Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. G., prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, o būtent: 1) papildyti Sutarties 17 punktą nauju sakiniu, jog: nuo 2019 m. spalio 22 d. G. G. moka 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau indeksuojant teisės aktuose nustatyta tvarka); 2) papildyti Sutarties 5 punktą sakiniu, jog: jei nepasiima vaiko G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieš parą ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiūrą nesant G. G.. Jei vaikui F. G. negali surasti asmens, kuris prižiūrėtų vaiką ir tėvas G. G. negali būti su vaiku per jam priskirtą savaitgalį ir vaikas liekas su mama M. G., tada sumoka M. G. pusę dalies, t. y. 20 Eur sumokėjimui už auklės paslaugą; 3) papildyti Sutartį 5.1 punktu, numatančiu, kad: kai M. G. dirba parą pagal patvirtintą grafiką, ji apie tai informuoja G. G. prieš parą ir jei jis negali tuo laikotarpiu prižiūrėti vaiko, tada abu tėvai privalo lygiomis dalimis sumokėti auklei (auklė privalo būti ne šeimos narys) už vaiko priežiūrą. Taip pat ieškovė prašo priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Nuo 2016 metų, kai teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje numatytas 200 Eur dydžio išlaikymas, mokamas šalių vaikui F. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš esmės pasikeitė aplinkybės, turėjusios įtakos išlaikymo dydžiui nustatyti, t. y. padidėjo minimali mėnesinė alga, vaiko poreikiai, išaugo prekių (paslaugų) kainos. Tam, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, jam reikia skirti mažiausiai 555 Eur per mėnesį. Atsakovei nužtenka pajamų skirti pakankamai lėšų vaikui išlaikyti, todėl prašo padidinti išlaikymą iš atsakovo iki 300,00 Eur per mėnesį, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka.

1.2. Papildomai paaiškino, jog vaikui pradėjus lankyti darželį, jis nuolat sirgo, kas ženkliai sumažino ieškovės atlyginimą, taip pat prisidėjo išlaidos vaistams, papildams, atsirado papildomos išlaidos draugų gimtadieniams, rinkliavoms darželyje, atsirado vizitų pas odontologą, papildomų būrelių, technikos poreikis, pabrango darželis, būreliai, iškilo būtinybė pirkti baldus ir techniką vaiko kambariui, taip pat atsirado išlaidos knygoms, pratyboms, mokslinei literatūrai. Ieškovė nesutinka, kad jos pačios turtinė padėtis pagerėjo, ką patvirtina aplinkybė, jog jai suteikta 50 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba. Atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, dirba, gauna pareigūno pensiją, ir, tikėtina, nuslepia savo tikrąsias pajamas. Pažymėjo, jog gaunami vaiko pinigai yra neišleidžiami, o taupomi atskiroje sąskaitoje, kurą jai darbovietė kompensuoja po 17,66 Eur per mėnesį, o butą ji pardavė, nes įsigijo didesnį, kad vaikas turėtų savo atskirą kambarį.

1.3. Ieškovė dirba pamaininį nenutraukiamą darbą, dirba ir paromis, kuomet privalo užtikrinti vaiko buvimą su suaugusiu žmogumi. Teigia, jog buvę atveju, kad vaiko tėvas atsisakydavo prižiūrėti vaiką, kai ieškovė dirbo visą parą, ir ieškovė buvo priversta vaiką vežti į Kauną, kad juo pasirūpintų jos tėvai ar brolio šeima. Taip pat pasitaiko atvejų, kai atsakovas per jam priskirtus savaitgalius nepaėmė vaiko . Visa tai sudaro pagrindą pakeisti / papildyti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, siekiant užtikrinti aiškumą ir vaiko interesus.

2. Atsakovas G. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Valstybės nustatytas minimalios mėnesinės algos pasikeitimas nėra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, tai tik orientacinis kriterijus, o vienam vaikui gali būti priteisiamas ir mažesnis išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, sveikatą, vaiko poreikius ir pan. Taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai prekių ir paslaugų kainos, pasak ieškovės, padidėjo, dėl kurių turėtų būti padidintas priteistas išlaikymas net iki 300 Eur, o be to, dėl infliacijos ir kainų augimo atsiradę pokyčiai yra kompensuojami indeksuojant išlaikymo dydį, ką atsakovas ir daro, todėl išlaikymas šiai dienai sudaro 212,00 Eur per mėnesį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, o šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės. Atsakovas nesutinka su pateiktais vaiko poreikių skaičiavimais, kadangi jie specialiai pakelti, eilutės dubliuojasi. Vaikas neturi jokių specialiųjų ir padidintų poreikių, todėl nėra pagrindo didinti išlaikymo sumą. Be kita ko, atsakovas bendrauja su sūnumi, praleidžia su juo laiką, dėl ko bendravimo metu taip pat skiria papildomų lėšų vaiko poreikiams užtikrinti.

2.2. Atsakovo gaunamos pajamos nėra pakitusios, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo atlyginimas vidutiniškai sudaro apie 500 Eur, atskaičius mokesčius per mėnesį, be to, jam yra mokama apie 200 Eur dydžio pareigūno pensija. Iš minėtų pajamų jam reikia išlaikyti save bei būstą. Taigi, atsakovas negali skirti piniginių lėšų vaiko išlaikymui daugiau nei moka dabar. Atsakovo žiniomis, ieškovės pajamos ir turtinė padėtis kaip tik yra pagerėjusi.

