos teismas, kuriam bylos nagrinėjimo metu buvo kilę abejonių, vis vien tinkamai neįvertino atsakovo atstovo paaiškinimų, kad A. Š. labai blogai supranta lietuvių kalbą, rašytinės lietuvių kalbos apskritai nemoka, todėl visų pasirašomų dokumentų sudaryme UAB „Tikės grupė“ vadybininkė I. L. bendraudavo su A. Š. sutuoktine I. Č., o atsakovas juos tik formaliai pasirašydavo. Atsakovas su minėta vadybininke bendraudavo rusų kalba, ja visiškai pasitikėjo, nes pastaroji daugiau kaip 30 metų buvo jo kaimynė. Šios aplinkybės ne tik paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų, jog nemoka lietuvių kalbos, bet yra reikšmingos ir vertinant ieškovės pateiktą 2024 m. birželio 4 d. ginčo Preliminariosios sutarties pakeitimą / papildymą. Atsakovas neigia, jog 2024 m. birželio 4 d. skambino Tarpininkui ir prašė dar kartą pratęsti Preliminariąją sutartį, o vėliau neatvyko pasirašyti parengto naujo jos pakeitimo / papildymo. Likusią avanso dalį iš atsakovo sąskaitos ieškovei pervedė jo sutuoktinė, kuri buvo įsitikinusi, kad ieškovė nebeketina pirkti ginčo Buto, nes pati nepateikė jokių pasiūlymų dėl Preliminariosios sutarties termino pratęsimo.

11.4. Nors tarp šalių paaiškinimų yra nesutapimų, o teismui buvo nurodyta, jog bendravimas vyko per trečiojo asmens (Tarpininko) vadybininkę I. L., su kuria bendraudavo atsakovo sutuoktinė I. Č., tačiau nei viena iš jų teisme apklausta nebuvo. Be jų apklausos nėra jokių galimybių pašalinti tarp šalių paaiškinimų kilusius prieštaravimus.

11.5. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, padarė esminius CPK pažeidimus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos įrodymų vertinimo kontekste, pašalinti prieštaravimų apeliacinės instancijos teisme nėra jokių galimybių, todėl skundžiamas galutinis sprendimas turėtų būti panaikintas, o civilinė bylą grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

12. Ieškovė 2025 m. gegužės 19 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-12763), kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė tokius esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

12.1. Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent atsakovo elgesys ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžiningas. Atsakovas nedėjo pastangų sudarytai Preliminariajai sutarčiai išsaugoti ir jos terminui pratęsti, o žinodamas, kad minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nepavyks įvykdyti nustatytu laiku, nesprendė klausimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo ar nutraukimo. Nors atsakovas teigia, jog dėl pagrindinės ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašymo yra kalta pati ieškovė, tačiau nepateikė jokių tai liudijančių įrodymų, o trečiojo asmens vadovė teismo posėdyje patvirtino, kad būtent ieškovė buvo sutikusi palaukti ir pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu sudaryti vėliau.

12.2. Ieškovės manymu, tikroji priežastis, kodėl jai nebuvo parduotas ginčo Butas, yra ta, jog atsakovas 2024 m. rugsėjo 30 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi jį pardavė kitam pirkėjui už daug didesnę pinigų sumą, t. y. už 71 000 Eur. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. žinojo apie civilinėje byloje priimtą preliminarųjį sprendimą, dėl jo 2024 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui prieštaravimus, o sekančią dieną jau sudarė preliminariąją sutartį su kitu pirkėju ir gavo 10 000 Eur dydžio avansą. Tai, anot ieškovės, neabejotinai patvirtinta, jog būtent atsakovas nepageidavo tęsti sutartinių santykių su ieškove.

12.3. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovas blogai supranta lietuvių kalbą, tačiau byloje nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, trečiojo asmens vadovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas lietuvių kalbą puikiai supranta. Be to, atsakovo su atstovu (advokatu) sudaryta atstovavimo sutartis, kiti jo pasirašyti dokumentai, yra parengti lietuvių kalbą, kas taip pat reiškia, kad A. Š. ją supranta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo priimto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių skundžiamo galutinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teismas nei absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne) prijungimo

14. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. 2025 m. balandžio 10 d. elektroninį laišką gautą iš (duomenys neskelbtini) bei prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą, adresuoto Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, kopiją.

15. Ieškovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą pateikė po jam nepalankaus pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo priėmimo, tačiau niekaip nepaaiškino, kodėl to nepadarė bylos nagrinėjimo metu. Kadangi šis įrodymas nebuvo pateiktas ir įvertintas pirmosios instancijos teismo, todėl byloje neturėtų būti prijungtas. Ieškovės vertinimu, tai yra tik mėginimas suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, be to, pagal atsakovo pateiktą pareiškimą ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti.

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo (naujų įrodymų) įtaką šalių ginčo išsprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra išimtinė apeliacinės instancijos teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

17. Pažymėtina, kad bet kurio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

18. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai neturi jokios reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jie nėra reikšmingai susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiais pagrindiniais ginčo klausimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad naujai teikiami dokumentai yra parengti arba gauti jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo priėmimo, todėl nenustačius objektyvaus poreikio ir pakankamo teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas atsisako prie bylos prijungti atsakovo naujai pateiktus (nurodytus šios nutarties 14 punkte) įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

19. Nekilnojamojo turto registro išrašas liudija, kad A. Š. vardu (nuo 1992 m. birželio 6 d.) buvo registruotas ginčo Butas, t. y. butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 1992 m. birželio 8 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 59).

20. 2024 m. sausio 22 d. tarp UAB „Renlina“ (kaip pirkėjos) ir atsakovo A. Š. (kaip pardavėjo) buvo sudaryta ginčo Preliminarioji sutartis, t. y. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 23-004), pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – parduoti ginčo Butą už 57 000 Eur sumą. Nurodytą preliminariąją sutartį be ieškovės ir atsakovo taip pat pasirašė ir Tarpininko (trečiojo asmens UAB „Tikės grupė“) vadovė (direktorė) I. Š..

21. Sudarydamos ginčo Preliminariąją sutartį jos šalys (ieškovė ir atsakovas), be kita ko, susitarė: kad pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2024 m. vasario 29 d. (žr. Preliminariosios sutarties 5 punktas); kad savo įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti pirkėja (t. y. ieškovė) sumoka pardavėjui (t. y. atsakovui) 7 000 Eur avansą (žr. Preliminariosios sutarties 10 punktas); kad jei pardavėjas neįvykdo įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį numatytais terminais ir tvarka, jis privalo grąžinti pirkėjai gautą 7 000 Eur avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą (žr. Preliminariosios sutarties 10.2 punktas); kad jei pirkėja neįvykdo įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį numatytais terminais ir tvarka, ji pardavėjui sumoka baudą – pirkėjai negrąžinamas 7 000 Eur avansas (žr. Preliminariosios sutarties 10.3 punktas).

22. Elektroninio susirašinėjimo su notaro biuru (el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)) dokumentai liudija, kad Tarpininkas savalaikiai organizavo pagrindinės ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą (jos patvirtinimą notarine tvarka) tarp ginčo šalių, kurio metu paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovui ginčo Butas nepriklauso asmeninės nuosavybės teise (žr. notarų biuro 2024 m. sausio 29 d. el. laiškas siųstas UAB „Tikės grupė“).

23. Atsakovas 2024 m. vasario 23 d. pareiškė Klaipėdos apylinkės teisme ieškinį buvusiai sutuoktinei I. Š. dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-3335-512/2024 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

24. 2024 m. vasario 29 d. ieškovė, atsakovas ir Tarpininkas pasirašė papildomą susitarimą, t. y. ginčo Preliminariosios sutarties pakeitimą / papildymą, kuriuo susitarė: kad iki 2024 m. birželio 7 d. turi būti sudaryta pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis; kad atsakovas per 3 dienas grąžina ieškovei 5 000 Eur sumokėto avanso dalį; kad baudos bus taikomos pagal likusio negrąžinto avanso dydį. Nurodytu ginčo Preliminariosios sutarties pakeitimu / papildymu šalys taip pat susitarė, jog terminas dėl patvirtinimo pas notarą, gali būti keičiamas šalių susitarimu, atsižvelgiant į esamą situaciją.

25. Byloje yra pateiktas 2024 m. birželio 4 d. Preliminarios sutarties pakeitimas / papildymas, kuriuo terminas pagrindinės ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui turėjo būti pratęstas iki 2024 m. rugsėjo 27 d. Minėtas dokumentas yra pasirašytas tik ieškovės ir Tarpininko atstovų.

26. 2024 m. birželio 7 d. atsakovas grąžino ieškovei 2 000 Eur avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „Likusio avanso grąžinimas už butą, adresu: (duomenys neskelbtini)“.

