Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui

atsakovui R. R.

išvadą teikiančios institucijos atstovei Jolantai Čiuchonskai

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo formos pakeitimo bei atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei N. R. dėl įpareigojimo teikti ataskaitą apie lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą, institucija, byloje teikianti išvadą – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ieškovės N. R. ieškinio nurodė, kad jei tam tikromis sąlygomis periodinės išmokos neįmanomos dėl to, kad skolininkas neturi pajamų ar jų nepakanka, gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Pažymėjo, kad socialinis darbuotojas aplankė N. R., ieškovė kartu su dukra ir pilnamečiu sūnumi gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, gyvenimo sąlygos tinkamos. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl atsakovo R. R. priešieškinio nurodė, kad ataskaitų teikimas išlaikymą teikiančiam asmeniui reiškia, kad ieškovė turi pastoviai rinkti įrodymus apie išleidžiamas lėšas vaiko išlaikymui, tai užima ne tik dideles laiko sąnaudas, atskirais atvejais yra neįmanoma, tokių suvestinių teikimas papildomai užims ieškovės laisvą laiką, kurį ji galėtų skirti bendravimui su vaiku ir bus panaudotas ne vaiko interesams, o pastovioms atsakovo pretenzijoms ieškovei, taip pat pažymėjo, kad savo galutinę išvadą skyrius pateiks posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo

5. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (CK 3.3 straipsnio 1 dalis)-(Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausias teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartyje (priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013) taip pat pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-401/2006). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos A. T. praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos A. T. 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013 ir kt.).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-141-647/2016) buvo pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. taikos sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnametei V. R. dydis ir iš atsakovo nepilnametei V. R. buvo priteistas išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Minėto sprendimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškovė neskundė, tuo tarpu atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo dydžio Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi buvo atmestas. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-141-647/2016 ieškovė buvo pateikusi ir reikalavimą pakeisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui formą bei priteisti iš atsakovo išlaikymą turtu, tačiau toks reikalavimas buvo atmestas, apeliacine tvarka teismo sprendimas šioje dalyje skųstas nebuvo. Taigi, ankstesnėje byloje, išnagrinėtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-141-647/2016), buvo spręsta dėl išlaikymo nepilnametei V. R. turtu priteisimo, todėl šioje byloje esminę reikšmę turi teisiškai reikšmingų aplinkybių po minėto teismo sprendimo priėmimo pasikeitimas (CK 3.201 str.).

7. Iš bylai aktualios Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. pažymos matyti, kad iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio 26 d. atsakovas dirbo UAB „Mano būstas“, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio 1 d. iki 2016 m. birželio mėnesio dirbo UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“. Nors ieškovė ieškinį grindė atsakovo nesąžiningumu, vengimu mokėti išlaikymą, teismo vertinimu, pakankamai įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.). Vien ta aplinkybė, kad tam tikru laikotarpiu asmuo neturi darbo (pajamų) priešingai, nei nurodo ieškovė, savaime nepatvirtina jo nenoro dirbti ir tuo pačiu – teikti išlaikymo. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad yra baigęs politechnikumą, turi techniko – šilumininko specialybę, pagal darbo sutartį su UAB „Mano būstas“ dirbo šaltkalviu – santechniku, darbo sutartį nutraukė savo noru, nes darbo pobūdis neatitiko jo turimos specialybės, dėl ko pavestas funkcijas atlikti buvo sudėtinga. Atsakovas yra 56 metų amžiaus, todėl atsižvelgiant į jo paaiškinimus apie turimą išsilavinimą įtikinamais laikytini argumentai, kad dėl amžiaus bei turimo išsilavinimo atsakovo galimybės įsidarbinti yra ribotos ir nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo nuolatos vengė mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai, kaip teigia ieškovė. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2017 m. balandžio mėnesio 24 d. yra registruotas darbo biržoje. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. pažyma patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis dalyvauja ES projekte „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“ pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. sutartį Nr. ES-1-1289, mokėsi pagal D kategorijos automobilių vairuotojų mokymo programą, autobuso vairuotojo profesijos ir motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad yra išlaikęs vairuotojo D kategorijai teorijos egzaminą. Minėtų įrodymų visuma sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas deda aktyvias pastangas keisti esamą situaciją, padidinti galimybes susirasti darbą, atstatyti mokumą ((duomenys neskelbtini) str., CK 1.5 str.). Tuo pačiu nurodyti duomenys paneigia ieškovės teiginį, kad nėra pagrindo tikėtis, jog atsakovas artimiausiu metu įsidarbins ir tinkamai vykdys išlaikymo prievolę. Pažymėtina ir tai, kad, nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nedirba dėl ydingo gyvenimo būdo ir nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, nepateikė, taigi, neįrodė atsakovo nesąžiningumo dėl esamos turtinės padėties ((duomenys neskelbtini) str., CK 1.5 str.). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas ir šiuo metu atsakovas teikia išlaikymą. Kita vertus, ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad priteisus išlaikymą pinigine suma, toks sprendimas negalėtų būti įvykdytas, nes atsakovas neturi ieškovės prašomos priteisti piniginių lėšų sumos, turimo vienintelio gyvenamojo būsto vertė mažesnė nei prašoma priteisti išlaikymo suma, vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad tokia išlaikymo forma labiau atitiktų (apsaugotų) vaiko interesus.