2.3. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, iš esmės susijusio su piniginių sankcijų taikymu atsakovui tuo atveju, jeigu jis nepasiimtų vaiko pagal teismo nutartį numatytu metu, atsakovas nesutinka, laikosi pozicijos, jog bendravimo tvarka neturi būti patogi tik ieškovei. Teigė, jog pagal įstatymus atsakovė pati prisiima prievolę budėti naktimis, todėl atsakovas negali būti atsakingas už ieškovės pasirinktą darbo pobūdį dirbti naktimis, budėti. Be to, ieškovės siūlomi bendravimo tvarkos pakeitimai neatitinka vaiko interesų, tokia bendravimo tvarka būtų neapibrėžta, bendravimo tvarka niekaip neužtikrins, kad vaikas būtinai bus su aukle tuo metu, kai abu tėvai negali prižiūrėti vaiko. Atsakovas visada tinkamai vykdė bendravimo tvarką, tik kelis kartus negalėjo pasiimti vaiko dėl objektyvių priežasčių, ieškovės prašymu geranoriškai paimdavo vaiką ne nustatytos bendravimo tvarkos metu, o prašyti skirti sankcijas dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo yra antstolio kompetencija.

2.4. Papildomai paaiškino, kad būtent ieškovė nuolat pažeidinėjo teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, neduodama sūnaus per atsakovui priklausančias išeigines, dėl ko 2017 m. birželio mėn. atsakovas kreipėsi į antstolio kontorą. Savo ruožtu atsakovas visada padeda prižiūrėti vaiką, kai ieškovei iškyla sunkumai, atsakovas dažnai prižiūri sūnų ieškovei prašant, todėl jos teiginiai, kad atsakovas atsisako prižiūrėti sūnų ir reikalinga auklė, yra nepagrįsti.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2019 m. gruodžio 12 d. išvadą Nr. 1SD-9088-(8.1.27) dėl nepilnamečio F. G., kurioje nurodė, jog abu tėvai iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukti į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, Tarnyboje nėra gauta pranešimų dėl nepilnamečio F. G. teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą informaciją apie nepilnamečio poreikius ir vadovaujantis įstatymų nuostatomis Tarnyba sutinka, kad ieškinio reikalavimas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo-padidinimo atitinka nepilnamečio interesus, o nustačius, jog pasikeitė faktinės aplinkybės (tėvų turtinė padėtis ir (ar) vaiko poreikiai), sudariusios vaikui priteisto išlaikymo dydžio pagrindą, turėtų būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtintos taikos sutarties, kuria buvo nustatyta tėvo G. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. G. tvarka, 5 punktą, papildydamas tėvo G. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. G. tvarką 5.1 punktu ir išdėstė šiuos punktus taip:

„5. Atsakovas G. G. turi teisę lyginėmis savaitėmis kas antrą šeštadienį pasiimti sūnų F. G. iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19:30 val., o kai vaikui F. G. sueis 4 metai, sūnų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrą penktadienį iš jo ugdymo įstaigos nuo 16:15 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą, to pačio savaitgalio, sekmadienį 19:30 val. Jei nepasiima vaiko, G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieš parą ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiūrą nesant G. G..

5.1. G. G. turi pareigą ne daugiau kaip 1 kartą per mėnesį prižiūrėti savo sūnų, kai M. G. tą dieną dirba visą parą pagal patvirtintą grafiką ir dėl to ji negali prižiūrėti vaiko pati. M. G. apie tai privalo informuoti G. G. ne vėliau nei prieš dvi savaites. Tokiu atveju darbo dieną G. G. paima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką kitos dienos rytą į ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ryto, jeigu kita diena yra nedarbo diena ir nesutampa su atsakovo savaitgaliu, o nedarbo dieną – paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku ir grąžina vaiką kitą dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ryto arba į ugdymo įstaigą, jeigu kita diena yra darbo diena.“

Visus kitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtintos taikos sutarties punktus paliko nepakeistus. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui G. G. iš ieškovės M. G. 1 054,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo G. G. į valstybės biudžetą 55,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 19,24 Eur sumą.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas nepilnamečio F. G. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, taip pat įvertinęs šiuo metu šoktelėjusį kainų infliacijos lygį, ypač energijos išteklių srityje, darė išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui namuose, vaikui tenkančiomis būsto išlaikymo išlaidomis, higienos prekėms, kišenpinigiams, kirpyklai, odontologo ir kitoms mokamoms medicinos paslaugoms; vaistams ir vitaminams, vertinant vaiko amžių, yra realios ir protingos, atitinka vaiko geriausius interesus. Tačiau įvertinęs tai, jog minėtos išlaidos visa apimtimi nėra pagrįstos detaliais įrodymais, teismas sprendė, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą suapvalinti iki 240,00 Eur sumos.

6. Tuo tarpu ieškovės nurodomas sumas: vaiko aprangai (80 Eur/mėn. arba 960 Eur/m.), formaliam ir neformaliam ugdymui (154 Eur/mėn.), vaiko laisvalaikiui, gimtadieniams bei atostogoms (96 Eur/mėn. arba 1 152 Eur/m.), kurui bei viešajam transportui (20 Eur/mėn. arba 240 Eur/m.) – teismas laikė pagrįstas tik iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų turinį ir šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad kas mėnesį vidutiniškai išleidžia jos nurodomo dydžio išlaidas, į tai, kad vaiko poreikiai, tenkinant jo pomėgius bei ugdant jo gebėjimus, gali būti dinamiški ir išlaidos gali nuolat keistis – didėti arba mažėti, į tai, kad tokio pobūdžio išlaidos yra susijusios su tėvų galimybėmis tokius poreikius tenkinti ir priklauso nuo tėvų finansinės padėties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinio vaiko interesų užtikinimo principu, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą mažinti.

7. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, atsižvelgdamas į vaiko amžių, raidą ir sveikatą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sūnaus F. G. poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 525,00 Eur (240,00 + 70,00 + 116,00 + 80,00 + 4,00 + 15,00), kurią teismas pripažino pagrįsta ir įrodyta. Teismas pažymėjo, jog teismo pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis (525,00 Eur) iš esmės atitinka minimalios mėnesinės algos dydį, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 518,00 Eur atskaičius mokesčius (730,00 Eur neatskaičius mokesčių), kas teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi.

8. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iki teismo sprendimo priėmimo iš valstybės biudžeto buvo mokama 70,00 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. 73,50 Eur) dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai), todėl, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas vaiko išlaikymo sumą sumažino minėta išmokos suma ir sprendė, kad atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis sudaro 227,50 Eur.

