Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. G., kuriuo prašo pakeisti 2016 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, o būtent: 1) papildyti Sutarties 17 punktą nauju sakiniu, jog: nuo 2019 m. spalio 22 d. G. G. moka 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau indeksuojant teisės aktuose nustatyta tvarka); 2) papildyti Sutarties 5 punktą sakiniu, jog: jei nepasiima vaiko G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieš parą ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiūrą nesant G. G. Jei vaikui F. G. negali surasti asmens, kuris prižiūrėtų vaiką ir tėvas G. G. negali būti su vaiku per jam priskirtą savaitgalį ir vaikas liekas su mama M. G., tada sumoka M. G. pusę dalies, t. y. 20,00 EUR sumokėjimui už auklės paslaugą; 3) papildyti Sutartį 5.1 punktu, numatančiu, kad: kai M. G. dirba parą pagal patvirtintą grafiką, ji apie tai informuoja G. G. prieš parą ir jei jis negali tuo laikotarpiu prižiūrėti vaiko, tada abu tėvai privalo lygiomis dalimis sumokėti auklei (auklė privalo būti ne šeimos narys) už vaiko priežiūrą. Taip pat ieškovė prašo priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje numatytas 200,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas šalių vaikui F. G., gimusiam (duomenys neskelbtini). Teigia, jog nuo 2016 m. iš esmės pasikeitė aplinkybės, turėjusios įtakos išlaikymo dydžiui nustatyti, t. y. padidėjo minimali mėnesinė alga, vaiko poreikiai, išaugo prekių (paslaugų) kainos. Ieškovė nurodo, jog tam, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, jam reikia skirti mažiausiai 555,00 Eur per mėnesį, todėl, atitinkamai, atsakovas turi skirti po 277,50 Eur vaikui per mėnesį išlaikymo. Ieškovės skaičiavimu, F. G. poreikiams per mėnesį kiekvienam iš tėvų būtina skirti šias sumas: vaistai ir vitaminai – 16,00 Eur, knygos ir mokymosi priemonės – 12,00 Eur, kanceliarijos priemonės – 12,00 Eur, būreliai (keramikos, šokių ir dailės) – 46,00 Eur, darželis ir įmokos už pratybas, spektaklius, šventes ir t. t. – 54,00 Eur, drabužiai (visų metų laikų, viršutiniai ir apatiniai) – 30,00 Eur, avalynė (visų metų laikų, lauko ir kambario, šokių) – 50,00 Eur, laisvalaikis – 30,00 Eur, gimtadienis – 20,00 Eur, draugų gimtadieniai – 16,00 Eur, komunaliniai mokesčiai – 60,00 Eur, maistas (namuose) – 140,00 Eur, žaislai – 30,00 Eur, transporto išlaidos (gydytojai, seneliai, laisvalaikis) – 20,00 Eur, higienos prekės – 6,00 Eur, kirpykla – 10,00 Eur, odontologas ir kitos mokamos medicinos paslaugos – 10,00 Eur, atostogos – 30,00 Eur, sūnaus draudimas – 4,00 Eur, kišenpinigiai – 4,00 Eur. Atsakovė pažymi, jog jos pajamų neužtenka tam, kad skirti pakankamai lėšų vaikui išlaikyti, todėl prašo padidinti išlaikymą iki 300,00 Eur per mėnesį, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovė nurodo, jog dirba pamaininį nenutraukiamą darbą, dirba ir paromis, kuomet privalo užtikrinti vaiko buvimą su suaugusiu žmogumi. Teigia, jog buvę atveju, kad vaiko tėvas atsisakydavo prižiūrėti vaiką, kai ieškovė dirbo visą parą, ir ieškovė buvo priversta vaiką vežti į Kauną, kad juo pasirūpintų jos tėvai ar brolio šeima. Taip pat pasitaiko atvejų, kai atsakovas per jam priskirtus savaitgalius nepaėmė vaiko (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 60–63).

4. Atsakovas G. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka. Visų pirma, pasak atsakovo, valstybės nustatytas minimalios mėnesinės algos pasikeitimas nėra nei teisės aktais, nei teismų praktikoje įvardijamas kaip pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, tai tik orientacinis kriterijus, o vienam vaikui gali būti priteisiamas ir mažesnis išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, sveikatą, vaiko poreikius ir pan. Antra, neaišku, kokios konkrečiai prekių ir paslaugų kainos, pasak ieškovės, padidėjo, dėl kurių turėtų būti padidintas priteistas išlaikymas net iki 300,00 Eur, be to, dėl infliacijos ir kainų augimo atsiradę pokyčiai yra kompensuojami indeksuojant išlaikymo dydį, ką atsakovas ir daro, todėl išlaikymas šiai dienai sudaro 212,00 Eur per mėnesį. Trečia, vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, o šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės. Kita vertus, atsakovas nesutinka su pateiktais vaiko poreikių skaičiavimais, kadangi jie specialiai pakelti, eilutės dubliuojasi. Pažymėjo, jog vaikas neturi jokių specialiųjų ir padidintų poreikių, todėl nėra pagrindo ir pakeisti (padidinti) išlaikymo dydį. Be kita ko, atsakovas bendrauja su sūnumi, praleidžia su juo laiką, dėl ko bendravimo metu taip pat skiria papildomų lėšų vaiko poreikiams užtikrinti. Dėl savo turtinės padėties atsakovas nurodė, jog jo gaunamos pajamos nėra pakitusios, jis dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas vidutiniškai sudaro apie 500,00 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį, be to, jam yra mokama apie 200,00 Eur dydžio pareigūno pensija. Iš minėtų pajamų jam reikia išlaikyti save bei būstą. Taigi, atsakovas negali skirti piniginių lėšų vaiko išlaikymui daugiau nei moka dabar, savo ruožtu, atsakovo žiniomis, ieškovės pajamos ir turtinė padėtis kaip tik yra pagerėjusi. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, iš esmės susijusio su piniginių sankcijų taikymu atsakovui tuo atveju, jeigu jis nepasiimtų vaiko pagal teismo nutartį numatytu metu, atsakovas nesutinka, laikosi pozicijos, jog bendravimo tvarka neturi būti patogi tik ieškovei. Teigė, jog pagal įstatymus atsakovė pati prisiima prievolę budėti naktimis, todėl atsakovas negali būti atsakingas už ieškovės pasirinktą darbo pobūdį dirbti naktimis, budėti. Be to, ieškovės siūlomi bendravimo tvarkos pakeitimai neatitinka vaiko interesų, tokia bendravimo tvarka būtų neapibrėžta, bendravimo tvarka niekaip neužtikrins, kad vaikas būtinai bus su aukle tuo metu, kai abu tėvai negali prižiūrėti vaiko. Pažymėjo, jog atsakovas visada tinkamai vykdė bendravimo tvarką, tik kelis kartus negalėjo pasiimti vaiko dėl objektyvių priežasčių, ieškovės prašymu geranoriškai paimdavo vaiką ne nustatytos bendravimo tvarkos metu, o prašyti skirti sankcijas dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo yra antstolio kompetencija (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 72–74).