8. Apibendrinus paminėtą, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, kad atsakovas nevykdo pareigos teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo objektyviai išvadai, kad tokios pareigos ateityje negalės ar vengs vykdyti, tuo tarpu teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad nepilnamečių vaikų kasdienių būtinųjų poreikių tenkinimui geriausiai tinka periodinės išmokos. Faktiniai bylos duomenys taip pat nesuponuoja išvados, kad priteisimas išlaikymo turtu (pinigine suma) labiausiai atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant aplinkybių, atitinkančių CK 3.201 str. 1 ir 2 dalyse įvardintas būtinas sąlygas išlaikymo formai pakeisti, ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 3.201 str.).

Dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą

9. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad, kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Todėl, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. CK 3.185 straipsnio 1 dalis numato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.185 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiam priklausančio turto administratoriumi. Kai išnyksta nušalinimo pagrindai, teismas gali leisti tėvams toliau tvarkyti jų nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis.

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, tačiau tokia prevencinė prievartos priemonė įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Sprendžiant dėl ataskaitų nustatymo, pirmiausia būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlaikymui skiriamos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2013, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-38-527/2015, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-825-372/2016).

11. Atsakovas pateikdamas priešieškinį nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad ieškovė netinkamai naudoja lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, tik nurodė, kad jam kyla pagrįstų abejonių, kad jo nepilnamečio vaiko išlaikymui pervedamos lėšos naudojamos ne vaiko interesams tenkinti, nes pati atsakovė turi labai daug skolinių įsipareigojimų ir galimai vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudoja savo paskoloms padengti. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės į atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo priešieškinyje nurodytas abejones, taigi, priešieškinyje nurodytos prielaidos nebuvo pagrįstos jokiais duomenimis.

12. Pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-141-647/2016 šalys nesitarė dėl atsiskaitymo apie išlaikymo lėšų panaudojimą, todėl aplinkybė, kad ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kaip buvo panaudota atsakovo 2017 m. gegužės mėnesį pervesta 2016,16 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma savaime neįrodo, kad ieškovė netinkamai naudoja atsakovo išlaikymui teikiamas lėšas, nes kaip pabrėžiama teismų praktikoje, reikalavimas teikti duomenis retrospektyviai neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų protingumo ir sąžiningumo principų (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-825-372/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė savo pareigą rūpintis nepilnamete dukra vykdo netinkamai ((duomenys neskelbtini) str.). Tokių aplinkybių nenustatė Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius nei šios, nei ankstesnės civilinės bylos Nr. e2-141-647/2016 nagrinėjimo metu. Ir svarbiausia – tokių aplinkybių nenurodė atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu, tačiau priešingai, teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus pripažino, kad mergaite yra tinkamai rūpinamasi, pažymėdamas, kad su vaiku jis dažnai bendrauja ir dukra nė karto nesiskundė, kad kažko trūktų. Taigi, nors, viena vertus, sutiktina su atsakovo atstove, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie vaiko išlaikymą nėra siejamas vien su netinkamu vaiko poreikių užtikrinimu, pasireiškiančiu aiškia vaiko nepriežiūra, tačiau šioje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie galimą bent minimalią vaiko nepriežiūrą, nepilnametės V. R. poreikių neužtikrinimą ((duomenys neskelbtini) str.). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos A. T. 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Taigi, jokių įrodymų, kurie tvirtintų, jog šalių vaiko poreikiai nėra užtikrinami, jo išlaikymui skiriamos lėšos yra panaudojamos ne pagal paskirtį, byloje nepateikta, todėl įpareigojimo ieškovei teikti ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą nustatymas nėra būtinas ir tikslingas. Paminėtų aplinkybių kontekste įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą, pažeistų sąžiningumo ir protingumo principą. Pažymėtina, kad ieškovei, gyvenančiai kartu su nepilnamete dukra tenka ne tik didesne dalimi prisidėti prie jos išlaikymo, bet papildomai pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu, taigi, jai tenka didesnė pareigų našta, kurios nekompensuoja teikiamas išlaikymas. Teismų praktikoje pažymima, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su vienu iš tėvų, gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. (Lietuvos A. T. 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Nagrinėjamoje byloje aplinkybių visumą vertinant teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principų aspektu svarbu yra ir tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, kurį laiką atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai, tuo tarpu vaikas gyveno pas ieškovę, kuri skyrė pakankamai lėšų užtikrinti būtinus vaiko poreikius. Kita vertus, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydis yra mažesnis nei šiuo metu minimali mėnesinė alga, ieškovės atstovas nurodė, iš ko susideda lėšos, skirtos nepilnametės V. R. išlaikymui ir atsakovas neginčijo ieškovės atstovo nurodomų išlaidų dydžio pagrįstumo, būtinumo ar protingumo. Taigi, priešieškinio tenkinimas minėtų faktinių aplinkybių visumoje yra ne tik nepagrįstas, net ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė turi daug skolinių įsipareigojimų ar tai, kad jai buvo atsisakyta kelti bankroto bylą konstatuojant, kad ji sudarinėjo nebūtinus sandorius prisiimant ar didinant kreditorinius įsipareigojimus, ar kad ankstesnėje byloje buvo kvestionuotas ieškovės sugebėjimas tvarkyti turtą, jei išlaikymas būtų priteistas turtu, nesant jokių įrodymų apie nepilnamečio vaiko poreikių netinkamą užtikrinimą, savaime nesudaro pagrindo tenkinti priešieškinį ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.).