27. 2024 m. birželio 24 d. nekilnojamojo turto pardavimo portale www.aruodas.lt buvo patalpintas naujas skelbimas apie ginčo Buto pardavimą už 64 000 Eur sumą.

28. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3335-512/2024, patvirtino A. Š. ir mirusios I. Š. įstatyminės įpėdinės L. V. taikos sutartį dėl ginčo Buto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe.

29. 2024 m. rugsėjo 30 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas ginčo Butą pardavė UAB „P.“ už 71 000 Eur sumą.

Dėl apeliacijos objekto

30. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei (pirkėjai) iš atsakovo (pardavėjo) pagal neįvykdytą ginčo Preliminariąją sutartį buvo priteistos netesybos (bauda), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

31. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023). Būtini kiekvienos preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010).

32. Pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens įsipareigojimo savanoriškai sudaryti sutartį, kuris prisiimtas ikisutartiniuose santykiuose preliminariąja sutartimi, ypatumas yra tas, jog įstatymas neužtikrina šio įsipareigojimo įvykdymo, jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma – pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011). Taigi, vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kita vertus, ta aplinkybė, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra priverstinai, nereiškia, jog pasibaigus joje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šalys nebegali tokios sutarties įvykdyti laisva valia. Priešingai, teismų praktikoje yra pripažįstama šalių teisė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

34. Pažymėtina ir tai, kad ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo – teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio tokios sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

35. Kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas. Esant tokiai preliminariajai sutarčiai, kai derybų pažangos laipsnis yra aukščiausio lygmens, kai sukuriamas didžiausias pasitikėjimas tarp šalių ikisutartiniuose santykiuose ir kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį. Todėl tokioje situacijoje atsakomybės apimtis skiriasi nuo tos, kuri galėtų būti taikoma šalims esant tik pradinėje derybų stadijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

36. Iš anksčiau nurodyto seka, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

37. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė (pirkėja pagal ginčo Preliminariąją sutartį) byloje pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo (pardavėjo pagal ginčo Preliminariąją sutartį) 2 000 Eur dydžio netesybas (baudą), laikydama, kad dėl atsakovo kaltės ir jo nesąžiningo elgesio, šalių sutartu bei vieną kartą pratęstu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartis, o dar kartą pratęsti terminą tokios sutarties sudarymui atsakovas nepagrįstai atsisakė. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 1 d. priimtu galutiniu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Nesutikdamas su byloje priimtu galutiniu sprendimu, atsakovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, kas, jo nuomone, ir daro galutinį sprendimą neteisėtu. Apeliantas akcentuoja, kad teismas neteisingai vertino ieškovės byloje pateiktą (jo nepasirašytą) 2024 m. birželio 4 d. Preliminariosios sutarties pakeitimą / papildymą, nepagrįstai pripažino jį nebuvus sąžiningu, neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su lietuvių kalbos nemokėjimu.

39. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų visetą, neturi pagrindo atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde nurodomus argumentus pripažinti pagrįstais.

40. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytų terminu (iki 2024 m. vasario 29 d.) pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad rengiant dokumentus sandorio tvirtinimui paaiškėjo aplinkybė, jog Butas atsakovui nepriklauso asmeninės nuosavybės teise, o yra bendroji jungtinė jo ir buvusios sutuoktinės (I. Š.) nuosavybė. Paaiškėjus nurodytai aplinkybei, atsakovas 2024 m. vasario 23 d. pareiškė Klaipėdos apylinkės teisme ieškinį buvusiai sutuoktinei I. Š. dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe. Tai padaręs, atsakovas su ieškove 2024 m. vasario 29 d. pasirašė ginčo Preliminariosios sutarties pakeitimą / papildymą, kuriuo susitarė pagrindinę ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2024 m. birželio 7 d., taip pat susitarė ir dėl to, kad terminas dėl patvirtinimo pas notarą gali būti keičiamas šalių susitarimu atsižvelgiant į esamą situaciją. Tai liudija, jog paaiškėjus anksčiau nurodytai aplinkybei (t. y. jog atsakovas neturi asmeninės nuosavybės teisių į Butą, tačiau ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų nurodytai problemai išspręsti), ieškovė neprarado intereso įsigyti Butą ginčo Preliminariojoje sutartyje sutartomis sąlygomis, sutiko pratęsti terminą pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, bei dar daugiau – 2024 m. vasario 29 d. pasirašytame Preliminariosios sutarties pakeitime / papildyme tiesiogiai įtvirtino galimybę tokį terminą ir vėl pratęsti, atsižvelgiant į esamą situaciją.

41. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, kad civilinės bylos Nr. e2-3335-512/2024 nagrinėjimas užsitęsė, nes (duomenys neskelbtini) buvusiai atsakovo sutuoktinei I. Š. mirus, minėtos bylos nagrinėjimas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi buvo sustabdytas iki paaiškės jos teisių perėmėjas. Iš to seka, kad iki šalių sutarto termino pabaigos (iki 2024 m. birželio 7 d.) sudaryti pagrindinę ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartį objektyviai tapo itin sunku arba apskritai neįmanoma. Ieškovė byloje teigė ir įrodinėjo, kad dėl nurodytos priežasties su atsakovu susitarė dar kartą pratęsti terminą pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui (iki 2024 m. rugsėjo 27 d.), tam 2024 m. birželio 4 d. buvo parengtas dar vienas Preliminarios sutarties pakeitimas / papildymas, tačiau jo atsakovas pasirašyti neatvyko, o 2024 m. birželio 7 d. jau savo iniciatyva grąžino ir likusią avanso sumą (2 000 Eur). Būtent nurodytus veiksmus ieškovė laiko nesąžiningu atsakovo elgesiu, dėl kurio jis privalo sumokėti netesybas (baudą). Apeliacinės instancijos teismas su tuo visiškai sutinka.

42. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021). Atsižvelgiant į tai, iš preliminariosios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. organizaciniai veiksmai, kurie sukurtų prielaidas pagrindinės sutarties sudarymui. Tuo atveju, jei preliminariosios sutarties šalis tokių veiksmų neatlieka, nededa protingų pastangų pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti ir dėl šios priežasties nustatytu terminu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta, yra pagrindas konstatuoti nesąžiningą šalies elgesį ikisutartiniuose santykiuose ir netinkamą preliminariosios sutarties vykdymą, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023).

43. Atsakovas apeliaciniu skundu kelia abejones dėl byloje pateikto 2024 m. Preliminariosios sutarties pakeitimo / papildymo įrodomosios reikšmės bei neigia tai, jog šalys buvo sutarusios dar kartą pratęsti terminą pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys liudija, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovui kilusias problemas, susijusias su nuosavybės teisėmis į Butą, dėl to terminas pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti šalių susitarimu vieną kartą ir buvo pratęstas iki 2024 m. birželio 7 d. Taip pat anksčiau šioje nutartyje jau buvo pažymėta, jog 2024 m. vasario 29 d. sudarytame Preliminariosios sutarties pakeitime / papildyme šalys susitarė, kad terminas dėl patvirtinimo pas notarą gali būti keičiamas šalių susitarimu, atsižvelgiant į esamą situaciją. Šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalys iš tiesų ketino dar kartą pratęsti terminą pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, ko pasekoje 2024 m. birželio 4 d. ir buvo parengtas dar vienas Preliminariosios sutarties pakeitimas / papildymas, terminą pagrindinei Buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsiant iki 2024 m. rugsėjo 27 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. birželio 4 d. Preliminariosios sutarties pakeitimą / papildymą yra pasirašiusi ne tik ieškovė, tačiau ir Tarpininko atstovė (vadovė) I. Š.. Pastaroji buvo apklausta teismo posėdžio metu ir patvirtino, kad: ieškovė siekė įsigyti ginčo Butą, sutiko toliau palaukti, dėl ko 2024 m. birželio 4 d. ir buvo parengtas dar vienas Preliminarios sutarties pakeitimas / papildymas; atsakovas jo pasirašyti neatvyko, o vėliau grąžino ieškovei likusią avanso sumą. Netikėti nurodyto asmens paaiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame galutiniame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepasirašydamas 2024 m. birželio 4 d. parengto Preliminariosios sutarties pakeitimo / papildymo ir ieškovei grąžindamas 2 000 Eur avansą, tokiu būdu išreiškė savo valią, kad jis atsisako sudaryti pagrindinę ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartį.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sudarytos Preliminariosios sutarties 2.1 punktu būtent atsakovas patvirtino, jog ginčo Butas jam priklauso nuosavybės teise. Daikto priklausymas asmeniui nuosavybės teise yra bet kurios (pagrindinės) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo būtinoji prielaida (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga liudija, kad 2024 m. sausio 22 d. pasirašydamas Preliminariąją sutartį atsakovas asmeninės nuosavybės teisės į ginčo Butą neturėjo, tik vėliau ėmėsi teisinių veiksmų nurodytai problemai išspręsti, o ieškovė sutiko palaukti, kol tai bus padaryta, todėl nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje atsakovas, būdamas sąžiningas ir elgdamasis atsakingai bei iš tiesų siekdamas realiai įvykdyti ginčo Preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, esant itin toli pažengusiems ikisutartiniams santykiams (t. y. šalims vieną kartą jau pratęsus Preliminariąja sutartimi nustatytą terminą pagrindinei ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti; 2024 m. vasario 29 d. sudarytame Preliminarios sutarties pakeitime / papildymą tiesiogiai įtvirtinus galimybę minėtą terminą ir vėl pratęsti) turėjo sutikti su dar vienu Preliminariosios sutarties pakeitimo / papildymo pasirašymu, nukeliant pagrindinės ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą iki kol išnyks priežastys, trukdančios tai padaryti, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovės valia dėl ginčo Buto įsigijimo nebuvo pasikeitusi (priešingų duomenų byloje nėra), tačiau atsakovas to nepadarė, 2024 m. birželio 7 d. grąžino ieškovei sumokėtą avansą, o pats itin greitai (t. y. 2024 m. birželio 24 d.), jau naudodamasis kito nekilnojamojo turto brokerio paslaugomis, ginčo Butą pradėjo pardavinėti už daug didesnę kainą ir jį 2024 m. rugsėjo 10 d. pardavė UAB „P.“ už 71 000 Eur sumą. Visa tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pagrindinė ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta būtent dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo ją sudaryti ir kad dėl šios priežasties jam tenka pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, t. y. sumokėti Preliminariąja sutartimi sutartas netesybas.

45. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad atsakovas gerai nemoka valstybinės lietuvių kalbos, todėl ginčo Preliminariąją sutartį ir kitus dokumentus jis pasirašė formaliai, pasitikėdamas UAB „Tikės grupė“ vadybininkės pareigose dirbusia savo kaimyne. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vėlgi visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame galutiniame sprendime padarytai išvadai, kad byloje nėra jokių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Teismo posėdyje dalyvavausi UAB „Tikės grupė“ atstovė I. Š. patvirtino, jog bendravo su A. Š., atsakovas kalbėjo lietuviškai, viską suprato. Nurodytus trečiojo asmens atstovės paaiškinimus netiesiogiai patvirtina ir kiti civilinėje byloje esantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su savo atstovu (advokatu Rimvydu Kairiu) 2024 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų sutartį taip pat pasirašė lietuvių kalba. Dar daugiau, ant advokato Rimvydo Kairio 2024 m. rugpjūčio 30 d. išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 042-c-2024 yra lietuvių kalba ranka padarytas prierašas „Sąskaitą gavau, apmokėjau. 2024.08.30. A. Š.“. Tokia nurodyto prierašo lingvistinė formuluotė leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad jį atliko pats atsakovas, o tai vėlgi paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog lietuvių kalbos jis nemoka. Apeliaciniame skunde paties apelianto akcentuojama aplinkybė, kad Buto pardavimo procese aktyviai dalyvavo ir dabartinė jo sutuoktinė I. Č. taip pat neleidžia daryti išvados, jog atsakovas tariamai nesuprato pasirašomų dokumentų esmės – jų esmę jam nesunkiai galėjo paaiškinti būtent sutuoktinė.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra ir teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsniai), kaip kad apeliaciniame skunde teigia atsakovas.

47. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-378/2025).

48. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų reikšmingų įrodymų, kurie turi įtakos priimant galutinį sprendimą, visumos. Vien tai, jog apeliantas turi kitokią nuomonę dėl įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ar pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teises normas.

49. Vadovaudamasis šios nutarties 32–48 punktuose išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo netinkamą atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą pagal ginčo Preliminariąją sutartį, nulėmusį pagrindinės ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą. Jokių reikšmingų argumentų ar objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas analizuojamą situaciją galėtų vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė. Todėl atsakovui byloje neginčijus prašomų priteisti netesybų dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė prašomą 2 000 Eur baudą.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą, kurį atsakovo pateikto apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl atsakovo pateiktas apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijančių dokumentų byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas