- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-38-527/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00284-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Jolita Cirulienė (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- T. S.
- Advokatai
- Asta Mačernytė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė), Jolitos Cirulienės (pranešėja) ir Arūno Rudzinsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. M. ir ieškovės V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3292-918/2014 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (trečiasis asmuo – T. S., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas 2014-01-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:
1) pakeisti 2013-03-25 teismo sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo po 800 Lt nepilnamečiam vaikui T. M. dydį ir jį sumažinti iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis,
2) įpareigoti atsakovę kas du mėnesius pateikti ieškovui detalias suvestines apie vaiko išlaikymo lėšų panaudojimą ir tai patvirtinančius įrodymus,
Šalies argumentai
3) leisti ieškovui minusuoti ½ dalį iš kito mėnesio įmokos už vaiko išlaikymą, kad būtų lengviau aprūpinti sūnų viešnagės pas tėvą metu.
Ieškovas nurodė, kad jam kilo abejonių, ar atsakovė tinkamai naudoja vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Pati atsakovė vaikui 800 Lt neskiria, ieškovo vaikui skirtus pinigus naudoja savo reikmėms, nesirūpina vaiko lavinimu ir neįgalumo pasekmių mažinimu, teigdama, kad tam neturi laiko. Sūnui diagnozuotas cerebrinis paralyžius, jis sunkiai valdo vieną kūno pusę, berniukas turėtų tris karus per savaitę lankyti baseiną, bet į baseiną eina tik tada, kai atsakovė turi laiko jį nuvesti. Atsakovė atsisakė pateikti ieškovui ataskaitas, kur panaudoja vaikui skirtus pinigus. Be to, nutraukiant šalių santuoką, sprendimu nustatyta, kad jų įsigyto buto (duomenys neskelbtini), Kaune, po santuokos nutraukimo po ½ dalį atitenka šalims, o ieškovui atitekusia dalimi, t. y. faktiškai visu butu, iki sūnaus T. pilnametystės naudosis atsakovė. Sūnaus išlaikymui pinigų ieškovas skiria papildomai, nes atostogų metu vaikas pusę mėnesio gyvena su tėvu ir yra jo pilnai išlaikomas, taip pat vaiko prašymu nuperka jam reikalingų daiktų, papildo telefono sąskaitą. Ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su jos motina T. S. turi nuomotis būstą, kadangi savo buto dalimi naudotis negali.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad sūnaus T. poreikiais rūpinasi tinkamai, visus vaikui skiriamus pinigus išleidžia jo reikmėms. Atsakovė dalį vaikui skiriamų pinigų taupo, nes galvoja apie sūnaus ateitį ir nori sukaupti lėšų jo mokslams. Rūbus sūnui atsakovė perka iš firminių parduotuvių – Benetton, Next ir pan. T. reikalinga speciali avalynė – batai su specialu ortopediniu išlenkimu. Pati dirba su vaiku papildomai ir jį lavina, vežioja į baseiną. Dar skiriama pinigų už gydytojų konsultacijas. Atsakovės pajamos sumažėjo. Ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, netgi pagerėjo. Atsakovas neįrodė, kad nuomojasi butą, nes nuomos sutartis neįregistruota viešajame registre ir negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.
Trečiasis asmuo T. S. prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad ji gyvena su ieškovu, jie augina V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mergaitės poreikiams tenkinti reikalinga 1 000 Lt per mėnesį. Jos pajamos yra 637 Lt motinystės pašalpa, bendros jos ir ieškovo šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 3 900 Lt. Už buto nuomą moka 200 Lt, už paskolą 250 Lt, už komunalinius mokesčius 800 Lt, 600 Lt kurui ir automobilio eksploatacinėms išlaidoms. Žiemą jie sunkiai išgyvena, reikia skolintis pinigų. Savo dukrai perka dėvėtus daiktus. Už misiją gautų pajamų į ieškovo pajamas neįskaito, T. skiriamą išlaikymą reikia skaičiuoti tik pagal ieškovo pastovų darbo užmokestį. Ieškovas sūnui T. moka po 800 Lt kas mėnesį. Atsakovė dar gauna iš valstybės 700 Lt pašalpą dėl neįgalaus vaiko, todėl T. poreikiams pinigų tikrai pakanka.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, o priešingai – jo pajamos per metus buvo padidėjusios, kai T. sveikatos būklė nepasikeitė, tačiau poreikiai padidėjo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-04-30 sprendimu (b. l. 77–83) ieškinį tenkino iš dalies: paskyrė atsakovę nepilnamečiam T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; įpareigojo atsakovę kas tris mėnesius pateikti ieškovui nepilnamečio vaiko T. M. išlaidų suvestinę kartu su įrodymais dėl sūnui skirtų daiktų ar paslaugų, kurių kaina daugiau nei 50 Lt, pirkimo; įpareigojo atsakovę nepilnamečio vaiko T. M. vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms išlaikymo lėšoms kaupti ir duomenis apie sutaupytas lėšas kas tris mėnesius teikti ieškovui; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; grąžino ieškovui 21 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013-10-14 „Swedbank“, AB pavedimu, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 876 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 15 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant šią sumą VMI (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde (b. l. 90–95) prašo panaikinti 2014-04-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo dydžio sumažinimo atmetimo bei advokato išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškovo reikalavimas sumažinti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį iš 800 Lt į 500 Lt per mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pareiškimo dienos, priteisti iš atsakovės ieškovui 1 000 Lt už advokatės pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir padidinti priteistas atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apylinkės teisme pagal laimėtos bylos proporcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nesumažinęs šalių nepilnamečio vaiko T. išlaikymo dydžio, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, pažeidė procesines teisės normas vertinant byloje surinktus įrodymus. Teismas neatsižvelgė į santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą. Vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Atsakovė leidžia pinigus neskaičiuodama, piktnaudžiauja, nesutikdama mažinti vaiko išlaikymo dydžio, kai jos teisių tinkamam realizavimui pakaktų gauti tiek, kiek konkrečiai reikia.
Pagal suformuotą teismų praktiką gali būti kaupiama, jei tai leidžia tėvų turtine padėtis mokėti daugiau nei faktiški vaiko poreikiai. Lėšų kaupimas neturi būti tikslas. Teismas nevertino, kad motina epizodiškai dirbo pusantro etato, bet neteikė įrodymų apie padidėjusias pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentavo, kad ieškovas gavo papildomai pajamų už darbą misijoje, tačiau šis vertinimas iškreipia tiesą, kadangi: 1) misija buvo laikinos pajamos (daugiau misijų nebuvo), kurių didžioji dalis panaudotos šalių skyrybų teismo sprendimo įvykdymui; dėl gautos premijos negalima keisti išlaikymo dydžio; 2) padidintu tarifu užmokėta už ieškovo riziką dėl gyvybės bei galimybės palikti šeimą be maitintojo; sąlyga – bus karas, bus ir pajamos; 3) misijoje ieškovas buvo iki santuokos nutraukimo įsiteisėjimo. Ieškovas turi naują išlaikytinį, o negimusiam vaikui išlaikymo numatyti teismo sprendimuose nėra įstatyminio pagrindo. 4-ajame teismo sprendimo lape išdėstyta teismo nuomonė, kad naujai gimęs vaikas yra nerūpestingas elgesys, prasilenkia su valstybės politika, viešu interesu, kai tuo tarpu teismas sprendimą skelbia valstybės vardu.
Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt. tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iš teikiamo išlaikymo. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.) arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Tai nereiškia, kad jie nebus pažeisti ateityje arba kad yra nepažeisti kitų asmenų interesai. Jeigu išlaikymo teikimas ateityje nėra garantuotas, tai reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo gali būti tenkinamas turtu (LAT civ. b. Nr. 3K-392010). Šiuo atveju, ieškovas dirbantis ir tokios grėsmės nėra. Taigi, teiginys, kad atsakovė teisi kaupdama atliekančius pinigus, yra ištrauktas iš LAT nutarties konteksto, neatskleidus reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių, kad šiuo atveju pinigų kaupimui nėra sąlygų ir tai negali būti daroma nei kito vaiko sąskaita, nei paties ieškovo išgyvenimo sąskaita.