5. Atsikirsdama į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ieškovė papildomai paaiškino, jog vaikui pradėjus lankyti darželį, jis nuolat sirgo, kas ženkliai sumažino ieškovės atlyginimą, taip pat prisidėjo išlaidos vaistams, papildams, atsirado papildomos išlaidos draugų gimtadieniams, rinkliavoms darželyje, atsirado vizitų pas odontologą, papildomų būrelių, technikos poreikis, pabrango darželis, būreliai, iškilo būtinybė pirkti baldus ir techniką vaiko kambariui, taip pat atsirado išlaidos knygoms, pratyboms, mokslinei literatūrai. Ieškovė nesutinka, kad jos pačios turtinė padėtis pagerėjo, ką patvirtina aplinkybė, jog jai suteikta 50 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba. Atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, dirba, gauna pareigūno pensiją, ir, tikėtina, nuslepia savo tikrąsias pajamas. Pažymėjo, jog gaunami vaiko pinigai yra neišleidžiami, o taupomi atskiroje sąskaitoje, kurą jai darbovietė kompensuoja po 17,66 Eur per mėnesį, o butą ji pardavė, nes įsigijo didesnį, kad vaikas turėtų savo atskirą kambarį. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos ieškovė nurodė, jog atsakovas jos laikosi tik iš dalies: nepaima vaiko darbo dienomis vakarais, atostogoms 2 savaitėms, o į antstolius buvo kreiptasi, nes atsakovas norėjo pasiimti vaiką ne per savo savaitgalį, dėl ko buvo sudarytas bendravimo su vaiku grafikas. Mano, jog reikalavimas sumokėti už auklę, ir tik pusę sumos, yra visiškai pagrįstas, nes tokiu būdu užtikrinamas vaiko saugumas ir priežiūra. Pažymėjo, jog darbas paromis yra numatytas jos pareigybės aprašyme, taigi, tai nėra jos pasirinkimas. Ieškovė taip pat papildomai paaiškino, jog atsakovo pateikti kvitai nepatvirtina jo nurodomų išlaidų, mokėjimai pilnamečiam sūnui nėra atsakovo prievolė, be to, atsakovas slepia pajamas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas jo motinos vardu, nuomos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 97–99, 143).

6. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nuosekliai laikosi pozicijos, jog ieškovė prašo tokios bendravimo tvarkos, kaip patogu tik jai ir kaip ji nori, ieškovė jokios auklės nėra samdžiusi, be to, yra kitų alternatyvų: vaiką palikti prižiūrėti atsakovo mamai ar kitiems artimiesiems giminaičiams ir pan. Tvirtina, jog ieškovė nuolat pažeidinėjo teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, neduodama sūnaus per atsakovui priklausančias išeigines, dėl ko 2017 m. birželio mėn. atsakovas kreipėsi į antstolio kontorą. Savo ruožtu atsakovas visada padeda prižiūrėti vaiką, kai ieškovei iškyla sunkumai, atsakovas dažnai prižiūri sūnų ieškovei prašant, todėl jos teiginiai, kad atsakovas atsisako prižiūrėti sūnų ir reikalinga auklė, yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat nurodo, jog jam nėra aišku, kaip yra apskaičiuota poreikių lentelė ir iš kur susidaro tokios sumos, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina lentelėje nurodytų vaiko poreikių skaičiavimo, o kai kurie ieškovės nurodomi pirkiniai vaikui yra prabangūs ir nebūtini. Be to, pasak atsakovo, ieškovės turtinė padėtis yra gerokai geresnė nei jo – ji turi nuosavybės teise butą, kuris nėra niekaip suvaržytas, neturi įsipareigojimų, gauna gerokai didesnes pajamas, turi santaupų, gauna kuro kompensaciją, išmoką už vaiką. Atsakovas gi turi kreditinį įsipareigojimą, jo pajamos gerokai mažesnės, be to, skolinosi advokato paslaugoms, jo mama taip pat ne kartą teikė jam paramą, sumokėdama už atsakovą išlaikymą, padeda ir savo tėvui, kuris yra neįgalus (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 88–89).

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2019 m. gruodžio 12 d. išvadą Nr. 1SD-9088-(8.1.27) dėl nepilnamečio F. G., kurioje nurodo, jog apsilankius ieškovės gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad motina su vaiku gyvena pačiai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su patogumais, namai švarūs, tvarkingi, apstatyti baldais, yra reikiami namų apyvokos daiktai, vaikas turi savo atskirą kambarį, taigi, gyvenimo ir buities sąlygos namuose tinkamos mažamečiui. F. G. ugdomas Vilniaus lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) (apie 60,00 Eur per mėn.), papildomai lanko keramikos užsiėmimus (duomenys neskelbtini) (apie 13,00 Eur per mėn.) ir šokių studiją (duomenys neskelbtini) (apie 26,00 Eur per mėn.). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2014 m., atsakovas vaikui moka 200,00 Eur dydžio išlaikymą per mėn., tačiau atsiradus papildomos ir netikėtoms išlaidoms, atsakovas neprisideda. Pasak ieškovės, ji dirba paromis ir nėra kas pasirūpintų sūnumi, todėl prašo atsakovo, kad jis paimtų vaiką tomis dienomis arba apmokėtų auklės teikiamas paslaugas. F. G. Tarnybos atstovei pasakojo, jog gyvena kartu su mama ir dviem katinais – M. ir K., o tėtis gyvena kitame name. Berniukas teigė, jog su tėčiu bendrauja, lankosi vandens parke, žaidimų aikštelėse, kartais važiuoja į draugų gimtadienius, eina pasivaikščioti į mišką, grybauja. Berniukas sakė, kad tėtis yra nupirkęs jam žaislų, robotą, mašinytę, saldumynų. Pasak berniuko, ir tėtis, ir mama jam viską perka, tačiau dažniausiai perka mama. Berniukas teigė, jog jam patinka likti pas tėtį su nakvyne, jiedu išdykauja, smagiai leidžia laiką. Apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovas gyvena savo tėvų namuose – 3 kambarių bute su patogumais, būstas tvarkingas, šviesus, erdvus, svečiuodamasis pas tėvą F. G. dažniausiai miega tėvo miegamajame. Tarnybos atstovei atsakovas paaiškino, kad su ieškove atskirai gyvena nuo 2015 m., jis teikia išlaikymą vaikui po 200,00 Eur per mėn., kartais ieškovė paprašo papildomai prisidėti. Anot vyro, ankščiau tarp jo ir ieškovės kildavo nesutarimų dėl bendravimo su sūnumi, tačiau situacija pagerėjo, dabar jis bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį ir 2 darbo dienas po tris valandas, susiskambina kasdien, jam tokia tvarka tinka, nenori jos keisti. Atsakovo vertinimu, berniukas noriai atvažiuoja pas jį į svečius, gerai sutaria su seneliais, kartu jie važiuoja į sodą, prie ežero, į vandens parką ir žaidimų kambarius, nes berniukui ten labai patinka. Atsakovas teigė, kad negalėtų teikti 300,00 Eur per mėn. dydžio išlaikymo, nes neturi tokių finansinių galimybių, be to, nori pats vaikui ką nors nupirkti, drauge kur nors nueiti. Tarnyba nurodė, jog abu tėvai iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukti į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, Tarnyboje nėra gauta pranešimų dėl nepilnamečio F. G. teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą informaciją apie nepilnamečio poreikius ir vadovaujantis įstatymų nuostatomis Tarnyba sutinka, kad ieškinio reikalavimas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo-padidinimo atitinka nepilnamečio interesus, o nustačius, jog pasikeitė faktinės aplinkybės (tėvų turtinė padėtis ir (ar) vaiko poreikiai), sudariusios vaikui priteisto išlaikymo dydžio pagrindą, turėtų būti tenkinamas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 67–71).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, nurodė, kad 2019 m pasikeitus vaiko poreikiams, pateikė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaiko bendravimo tvarkos papildymo. Pažymėjo, jog 2016 m., t. y. taikos sutarties sudarymo metu, vaikui buvo 3 m. ir jis tuo metu nelankė būrelių, odontologo paslaugos nebuvo įskaičiuotos, kaip ir kitos mokamos medicininės paslaugos, pasikeitė vaiko laisvalaikis, įsitraukė tokie dalykai kaip dienpinigiai, vaiko draugų gimtadieniai, vaiko atostogos. Pradėjus eiti į mokyklą prie kasdienių rūbų prisidėjo ir uniformos drabužiai, papildomos knygos, pratybos, kanceliarinės prekės, technologinės priemonės, tokios, kaip planšetinis kompiuteris, telefonas, jų planai. Pažymėjo, jog visas atostogas vaikas praleidžia su mama, kiekvienais metais mažiausiai po 2 savaites jie vyksta iš Lietuvos prie jūros, tačiau atsakovas prie visų šių išlaidų papildomai neprisidėjo ir neprisideda. Taip pat visi komunaliniai mokesčiai, paslaugos, prekės bei maisto produktų kainos pakilo, lyginant su 2016 m., todėl vaikui teikiamo išlaikymo dydis keistinas į prašomą 300,00 Eur per mėnesį. Apskritai, vaiko poreikiams išleidžiama žymiai daugiau, nei nurodyta, nes mokėjimai už paslaugas, prekes grynais pinigais niekur neparodyti, o ir čekiai pateikti tik tie, kuriuos ieškovė rado pateikiant ieškinį. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas pateikė minimalius čekius ir tai tik einamuoju laikotarpiu, kas įrodo, kad tai dirbtinai bandoma sudaryti įvaizdį, kad papildomai išleidžiama vaikui. Dar daugiau, per laikotarpį nuo ieškinio pateikimo 2019 m. iki dabar – 2022 m., prekių, paslaugų ir komunalinių mokesčių šuolis buvo ženklus, taip pat šiuo laikotarpiu kilo minimalus atlyginimas, infliacija Lietuvoje per paskutinius vienerius metus pasiekė 10,3 proc., vien tik šildymas 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo 50 proc. Dėl vaiko bendravimo tvarkos ieškovė prašo teismo papildyti 5 punktą taip, kad jei per atsakovo savaitgalį su vaiku jis negali būti su vaiku ir ieškovės šis savaitgalis jau suplanuotas, tai atsakovas savarankiškai ir turi užtikrinti vaiko priežiūrą. Taip pat papildyti sutartį 5.1 punktu, kad atsakovas 1 arba 2 kartus per mėn., darbo dienomis, paimtų vaiką priežiūrai, kai ieškovei tenka budėti parą. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti valstybės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais. Nurodė, jog ieškovės naktiniai budėjimai egzistavo ir pasirašant taikos sutartį 2016 m., todėl tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Taikos sutarties pasirašymo metu atsakovas siūlė įtvirtinti intensyvesnę jo ir vaiko bendravimo tvarką, tačiau pati ieškovė tuo metu su tuo nesutiko. Paaiškino, jog dėl to, kad ieškovė tinkamai nevykdė taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovas 2017 m. buvo kreipęsis į antstolį dėl priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo. Pavyzdžiui, ieškovė nesutikdavo atsakovui perduoti vaiko, kai jis sirgdavo. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas pakeisti bendravimo su sūnumi tvarką, numatant atsakovo finansinę atsakomybę yra nepagrįstas, be to, neapibrėžtas ir suteikiantis ieškovei galimybę tuo piktnaudžiauti. Taip pat atsakovo nuomone, nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo, mokėtino vaikui, padidinimo, turint omeny ir tai, kad ieškovei yra mokami vaiko pinigai, o ieškovės nurodomos sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, yra išpūstos. Pažymėjo, kad be kas mėnesį mokamo vaikui išlaikymo, atsakovas taip pat kas mėnesį duoda sūnui rankpinigius grynais pinigais – apie 20,00 Eur per mėn. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, jog galėtų mokėti vaikui išlaikymą daugiausiai 250,00 Eur. Paaiškino, jog jis dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val., jo darbo vieta netoli (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje dirba apie 3 metus, jo darbo užmokestis „į rankas“ sudaro apie 520,00 Eur per mėnesį, taip pat jis gauna 200,00 Eur dydžio pareigūno pensiją. Atsakovo mėnesines išlaidas sudaro apie 120,00 Eur dydžio mokama kredito įmoka, vaikui mokamas išlaikymas, kuris su indeksacija sudaro apie 218,00 Eur, taip pat kitos buities išlaidos. Nurodė, jog jis yra baigęs kolegiją, specializaciją – vadyba. Prieš tai iki 2013 m. apie 23 metus dirbo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog dėl savo blogo regėjimo (viena akis – -6, kita akis – -7), atsakovas negali dirbti bet kokio darbo, pavyzdžiui, negali dirbti prie kompiuterio.

10. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškovės ieškinį dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, jog ieškovė neteisingai skaičiuoja orientacinį kriterijų – minimalios algos dydį su mokesčiais, o ne atskaičius mokesčius, todėl ieškovės gaunamas dabartinis indeksuotas išlaikymas, plius valstybės skiriama išmoka už vaiką, bei atsakovo skiriamas papildomas išlaikymas vaiko buvimo su atsakovu metu pilnai patenkina nepilnamečio vaiko poreikius. Dėl šalių turtinės padėties nurodė, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo – vidutinis ieškovės darbo užmokestis – 1 189,63 Eur, o atsakovo – bendros pajamos siekia apie 718,00 Eur, ieškovė gauna kuro kompensaciją, o atsakovas ne, ieškovė gyvena 3 kambarių 63,77 kv. m ploto bute, kuris jai priklauso nuosavybės teise, neturi įsipareigojimų, nemoka kredito įmokų, o atsakovas moka 122,28 Eur kredito įmokas už savo būstą (duomenys neskelbtini), ieškovė turi santaupų, įsigijo automobilį Toyota Avensis, taigi, ieškovė yra finansiškai labiau pajėgi teikti didesnę dalį išlaikymo, nei atsakovas. Ieškovė byloje prašydama didesnio, nei įprastinis, dydžio išlaikymo padidinimo, teikė eilę kvitų apie vaiko poreikius, tačiau nepateikė jų susistemintų, nepateikė jokių skaičiavimų, o pateikti banko sąskaitos išrašai, kvitai nepatvirtina lentelėje nurodytų vaiko poreikių skaičiavimo. Be to, ieškovei neteisingai apskaičiavus indeksuotą išlaikymą atsakovui, atsakovas yra permokėjęs išlaikymą ieškovei, apskritai ieškovė neatriboja savo išlaidų ir vaiko išlaidų. Pažymėjo, jog į vaiko poreikius netrauktinos išlaidos namo renovacijai, buto draudimui, gyvybės ir nuo nelaimingų atsitikimų draudimo įmokos, kadangi tai papildomi ieškovės savo iniciatyva atliekami mokėjimai. Taigi, apibendrinant, atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmiausia, jokios aplinkybės dėl ieškovės darbo pobūdžio lyginant su 2016 m. buvusia situacija nėra pasikeitusios, ieškovė turi teisę, o ne pareigą budėti, ir jai visas garantijas dėl vaiko priežiūros suteikia įstatymai, pagal kuriuos, įvertinus tai, kad šiuo atveju santuoka tarp šalių yra nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, laikytina, jog ieškovė yra viena auginanti vaiką įstatymo prasme. Be to, ieškovės prašoma bendravimo tvarka yra sąlyginė ir nukreipta į ieškovės finansinės naudos siekimą, ji negalėtų realiai būti įgyvendinama priverstine tvarka, joje neįvertinta galimos objektyvios aplinkybės, kurioms esant atsakovas negalėtų paimti vaiko. Tarp šalių vyksta nuolatinai ginčai dėl bendravimo tvarkos, todėl tokia bendravimo tvarka neatitiks vaiko teisių ir interesų, nes skatins ieškovę neleisti sūnui vykti su tėvu, o po to apkaltinti tėvą ir siekti finansinės naudos, todėl bendravimo tvarkos pakeitimas neatitiks geriausių vaiko interesų.

11. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, bylos nagrinėjimo metu prašė nagrinėti civilinę bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė M. G. ir atsakovas G. G. yra susilaukę (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus F. G., kuriam sprendimo priėmimo metu yra sukakę 8 metai.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo. Taikos sutarties 17 punkte šalys susitarė, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d., G. G. nepilnamečio sūnaus F. G. išlaikymui į ieškovės M. G. banko sąskaitą perves po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo įmokas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko motina M. G.. Taikos sutarties 5–15 punktuose šalys aptarė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią:

5. „Atsakovas G. G. turi teisę lyginėmis savaitėmis kas antrą šeštadienį pasiimti sūnų F. G. iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val., o kai vaikui F. G. sueis 4 metai, sūnų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrą penktadienį iš jo ugdymo įstaigos nuo 16.15 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą, to pačio savaitgalio, sekmadienį 19.30 val. Jei nepasiima vaiko, atsakovas per jam priklausantį savaitgalį, privalo apie tai informuoti ieškovę prieš parą.

6. Atsakovas turi teisę du kartus per savaitę darbo dienomis F. G. pasiimti iš jo ugdymo įstaigos nuo 16.:15 val. ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi F. G. iki tos pačios dienos 20.00 val., prieš parą suderinęs susitikimo laiką su ieškove. Jei atsakovo pasikeičia planai ir jis negali iš anksto sutartą vakarą būti su vaiku, tada privalo apie tai informuoti ieškovę sutartą paėmimo dieną iki 14.00 val.

7. Likusiu laiku vaikas bendrauja su motina.

8. Abiejų tėvų susitarimu, tėvas, t. y. G. G. gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.

9. Kiekvienais metais sūnus F. G. su motina praleidžia Motinos dieną ir jos gimtadienį, o su tėvu – Tėvo dieną ir jo gimtadienį.

10. Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais atsakovas turi teisę šv. Kalėdas, šv. Velykas, Naujus metus ir vaiko gimimo dieną praleisti su sūnumi F. G., paimdamas ji iš gyvenamosios vietos nuo prieššventinės dienos 20 val. o neporiniais metais atvirkščiai – šv. Kalėdas, šv. Velykas, Naujus metus ir vaiko gimimo dieną sūnus F. G. praleidžia su motina.

11. Per tėvo G. G. kasmetines atostogas, vaikas su tėvu būna 14 kalendorinių dienų per metus. Atsakovas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, vaiko motiną įspėja ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų.

12. Tėvas atostogų periodui vaiką pasiima iš gyvenamosios vietos, pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir pasibaigus tėvo atostogoms, vaikas F. G. grąžinamas paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamą vietą 20.00 val.

13. Tėvas informuoja motiną apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį, o motina pateikia tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus reikalingus atostogoms.

14. ieškovės atostogų metu, atsakovas yra informuojamas, kada F. G. nebus savo namuose, tada vaiko tėvas nesimato su vaiku vakarais, bei nepraleidžia laiko su vaiku per jam priklausančius savaitgalius.

15. Jei nustatytu atsakovo bendravimo su vaiku savaitgalį vaikas serga, tai sergantis vaikas lieka namuose su motina, o jei vaiko liga sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu su vaiku, šis vaikas kompensuojamas tėvui leidžiant bendrauti su sūnumi artimiausiu metu“ (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 84–85).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

15. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.).

16. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).

17. Šio sprendimo 13 punkte nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtintos taikos sutarties 17 punktu, šalys susitarė, jog nuo 2016 m. lapkričio 1 d. atsakovas mokės 200,00 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam sūnui F. G. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pakeisti minėta teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 17 punkte įtvirtintą sąlygą bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui F. G., mokamą po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškinį grindžia tomis aplinkybėmis, jog nuo minėtos teismo nutarties (2016 m.) priėmimo praėjo iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su vaiko poreikiais. Ieškovės teigimu, taikos sutarties pasirašymo metu vaikui buvo tik 3 metai ir vaikas lankė darželį, nelankė būrelių, nebuvo ir kitų išlaidų, o šiuo metu vaikui yra 8 metai, todėl atsirado ir nauji vaiko poreikiai. Vaikas šiuo metu lanko mokyklą, būrelius, taigi, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su ugdymo priemonių ir kanceliarinių prekių pirkimu, būrelių lankymu, odontologo paslaugų apmokėjimu, atsirado išlaidos, reikalingos vaiko laisvalaikiui ir kt. Be to, per tą laiką pasikeitė ir prekių bei paslaugų kainos. Dėl šių aplinkybių, ieškovės teigimu, atsakovo teikiamas išlaikymas nebegali patenkinti visų vaiko poreikių. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas teikia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, nustatyto dydžio, įskaitant indeksaciją, išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Atsakovas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, nurodo, kad vaiko poreikiai esmingai nėra pasikeitę, taip pat teigia, kad vaikui turėtų pakakti ir šiuo metu atsakovo mokamo išlaikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, pirmiausiai, turi įvertinti ar egzistuoja aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu.

18. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

19. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

20. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnamečio sūnaus F. G. poreikius, be kita ko, grindžia vaiko poreikių apskaičiavimo lentele, kurioje nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 600,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui namuose – 140,00 Eur; už vaikui tenkančią komunalinių paslaugų dalį – 60,00 Eur; vaistams ir vitaminams – 16,00 Eur; drabužiams (visų metų laikų, viršutiniai ir apatiniai) ir avalynei (visų metų laikų, lauko ir kambario, šokių) – 80,00 Eur; knygoms ir mokymosi priemonėms – 12,00 Eur; kanceliarijos prekėms – 12,00 Eur; būreliams (keramikos, šokių ir dailės) – 46,00 Eur; mokesčiams už darželį ir įmokoms už pratybas, spektaklius, šventes ir t. t. – 54,00 Eur; laisvalaikiui – 30,00 Eur; sūnaus gimtadieniui – 20,00 Eur; draugų gimtadieniams – 16,00 Eur; žaislams – 30,00 Eur; viešajam transportui ir kurui – 20,00 Eur; higienos prekėms – 6,00 Eur; kirpyklai – 10,00 Eur; odontologo ir kitoms mokamoms medicinos paslaugoms – 10,00 Eur; atostogoms – 30,00 Eur; sūnaus draudimui – 4,00 Eur; kišenpinigiams – 4,00 Eur. Pažymėtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ateityje galinčias atsirasti namo, kuriame randasi ieškovei priklausantis butas, renovacijos išlaidas ji į vaikui tenkančių komunalinių mokesčių dalį neįtraukė, todėl teismas

22. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: elektroniniais susirašinėjimais, kvitais ir kitais mokėjimo dokumentais už aprangą, avalynę, ugdymo, higienos priemones, odontologo ir kitas medicinos paslaugas, maistą, ugdymo priemones, žaislus, kurą, su laisvalaikiu susijusias išlaidas, ikimokyklinio ugdymo (darželio) paslaugas, draugų gimtadieniams patiriamas išlaidas, išvykas į sanatoriją, ekskursijas, elektronines prekes ir kt. (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 7–8, 17–18, 22–25, 28–29, 32–35, 38–41, 44–48, 50, 101–104; el. b. priedo 1 t., b. l. 49–87, 104–165, 193–197; 2 t., b. l. 1–12, 54, 56, 59–61, 84–85); mokėjimo dokumentais už komunalines paslaugas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26–27, 36–37, 42–43; el. b. priedo 1 t., b. l. 179–182); mokėjimo dokumentais už vaiko lankomus būrelius – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) centrui (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 10–13, 30–31, 49); 2021 m. rugsėjo 2 d. Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimo sutartimi dėl keramikos būrelio lankymo ir mokėjimo dokumentais (el. b. priedo 1 t., b. l. 88–90, 100–103); 2020 m. rugsėjo 23 d. sutartimi dėl karate būrelio lankymo ir mokėjimo dokumentais (el. b. priedo 1 t., b. l. 91–99); 2021 m. rugsėjo 1 d. Neformaliojo vaikų švietimo teikimo sutartimi dėl (duomenys neskelbtini) būrelio lankymo (el. b. priedo 2 t., b. l. 57–58), F. G. draudimo liudijimais ir mokėjimo nurodymais (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14–16; el. b. priedo b. l. 198–199). Pažymėtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ateityje galinčias atsirasti namo, kuriame randasi ieškovei priklausantis butas, renovacijos išlaidas į vaikui tenkančių komunalinių mokesčių dalį neįtraukė, todėl teismas įrodymų namo renovacijos planą (el. b. priedo 1 t., b. l. 172–178), susijusių su planu renovuoti minėtą namą nevertina.

23. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

24. Pažymėtina, kad ieškovės paaiškinimai bei į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingų išlaidų maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, aprangai, vaiko laisvalaikiui, taip pat vaiko ir vaiko draugų gimtadieniams, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms, žaislams, transportui ir kitiems poreikiams mastą, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

25. Įvertinęs šio sprendimo 21 punkte nurodytas nepilnamečio F. G. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, taip pat įvertinęs šiuo metu šoktelėjusį kainų infliacijos lygį, ypač energijos išteklių srityje, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui namuose (140,00 Eur), vaikui tenkančiomis būsto išlaikymo išlaidomis (60,00 Eur), higienos prekėms (6,00 Eur), kišenpinigiams (4,00 Eur), kirpyklai (10,00 Eur), odontologo ir kitoms mokamoms medicinos paslaugoms (10,00 Eur); vaistams ir vitaminams (16,00 Eur), įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos, atitinka vaiko geriausius interesus. Tačiau įvertinęs tai, jog minėtos išlaidos visa apimtimi nėra pagrįstos detaliais įrodymais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą suapvalinti iki 240,00 Eur sumos.

26. Tuo tarpu, ieškovės nurodoma suma, kas mėnesį skirtina vaiko aprangai (drabužiams ir avalynei) – 80,00 Eur per mėnesį arba 960,00 Eur per metus, pripažintina pagrįsta tik iš dalies. Minėta, jog iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat žodinių paaiškinimų, teismas savaime negali konstatuoti, kad atsakovė pagrindė tokio dydžio išlaidas vaiko aprangai. Suprantama, kad išlaidos, susijusios su rūbų ir avalynės vaikui pirkimu, kiekvieną mėnesį gali skirtis, priklausomai nuo sezono, vaiko augimo tempo, drabužių ir avalynės nusidėvėjimo laipsnio ir kitų individualių aplinkybių, tačiau, kaip minėta, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad ieškovė kas mėnesį vidutiniškai išleidžia būtent jos nurodomo dydžio išlaidas (80,00 Eur per mėnesį). Pažymėtina, jog teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis nėra tiek gera, kad jie galėtų sau be papildomos naštos tenkinti maksimalius vaiko poreikius. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis šio sprendimo 23 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog pagrįsta ir reali suma vaiko aprangai (drabužiams ir avalynei) yra 70,00 Eur per mėnesį arba 840,00 Eur per metus.

27. Ieškovė nurodo, jog vaiko ugdymui (knygoms, mokymo priemonėms, kanceliarinėms prekėms, žaislams) kas mėnesį vidutiniškai reikalinga suma sudaro 54,00 Eur (12,00 + 12,00 +30,00). Taip pat vaiko neformaliajam ugdymui (būreliams) kas mėnesį vidutiniškai reikalinga suma sudaro 46,00 Eur. Be to, pateikdama ieškinį, ieškovė nurodė, jog yra patiriamos išlaidos, susijusios su ikimokyklinio ugdymu, t. y. už darželio paslaugas, taip pat už pratybų knygas ir pan., vidutiniškai 54,00 Eur per mėn. Taigi, viso vaiko formaliajam ir neformaliajam ugdymui, ieškovės skaičiavimu, per mėnesį vidutiniškai reikalinga suma sudaro 154,00 Eur (54,00 + 46,00 + 54,00). Teismo vertinimu, ši ieškovės nurodoma suma pripažintina pagrįsta tik iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu yra pasikeitusi aplinkybė, susijusi su vaiko darželio lankymu, t. y. vaikas 2020 m. pradėjo lankyti mokyklą, t. y. šiuo metu nėra patiriamos išlaidos, susijusios su ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymu. Ieškovė nurodė, jog šios išlaidos transformavosi į kitas išlaidas, pavyzdžiui, vaikui kasmet reikia pirkti mokyklinę uniformą, taip pat patiriamos papildomos išlaidos, susijusios su vaikui reikalingų mokymo priemonių (knygų, sąsiuvinių, pratybų sąsiuvinių, kuprinės ir kt.) pirkimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodomi vaiko poreikiai, susiję su išlaidomis knygoms ir mokymosi priemonėms, kanceliarijos priemonėms, įmokoms už pratybas iš dalies dubliuojasi (persidengia). Be to, ieškovė iš esmės nepagrindė aplinkybės, jog vaikui perkamų žaislų (lavinančių žaidimų) išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudaro 30,00 Eur arba 360,00 Eur per metus. Todėl atsižvelgdamas į vaiko amžių, tai, jog išlaidos, susijusios su vaiko lavinimu ir ugdymu, taip pat ir per žaidimą su žaislais ar lavinančiais žaidimais, atitinka vaiko interesus, t. y. jos yra būtinos, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovė minėtas išlaidas, kurios laikytinos pakankamai didelėmis, nepagrindė detaliais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki 70,00 Eur, kuri pripažintina protingo dydžio ir pagrįsta. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaikas lanko keramikos ir (duomenys neskelbtini) būrelius, taip pat baseiną. Ieškovė minėtas aplinkybes grindžia šio sprendimo 22 punkte nurodytais įrodymais. Ieškovė nurodo, kad realiai minėtiems būreliams ieškovė išleidžia apie 50,00 Eur per mėnesį, tačiau vaiko poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodo 46,00 Eur sumą. Pažymėtina, jog atsakovas sumos, reikalingos sumokėti už vaiko lankomus būrelius, iš esmės neginčijo. Įvertinus tai, kad vaiko poreikiai, tenkinant jo pomėgius bei ugdant jo gebėjimus, gali būti dinamiški ir išlaidos neformaliajam vaiko ugdymui gali nuolat keistis – didėti arba mažėti, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 46,00 Eur suma yra racionalaus ir pagrįsto dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog bendra 116,00 Eur (70,00 + 46,00) suma, reikalinga vaiko neformaliajam ugdymui (būreliams), lavinimo ir ugdymo priemonėms, įskaitant kanceliarines prekes, taip pat žaislams ir žaidimams, yra reali ir protinga bei atitinka vaiko geriausius interesus.

28. Ieškovės skaičiavimu, ji sūnaus laisvalaikiui, sūnaus gimtadieniui, sūnaus draugų gimtadieniams bei sūnaus atostogoms vidutiniškai per metus išleidžia 1 152,00 Eur arba 96,00 Eur (30,00 + 20,00 + 16,00 + 30,00) per mėnesį. Teismo vertinimu, ši ieškovės nurodoma suma pripažintina pagrįsta taip pat tik iš dalies. Pažymėtina, jog ieškovė šiuos vaiko poreikius iš esmės neįrodinėjo faktinėmis išlaidomis (rašytiniais įrodymais), pateikdama tik fragmentinius įrodymus, o labiau rėmėsi visuotinai žinomomis aplinkybėmis ir prielaidomis. Nors neabejotina, jog kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, socialinių ryšių mezgimą ir palaikymą (turėti draugus), tam tikram laikui aplinkos pakeitimas atostogų metu taip pat atitinka vaiko geriausius interesus, tačiau tokio pobūdžio išlaidos paprastai yra susijusios su tėvų galimybėmis tokius poreikius tenkinti ir priklauso nuo tėvų finansinės padėties. Tačiau neabejotinai tokie poreikiai vaikui yra svarbūs ir tėvai turėtų dėti pastangas, kad pagal galimybes maksimaliai patenkinti ir šiuos poreikius. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų turinį ir šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad šalių turtinė padėtis nėra tiek gera, jog tėvai galėtų tokius vaiko poreikius tenkinti maksimaliai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinio vaiko interesų užtikinimo principu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas minėtiems vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų sumą sumažinti iki 80,00 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, yra pagrįsta ir protinga bei turėtų patenkinti vaiko poreikius minėtu aspektu.