9. Taip pat teismas pažymėjo, kad pritaikius kainų indeksą (110,6), atsakovo mokėtinas išlaikymas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį nuo 2022 m. vasario 1 d. sudarys apie 231,50 Eur.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės grindė tik pasikeitusiais vaiko poreikiais. Tačiau teismas, ex officio, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie tėvų turtinę padėtį, taip pat šalių paaiškinimus, nenustatė aplinkybių, iš kurių galima būtų padaryti išvados, jog nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo 2016 m. lapkričio 8 d. iš esmės būtų pasikeitusi šalių (tėvų) turtinė padėtis, t. y. būtų iš esmės pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis arba iš esmės pagerėjusi atsakovo turtinė padėtis. Priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų teismas darė išvadą, jog tėvų turtinė padėtis iš esmės išliko panaši. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis iš esmės atitinka arba netgi yra mažesnis nei teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi jau priteisto iš atsakovo išlaikymo suma su indeksacija, teismas sprendė, jog nors ieškovė ir įrodė pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau sprendime nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti.

11. Įvertinęs ieškovės nurodomų teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimų turinį, šalių paaiškinimus dėl šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos vykdymo, taip pat byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, jog ieškovės prašymas pakeisti bendravimo tvarką, ją pakoreguoti, iš esmės yra nukreiptas į vaiko priežiūros užtikrinimą jai dirbant visą parą (budėjimo metu) bei sankcijų už teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą taikymą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tais atvejais, kai atsakovas per savo savaitgalį nepaimdavo vaiko, ieškovė yra samdžiusi auklę ir patirdavo su tuo susijusias išlaidas. O ieškovės pateikti įrodymai apie atliktas apklausas apie auklės įkainius išlaidų realumo nepatvirtina.

12. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas, kad tais atvejais, kai atsakovas nepaima vaiko jam priklausantį savaitgalį ir vaikas lieka tą savaitgalį su motina, atsakovas turėtų mokėti po 20,00 Eur ieškovei, kompensuojant ½ dalį išlaidų auklei, viena vertus, yra hipotetinio (neapibrėžto) pobūdžio, kita vertus, iš dalies atitinka sankcijos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą taikymo apibrėžimą. Tą aplinkybę, jog atsakovui nepaėmus vaiko per jam priklausantį savaitgalį ir ieškovei pačiai prižiūrėjus vaiką tą savaitgalį, ieškovė vis tiek galėtų reikalauti atsakovo sumokėti 20,00 Eur kompensaciją, teismas vertino kaip išankstinės baudos (netesybų) už teismo procesiniu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymą įtvirtinimą, todėl tokių išankstinių netesybų bendravimo su vaiku tvarkoje įtvirtinimas neatitiktų šeimos teisinių santykių prigimties, taip pat tėvų lygiateisiškumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

13. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu bei nurodyta teismų praktika, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos 5 punktą, nustatant atsakovo prievolę mokėti ieškovei 20,00 Eur. Tačiau, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų turinį, taip pat tą aplinkybę, jog atsakovas iš esmės neprieštaravo nuostatai, kad tais atvejais, kai jis pats negali prižiūrėti vaiko per jam tenkantį savaitgalį, jis privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, teismas sprendė, jog šioje dalyje yra pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį ir papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 5 punkto paskutinį sakinį, išdėstant bendravimo tvarkos 5 punktą taip: „Atsakovas G. G. turi teisę lyginėmis savaitėmis kas antrą šeštadienį pasiimti sūnų F. G. iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19:30 val., o kai vaikui F. G. sueis 4 metai, sūnų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrą penktadienį iš jo ugdymo įstaigos nuo 16:15 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą, to pačio savaitgalio, sekmadienį 19:30 val. Jei nepasiima vaiko, G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieš parą ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiūrą nesant G. G.“. Teismo vertinimu, toks bendravimo tvarkos 5 punkto pakeitimas (papildymas) atitiks tiek vaiko interesus, tiek tėvų valdžios lygybės (pusiausvyros) principus, skatins atsakovą geranoriškiau vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, taip pat galimai palengvins ieškovės vaiko priežiūros naštą, kurios didžioji dalis tenka būtent ieškovei.

14. Vertindamas ieškovės reikalavimą papildyti teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką 5.1 punktu, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismui nustačius ar pačioms šalims geranoriškai susitarus dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, kiekvienas iš tėvų su kuriuo bendravimo tvarkoje nustatytu laiku tuo metu randasi vaikas, turi savarankiškai užtikrinti vaiko priežiūrą ir auklėjimą, neperkeliant šios naštos kitam tėvui (motinai).