Nepagrįsta teismo išvada, kad neįgalumo pašalpa neatleidžia tėvo nuo rūpinimosi. Tėvas neprašė atleisti jį nuo vaiko išlaikymo pareigos, tačiau realiai mato, kad pinigai tam nepanaudojami, o atsakovė neįrodė priešingai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomonė, kad neįgaliam vaikui reikia 800 Lt iš tėvo, o dukrai esant sveikai užtenka 500 Lt, prieštarauja sprendime dėstomai minčiai dėl atlikusių lėšų taupymo. Jei pinigų lieka, reiškia, kad poreikiai nėra tokie dideli. Vaikas nėra tokios negalios, kaip bandoma vaizduoti. Atsakovė neįrodė, kad daro vaikui masažus, o tik teigė, kad sutinka, jog jų reikia, patvirtino, kad vaiko nesiuntė į sanatorijas nei skyrybų metu, nei po, kas irgi nemokama, nepateikta įrodymų, kad pati motina, o ne tėvas, nuveža į baseiną.
Teismas neatkreipė dėmesio į faktą, kad motina teigia vaiko pinigus naudojanti ne pagal paskirtį, o neteisėtai veikai – kyšiams duoti gydytojams, kada vaiko gydymas yra nemokamas ir į šias paslaugas jis turi teisę. Iki skyrybų nereikėjo atlikti jokių nei oficialių, nei neoficialių mokėjimų, o medicininę pagalbą gaudavo pagal poreikius. Už tokius veiksmus atsakovė turėjo būti patraukta atsakomybėn, perduodant prokuratūrai šią informaciją, įvardintą prisiekus.
Teismas visiškai neatsižvelgė į LAT suformuotą teismų praktiką, suabsoliutindamas vienos šalies interesus bei paneigdamas bet kokį ginčo šalių teisių pusiausvyros principą. Teismas nevertino atsakovės nesąžiningumo. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, o atsakovė įrodymų neteikė. Kiekviena šalis privalo elgtis sąžiningai, įgyvendinant savo teises inter alia gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat draudžiama piktnaudžiauti savo teise inter alia įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios prieštarautų įgyvendinamos subjektinės teisės paskirčiai. Atsakovė jai suteiktomis teisėmis naudojasi ir toliau nori naudotis nesąžiningai ir nevykdyti objektinės teisės reikalavimo elgtis sąžiningai. Atsakovė neteikė įrodymų, teismas vertino vien tik jos parodymus, be jokio pagrindo priimdamas visus atsakovės teiginius už tiesą.
Žemesnės instancijos teismas
Neištirti ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai ir visiškai ignoruojami ieškovo bei trečiojo asmens dukros poreikiai, kito mažamečio vaiko interesai, gyvenimo kokybė ir t. t. Teismas nepakankamai įsigilino į ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimų esmę ir, priimdamas sprendimą, neįvertino jų turinio, o įvardijo tai tik kaip ieškovo atsakomybę dėl jo paties prisiimtos rizikos. Teismas ignoravo aplinkybę, kad sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo kitos aplinkybės, o pasikeitus aplinkybėms, numatyta teisė peržiūrėti galimybes.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (b. l. 120–125) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir šioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimą palikti nepakeistą; nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-737-451/2013 (V. M. ir V. M. santuokos nutraukimo byla), kurioje surinkti visi įrodymai dėl ieškovo neištikimybės bei įrodymai dėl sūnui T. būtino išlaikymo dydžio; prijungti prie bylos atsakovės pateiktą viešą informaciją – 2013 m. vidutinio mėnesio darbo užmokesčio skaičiuotę pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis; priteisti atsakovei 600 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymu.
Šalių santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Kauno apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečio T. M. išlaikymo dydžio ir sąlygų. Ieškovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad „vaiko labui ieškovas nusileido“, kad sutuoktiniams priklausančiu visu butu iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise naudosis atsakovė su sūnumi. Visos sąlygos dėl bendro būsto naudojimosi ir išlaikymo, paskolos dengimo bankui su ieškovu buvo suderintos gera ieškovo valia, kadangi bendras gyvenimas dviejų šeimų viename bute būtų neįmanomas tiek dėl moralinių nuostatų, tiek dėl sūnaus išgyvenimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo faktinę aplinkybę, kad jam yra sudėtinga lankyti vaiką, nes neva atsakovė „be jokio pagrindo kelia problemas“. Priešingai, ieškovas pastoviai reiškia atsakovei nepagrįstas pretenzijas, nuolat terorizuoja elektroniniais laiškais, reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl atsakovės asmeninio gyvenimo. Ieškovas tokiu elgesiu siekia ne bendrauti su sūnumi T., o kontroliuoti asmeninį buvusios sutuoktinės gyvenimą.
Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai teigia, jog jo skiriamos lėšos vaiko išlaikymui yra vaiko interesais nenaudojamos, kad atsakovė pati neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovė visas iš ieškovo gautas lėšas skiria nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, jo sveikatai bei ugdymui. Be to, ieškovas ją apgavo, nes įkalbėdamas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą, susijusią su ieškovo įsipareigojimu mokėti po 1/3 dalį buto šildymo išlaidų, teigė, kad po šios sąlygos pakeitimo netrukdys atsakovei ramiai gyventi. Atsakovė ir šalių sūnus neturėjo jokios ramybės bei poilsio, namuose tvyrojo įtampa, tas neigiamai atsiliepė sūnaus sveikatai. Atsakovė siekdama atgauti dvasinę ramybę bei apsaugoti nepilnametį sūnų nuo pastovių ieškovo išpuolių, psichologinio spaudimo įtakoje sutiko pakeisti 2013-03-25 Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4 punktą.
Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo skiriamas išlaikymas sūnui yra nepanaudojamas vaiko poreikių tenkinimui. Taip pat ieškovas neteisingai nurodo, jog sūnus yra rengiamas nekokybiškais drabužiais. Priešingai, sūnaus poreikių tenkinimui atsakovė skiria ne tik visas lėšas, kurias perveda tėvas, bet ir atiduoda faktiškai visas savo pajamas. Atsakovė sūnaus auklėjimui, lavinimui ir priežiūrai skiria visą savo laiką ir visą savo asmeninį gyvenimą. Ieškovo nepagrįstos pretenzijos dėl atsakovės aprangos patvirtina, kad realiai ginčas byloje kyla ne dėl vaiko išlaikymo dydžio, o dėl to, kad ieškovas siekia ir toliau kontroliuoti atsakovės asmeninį gyvenimą.
Ieškovas teigia, kad pasigedo atsakovės dėmesio sūnaus neįgalumo pasekmėms mažinti. Tačiau faktiškai tik atsakovė šiais klausimais ir dirba su sūnumi. Pats ieškovas, būdamas tėvu ir bendraudamas su sūnumi, nei karto nesilankė pas medikus su vaiku, nei karto nepasidomėjo sūnui atliekamomis procedūromis. Ieškovas rodo tik iniciatyvą domėtis asmeniniu atsakovės gyvenimu.
Apeliantas teigia, kad dukters gimimas sąlygoja sūnaus T. poreikių peržiūrėjimą, tačiau tai neatitinka tikrovės. Sudarydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ieškovas žinojo, kad po mėnesio gims kitas vaikas ir, pasirašydamas sutartį, įvertino šią aplinkybę, nustatydamas sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų dydį. Ieškovas, nusprendęs turėti du vaikus, prisiėmė pareigą juos abu išlaikyti, todėl vien turimų išlaikytinių skaičius negali būti pakankamas pagrindas mažinti išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal gautas ieškovo 2013 metais mėnesines (5 951 Lt) pajamas, jis yra pajėgus teikti tiek sūnui T. 800 Lt išlaikymą per mėnesį, tiek dukrai Valerijai 500 Lt per mėnesį. Ieškovo asmeninių bei buitinių poreikių tenkinimui lieka 4 651 Lt, kas ženkliai viršija Lietuvos gyventojų, tarnaujančių valstybės sektoriuje darbo užmokesčio vidurkį – 1 853,1 Lt.
Apeliantas nepagrįstai nurodo aplinkybes, susijusias su būsto nuoma. Byloje esanti medžiaga nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių, jog jis nuomoja butą. Pagal VĮ Registrų centras duomenis butas (duomenys neskelbtini), Kaune priklauso ne D. V., o G. J.. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad butas (duomenys neskelbtini) jam realiai buvo perduotos gyventi. Gyvenamųjų patalpų turto perdavimo aktas teismui nėra pateiktas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis viešame registre neregistruota, todėl ji negali būti panaudota prieš atsakovę.