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, priešieškinys kaip nepagrįstas atmestinas ((duomenys neskelbtini) str., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-994-619/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio mėnesio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-673-153/2017 ir kt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Teismas pažymi, kad spręsdamas dėl advokato pagalbai išleistų išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).

15. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 800 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (500 Eur už ieškinio parengimą, 150 Eur už pasirengimą 2017-09-18 parengiamajam teismo posėdžiui ir atstovavimą jame, 150 Eur už pasirengimą 2017-11-15 parengiamajam teismo posėdžiui ir atstovavimą jame). Teismas atkreipia dėmesį, kad atsiliepimo į priešieškinį ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovės turėtos išlaidos teisinei pagalbai nėra nepagrįstai didelės, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, sąskaitoje už teisines paslaugas išsamiai nurodytas teisinių paslaugų pobūdis. Tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinys nėra tenkinami. Byloje įvyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė sudarė 2 val. 47 min, antrojo teismo posėdžio trukmė 2 val. 24 min., priešieškinys buvo priimtas (byla prijungta) po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovės prašymas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo R. R. ieškovės N. R. naudai priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovės atstovavimą teismo posėdyje (CPK 3 str. 7 d., 93 str. 1 d., 2 d.).

16. Atsakovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 396,50 Eur. Valstybės garantuojamos pagalbos teisinės išlaidos, teiktos atsakovui, paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimo Nr. 364 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2016-04-15, Nr. 9599) 24.3.6.1., 24.3.6.2., 11 punktais). Tačiau teismas pažymi, kad pažymoje nėra detalizuota, už kokius darbus ir už kiek advokato darbo valandų susidarė 396,50 Eur suma už teisines paslaugas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas teismui pateikė priešieškinį, tačiau jis buvo surašytas iki valstybės garantuojamos pagalbos paskyrimo, atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono teismo 2017-06-01 nutarties, kuri apeliacine tvarka pakeista nebuvo, atsiliepimo atsakovas nepateikė, tačiau atsakovo atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pateikto ieškinio. Bylos nagrinėjimo metu vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė sudarė 2 val. 47 min, antrame teismo posėdyje, kurio trukmė 2 val. 24 min., atsakovą R. R. atstovavo advokatė R. M.. Teismas, remiantis minėtu 2016-04-13 nutarimo Nr. 364 bei procesinių dokumentų apimtimi ir sudėtingumu konstatuoja, kad aukščiau paminėtas išlaidas atsakovo teisinei pagalbai sudaro - už rašytinius paaiškinimus - 140 Eur, už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą 2017-11-15 teismo posėdyje (viso 3 val.) – 256,50 Eur. Taigi, atsižvelgiant į bylos baigtį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 140 Eur už rašytinius paaiškinimus ir 128,25 Eur už advokato pasirengimą teismo posėdžiui ir atsakovo atstovavimą teismo posėdyje, iš viso iš ieškovės N. R. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma valstybei sudaro 268,25 Eur (CPK 96 str. 2 d.).

17. A. R. R. pateikdamas priešieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, vėliau jam buvo suteikta valstybės garantuojama pagalba, todėl 15 Eur žyminis mokestis grąžinamas atsakovui (CPK 87 str. 1 d., 1 p.).

18. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 16,16 Eur, todėl ieškinio ir priešieškinio netenkinus bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama pagalba, iš ieškovės valstybei priteistina 8,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 3 str. 7 d., 96 str. 1 d., 2 d., 4 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 260, 268, 270 straipsniais

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 268,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 8,08 Eur teismo pašto išlaidų, iš viso – 276,33 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Grąžinti atsakovui R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2017-09-13, mokėtojo kodas - (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.