15. Šiuo atveju teismas sutiko su atsakovu, jog ieškovė iš esmės neįrodė, kad ji pasinaudojo įstatyme nustatytomis galimybėmis atsisakyti dirbti (budėti) nedarbo metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis. Kita vertus, teismo pažymėta, jog ieškovės darbas nedarbo metu, poilsio ir švenčių dienomis užtikrina ieškovei didesnes pajamas, o tai sudaro palankesnes galimybes patenkinti šalių sūnaus ne tik minimalius (būtiniausius) poreikius, t. y. iš esmės atitinka vaiko interesus, ypač įvertinus tą aplinkybę, jog pats atsakovas turi ribotas finansines galimybes daugiau prisidėti prie materialinių vaiko poreikių patenkinimo. Tuo atveju, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) negali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, t. y. ne tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimo, teismo vertinimu, toks tėvas (motina) turėtų labiau prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo perimant dalį kasdienės vaiko priežiūros naštos. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje atsakovas iš esmės sutiko, kad galėtų vieną dieną per mėnesį, kai ieškovė dirba visą parą, prižiūrėti vaiką, suderinus tokią dieną ne vėliau nei prieš dvi savaites. Todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, taip pat įvertinęs teismo posėdyje išdėstytas ieškovės ir atsakovo pozicijas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos papildymo 5.1 punktu tenkinti iš dalies bei papildyti bendravimo tvarką 5.1 punktu, išdėstant šį punktą tokia redakcija: „G. G. turi pareigą ne daugiau kaip 1 kartą per mėnesį prižiūrėti savo sūnų, kai M. G. tą dieną dirba visą parą pagal patvirtintą grafiką ir dėl to ji negali prižiūrėti vaiko pati. M. G. apie tai privalo informuoti G. G. ne vėliau nei prieš dvi savaites. Tokiu atveju darbo dieną G. G. paima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką kitos dienos rytą į ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ryto, jeigu kita diena yra nedarbo diena ir nesutampa su atsakovo savaitgaliu, o nedarbo dieną – paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku ir grąžina vaiką kitą dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ryto arba į ugdymo įstaigą, jeigu kita diena yra darbo diena“. Tačiau ieškovės reikalavimą, kad tuo atveju, kai atsakovas negali prižiūrėti vaiko ieškovės budėjimo laiku, kai ji dirba visą parą, atsakovas turėtų atlyginti ieškovei ½ dalį išlaidų auklei, teismas vertino kaip pažeidžiantį tėvų teisių ir pareigų pusiausvyros principą, nepagrįstai perkeliant dalį ieškovės vaiko priežiūros pareigos, kai pagal bendravimo tvarką ji pati ir turi užtikrinti vaiko priežiūrą, atsakovui, todėl pripažino jį nepagrįstu ir atmestinu.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nepaisant to, kad ieškinys patenkintas 20 proc., tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą gindama vaiko interesus, t. y. viešąjį interesą, į tai, kad ieškovė įrodė padidėjusius vaiko poreikius, tačiau ieškinio nepatenkinimą šioje dalyje nulėmė valstybės mokama išmoka ir išlaikymo indeksavimas, taip pat tai, jog ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir paskirstant atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti laikyti, kad ieškovės ieškinys bendrai patenkintas 60 proc.

17. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismo buvo pripažintas kaip tenkintinas 60 proc., o ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkintas 40 proc., pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atlikęs tarpusavio patirtų išlaidų įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 1 054,80 Eur (1 070 Eur – 15,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteisė 19,24 Eur (15,20 + 4,04) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 55,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliantas (atsakovas) G. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: (i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtintą taikos sutartį, kuria buvo nustatyta tėvo G. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. G. tvarka, 5.1 punktu; (ii) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas nenukrypstant nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių; (iii) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, atsakovo patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentas:

18.1. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė pakeisti bendravimo tvarką ir ją papildė 5.1 punktu, kadangi:

18.1.1. Pirmosios instancijos teismas net neanalizavo, ar faktinės aplinkybės, lyginant su 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, dėl ieškovės budėjimų yra pasikeitusios, bei dėl to nieko sprendime nepasisakė. Tuo tarpu jokios aplinkybės dėl ieškovės darbo pobūdžio, lyginant su 2016 m. buvusia situacija nėra pasikeitusios. Ieškovė prašo bendravimo tvarkos pirmiausia tokios, kuri būtų patogi jai pačiai, nors 2016 m. ji taip pat budėjo ir situacija yra niekuo nepasikeitusi. Todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog yra pasikeitusios kokios nors aplinkybės ar sąlygos.

18.1.2. Pats pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog kiekvienas iš tėvų, su kuriuo bendravimo tvarkoje nustatytu laiku tuo metu yra vaikas, turi savarankiškai užtikrinti vaiko priežiūrą ir auklėjimą, neperkeliant šios naštos kitam tėvui (motinai). Šiuo atveju dirbti paromis (budėti) įsipareigoja ne atsakovas, o ieškovė, todėl atsakovui nepagrįstai perkelta pareiga prisiimti dėl to kylančias pasekmes ir būti įpareigotam pasiimti vaiką ir užtikrinti jo priežiūrą, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi tam pats galimybes bei ar nėra objektyvių kliūčių tokiam įsipareigojimui. Tokio punkto įtvirtinimas bendravimo tvarkoje yra nepagrįstas naštos perkėlimas atsakovui.

18.1.3. Ieškovė iš esmės neįrodė, kad ji pasinaudojo įstatyme nustatytomis galimybėmis atsisakyti dirbti (budėti) nedarbo metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis. Ieškovė turi teisę, o ne pareigą budėti, ir jai visas garantijas dėl vaiko priežiūros suteikia įstatymas.

18.1.4. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tuo atveju, jei skyrium gyvenantis tėvas (motina) negali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, t. y. ne tik prie būtiniausių vaiko poreikių patenkinimo, toks tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo perimant dalį kasdienės vaiko priežiūros naštos. Vaiko poreikiai buvo išanalizuoti sprendime ir į vaiko poreikių užtikrinimą neįėjo būtinybė atsakovui prisidėti dar papildomai įsipareigojant. Be kita ko, byloje atsakovas pateikė įrodymus, jog bendravimo su vaiku metu jis patiria papildomas išlaidas, tuo tarpu teismas nevertino, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda daugiau.

18.1.5. Be to, teismo motyvas, jog atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo priežiūra, yra nepagrįstas ir dėl to, jog nėra jokių pagrįstų motyvų ir įrodymų, kad ieškovės papildomos uždirbamos lėšos iš budėjimo (-ų) yra skiriamos vaiko poreikių tenkinimui. Todėl darytina išvada, kad šios lėšos yra skiriamos pačiai ieškovei, todėl atsakovui nekyla jokia pareiga prisiimti pareigą bendrauti su vaiku būtent ieškovės budėjimo metu, tokiu būdu užtikrinant pačios ieškovės finansinę gerovę.