Apeliantas klaidingai nurodo faktines aplinkybes, susijusias su 2013-10-15 Kauno apylinkės teismo patvirtinta tarp ieškovo ir trečiojo asmens T. S. taikos sutartimi. Trečiajam asmeniui T. S. nebuvo jokio pagrindo, kaip teigia ieškovas, „apsidrausti dėl dukters išlaikymo garantijų“, nes ieškovas gera valia teikė ir teikia savo dukrai pakankamą materialinį išlaikymą. Priešingai, šia Taikos sutartimi ieškovas siekė dirbtinai pabloginti savo turtinę padėtį, nuslėpė nuo atsakovės, kad teisme yra tokia byla, neįtraukė jos į šį procesą suinteresuotu asmeniu. Kauno apylinkės teismo 2013-10-15 nutartimi patvirtinta Taikos sutartis negali būti panaudota prieš atsakovę.
Apelianto pajamos nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ne sumažėjo, o ženkliai padidėjo. Prie ieškinio ieškovas pateikė duomenis, kad 2012 m. spalio–2013 m. rugsėjo mėnesiais vidutinės jo pajamos buvo 5 751 Lt. Tai yra 2 000 Lt daugiau negu 2013-03-25 Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu. Su butpinigiais ieškovo vidutinės mėnesinės 2013 metų pajamos yra 5 951 Lt į mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovės materialinė padėtis yra geresnė. Atsakovės darbo užmokestis (1 300 Lt) yra tik šiek tiek didesnius negu minimali alga. Apeliantas neteisingai skaičiuoja atsakovės gaunamas pajamas. Atsakovė pagal savo materialinę padėtį taip pat užtikrina sūnui gyvenamąjį plotą, savo lėšomis apmoka didesnę dalį buto išlaikymo išlaidų, faktiškai viena prižiūri, auklėja bei lavina sūnų T., rūpinasi sūnaus mokslu, sveikata, slaugo sūnų ligos metu bei kartu su sūnumi išgyvena visas jo kasdienines problemas. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad „atsakovė turi prisiimti didesnę vaiko išlaikymo atsakomybę“, kadangi atsakovei gyvenant kartu su sūnumi T. vienareikšmiškai tenka didesnė atsakomybė už sūnų. Dalį uždirbamų pajamų atsakovė skiria nepilnamečio sūnaus išlaikymui, dalį – buto išlaikymui bei kredito už butą grąžinimui. Atsakovei savo poreikių tenkinimui lieka labai nedidelė dalis uždarbio. Sūnaus išlaikymui skiriami ieškovo 800 Lt bei vaiko neįgalumo pašalpa naudojama išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, kurie yra didesni negu sveikų vaikų. Ieškovas ydingai subendrina atsakovės lėšas su vaiko išlaikymui skiriamomis lėšomis ir nepagrįstai nurodo, kad atsakovė nežinanti, kiek ji gauna pajamų. Berniukas yra žingeidus moksleivis, todėl sūnaus poreikiai, pradėjus lankyti mokyklą, ne sumažėjo, o padidėjo. Išlaikymas iš ieškovo buvo nustatytas dar tuo metu, kai sūnus T. nelankė mokyklos. Todėl ieškovo prašymas sumažinti alimentus iki 500 Lt yra akivaizdžiai nesąžiningas, nes tokią pinigų sumą ieškovas skiria savo 1 metų dukters išlaikymui. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 1 metų vaiko išlaikymui reikia ženkliai mažiau lėšų, negu 8 metų vaikui.
Apeliantas prašo panaikinti šioje dalyje teismo sprendimą ir nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, tačiau nenurodė jokios materialinės teisės normos, kurią teismas būtų pažeidęs. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė yra sutaupiusi iš vaiko išlaikymui skiriamų lėšų „net keletą tūkstančių“, kas neatitinka tikrovės. Atsakovė privalo kaupti lėšas norėdama nuvežti sūnų į sanatoriją ar atostogauti, nes vieno mėnesio vaikui skiriamų pajamų nepakanka nei atostogoms, nei sanatorijai. Ieškovė gydo sūnų ir pas privačius medikus, papildomai kainuoja ir privačios medikų konsultacijos. Kuriais mėnesiais pavyksta sutaupyti po keletą dešimčių litų, kurie taip pat bus panaudojami ir sūnaus mokslui. Teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad prie savo uždarbio ieškovas 2013 metų bėgyje papildomai uždirbo apie 20 000 Lt, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo materialinė padėtis iš esmės nuo 2013 metų kovo mėnesio pasikeitė, t. y. iš esmės pablogėjo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (b. l. 115–116) prašo ieškovo apeliacinį skundą patenkinti. Ieškovas labai myli savo sūnų, ilgisi jo, jų tarpusavio ryšys labai tvirtas, todėl jį stengiasi išlaikyti. Tam, kad vaikas norėtų bendrauti su tėvu, tikrai nepakanka tik mokėti alimentus, kurių realiai vaikas nemato. Pasiimdamas vaiką, tėvas nori su juo papramogauti, užsiimti veikla, kuri padėtų vaikui vystytis, pagerintų jo raidą bei praskaidrintų nuotaiką, tačiau tai padaryti be papildomų išlaidų nepavyksta. Šioje byloje trečiojo asmens vaiko interesai nebuvo paisomi, vieno vaiko mama gauna iš to pačio tėvo didesnes pajamas, nei kita, nors galbūt trečiojo asmens vaiko poreikiai yra dar didesni, nes jis itin sparčiai auga, be to, metų laiko vaiko mitybos įpročiai kiek kitokie, turi bėrimų nuo maisto, o tai vėl reikalauja papildomų išlaidų. Atsakovė ieškovo pajamų nepanaudoja vaiko poreikiams tenkinti. Tėvai išlaikyti savo vaikus turi proporcingai savo turtinei padėčiai ir pajamoms, atsižvelgiant į vaiko poreikius. T. M., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai nepadidėjo, dėl to tikslinga pakeisti T. priteistą atsakovei iš ieškovo išlaikymą vietoje 800 Lt kas mėnesį į 500 Lt per mėnesį, pradedant nuo kreipimosi į teismą dienos, iki vaiko pilnametystės. Pasirašydamas susitarimą su atsakove žinojo, kad mums gims vaikas, tačiau dar negimusio vaiko negalėjo skaityti kaip jau esamo. Be to, negalėjo paskaičiuoti išlaidų, kurios gali tekti naujagimiui, o šiai dienai išeina taip, kad vienam vaikui tenka pertekliniai alimentai, o kitas turi jų stygių.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniame skunde prašo (b. l. 99–104):
1) pakeisti sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę kas tris mėnesius pateikti ieškovui nepilnamečio vaiko T. M. išlaidų suvestinę kartu su įrodymais dėl sūnui skirtų daiktų ar paslaugų, kurių kaina daugiau nei 50 Lt, pirkimo taip: ieškinį šioje dalyje atmesti;
2) pakeisti sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę nepilnamečio vaiko T. M. vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms išlaikymo lėšoms kaupti ir duomenis apie sutaupytas lėšas kas tris mėnesius teikti ieškovui, taip: įpareigoti atsakovę nepilnamečio vaiko T. M. vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms išlaikymo lėšoms kaupti, likusioje dalyje šį ieškinio reikalavimą dėl duomenų kas tris mėnesius teikimo ieškovui atmesti;
3) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovui ir bylinėjimosi išlaidų ieškovui iš atsakovės nepriteisti;
4) patenkinus apeliacinį skundą, pakeisti sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei jos patirtas 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme iš ieškovo;
priteisti atsakovei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas surašant apeliacinį skundą;
Šalies argumentai
6) prijungti prie bylos prie apeliacinio skundo pridėtus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, nes teismas atsisakė juos prijungti prie bylos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2-737-451/2013 2013-03-25 sprendimu patvirtino šalių prašymą nutraukti jų santuoką bei patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovė neįsipareigojo teikti ieškovui ataskaitas apie nepilnamečiui sūnui T. išlaikymui panaudotas lėšas. Šioje civilinėje byloje ieškovas neprašė keisti 2013-03-25 Kauno apylinkės teismo sprendimo bei neprašė pakeisti sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2013-03-25 sprendimas bei šiuo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis šalims ir teismui turi įstatymo galią, todėl, nepakeitus ankstesnio sprendimo bei sudarytos sutarties, nėra teisinio pagrindo papildomai įpareigoti atsakovę teikti išlaidų suvestinę kartu su įrodymais apie sūnui skirtų daiktų ar paslaugų pirkimą.