29. Ieškovė į vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę taip pat įtraukė 4,00 Eur per mėnesį išlaidas vaiko draudimui nuo nelaimingų atsitikimų. Ieškovė į bylą pateikė Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimų kopijas už draudimo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14–16; el. b. priedo 1 t., b. l. 198), taip pat mokėjimo už draudimo sutartį nurodymą 45,09 Eur sumai (el. b. priedo 1 t., b. l. 199). Pažymėtina, jog išlaidos, susijusios su vaiko draudimu, taip pat ir kaupiamuoju ar investiciniu draudimu, nėra būtinos ir priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir tarpusavio susitarimo. Kita vertus, jeigu tokių išlaidų dydis yra racionalus ir suteikia didesnę naudą už tėvų finansinę naštą apmokant šias išlaidas, tokios išlaidos gali būti priskirtos prie būtinųjų vaiko poreikių, nepaisant to, kad tarp tėvų nebuvo susitarimo dėl tokių išlaidų. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas nebuvo davęs sutikimo sudaryti vaiko draudimo sutartį bei tuo pačiu prisidėti prie išlaidų pagal draudimo sutartį apmokėjimo. Tačiau, įvertinus tokių išlaidų dydį – apie 45,00 Eur per metus arba apie 4,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad vaiko draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tikslas yra kompensuoti tėvams galinčias atsirasti išlaidas ryšium su vaiko sveikatos sutrikdymu, t. y. sumažinti tėvų finansinės naštos, susijusios su vaiko sveikata, rizikas, darytina išvada, kad ieškovės nurodoma 4,00 Eur per mėnesį išlaidų suma vaiko draudimui nuo nelaimingų atsitikimų atitinka tiek vaiko, tiek tėvų interesus, yra protingo ir racionalaus dydžio, suteikia vaikui ir tėvams didesnę naudą nei tėvų finansinė našta, todėl yra pagrindas šias išlaidas įtraukti į vaiko poreikius. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra atnaujinusi draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d., tačiau teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovė tokias išlaidas patyrė ir 2021–2022 m. laikotarpiu.

30. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė detaliais rašytiniais įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog tenkinant vaiko poreikius ji stabiliai viešajam transportui ir kurui per mėnesį išleidžia 20,00 Eur sumą arba 240,00 Eur per metus, laikant, kad tokio pobūdžio išlaidos yra neatsiejamai susijusios su vaiko susisiekimo poreikiais, sprendžia, kad vadovaujantis šio sprendimo 25–29 punktuose išdėstytais argumentais yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki 15,00 Eur per mėnesį arba 180,00 Eur per metus. Teismo vertinimu, minėta suma atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus.

31. Taigi, vadovaudamasis šio sprendimo 25–30 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių, raidą ir sveikatą, teismas konstatuoja, kad šalių sūnaus F. G. poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 525,00 Eur (240,00 + 70,00 + 116,00 + 80,00 + 4,00 + 15,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis (525,00 Eur) iš esmės atitinka minimalios mėnesinės algos dydį, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 518,00 Eur atskaičius mokesčius (730,00 Eur neatskaičius mokesčių), kas teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi (šio sprendimo 19 punktas).

32. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus F. G. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 525,00 Eur per mėnesį.

33. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iki teismo sprendimo priėmimo iš valstybės biudžeto buvo mokama 70,00 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. 73,50 Eur) dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai), todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių sūnaus F. G. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo teismo sprendimo priėmimo metu valstybės mokamą išmoką, sudaro 455,00 Eur (525,00 - 70,00), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

34. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo teismas nenustatė. Todėl abu tėvai turėtų teikti išlaikymą savo vaikui lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis sudaro 227,50 Eur.

35. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 17 punkte šalys susitarė, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d., atsakovas savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokės po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo įmokas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

36. Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo indeksavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 684 (su vėlesniais pakeitimais) Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punktas nustato, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 p.). Pagal Aprašo 6 punktą, po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamais duomenimis, (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos), 2021 m. gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksas periodinėms išmokoms skaičiuoti yra lygus 110,6. Minėtas indeksas pradės būti taikomas nuo 2022 m. vasario 1 d. Teismo paskaičiavimu, pritaikius minėtą kainų indeksą, atsakovo mokėtinas išlaikymas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį nuo 2022 m. vasario 1 d. sudarys apie 231,50 Eur, t. y. didesnis nei nustatytas šio sprendimo 34 punkte.

37. Pažymėtina, kad Aprašo 9 punktas numato, jog skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

38. Šio sprendimo 16 punkte minėta, jog pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti yra vienos iš žemiau nurodytų aplinkybių konstatavimas, t. y., arba teismas nustato aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu; arba teismas nustato aplinkybes, susijusias su esminiu vaiko poreikių pasikeitimu. Įvertinęs šio sprendimo 13 ir 32 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju formaliai vertinant galima būtų padaryti pagrįstą išvadą, jog vaiko poreikiai iš esmės yra pasikeitę, t. y. padidėję. Tačiau atsižvelgdamas į šio sprendimo 33–35 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vaiko poreikių padidėjimą iš esmės kompensuoja tiek iš valstybės biudžeto mokama išmoka vaikui, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 73,50 Eur, tiek taikytinas teismo priteisto išlaikymo indeksavimas, kurio paskirtis yra kompensuoti kainų augimo infliaciją.

39. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės grindė tik pasikeitusiais vaiko poreikiais. Tačiau teismas, ex officio (pagal pareigas) įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie tėvų turtinę padėtį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 91–93, 115–116, 119–124, 129–134, 135–139, 171; 2 t., b. l. 107–113, 116, 141; el. b. priedo 1 t., b. l. 125–128, 169–173; 2 t., b. l. 51–53, 78–83), taip pat šalių paaiškinimus, nenustatė aplinkybių, iš kurių galima būtų padaryti išvados, jog nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo 2016 m. lapkričio 8 d.) iš esmės būtų pasikeitusi šalių (tėvų) turtinė padėtis, t. y. būtų iš esmės pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis arba iš esmės pagerėjusi atsakovo turtinė padėtis. Priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, jog tėvų turtinė padėtis iš esmės išliko panaši.

40. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo teismo sprendimu (sprendimo 34 punktas) nustatytas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis iš esmės atitinka arba netgi yra mažesnis nei teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi jau priteisto iš atsakovo išlaikymo suma su indeksacija, t. y. nenustatęs CK 3.201 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje nurodytų teisinių pagrindų išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas sprendžia, jog nors ieškovė ir įrodė pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau šio sprendimo 36 ir 38 punktuose nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

42. Taigi, šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir kita, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 5 punkto paskutinį sakinį bei papildyti šį punktą papildomu sakiniu, taip pat papildyti bendravimo tvarką 5.1 punktu ir išdėstyti šiuos punktus taip:

„ 5. Atsakovas G. G. turi teisę lyginėmis savaitėmis kas antrą šeštadienį pasiimti sūnų F. G. iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19:30 val., o kai vaikui F. G. sueis 4 metai, sūnų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrą penktadienį iš jo ugdymo įstaigos nuo 16:15 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą, to pačio savaitgalio, sekmadienį 19:30 val. Jei nepasiima vaiko, G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieš parą ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiūrą nesant G. G. Jei vaikui F. G. negali surasti asmens, kuris prižiūrėtų vaiką ir tėvas G. G. negali būti su vaiku per jam priskirtą savaitgalį ir vaikas liekas su mama M. G., tada sumoka M. G. pusę dalies, t. y. 20,00 Eur sumokėjimui už auklės paslaugą.