18.1.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai interpretavo atsakovo pasisakymą, kad jis nesutiko būti įpareigotas pasiimti vaiką ir užtikrinti jo priežiūrą. Atsakovo pozicija buvo ta, jos jis galėtų pasiimti vaiką vieną kartą su juo suderintą dieną, o ne būti įpareigotam bendrauti ieškovės nurodytą dieną. Esant tokiai bendravimo tvarkai, atsakovas būtų įtampoje nežinodamas, kada jam reikės vieną dieną per mėnesį pasiimti vaiką ar užtikrinti jo priežiūrą, taip pat pats negali planuotis nei atostogų, nei organizuoti kitų planų nežinant tokios dienos, nesiderinant. Todėl toks bendravimo tvarkos papildymas neatitinka tėvų teisių lygiateisiškumo principo ir tenkina tik ieškovės interesus.

18.1.7. Ieškovei nekyla poreikis bendravimo tvarkos pakeitimui, kadangi su vaiku gali būti tiek artimieji, tiek draugai bei ilgalaikiame laikotarpyje nėra duomenų, jog būtų kada nors samdyta auklė. Su vaiku galėtų pabūti atsakovo mama, t. y. F. G. močiutė.

18.2. Taip pat atsakovas nesutinka, kad egzistavo pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų taisyklių paskirstymo. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo interpretacija, jog ieškovė įrodė padidėjusius vaiko poreikius, tačiau ieškinio nepatenkinimą nulėmė valstybės mokama išmoka ir išlaikymo indeksavimas. Teismo interpretacija, jog ieškinys buvo iš dalies pagrįstas dėl to, jog ieškovė įrodė padidėjusius vaiko poreikius, tačiau ieškinio nepatenkinimą nulėmė valstybės mokama išmoka ir išlaikymo indeksavimas, nėra pateisinantis pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų taisyklių paskirstymo, kadangi būtent šie motyvai buvo atsakovo atsikirtimo pagrindas, ne kartą išsakytas ieškovei. Nepaisant to, ieškovė ir toliau palaikė ieškinį byloje. Ieškovė prieš teikiant ieškinį turėjo įvertinti visas aplinkybes, tame tarpe ir išlaikymo indeksaciją ir valstybės mokamą išmoką, juolab ieškovė teikiant ieškinį buvo atstovaujama profesionalaus advokato. Todėl atsakovo argumentai dėl ieškinio atmetimo buvo pagrįsti, todėl teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo buvo iš dalies pagrįstas. Teismas vertino, kad ieškovės procesinis elgesys buvo sąžiningas, tačiau nevertino, kad atsakovo elgesys buvo taip pat sąžiningas. Ieškovės tinkamas procesinis elgesys niekaip nesudarė pagrindo suteikti privilegijas ieškovei ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų taisyklių paskirstymo. Atsakovo įsitikinimu, patenkinus ieškinį 20 proc., o skirstant išlaidas advokatui pagalbai vertinant, jog ieškovės ieškinys patenkintas net 60 proc., nebuvo užtikrinti teisingumo, sąžiningumo principai, tinkamas teisingumo vykdymas.

19. Ieškovė M. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Ieškovė pirmos instancijos teismui nurodė, jog 2016 sutartimi šalys taikiai susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir nesprendė klausimo, susijusio su ieškovės pamaininiu darbu. Tuo metu (2016 m.), kai ieškovė dirbdavo pamainomis, nepilnametį vaiką prižiūrėdavo pastarosios tėtis, tačiau pablogėjus ieškovės mamos sveikatai, tėtis turėjo prižiūrėti mamą, o tuomet jau pablogėjo ir jo sveikata. Dėl to vaiko prižiūrėjimas tapo sudėtingesnis. Nuo 2016 iki 2022 (teismo sprendimo priėmimo dienos) pasikeitė ir tai, kad iš darželinuko, kuomet darželyje vaikas galėdavo būti iki vakaro, vaikas tapo mokyklinukas, kuriam mokykla pasibaigia vidurdienį, o pastarasis, kaip neturėdamas 12 metų, vienas namuose be suaugusiojo priežiūros būti negali. Byloje taip pat yra duomenys, kad nors pagal 2016 nutartimi nustatytą tvarką atsakovas turėtų vaiką pasiimti ir su juo praleisti 14 dienų per kasmetines atostogas, atsakovas nei karto to nėra daręs.

19.2. Ieškovė nesiekia nustatyti jai patogios ar palankios bendravimo tvarkos. Ji vadovaujasi vaiko prioritetiniais interesais būti saugiam, tinkamai prižiūrimam, išlaikomam. Tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka ne tik didžiausioji išlaidų našta, bet ir tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą. Ieškovės prašymas papildyti bendravimo tvarką, kad atsakovas „ne daugiau kaip vieną kartą per mėnesį“ kai pastaroji dirba visą parą ir negali vaiko prižiūrėti pati, prižiūrėtų šalių nepilnametį vaiką, yra minimalus reikalavimas tėvui vykdyti savo pareigas, kurių jis neatlieka geranoriškai.

19.3. Ieškovės pats darbo pobūdis, darbo laikas yra dirbimas paromis slenkančiu grafiku, o ne jos pasirinktas budėjimas. Net jei tai visgi būtų ieškovės budėjimo laikas kuris, kaip teigia atsakovas, skirtas ieškovei papildomai uždirbti, akcentuotina, kad ieškovės siekis visomis įmanomomis priemonėmis prisitaikyti prie kintančios aplinkos, didėjančių kainų, su amžiumi augančių vaiko poreikių ir jų tenkinimo, taip pat būtų normalus rūpestingas mamos elgesys, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas teikia duomenis apie nepakitusias pajamas nuo 2016 metų ir neteikia jokių duomenų apie siekį jas didinti, kad atsakovas nepripažįsta jokių papildomų išlaidų kaip tariamai vaikui nereikalingų (pvz. kompiuteris ar telefonas, kurie šiais technologijos ir karantino laikais yra būtini net siekiant tinkamai realizuoti teisę į mokslą), prieštarauja net mažiausiems vaiko išlaikymo dydžio padidinimui, o dirbdamas pirmadieniais – penktadieniais 8-17 val., t. y. aiškų ir pastovų grafiką, ne tik nesiekia maksimaliai bendrauti su vaiku ir proporcingai prisiimti jo priežiūros naštą, bet siekia išvengti vykdyti tą mažesnę jam tenkančią bendravimo/priežiūros dalį, patvirtintą 2016 nutartimi.