CK III Knygos nuostatos nenumato pareigos teikti išlaidų suvestinę išlaikymą teikiančiam asmeniui. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.203 straipsnį. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo teikiamas išlaikymas yra naudojamas tik vaiko interesais, ieškovas teigdamas priešingai nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Minėta teisės norma numato tik galimybę išieškoti netinkamai panaudotas lėšas vaiko išlaikymui iš asmens, tą padariusio. Tačiau įstatymas nenumato prievolės teikti išlaidų suvestinę išlaikymą teikiančiam asmeniui. Teismas 2014-04-30 sprendime nurodydamas, kad ieškovas negalėtų kontroliuoti išlaikymo lėšų panaudojimo tikslingumo, neturėdamas ataskaitų apie teikiamų lėšų panaudojimą, nenurodė, kokia teisės norma numato, kad teikiantis asmuo turi kontroliuoti išlaikymo lėšų tikslingumą. Ieškovas visų pirma privalo įrodyti, kad asmuo, tvarkantis lėšas, skirtas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, naudoja šias lėšas ne vaiko interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Ataskaitų teikimas išlaikymą teikiančiam asmeniui reiškia, kad atsakovė turi pastoviai rinkti įrodymus apie išleidžiamas lėšas vaiko išlaikymui. Tai užima ne tik dideles laiko sąnaudas, bet atskirais atvejais tai yra neįmanoma. Tokių suvestinių teikimas papildomai užims atsakovės laisvą laiką, kurį ji galėtų skirti bendravimui su vaiku ir bus panaudotas ne vaiko interesams, o pastovioms ieškovo pretenzijoms atsakovei. Be to, tokių suvestinių teikimas kas tris mėnesius su įrodymais apie daiktų ir paslaugų pirkimą daugiau nei 50 Lt vertės yra nemotyvuotas. Teismas nenurodė, kodėl tai reikia daryti kas tris mėnesius, o ne kitokiu intervalu ir kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokių ataskaitų teikimas yra būtinas. 50 Lt suma pagal priteistą nepilnamečiam sūnui išlaikymą yra labai nedidelė, todėl suvestinių su įrodymais teikimas dėl pirkinių šios sumos apimtyje yra neadekvatus vaiko kasdieniniams poreikiams. Teismo sprendimas šioje dalyje yra neaiškus ir neracionalus, sunkiai įvykdomas ir asmeniui, tvarkančiam nepilnamečio sūnaus lėšas, skirtas jo išlaikymui, būtų didelė našta. Toks teismo sprendimas yra nesąžiningas, neteisingas ir neprotingas atsakovės atžvilgiu. Tokių suvestinių teikimas ydingai teismo traktuojamas kaip vaiko interesų tenkinimas.
Nesutinkama su teismo pozicija, kad terminas teikti ataskaitas kas tris mėnesius, o ne kas du mėnesius, kaip prašė ieškovas, pasirinktas atsižvelgiant į optimalią šalių interesų pusiausvyrą. Pagrindinis rūpestis kasdieniniu sūnaus gyvenimu tenka ieškovei. Įpareigojimas papildomai teikti ataskaitas kas tris mėnesius ieškovui jokiu būdu nėra proporcingas šalių įsipareigojimų atžvilgiu.
Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę kas tris mėnesius teikti ieškovui duomenis apie sutaupytas nepilnamečio T. lėšas. Tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas yra ne tik nepagrįstas teisės norma, bet realiai, net ir laikantis pozicijos, kad toks įpareigojimas galimas, yra aiškiai per dažnas. Ieškovą pakaktų informuoti vieną kartą į metus apie jų sūnaus išlaikymui sukauptų lėšų duomenis.
Teismas sprendimą įpareigoti atsakovę teikti ieškovui išlaidų suvestinę kartu su įrodymais be pagrindo grindė Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-03 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-298-125/2010, nes nagrinėjamos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo tos bylos aplinkybių.
Teismas, priteisęs iš atsakovės ieškovui 50% bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikė CPK 93 str. ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp proceso dalyvių. Ieškinys turėjo būti visumoje atmestas ir atsakovė neprivalo dengti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Net jeigu teismas pagrįstai tenkino dalį ieškovo reikalavimų, tai teismas neteisingai nustatė procentinę ieškinio reikalavimų patenkinimo dalį, kas neatitinka tikrovės, nes ieškovas pareiškė 3 reikalavimus, teismas atmetė 1–ąjį ir 3–ąjį ieškovo reikalavimą visiškai, o 2–jį ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę teikti suvestines su įrodymais kas tris mėnesius, o ne kas du, kaip prašė ieškovas. Tokiu būdu teismas tenkino tik 25 % ieškovo reikalavimų, o ne 50 %, kaip nurodė teismas, todėl galėjo priteista iš atsakovės ne daugiau kaip 25% ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų t. y. 938 Lt.
Atsakovė įpareigota atidaryti nepilnamečio sūnaus vardu sąskaitą ir joje kaupti sutaupytas vaiko išlaikymui skirtas lėšas, tačiau šis teismo įpareigojimas buvo nustatytas teismo iniciatyva (ieškovas ieškinyje nebuvo pareiškęs), siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio asmens interesus. Todėl negalima laikyti, kad tai yra ieškovo reikalavimo patenkinimas. Šioje dalyje turėtų būti paskirstytos tarp šalių lygiomis dalimis ir negali būti šioje dalyje ieškovui atsakovės kompensuojamos, nes ieškovas tokio reikalavimo žyminiu mokesčiu neapmokėjo ir atstovavimo išlaidų šioje dalyje neturėjo.
Teismas turėjo atsižvelgti į CPK 93 str. 4 d. nuostatas – į tą aplinkybę, kad pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio sumažinimo buvo atmestas. Be to, ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už atsakovės. Ieškovo 2013 metų bendrosios pajamos svyravo nuo 6 011 Lt iki 9 845 Lt per mėnesį, tuo tarpu atsakovės uždarbis yra apie 1 500 Lt, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepagrįstai iškėlė bylą dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, į tai, kad dėl šio proceso apeliantė taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių teismas atsakovei iš ieškovo nepriteisė, teismas turėjo pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti ieškovui turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad pagal 2013-03-25 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4 punktą ieškovas buvo įsipareigojęs šildymo sezono metu kompensuoti 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų šildymo išlaidų sumos iki einamojo mėnesio 30 dienos. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas nuolat reikalavo atsakovės atsisakyti šios sutarties punkto, teigė, jeigu atsakovė nesutiks pakeisti minėtos sutarties punkto, kreipsis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Atsakovė, siekdama išvengti nuolatinių priekaištų, sutiko pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punktą ir prisiėmė pareigą viena dengti visas buto šildymo išlaidas. Tai patvirtina 2014-02-13 Kauno apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-4648-451/2014. Tačiau ieškovas nesilaikė savo žodžio ir iš karto po 2014-02-13 Kauno apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo įsiteisėjimo kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio sūnui sumažinimo. Toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas atsakovės atžvilgiu bei patvirtina nesąžiningą ieškovo naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Minėtos aplinkybės taip pat teismui leido taikyti šioje civilinėje byloje CPK 93 str. 4 d.