5.1. Kai M. G. dirba parą pagal patvirtintą grafiką, ji apie tai informuoja G. G. prieš parą ir jei jis negali tuo laikotarpiu prižiūrėti vaiko, tada abu tėvai privalo lygiomis dalimis sumokėti auklei (auklė privalo būti ne šeimos narys) už vaiko priežiūrą.

43. Ieškovė šį ieškinio reikalavimą motyvuoja tuo, jog dėl jos darbo specifikos būtina užtikrinti vaiko priežiūrą ieškovės pamaininio darbo metu, tačiau tarp šalių nuolat kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo. Nurodo, jog ji dirba pamaininį nenutraukiamą darbą, dirba ir paromis, kuomet privalo užtikrinti vaiko buvimą su suaugusiu žmogumi. Teigia, jog buvę atveju, kad vaiko tėvas atsisakydavo prižiūrėti vaiką, kai ieškovė dirbo visą parą, ir ieškovė buvo priversta vaiką vežti į Kauną, kad juo pasirūpintų jos tėvai ar brolio šeima, kas taip pat susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat pasitaiko ir atvejų, kai atsakovas nepaima vaiko per jam priskirtus savaitgalius, nors ieškovė jau būna susiplanavusi savo laiką ir dėl ko žlunga jos planai.

44. Ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus: šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 105–114, 156–163; 2 t., b. l. 2–86; el. b. priedo 2 t., b. l. 64–68, 70–73); duomenis apie orientacines auklių kainas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 100, 117; el. b. priedo 1 t., b. l. 183–186); savo pareigybės aprašymą ir darbo grafikus (el. b. priedo 1 t., b. l. 187–192; 2 t., b. l. 63); išlaidas patvirtinančius dokumentus, kai ieškovės tėvas arba brolis vyksta iš Kauno prižiūrėti šalių sūnaus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 146–155; el. b. priedo 1 t., b. l. 69).

45. Atsakovas mano, jog keisti nustatytą jo bendravimo su sūnumi tvarką nėra pagrindo bei nurodo, jog nustatyta bendravimo tvarka yra optimali ir atitinka vaiko interesus, o ieškovės darbo modelis, budėjimai visą parą, yra pačios pasirinktas. Atsakovo teigimu, ieškovė prašo tokios bendravimo tvarkos, kuri patogi tik jai, ieškovė iki šiol jokios auklės nėra samdžiusi, be to, nėra išnaudotos kitos alternatyvos: vaiką palikti prižiūrėti atsakovo mamai ar kitiems artimiesiems giminaičiams ir pan. Atsakovo teigimu, ieškovė pati nuolat pažeidinėja teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, neduodama sūnaus per atsakovui priklausančias išeigines, dėl ko 2017 m. birželio mėn. atsakovas buvo kreipęsis į antstolio kontorą. Savo ruožtu atsakovas visada padeda prižiūrėti vaiką, kai ieškovei iškyla sunkumų, atsakovas dažnai prižiūri sūnų ieškovei prašant, todėl jos teiginiai, kad atsakovas atsisako prižiūrėti sūnų ir reikalinga auklė, yra nepagrįsti.

46. Atsakovas atsikirtimams pagrįsti pateikė į bylą rašytinius įrodymus: šalių suderintą bendravimo tvarką 2017, 2018, 2019 m. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 90; 2 t., b. l. 87, 95); šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis, anot atsakovo, patvirtinantį, kad jis informavo ieškovę apie negalėjimą dėl ligos paimti sūnaus ir, kad ieškovė nesutikdavo kompensuoti jam bendravimo laiko po sūnaus ligos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 94–95); šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis, anot atsakovo, patvirtinantį, jog ieškovė pati pažeidinėjo teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat patvirtinantį, kad atsakovas visuomet prižiūri vaiką ieškovei prašant, kad su sūnumi reguliariai lankosi kultūriniuose renginiuose (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 2–86, 117–121, 124–137); ieškovės 2014, 2015 darbo grafikus, anot atsakovo, patvirtinančius, jog situacija dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra pasikeitusi, lyginant su buvusia taikos sutarties pasirašymo metu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 86).

47. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

48. Įvertinęs ieškovės nurodomų teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimų turinį, šalių paaiškinimus dėl šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos vykdymo, taip pat byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvada, jog ieškovės prašymas pakeisti bendravimo tvarką, ją pakoreguoti, iš esmės yra nukreiptas į vaiko priežiūros užtikrinimą jai dirbant visą parą (budėjimo metu) bei sankcijų už teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą taikymą. Paminėtina, jog ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tais atvejais, kai atsakovas per savo savaitgalį nepaimdavo vaiko, ieškovė yra samdžiusi auklę ir patirdavo su tuo susijusias išlaidas. O ieškovės pateikti įrodymai apie atliktas apklausas apie auklės įkainius išlaidų realumo nepatvirtina.

49. Minėta, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas, kad tais atvejais, kai atsakovas nepaima vaiko jam priklausantį savaitgalį ir vaikas lieka tą savaitgalį su motina, atsakovas turėtų mokėti po 20,00 Eur ieškovei, kompensuojant ½ dalį išlaidų auklei, viena vertus, yra hipotetinio (neapibrėžto) pobūdžio, kita vertus, iš dalies atitinka sankcijos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą taikymo apibrėžimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarkos 5 punkto redakcija neįtvirtina ieškovės pareigos, tais atvejais, kai atsakovas nepasiima vaiko savo savaitgalį, samdyti auklę vaikui. Todėl ta aplinkybė, jog atsakovui nepaėmus vaiko per jam priklausantį savaitgalį ir ieškovei pačiai prižiūrėjus vaiką tą savaitgalį, ieškovė vis tiek galėtų reikalauti atsakovo sumokėti 20,00 Eur kompensaciją, vertintina kaip išankstinės baudos (netesybų) už teismo procesiniu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymą įtvirtinimas. Teismo vertinimu, tokių išankstinių netesybų bendravimo su vaiku tvarkoje įtvirtinimas neatitiktų šeimos teisinių santykių prigimties, taip pat tėvų lygiateisiškumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

50. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos bendravimo tvarkos, kitas tėvas (motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus tokį vykdomąjį raštą pateikti jį vykdyti antstoliui. Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą, reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, yra išaiškinęs, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bauda gali būti skiriama tiek tais atvejais, kai su vaiku gyvenantis tėvas (motina) trukdo skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, tačiau taip pat gali būti skiriama ir skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) vengiančiam bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką.

51. Remdamasis šio sprendimo 48–50 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu bei nurodyta teismų praktika, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos 5 punktą, nustatant atsakovo prievolę mokėti ieškovei 20,00 Eur.

52. Kita vertus, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų turinį, taip pat tą aplinkybę, jog atsakovas iš esmės neprieštaravo nuostatai, kad tais atvejais, kai jis pats negali prižiūrėti vaiko per jam tenkantį savaitgalį, jis privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, teismas sprendžia, jog šioje dalyje yra pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį ir papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 5 punkto paskutinį sakinį, išdėstant bendravimo tvarkos 5 punktą taip: Atsakovas G. G. turi teisę lyginėmis savaitėmis kas antrą šeštadienį pasiimti sūnų F. G. iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19:30 val., o kai vaikui F. G. sueis 4 metai, sūnų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrą penktadienį iš jo ugdymo įstaigos nuo 16:15 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą, to pačio savaitgalio, sekmadienį 19:30 val. Jei nepasiima vaiko, G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieš parą ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiūrą nesant G. G. Teismo vertinimu, toks bendravimo tvarkos 5 punkto pakeitimas (papildymas) atitiks tiek vaiko interesus, tiek tėvų valdžios lygybės (pusiausvyros) principus, skatins atsakovą geranoriškiau vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, taip pat galimai palengvins ieškovės vaiko priežiūros naštą, kurios didžioji dalis tenka būtent ieškovei.