19.4. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovės ieškinio dalis dėl išlaikymo dydžio buvo iš dalies pagrįstas. Be to, ieškovei kreipiantis į teismą 2019 m. spalio 22 d., teismų praktikoje buvo suformuota nuomonė dėl „vaiko pinigų“, kad „ši parama negali palengvinti su vaiku negyvenančio tėvo padėtį išlaikant vaiką“, t. y. sprendė, kad šia išmoka nemažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui. Ir tik vėlesnėje teismų praktikoje, t. y. šalims jau besibylinėjant, 2020 m. balandžio 2 d. kasacinis teismas suformavo kitokią nuomonę, nurodydamas, kad tokia išmoka vaikui mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė. Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius.

19.5. Pirmos instancijos teismas sprendime teisingai pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise skirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgti į svarbias aplinkybes. Tai, kad tam tikros aplinkybės atsakovo nelaikomos svarbios, nereiškia, jog teismas turi sutikti su atsakovo nuomone. Šioje byloje, kaip teisingai nurodė teismas, ieškovė kreipėsi į teismą gindama vaiko interesus, t. y. viešąjį interesą. Be to, faktas, kad ieškovė neskundė pirmos instancijos teismo sprendimo rodo, kad jai bendravimo tvarkos pakeitimai/papildymai buvo prioritetiniai šioje byloje ir šie reikalavimai, nors dalinai teismo koreguoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtino tarp šalių M. G. ir G. G. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko F. G., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo. Taikos sutarties 17 punkte šalys susitarė, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d., G. G. nepilnamečio sūnaus F. G. išlaikymui į ieškovės M. G. banko sąskaitą perves po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo įmokas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko motina M. G.. Taikos sutarties 5–15 punktuose šalys aptarė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad „Atsakovas G. G. turi teisę lyginėmis savaitėmis kas antrą šeštadienį pasiimti sūnų F. G. iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val., o kai vaikui F. G. sueis 4 metai, sūnų F. G. galės pasiimti lyginėmis savaitėmis kas antrą penktadienį iš jo ugdymo įstaigos nuo 16.15 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą, to pačio savaitgalio, sekmadienį 19.30 val. Jei nepasiima vaiko, atsakovas per jam priklausantį savaitgalį, privalo apie tai informuoti ieškovę prieš parą“.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama (i) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-897/2016, patvirtintos Sutarties 17 punktą, t. y. padidinti atsakovo teikiamą vaiko išlaikymui skirtą kasmėnesinę periodinę išmoką iki 300 Eur; (ii) papildyti Sutarties 5 punktą, kuriuo aptarta skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio jo sūnaus bendravimo tvarka, numatant, kad „jei nepasiima vaiko G. G. per jam priklausantį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti M. G. prieš parą ir G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiūrą nesant G. G.. Jei vaikui F. G. negali surasti asmens, kuris prižiūrėtų vaiką ir tėvas G. G. negali būti su vaiku per jam priskirtą savaitgalį ir vaikas liekas su mama M. G., tada sumoka M. G. pusę dalies, t. y. 20 Eur sumokėjimui už auklės paslaugą“; (iii) papildyti Sutartį 5.1 punktu, numatančiu, kad: „Kai M. G. dirba parą pagal patvirtintą grafiką, ji apie tai informuoja G. G. prieš parą ir jei jis negali tuo laikotarpiu prižiūrėti vaiko, tada abu tėvai privalo lygiomis dalimis sumokėti auklei (auklė privalo būti ne šeimos narys) už vaiko priežiūrą“.

24. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, t. y. atmetė reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, o reikalavimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo tenkino iš dalies, t. y. papildė 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintos Sutarties 5 punktą sakiniu „G. G. privalo užtikrinti vaiko priežiūrą per jam priklausantį savaitgalį su kitu asmeniu, kuris užtikrintų vaiko priežiūrą nesant G. G.“, taip pat papildė Sutartį 5.1 punktu, kuriuo nustatė, kad „G. G. turi pareigą ne daugiau kaip 1 kartą per mėnesį prižiūrėti savo sūnų, kai M. G. tą dieną dirba visą parą pagal patvirtintą grafiką ir dėl to ji negali prižiūrėti vaiko pati. M. G. apie tai privalo informuoti G. G. ne vėliau nei prieš dvi savaites. Tokiu atveju darbo dieną G. G. paima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką kitos dienos rytą į ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ryto, jeigu kita diena yra nedarbo diena ir nesutampa su atsakovo savaitgaliu, o nedarbo dieną – paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku ir grąžina vaiką kitą dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 10.00 val. ryto arba į ugdymo įstaigą, jeigu kita diena yra darbo diena“.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovo bendravimo su vaiku tvarka papildyta 5.1 punktu, bei su sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl šalių taikos sutarties papildymo 5.1 punktu bei dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

26. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tuo pačiu skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kuriuo 1-3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

29. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

30. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 punktas). Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo. Tiek vieną, tiek kitą prašymą nagrinėjantis teismas turi galimybę įvertinti, ar tėvo (motinos) nuogąstavimai dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo buvo pagrįsti ir yra pakankamas pagrindas taikyti pirmiau nurodytas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 36 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria šalių 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtinta sutartis buvo papildyta 5.1 punktu, t. y. atsakovas įpareigotas ne daugiau kaip vieną kartą per mėnesį prižiūrėti savo sūnų, kai ieškovė tą dieną dirba visą parą pagal patvirtintą grafiką ir dėl to ji negali prižiūrėti vaiko pati, nurodo, kad toks pakeitimas neatitinka CK 3.175 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų, kadangi byloje nebuvo nustatyta jokio esminio aplinkybių pasikeitimo nuo 2016 metų teismo nutarties, kuria patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, priėmimo. Be to, anot apelianto, ieškovė nepasinaudojo įstatymų numatytomis galimybėmis atsisakyti budėjimo, todėl šiuo atveju atsakovui nepagrįstai yra perkeliama pareiga prisiimti dėl to kylančias pasekmes ir būti įpareigotam pasiimti vaiką bei užtikrinti jo priežiūrą ieškovės budėjimo metu. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybių pasikeitimas kaip pagrindas kreiptis dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo turi būti aiškinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į vaiko geriausių interesų tenkinimo prioritetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