Teismas atsisakė priimti atsakovės teismo posėdžio metu pateiktas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, kad iki baigiamųjų kalbų pradžios atsakovė nepateikė minėto pareiškimo su priedais teismui. Apeliantė pripažįsta, kad nesuspėjo savalaikiai pateikti teismui dokumentų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, į tai, kad apeliantė per klaidą nesuspėjo pateikti šių dokumentų CPK 251 str. tvarka, teismas galėjo taikyti CPK 256 str. ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti apeliantės teikiamą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su jos pateiktu įrodymu – kvitu. Ieškovas, teikdamas teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė tokį prašymą su įrodymais, nepateikdamas šio prašymo nuorašo bei įrodymų nuorašo atsakovei. Šiuo atveju teismas pažeidė lygiateisiškumo ir protingumo kriterijus, labai formaliai ir nelygiateisiškai taikė įstatymą ir nepagrįstai atsisakė priimti į bylą pateiktus atsakovės dokumentus bei nepriteisė apeliantei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė prašo pakeisti šioje dalyje teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį surašymas bei atstovavimas teisme - 2 000 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime (b. l. 131–135) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o patenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atmetus apeliacinį skundą, jos atstovavimo išlaidos nepriteistinos. Atsakovė nesuteikia ieškovui informacijos, kaip panaudoja vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Ieškovas pirmą kartą kreipėsi dėl ataskaitos teikimo į atsakovę žodžiu, praėjus beveik pusei metų po skyrybų, pastebėjo, kad vaikui jau ilgą laiką nebuvo perkami nauji būtiniausiai daiktai (rūbai, batai, kai kurios higienos priemonės), vaikas nelankė jokios užklasinės veiklos. Atsakovė į ieškovo žodinius ir rašytinius raginimus nereaguoja, ignoruodama jo teisę žinoti, jog pinigai panaudojami pagal paskirtį, ieškinyje reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę daryti suvestines su įrodymais, kas buvo patenkinta teikti kas 3 mėnesius. Jo skiriamų lėšų vaikui atsakovė nepanaudoja, negana to, pati neskiria vaikui lėšų, kam taip pat turi pareigą. Kita priežastis, kodėl reikia aiškintis vaiko poreikius, tėvo pervedamų pinigų panaudojimą, motinos skiriamas vaikui lėšas, yra ieškovo šeimyninės situacijos pasikeitimas. (duomenys neskelbtini) ieškovas su gyvenimo drauge T. S. susilaukė dukters V. M., todėl jam reikia išlaikyti ne tik sūnų, bet ir kitą, ne mažesnes teises į tinkamą išlaikymą turintį, vaiką. Ieškovas nuomojasi butą – 200 Lt, trečiasis asmuo yra motinystės atostogose ir gauna 637,27 Lt. Teismas suklydo įvardindamas, kad T. S. turi butą Kaune. Ieškovui ne tik padaugėjo išlaikomųjų, bet pamažėjo pajamos. Būsto kredito sutartis yra pasirašyta kintamomis palūkanomis, kurios šiai dienai yra mažos, bet jos gali kisti, yra tekę mokėti net apie 1200 Lt, kas dar apsunkina ieškovo išgyvenimą. Atsakovės materialinė padėtis oficialiai nepasikeitė. Aktyviai bendraudamas su sūnumi, ieškovas prisideda prie jo priežiūros, maitinimo papildomai, ir negalėjo minusuoti atostogų laikotarpio iš pervedamų atsakovei lėšų, nors tai socialiai neteisinga mokėti už pilną mėnesį išlaikymo, kada pusę mėnesio vaikas gyvena pas tėvą ir yra pilnai tėvo išlaikomas. Kas reiškia, kad tada atsakovė prie išlaikymo neprisideda. Buvo galima įpareigoti atsakovę tvarkant uzufrukto teise pinigus, vaiko atostogų metu įduoti ieškovui 1/2 lėšų drauge su vaiku, nes ne vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, o konkretus vaikas konkrečioje vietoje reikalingas išlaikymo. Ši aplinkybė neįvertinta nepagrįstai ir neteisingai. Atsakovė iš viso gauna apie 2 800 Lt, t. y. 1 300 Lt darbo užmokestį, 800 Lt ieškovo išlaikymas, 700 Lt neįgaliojo pensija. Ieškovas nesutinka, kad iš jo skiriamų pinigų vaiko išlaikymui būtų taupoma, tačiau neprieštarauja, kad motina taupytų iš savo atliekamų lėšų. O jeigu jai lieka pinigų, vadinasi, ji pajėgi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atmestinas atsakovės prašymas pakeisti teismo sprendimo dalį, kad Murnikovienė galėtų teikti ataskaitą apie sukauptas lėšas vieną kartą į metus, nes per metus daug kas gali keistis. Teismo nuomonė, kuri buvo palanki atsakovei, apie tai, kad vaikas neįgalus, dėl to jam reikia 800 Lt iš tėvo, o dukrai esant sveikai užtenka 500 Lt, prieštarauja toliau sprendime dėstomai minčiai dėl atlikusių lėšų taupymo. Jei pinigų atlieka, vadinasi, poreikiai visgi nėra tokie dideli. Teismas taip pat nevertino atsakovės nesąžiningumo. Atmestini atsakovės argumentai, kad turėjo būti peržiūrima šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, o ne sprendžiamas ginčas. Minėta sutartis peržiūrima, kada šalys dėl sąlygų susitaria, ko nebuvo šiuo atveju. Tai, kad teismas peržengė reikalavimo ribas ir įpareigojo atidaryti banko sąskaitą, nėra pažeidimas, nes teismas gali būti aktyvus, peržengti ieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas neatskleidė nei vieno argumento, kodėl atsakovės skundas turėtų būti tenkinamas.
Trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (b. l. 136–137) prašo atsakovės skundą atmesti. Dėl įpareigojimo kas tris mėnesius teikti suvestinę – ieškovas turi pilną teisę matyti, kaip yra panaudojami vaiko išlaikymui skiriami pinigai. Atsakovės buitis buvo gerinama, o vaikas dėvėdavo tuos pačius drabužius. Ataskaitos teikimas tikrai stipriai neapsunkintų. Be to, tai padėtų išvengti papildomų dvejonių dėl lėšų panaudojimo ir jei jos yra panaudojamos vaiko labui, padėtų tėvui papildomai prisidėti prie vaiko ugdymo bei pažinti jį, žinoti besikeičiančius jo poreikius ir pan. Tai tikrai labiau įtrauktų jį į vaiko auklėjimą bei gyvenimą, nes gyvendamas atskirai jis ne nuolatos būna šalia, o tai būtų priemonė, padedanti pažinti vaiką. Dėl įpareigojimo T. vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms lėšoms kaupti – nėra suinteresuota, kad vaiko išlaikymui skiriamos lėšos būtų kaupiamos. Vaiko išlaikymui skiriami pinigai yra skirti gyventi šiai dienai. Lėšų kaupimu vaiko atostogomis negalima prisidengti, nes vaikas puse laiko atostogauja su mama, kitą pusę laiko su tėvu, kuriam pagal tokią logiką taip pat reikia kaupti lėšas atostogoms, ir net dar daugiau, nes vaikai pas jį du. Jau treti metai, kaip jis sanatorijoje nesilanko. Jei ir būtų poreikis jam vykti į sanatorija, ji T. priklauso, yra nemokama. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – yra pagrindas palikti galioti teismo sprendimą, kuriuo atsakovei priteista sumokėti ieškovui dalį bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo pagal ieškovo apeliacinį skundą
Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netenkino ieškinio reikalavimo ir iki 500 Lt nesumažino šalių nepilnamečio vaiko T. išlaikymo dydžio (800 Lt), nustatyto Kauno apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-737-451/2013 priimtu 2013-03-25 sprendimu.
Ieškovo teigimu apeliaciniame skunde, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino surinktus įrodymus, neatsižvelgė į šalių interesų derinimo ir pusiausvyros principą, vieno asmens teisę apgynė ignoruodamas kito asmens (ieškovo dukters, gimusios (duomenys neskelbtini)) teisėtą interesą ir neatsižvelgdamas į tai, jog atsakovė leidžia pinigus neskaičiuodama, piktnaudžiauja, nesutikdama mažinti vaiko išlaikymo dydžio, kai jos teisių tinkamam realizavimui pakaktų gauti tiek, kiek konkrečiai reikia.
Pažymėtina, jog ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu išlaikymo dydį prašė sumažinti dėl dviejų priežasčių:
Žemesnės instancijos teismas
1) dėl to, kad atsakovė jo skiriamų lėšų vaikui nepanaudoja, negana to, pati neskiria vaikui lėšų, nes vaikui perkami patys pigiausi, nekokybiški drabužiai, nors ji pati sau įsigijo įmantrius ir brangius rūbus, be to, permažai dėmesio skiria sūnaus neįgalumo pasekmėms mažinti;
2) dėl pasikeitusios ieškovo šeimyninės situacijos (turtinės padėties), nes ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. M., kurią taip pat reikia išlaikyti (Kauno apylinkės teismas 2013-10-15 nutartimi nustatė mokėtiną 500 Lt sumą), be to, ieškovas, negalėdamas naudotis jam priteista buto dalimi, yra priverstas nuomotis būstą, tam išleisdamas po 200 Lt per mėnesį, be to, sumažėjo jo pajamos iki 3 290 Lt.