53. Vertinant ieškovės reikalavimą papildyti teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką 5.1 punktu, atkreiptinas dėmesys, kad teismui nustačius ar pačioms šalims geranoriškai susitarus dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, kiekvienas iš tėvų su kuriuo bendravimo tvarkoje nustatytu laiku tuo metu randasi vaikas, turi savarankiškai užtikrinti vaiko priežiūrą ir auklėjimą, neperkeliant šios naštos kitam tėvui (motinai). Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), o ieškovės darbo specifika yra ta, jog ieškovė dirba tiek įprastiniu būdu, t. y. administraciniu darbo laiku, tiek pagal nustatytą grafiką nedarbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, užtikrinant jos pareigybei priskirtų funkcijų vykdymą. Taigi, ieškovė minėtu reikalavimu iš esmės siekia, kad atsakovas prižiūrėtų vaiką ne jam bendravimo tvarkoje skirtu laiku, kai ieškovė dirba nedarbo metu, poilsio ir švenčių dienomis ir tuo metu negali pati prižiūrėti vaiko.

54. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip teisingai pažymėjo atsakovas, ieškovė iš esmės neįrodė, kad ji pasinaudojo įstatyme nustatytomis galimybėmis atsisakyti dirbti (budėti) nedarbo metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis. Kita vertus, ieškovės darbas nedarbo metu, poilsio ir švenčių dienomis užtikrina ieškovei didesnes pajamas, o tai sudaro palankesnes galimybes patenkinti šalių sūnaus ne tik minimalius (būtiniausius) poreikius, t. y. iš esmės atitinka vaiko interesus. Ypač įvertinus tą aplinkybę, jog pats atsakovas turi ribotas finansines galimybes daugiau prisidėti prie materialinių vaiko poreikių patenkinimo. Taigi, tuo atveju, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) negali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, t. y. ne tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimo, teismo vertinimu, toks tėvas (motina) turėtų labiau prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo perimant dalį kasdienės vaiko priežiūros naštos.

55. Pažymėtina, jog byloje nagrinėjimo metu teismo posėdyje atsakovas iš esmės sutiko, kad galėtų vieną dieną per mėnesį, kai ieškovė dirba visą parą, prižiūrėti vaiką, suderinus tokią dieną ne vėliau nei prieš dvi savaites. Todėl atsižvelgdamas į šio sprendimo 53–54 punktuose nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, taip pat įvertinęs teismo posėdyje išdėstytas ieškovės ir atsakovo pozicijas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos papildymo 5.1 punktu tenkinti iš dalies bei papildyti bendravimo tvarką 5.1 punktu, išdėstant šį punktą tokia redakcija: G. G. turi pareigą ne daugiau kaip 1 kartą per mėnesį prižiūrėti savo sūnų, kai M. G. tą dieną dirba visą parą pagal patvirtintą grafiką ir dėl to ji negali prižiūrėti vaiko pati. M. G. apie tai privalo informuoti G. G. ne vėliau nei prieš dvi savaites. Tokiu atveju darbo dieną G. G. paima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką kitos dienos rytą į ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ryto, jeigu kita diena yra nedarbo diena ir nesutampa su atsakovo savaitgaliu, o nedarbo dieną – paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku ir grąžina vaiką kitą dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ryto arba į ugdymo įstaigą, jeigu kita diena yra darbo diena. Tačiau ieškovės reikalavimas, kad tuo atveju, kai atsakovas negali prižiūrėti vaiko ieškovės budėjimo laiku, kai ji dirba visą parą, atsakovas turėtų atlyginti ieškovei ½ dalį išlaidų auklei, teismo vertinimu yra pažeidžiantis tėvų teisių ir pareigų pusiausvyros principą, nepagrįstai perkeliant dalį ieškovės vaiko priežiūros pareigos, kai pagal bendravimo tvarką ji pati ir turi užtikrinti vaiko priežiūrą, atsakovui, todėl pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

56. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad papildyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka užtikrins optimalesnį teisių ir pareigų savo vaikui įgyvendinimo paskirstymą tarp tėvų.

57. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

58. Pažymėtina, kad kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat pateikti įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

59. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Bylos duomenimis, ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 22.(NTP-2)-19-T-2750-14103 yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 51–53). Ieškovė už neturtinį ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 58–59). Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-5505 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovei M. G. antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) sudaro 278,00 Eur (el. b. priedo 1 t., b. l. 26–28). Duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovė teismui nepateikė.

61. Atsakovas pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu jis patyrė 2 675,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 167–170).

62. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 20 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (0 proc. patenkintų reikalavimų dėl išlaikymo padidinimo + 40 proc. patenkintų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo / 2).

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

64. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs užmokesčio, už advokato arba advokato padėjėjo pagalbą, dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)-(toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8 punkte nurodytų maksimalių dydžių.

65. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

66. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą gindama vaiko interesus, t. y. viešąjį interesą. Pažymėtina, kad nors ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir netenkintas, tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 38 punkte, reikalavimas šioje dalyje iš dalies yra pagrįstas, t. y. ieškovė įrodė padidėjusius vaiko poreikius, tačiau ieškinio nepatenkinimą nulėmė valstybės mokama išmoka ir išlaikymo indeksavimas. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir paskirstant atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti laikyti, kad ieškovės ieškinys bendrai patenkintas 60 proc.

67. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 98 straipsniu bei 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 55,60 Eur (278,00 Eur x 0,2) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 1 070,00 Eur (2 675,00 Eur x 0,4) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkintas 40 proc., ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 15,20 Eur (38,00 x 0,4) už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d., 93 str. 2 d.). Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 1 054,80 Eur (1 070,00 - 15,20) bylinėjimosi išlaidų.

68. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Minėta, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 15,20 Eur (38,00 x 0,4) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, skaičiuojant nuo tos dalies, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista.

69. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 10,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma, kuri sudaro 3,03 Eur (10,09 x 0,6) x 0,5), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nepriteistina. Tuo tarpu iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 4,04 Eur (10,09 x 0,4) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

70. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 19,24 Eur (15,20 + 4,04) žyminio mokesčio ir išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 55,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtintos taikos sutarties, kuria buvo nustatyta tėvo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. G., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarka, 5 punktą bei papildyti tėvo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. G., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką 5.1 punktu ir išdėstyti šiuo punktus tokia tvarka:

„5. Atsakovas G. G. turi teisę lyginėmis savaitėmis kas antrą šeštadienį pasiimti sūnų F. G. iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19:30 val., o kai vaikui F. G. sueis 4 metai, sūnų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrą penktadienį iš jo ugdymo įstaigos nuo 16:15 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą, to pačio savaitgalio, sekmadienį 19:30 val. Jei nepasiima vaiko, G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieš parą ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiūrą nesant G. G..

5.1. G. G. turi pareigą ne daugiau kaip 1 kartą per mėnesį prižiūrėti savo sūnų, kai M. G. tą dieną dirba visą parą pagal patvirtintą grafiką ir dėl to ji negali prižiūrėti vaiko pati. M. G. apie tai privalo informuoti G. G. ne vėliau nei prieš dvi savaites. Tokiu atveju darbo dieną G. G. paima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką kitos dienos rytą į ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ryto, jeigu kita diena yra nedarbo diena ir nesutampa su atsakovo savaitgaliu, o nedarbo dieną – paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku ir grąžina vaiką kitą dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ryto arba į ugdymo įstaigą, jeigu kita diena yra darbo diena.“

Visus kitus Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtintos taikos sutarties punktus palikti nepakeistus.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės M. G. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 054,80 Eur (tūkstantį penkiasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 55,60 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 19,24 Eur (devyniolikos eurų 24 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.