34. Kaip sutiko abi ginčo šalys ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės darbo vieta, pobūdis, darbo laiko režimas ir pan. iš esmės per aktualų laikotarpį, t. y. per laiką nuo ankstesnio teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sulygta bendravimo su vaiku tvarka, iki ieškovės kreipimosi į teismą su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, iš tikrųjų nepasikeitė – ieškovė ir toliau dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje tiek įprastiniu darbo laiku, tiek pagal nustatytą grafiką nedarbo metu, poilsio ir švenčių dienomis.

35. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad 2016 m. šalių buvo tik susitarta dėl bendravimo tvarkos, tikintis sklandaus ir tinkamo jos vykdymo, dar jos realiai neįgyvendinus ir nežinant apie praktikoje galinčias kilti problemas, sunkumus bei spragas, o tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo į bylą pateikto tarpusavio elektroninio susirašinėjimo turinio, tiek iš šalių paaiškinimų matyti, kad įsigaliojus taikos sutartimi nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai, ją pradėjus realiai praktikuoti ir įgyvendinti, tarp šalių kilo ir tebekyla nesutarimų įvairiais aspektais, tarp jų ir dėl tų klausimų, kurie expresis verbis pačioje taikos sutartyje nebuvo sureguliuoti ir aptarti, bet kurių pačios šalys nesugeba geruoju, jų pačiu bendru sutarimu, išspręsti (tarp jų ir būtent dėl vaiko priežiūros tuo metu, kai ieškovė dėl darbdavio nustatyto darbo grafiko privalo dirbti/budėti visą parą ir objektyviai neturi galimybių tuo metu pasirūpinti vaiku). Be to, ieškovė nurodė tam tikras su jos gyvenimu, laiko ir vaiko priežiūros organizavimu susijusias ir pasikeitusias faktines aplinkybes, dėl kurių vien jai vienai pačiai rūpintis vaiko priežiūros užtikrinimu jos budėjimų metu tapo itin sudėtinga (negalėjimas palikti tuo metu vaiką senelių priežiūrai dėl jų amžiaus, pablogėjusios sveikatos, vaiko perėjimas iš darželio į mokyklą, kur yra kitas dienos režimas ir pan.). Visa tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudarė pirmosios instancijos teismui objektyvų ir pakankamą poreikį atsižvelgti į nepilnamečio vaiko, kuris turi būti apsaugotas nuo tėvų tarpusavio nesutarimo ginčo klausimu ir kurio atžvilgiu turi būti nustatyta apibrėžtumas, interesus bei maksimaliai užtikrinti teisinį aiškumą bei apibrėžtumą ginčo klausimu, papildant šalių 2016 metais nustatytą bendravimo su vaiko tvarką ir aptariant joje tuos probleminius aspektus, dėl kurių tarp šalių daugiausia ir kildavo ginčų.

36. Itin svarbus šiuo aspektu yra kasacinio teismo išaiškinimas, jog sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį, nėra vertinamas teismo sprendimo, kuriuo ši tvarka buvo nustatyta, teisėtumas ir pagrįstumas. Kita vertus, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismo sprendimu ir šios tvarkos keitimo teisinis reglamentavimas (bendravimo su vaiku tvarka teismo nustatoma pagal toje byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, toks teismo sprendimas neįgyja res judicata galios, dėl bendravimo su vaiku tvarkos tiek ją nustatant, tiek ją keičiant turi būti sprendžiama, visų pirma, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus) nesudaro pagrindo teigti, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka negali būti keičiama tais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką paaiškėja, kad ji neatitinka vaiko interesų dėl to, kad yra sunkiai įgyvendinama dėl vaiko amžiaus ar kitų su vaiku susijusių aplinkybių, dėl to, kad įgyvendinant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dėl nustatytos bendravimo tvarkos neapibrėžtumo tarp tėvų nuolat kyla sunkiai išsprendžiamų konfliktinių situacijų, neigiamai veikiančių patį vaiką, ir pan. Tokiais atvejais tėvai bendru sutarimu (jei tai įmanoma) gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui – kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi apeliantui buvo įtvirtinta pareiga prižiūrėti vaiką ieškovės budėjimo metu tik vieną kartą (ne daugiau kaip 1 kartą) per mėnesį; jeigu tai yra darbo diena, atsakovas iš esmės turėtų tik paimti vaiką iš jo ugdymo įstaigos, pernakvoti su vaiku ir pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą kitą rytą; apie numatomą ieškovės budėjimą atsakovas būtų informuojamas ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks (tokiomis sąlygomis) apelianto įpareigojimas negali būti vertinamas, kaip neprotingai didelės ir neproporcingos vaiko priežiūros naštos atsakovui perkėlimas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, juo labiau, kad: a) ieškovei – vaiko motinai, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pagal šalių sulygtą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir taip tenka didesnė kasdienės vaiko priežiūros, auklėjimo, ugdymo ir visokeriopo rūpinimosi vaiku tiek nematerialinė, tiek materialinė našta; b) poreikis tą vieną papildomą dieną per mėnesį pasirūpinti vaiku nulemtas objektyvių ir pateisinamų ieškovės priežasčių – jos pareigos dirbti, tokiu būdu užsidirbti lėšų pragyvenimui tiek sau pačiai, tiek nepilnamečiam vaikui, o ne susijęs su ieškovės siekiu kuo mažiau rūpintis vaiku, užtikrinti kokius nors savo asmeninius (pvz., laisvalaikio, poilsio, asmeninio gyvenimo vystymo) poreikius bei didesnį patogumą sau; c) atsakovas nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu padidinti jo teikiamą mėnesinio išlaikymo vaikui sumą, įvertinus padidėjusius vaiko poreikius, kas tokiu atveju galėtų kompensuoti ieškovės pajamas, kurių ji netektų, jeigu nebudėtų švenčių dienomis, savaitgaliais ir pan., bet tą laiką leistų su vaiku. Šiame kontekste visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tuo atveju, kai skyrium gyvenantis tėvas negali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, jis turėtų labiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo perimant dalį kasdienės vaiko priežiūros naštos, kad tuo metu vaiko motina galėtų uždirbti pajamas, kurios būtų panaudotos vaiko poreikių patenkinimui.

38. Apeliantas nenurodė ir neįrodinėjo iš esmės jokių aplinkybių, juo labiau – objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nebūtų pajėgus pasirūpinti vaiku dar vieną papildomą dieną per mėnesį, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad “jis būtų įtampoje“, nežinodamas, kada jam reikės vieną dieną per mėnesį pasiimti vaiką ir užtikrinti jo priežiūrą, nėra pakankama ir pagrįsta ieškovės reikalavimui šioje dalyje atmesti. Šiuo atveju pažymėtina, jog tokiai „įtampai“ sumažinti ir minimizuoti yra įtvirtinama ieškovės pareiga apie tokią dieną iš anksto pranešti atsakovui ne vėliau nei prieš 2 savaites, kas sudarytų jam galimybę planuoti bei organizuoti savo laiką. O be to, pastebėtina, jog vaiko turėjimas ir auginimas, tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimas ir taip a priori visuomet yra susijęs su atitinkama ir neišvengiama „įtampa“, rūpesčiu ir pan.

39. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis kasacinio teismo praktika, tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisės bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką, kaip asmeninio pobūdžio teisės, įgyvendinimas kartu reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi, remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ir ši pareiga yra vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, laikoma, jog yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, ir tėvams gali būti taikomos atitinkamos sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016 ir kt.).

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju atitinkamos bendravimo tvarkos pakeitimo/papildymo siekia ne skyrium nuo vaiko gyvenantis tėvas, o vaiko motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, su kuria vaikas nuolat gyvena, kuriai tenka kasdienė vaiko priežiūra.

41. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

42. Todėl, vertinant šeimos santykius bei tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimą reguliuojančias teisės normas, šiuo aspektu suformuotą pakankamai plačią ir išsamią teismų praktiką, ieškovės nurodytas aplinkybes dėl pasikeitusių aplinkybių, šalių nesutarimus ir ginčus dėl mažamečio vaiko priežiūros ieškovės darbo (budėjimo) metu, teisėjų kolegijos vertinimu, dar viena papildoma atsakovo diena per mėnesį su vaiku galėtų būti viena iš priemonių užtikrinti maksimalų skyrium gyvenančio tėvo laiką su vaiku, abiejų tėvų laiko su vaiku suvienodinimą ir lygiateisiškumo įgyvendinant tėvų pareigas vaiko atžvilgiu užtikrinimą, kas nagrinėjamu atveju, pilnai atitinka geriausių vaiko interesų užtikrinimą.

43. Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, taikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtį, nukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 20 proc. Patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (0 proc. patenkintų reikalavimų dėl išlaikymo padidinimo + 40 proc. patenkintų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas, nukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir paskirstant atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, laikė, kad ieškovės ieškinys bendrai patenkintas 60 proc.

45. Atsakovas, nesutikdamas su šia teismo pozicija, apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo sąlygų, kadangi ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nebuvo pagrįstas, o teismo nurodyti motyvai, jog ieškinio nepatenkinimą lėmė valstybės mokama išmoka ir išlaikymo indeksavimas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų taisyklių paskirstymo, kadangi būtent šie motyvai ir buvo atsakovo atsikirtimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

46. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis).

47. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

49. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir šioje dalyje naikinti priimtą sprendimą, kadangi, visų pirma, ieškovės, kuriai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir kasdienių jo poreikių užtikrinimo pareiga, elgesį, siekiant pagerinti vaiko gyvenimo, mokymosi, ugdymo bei buities sąlygas, ir dėl to reiškiant ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), negalima vertinti kaip nesąžiningą; antra, byloje yra įrodyta, kad vaiko poreikiai, jam augant, yra pasikeitę/padidėję (atsiranda būreliai, keičiasi laisvalaikio praleidimas, atsiranda papildomos išlaidos mokymuisi - knygos, pratybos, kanceliarinės prekės, kompiuteris, baldai ir pan.; maisto produktų, paslaugų, komunalinių mokesčių kainos taip pat labai pakilo, vertinant su 2016 metais), atitinkamai padidėjo ir išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, o aplinkybė, jog ieškinio dalyje dėl išlaikymo padidinimo, nepatenkinimą šioje dalyje nulėmė valstybės mokama išmoka vaikui ir išlaikymo indeksavimas, negali būti pagrindas ieškovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Tuo tarpu apelianto argumentai, jog būtent šiais motyvais (valstybės mokama išmoka vaikui, išlaikymo indeksavimas) buvo atsikertama į ieškovės ieškinio reikalavimą, nelaikytini pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, kadangi kiekviena šalis turi teisę (ir pareigą) atsikirsti į jai keliamus reikalavimus, tačiau šiuo atveju, minėta, apelianto argumentai nesuponuoja pagrindo ieškovės elgesį, reiškiant ieškinį teisme ir ginant vaiko interesus, laikyti nesąžiningais ieškovės veiksmais.

50. Šių argumentų pagrindu laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio nuostatas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims ir nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto apeliaciniame skunde atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Apeliantas su apeliaciniu skundu nepateikė pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad apylinkės teismas, analizuodamas bylos medžiaga bei atlikdamas byloje surinktų įrodymų teisinį vertinimą, būtų padaręs materialiosios ar procesinės teisės normų pažeidimų.

52. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

53. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

54. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo (apelianto) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

55. Teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei M. G. priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 240 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių, laikytinos pagrįstomis ir protingomis.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.