Visų pirma pažymėtina, jog, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartyje civilinėje byla Nr. 3K-3-495/2008, ,,tėvo (motinos), uzufrukto teise tvarkančio vaiko (vaikų) turtą (išlaikymo lėšas), įstatymo nuostatų, jog išlaikymą privalu naudoti išimtinai vaikų interesais, pažeidimas nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį, o vaiko turtinės teisės tokiu atveju gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlyginant padarytus nuostolius (CK 3.203 straipsnio 2 dalis).“ Kolegija, atsižvelgdama į tokią kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, vien dėl šios priežasties nemato jokių galimybių tenkinti ieškinio reikalavimo ir sumažinti išlaikymo dydį dėl pirmosios ieškovo nurodytos priežasties.
Kauno apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-737-451/2013 nutraukta šalių santuoka bendru abiejų sutuoktinių pareiškimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria V. M. įsipareigojo sūnaus T. M. išlaikymui skirti po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b. l. 11–13). Kauno apygardos teismas 2013-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1388-510/2013 Kauno apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 14–18).
Vadovaudamasis CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, t. y. teismas turi konstatuoti šalių turtinės padėties pasikeitimą po teismo sprendimo, nustačiusio išlaikymo dydį, priėmimo ir aplinkybę, jog šis pasikeitimas yra esminis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas nebeturi pareigos iš naujo svarstyti ir tirti sūnaus poreikių, buvusių šalims 2013-03-25 sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, nustačius 800 Lt išlaikymo dydį, tie poreikiai jau buvo ar turėjo būti įvertinti. Dėl to, remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostata, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nors ieškovo pajamos šiek tiek sumažėjo (80–95 Lt per mėnesį), per mėnesį jis gauna apie 4 000 Lt pajamų, tačiau ieškovo nurodytas pajamų sumažėjimas yra nežymus ir nelemia esminio materialinės padėties pablogėjimo. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas į gaunamas pajamas be pagrindo neįtraukė pajamų už dalyvavimą misijoje – apie 20 000 Lt, kurias įskaičius į bendras ieškovo su tarnyba susijusias pajamas, konstatuotas ieškovo pajamų praėjusiais metais išaugimas, dėl ko ieškovo materialinė padėtis negali būti vertinama kaip pablogėjusi.
Apelianto nuomone, liko neatsižvelgta į tai, kad: 1) misija buvo laikinos pajamos (daugiau misijų nebuvo), kurių didžioji dalis panaudotos šalių skyrybų teismo sprendimo įvykdymui; 2) padidintu tarifu užmokėta už ieškovo riziką dėl gyvybės bei galimybės palikti šeimą be maitintojo; 3) misijoje ieškovas buvo iki santuokos nutraukimo įsiteisėjimo.
Kaip matyti iš pažymos apie ieškovo gautas pajamas (b. l. 22), ieškovas misijoje buvo penkis mėnesius 2013 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais, t. y. tuo metu, kai Kauno apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-737-451/2013 jau buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Nors Kauno apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimas įsiteisėjo tik Kauno apygardos teismui 2013-08-12 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1388-510/2013, kolegijos nuomone, daugiau negu akivaizdu, kad šalys, dar 2013-03-25 pasirašydamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, niekaip negalėjo įvertinti tik po kurio laiko padidėsiančių ieškovo pajamų.
Kadangi ieškovo pajamų sumažėjimą 80–95 Lt per mėnesį atsveria jo per penkis mėnesius gauta papildoma apie 20 000 Lt suma (nors ir vienkartinė), kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepripažino, kad ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi dėl sumažėjusio ieškovo darbo užmokesčio.
Kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai nurodo aplinkybes, susijusias su būsto nuoma. Byloje esanti medžiaga nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių, jog jis nuomoja butą. Pagal VĮ Registrų centro duomenis butas (duomenys neskelbtini), Kaune priklauso ne D. V., o G. J.. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad butas (duomenys neskelbtini) jam realiai buvo perduotos gyventi. Gyvenamųjų patalpų turto perdavimo aktas teismui nėra pateiktas. O svarbiausia, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis viešame registre neregistruota, todėl prieš atsakovę, kaip ir prieš kitus trečiuosius asmenis, ji negali būti panaudota.
Tačiau aplinkybė, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) (t. y. po 2013-03-25 santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo) gimė dukra Valerija, kurią ieškovas taip pat privalo išlaikyti, kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas mažinti išlaikymo sūnui dydį. Nors, 2013-03-25 įsipareigodamas mokėti sūnui po 800 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ieškovas žinojo apie netrukus turintį gimti vaiką, tačiau sutiktina ir su ieškovu, jog, vaikui dar esant negimusiam, nebuvo jokio pagrindo numatyti jo išlaikymui skirtinas lėšas. Pažymėtina ir tai, jog, šalims 2013-03-25 pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, T. S. nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl Kauno apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimas jos atžvilgiu neturi prejudicinės galios. Kadangi prejudicinės galios atsakovės atžvilgiu neturi ir Kauno apylinkės teismo 2013-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-21155-435/2013, kuria buvo patvirtinta V. M. ir T. S. taikos sutartis, ieškovui įsipareigojus dukters Valerijos išlaikymui mokėti būtent po 500 Lt kas mėnesį (b. l. 26–27), kolegijos nuomone, šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šiuo metu privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, teisinga, sąžininga ir protinga būtų sumažinti iki 690,56 Lt (kas atitinka 200 eurų) išlaikymą šalių neįgaliam sūnui, kurio poreikiai yra akivaizdžiai didesni už poreikius mažametės dukters, su kuria (skirtingai nei sūnumi) atsakovas gyvena ir kuria rūpinasi kasdienybėje (kartu su trečiuoju asmeniu). Tai, kad ieškovas šios aplinkybės neįvertino 2013-03-25 pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir įsipareigodamas sūnaus išlaikymui mokėti po 800 Lt, bei tai, kad ieškovas, turėdamas vieną vaiką, tapo kito vaiko tėvu, kolegija nevertina kaip ieškovo nerūpestingumo neįvertinus savo pasirengimo užauginti sūnų, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis bei kaip sąmoningo prisiėmimo pernelyg didelės socialinės rizikos ir pasekmių. Kolegijos nuomone, ieškovas visiškai pagrįstai teigia, jog antro vaiko gimimas mažina jo galimybes mokėti tokio dydžio išlaikymą, dėl kurio buvo susitarta iki tam vaikui gimstant. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 (kurioje nurodyta, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo), kurios faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi. Kolegija pritaria apeliantui, jog šiuo atveju (teismui nusprendus nesumažinti išlaikymo) būtų visiškai ignoruojami ieškovo bei trečiojo asmens dukros poreikiai, kito mažamečio vaiko interesai, gyvenimo kokybė ir t. t. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimų esmę ir, priimdamas sprendimą bent iš dalies nemažinti išlaikymo dydžio, nepakankamai įvertino jų turinį ir ignoravo aplinkybę, kad sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo kitos aplinkybės, o, pasikeitus aplinkybėms, įstatyme numatyta teisė peržiūrėti galimybes.
Pažymėtina ir tai, jog abu tėvai privalo savo vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikas būtų visapusiškai vystomas, būtų tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tekinimu. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, nustatomas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LAT 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-9 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo turtinė padėtis, sąlygota jo gaunamų pajamų, leidžia mokėti daugiau nei faktiški kasdieniniai minimalūs neįgalaus sūnaus poreikiai (ką patvirtina ir ieškovo 2013-03-25 įsipareigojimas likus nepilnam mėnesiui iki dukters gimimo mokėti po 800 Lt per mėnesį, ir teiginiai ieškinyje apie sūnui reikalingus geresnės kokybės drabužius, nes tai jų šeimoje buvę įprasta), ko pasekoje atsakovė pripažino dalį lėšų (iš gautų po 800 Lt per mėnesį ir neišleidžiamų sūnui išlaikyti, kai jis būna su tėvu) galinti skirti kaupimui, kolegija kaip visiškai nepagrįstus atmeta ieškovo argumentus, kad šiuo atveju pinigų kaupimui nėra sąlygų. Pažymėtina, jog vaikų turtas ir lėšos turi būti panaudojamos pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausiai tenkinant būtiniausius – vaiko maitinimą, rengimą, mokymąsi, ugdymą, sveikatos palaikymą, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimą, po to – laisvalaikio ir poilsio organizavimą, kitus vaiko interesus, vaikui duodamus kišenpinigius, jeigu vaikas dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės gali savarankiškai disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis. Tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje, sanatorinį ar kitokį gydymą (jeigu jis valstybės nekompensuojamas arba jeigu kompensuojamo gydymo nepakanka ar jis neefektyvus) ir pan.). Kolegijos nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, kad kolegijos sumažintą iki 690,56 Lt per mėnesį sumą sūnaus išlaikymui ieškovas moka dukters ir / ar savo paties išgyvenimo sąskaita.
Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuodama po 2013-03-25 iš esmės pasikeitusią ieškovo materialinę padėtį, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo tenkina iš dalies ir išlaikymą sumažina iki 690,56 Lt (kas atitinka 200 eurų) (CK 3.201 str. 1 d.).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Atsakovė apeliaciniame skunde skundžia sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę duomenis apie nepilnamečio vaiko T. M. vardu atidarytoje sąskaitoje sutaupytas lėšas kas tris mėnesius teikti ieškovui ir taip pat dėl įpareigojimo atsakovę kas tris mėnesius pateikti ieškovui nepilnamečio sūnaus išlaidų suvestinę kartu su įrodymais dėl sūnui skirtų daiktų ar paslaugų, viršijančių 50 Lt, pirkimo. Atsakovė prašo įpareigoti atsakovę nepilnamečio vaiko vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms išlaikymo lėšoms kaupti, o likusioje dalyje šiuos ieškinio reikalavimus dėl duomenų kas tris mėnesius teikimo ieškovui atmesti.
Apeliantės teigimu, šių ieškovo reikalavimų patenkinimas yra ne tik nepagrįstas teisės normomis, sunkiai įgyvendinamas ir pažeidžiantis ne tik jos, bet ir nepilnamečio sūnaus interesus, be to, realiai, net ir laikantis pozicijos, kad toks įpareigojimas teikti informaciją apie sutaupytų lėšų panaudojimą galimas, yra aiškiai per dažnas – ieškovą pakaktų informuoti vieną kartą į metus apie jų sūnaus išlaikymui sukauptų lėšų duomenis.
Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė yra įstatyminė nepilnamečio sūnaus turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti jam priklausantį turtą išimtinai jo interesais, tai reiškia, kad jo turtas (įskaitant ieškovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik jo asmeninių poreikių tenkinimui. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Vaiko išlaikymui skiriamos sumos pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz., maistui, aprangai, sveikatai, mokslams ir kt.), o nepanaudota suma taupoma. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Taigi vaiko turtiniai interesai nuo tėvų, valdančių jo turtą uzufrukto teise, aplaidaus ir netinkamo pareigų vykdymo, yra apsaugoti suteikiant teisę vaiko atstovams, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir prokurorui teisę išieškoti skolą iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto. Tuo atveju, kai vaiko turtą uzufrukto teise ištuokos atveju tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, kitam tėvui suteikiama teisė ne tik kontroliuoti, kaip yra tvarkomas vaiko turtas, bet ir reikalauti, jog vaiko turto uzufruktoriumi esantis buvęs sutuoktinis tinkamai vykdytų savo pareigas, atitinkamai sudarytų sąlygas kitam vaiko tėvui kontroliuoti turto, įskaitant išlaikymui skiriamų sumų, panaudojimą.
Pažymėtina, jog šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-737-451/2013 2013-03-25 sprendimu patvirtino, nesusitarė dėl atsiskaitymo apie išlaikymo panaudojimą, periodiškai teikiant suvestines ataskaitas su išlaidų įrodymais, o ieškovas tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtinybė tokių ataskaitų ir duomenų reikalauti atsirado būtent po šios sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sudarymo, į nagrinėjamą bylą nepateikė.
Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio asmens interesus, bylos nagrinėjimo metu iš pačios atsakovės paaiškinimų nustatęs, jog atsakovė dalį išlaikymo lėšų kaupia, savo iniciatyva įpareigojo atsakovę nepilnamečio vaiko T. M. vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms išlaikymo lėšoms kaupti, o duomenis apie sutaupytas lėšas kas tris mėnesius teikti ieškovui kartu su ataskaita apie išlaikymo lėšų, viršijančių 50 Lt, panaudojimą.
Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovės rinkti kvitus ir čekius bei teikti jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo visas mokamas sūnui išlaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad atsakovė, pas kurią gyvena šalių pilnametystės dar nesulaukęs neįgalus sūnus, tinkamai naudoja jo teikiamas lėšas, t. y. galimai piktnaudžiauja motinos teise ir naudoja šias lėšas ne sūnui, o kitiems tikslams. Su tokia interpretacija kolegija nesutinka. Viena vertus, kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Kita vertus, įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o, sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Pavyzdžiui, kuomet vienas iš vaiko tėvų teikia išlaikymą akivaizdžiai didesnį, nei reikalinga minimaliems kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti, kolegijos nuomone, gali atsirasti sąlygos tokį išlaikymą teikiančiam asmeniui reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos likusios jo skiriamos vaikui lėšos.
Kolegija, atsižvelgusi į tai, jog atsakovė dalį nepanaudotų išlaikymo lėšų, vaikui tam tikrą laiką būnant su ieškovu, sukaupia (ką ji pati pripažino teisme), į tai, jog nei vienos iš šalių neskundžiama šio teismo sprendimo dalimi atsakovė yra įpareigota nepilnamečio vaiko T. M. vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms išlaikymo lėšoms kaupti, sprendžia, jog, konstatavus prielaidas vaiko išlaikymui ieškovo skiriamų atsakovės sutaupytų lėšų netinkamam panaudojimui, šioje byloje yra nustatytos sąlygos tokį išlaikymą teikiančiam asmeniui reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos jo skiriamos vaikui lėšos, kurios nepanaudojamos kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui.
Tačiau, atsižvelgdama į tai, jog teismo įpareigojimas duomenis apie sutaupytas lėšas kas tris mėnesius teikti ieškovui iš tiesų yra aiškiai per dažnas, pritardama atsakovės argumentams, šią teismo sprendimo dalį pakeičia ir įpareigoja atsakovę apie jų sūnaus išlaikymui sukauptų lėšų sūnaus vardu atidarytoje sąskaitoje duomenis ir apie jų panaudojimą informuoti ieškovą vieną kartą į metus.
Kolegija, atsižvelgdama į tokį įpareigojimą atsakovei, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tokiu būdu, egzistuojant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovui bus sudarytos pakankamos sąlygos kontroliuoti išlaikymui skiriamų sumų panaudojimą.
Įrodymų, kad vien tik šios vaiko turto panaudojimo kontrolės formos nepakaktų užtikrinti vaiko interesų apsaugai, t. y., kad ieškovui būtų objektyviai trukdoma kontroliuoti, kam yra panaudojamos šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamos ir jo kasdieninių poreikių tenkinimui panaudojamos lėšos, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Byloje pateikti įrodymai nesuponuoja išvados, kad šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtos lėšos, kurių atsakovė nenaudoja kaupimui, buvo naudojamos ne sūnaus poreikių patenkinimui. Nesant priešingas aplinkybes tvirtinančių faktinių duomenų (pvz., kad atsakovė akivaizdžiai vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas naudotų ne pagal jų paskirtį, t. y. ne vaiko, bet tarkime savo ar kitų asmenų poreikių tenkinimui), darytina išvada, kad ieškovo ieškiniu prašytas ir pirmosios instancijos teismo patenkintas nustatyti įpareigojimas dėl išlaidų suvestinių teikimo yra ne tik perteklinis, bet kartu nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises – užkraunant jai papildomus įpareigojimus, susijusius su išlaidų suvestinių rengimu bei su čekių, viršijančių 50 Lt sumą, rinkimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 atmetė ,,kaip nepagrįstą kasatoriaus prašymą įpareigoti ieškovę teikti kasatoriui periodines ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų kopijomis“. Nutartyje nurodyta: ,,Byloje nustatyta, kad priteista išlaikymo suma yra skirta išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o 2 dalyje nurodyta, kad vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu, sūnus visą laiką augo jos prižiūrimas, ugdomas ir lavinamas, todėl išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų tiek ieškovės, tiek E. K. (t. y. sūnaus) laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka jo interesus“.
Kolegija, atsižvelgdama į tokią naujausią LAT suformuotą praktiką tapačiu klausimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ją kas tris mėnesius pateikti ieškovui nepilnamečio sūnaus išlaidų suvestinę kartu su įrodymais dėl sūnui skirtų daiktų ar paslaugų, kurių kaina daugiau nei 50 Lt, pirkimo pripažįsta visiškai pagrįstu.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimą šių reikalavimų dalyje be pagrindo grindė Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-298-125/2010, nes teismų praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Kolegijos nuomone, CK 3.203 straipsnis, kurį pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, numato tik galimybę išieškoti netinkamai panaudotas lėšas vaiko išlaikymui iš asmens, tą padariusio, tačiau CK III Knygos nuostatos nenumato besąlyginės prievolės periodiškai teikti išlaidų suvestines išlaikymą teikiančiam asmeniui. Atsakovė teisme nurodė, kad ieškovo teikiamas išlaikymas yra naudojamas tik vaiko interesais, ieškovas, teigdamas priešingai, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o savo abejones dėl to, jog vaikui skirtas lėšas atsakovė naudoja savo poreikių tenkinimui, grindė tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Kolegija ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė neįrodė vaiko pinigus naudojanti pagal paskirtį, daranti vaikui masažus, vežiojanti jį į baseiną, pripažino nesiuntusi jo į sanatorijas. kolegija vertina kaip nepagrįstus, kadangi šioje byloje būtent ieškovas turėjo įrodyti buvus priešingai, t. y., kad atsakovė tas lėšas naudoja ne vaiko interesams. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas negalėtų kontroliuoti išlaikymo lėšų panaudojimo tikslingumo, neturėdamas ataskaitų (išlaidų suvestinių) apie teikiamų lėšų panaudojimą, nenurodė, kokia teisės norma numato, kad vaiką auginantis asmuo privalo iš anksto, nesant objektyvių duomenų apie išlaikymo panaudojimą ne vaiko interesams ir / ar apie netinkamą naudojimąsi tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, išlaikymą teikiančiam asmeniui jo reikalavimu teikti periodines ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų kopijomis. Visiškai pritartina atsakovei, jog, šią sprendimo dalį palikus nepakeistą, atsakovė turėtų pastoviai rinkti įrodymus apie išleidžiamas lėšas, viršijančias 50 Lt, vaiko išlaikymui, kas užimtų ne tik dideles laiko sąnaudas ir atsakovės laisvą laiką, kurį ji galėtų skirti bendravimui su vaiku, bet atskirais atvejais tai netgi būtų neįmanoma įgyvendinti. Be to, sutiktina su apeliante ir dėl to, jog tokių suvestinių ir duomenų teikimas kas tris mėnesius yra visiškai nemotyvuotas, kodėl tai reiktų daryti būtent tokiu intervalu ir kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokių ataskaitų ir duomenų teikimas yra būtinas. Kolegijos nuomone, toks teismo įpareigojimas yra neaiškus ir neracionalus, sunkiai įvykdomas, nesąžiningas, neteisingas, neprotingas atsakovės atžvilgiu ir jai būtų didelė našta, o taip pat prasilenktų su vaiko interesų tenkinimu, nes atsakovė laiką, kurį galėtų skirti vaiko poreikių tenkinimui, turėtų skirti kasdieniam tokių duomenų rinkimui ir suvestinių darymui, be to, esant pakankamai komplikuotiems šalių tarpusavio santykiams, sukeltų dar didesnę įtampą šalių santykiuose, o galimai ir naujus teisminius ginčus.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, panaikina sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę kas tris mėnesius pateikti ieškovui nepilnamečio vaiko T. M. išlaidų suvestinę kartu su įrodymais dėl sūnui skirtų daiktų ar paslaugų, kurių kaina daugiau nei 50 Lt, pirkimo ir ieškinį šiose dalyje atmeta, o skundžiamą sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę nepilnamečio vaiko T. M. vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms išlaikymo lėšoms kaupti ir duomenis apie sutaupytas lėšas kas tris mėnesius teikti ieškovui pakeičia ir įpareigoja atsakovę nepilnamečio vaiko T. M. vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms išlaikymo lėšoms kaupti ir duomenis apie sutaupytas lėšas ir jų panaudojimą kartą per metus (iki metų paskutinės dienos) teikti ieškovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, priteisė iš atsakovės ieškovui 1 876 Lt bylinėjimosi išlaidų (126 Lt žyminis mokestis (252 / 2) ir 1 750 Lt (3 500 / 2) už advokato paslaugas) ir valstybei 15 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o ieškovui grąžino 21 Lt žyminį mokestį. Kadangi ieškovas, sumokėjęs 288 Lt žyminio mokesčio, 36 Lt žyminio mokesčio permokėjo (nes mokėtinas žyminis mokestis yra 252 Lt: 108 Lt už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir 144 Lt už neturtinius reikalavimus), teismas, įskaitęs ½ dalį, t. y. 15 Lt, ieškovui priklausančių mokėti pašto išlaidų, ieškovui grąžino 21 Lt žyminio mokesčio. Atsakovės atstovei advokatei iki baigiamųjų kalbų nepateikus atstovavimo kvito, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų teismas iš ieškovo nepriteisė.
Kolegija pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentui, jog teismas, priteisęs iš atsakovės ieškovui 50% bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikė CPK 93 straipsnį ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp proceso dalyvių. Ieškovas šioje byloje reiškė 3 reikalavimus, teismas 1–ąjį ir 3–ąjį reikalavimus atmetė visiškai, o 2–jį reikalavimą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę teikti suvestines su įrodymais kas tris mėnesius (o ne kas du, kaip prašė ieškovas), todėl teisi atsakovė, jog tokiu būdu teismas patenkino tik 25, o 50 % ieškinio reikalavimų.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliacijoje ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo patenkintas iš dalies, t. y. 36,48 procentais ((800 – 690,56) x 100 / (800 – 500)), ieškovui iš atsakovės už šią patenkinto reikalavimo dalį priteisia tik 425,6 Lt (3 500 / 3 x 0,3648) advokato pagalbos išlaidų ir 39,4 Lt žyminio mokesčio, paskaičiuoto taip: (800 – 690,56) x 12 mėn. x 0,03 (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo teikti ataskaitas patenkintas tik metinių ataskaitų teikimo sutaupytų lėšų dalyje (ir tai ne kas du mėnesius, o kas metai), ieškovui iš atsakovės už šį tik apytiksliai 10 procentų patenkintą reikalavimą priteisiama tik 116,67 Lt (3 500 / 3 x 0,1) advokato pagalbos išlaidų ir 14,44 Lt žyminio mokesčio. Viso ieškovui iš atsakovės už patenkintus reikalavimus priteistina 542,27 Lt (425,6 + 116,67) advokato pagalbos išlaidų ir 53,84 (39,4 + 14,44) Lt žyminio mokesčio, viso 596,11 Lt (172,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantės argumentai, kad teismas turėjo pagrindo atsižvelgti į CPK 93 str. 4 d. nuostatas ir, nukrypęs nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nepriteisti ieškovui turėtų bylinėjimosi išlaidų, vertintini kaip visiškai nepagrįsti tiek dėl to, kad nėra pagrindo sutikti su tuo, jog ieškinys šioje byloje buvo pareikštas visiškai nepagrįstai, tiek dėl kitų apeliantės nurodytų, jokiomis teisės normomis nepagrįstų aplinkybių (šalių turtinės padėties skirtingumo, atsakovės sutikimo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punktą, prisiėmus pareigą vienai dengti visas buto šildymo išlaidas, ar atsakovei nepriteistų bylinėjimosi išlaidų, kurių jos advokatė savalaikiai nepaprašė priteisti), kolegijai nekonstatavus nesąžiningo ieškovo naudojimosi procesinėmis teisėmis.
Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti duomenis apie atsakovės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, kad iki baigiamųjų kalbų pradžios atsakovė nepateikė minėto pareiškimo su priedais teismui. Apeliantė pati pripažįsta, kad nesuspėjo savalaikiai pateikti teismui dokumentų, o aplinkybė, kad byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kolegijos nuomone, nebuvo joks pagrindas teismui taikyti CPK 256 straipsnį, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti apeliantės pavėluotai pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su pateiktu kvitu, tuo labiau, kad su prašymu nebuvo pateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (neaišku, kiek iš 2 000 Lt sumokėta už atsiliepimo į ieškinį surašymą, kiek už atstovavimą teisme), kaip to reikalauja CPK 98 straipsnio 1 dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 108 Lt žyminio mokesčio (b. l. 95) ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų surašant apeliacinį skundą (b. l. 97) bei 300 Lt už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą, o atsakovė prašė priteisti 144 Lt žyminio mokesčio (b. l. 119) ir 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų surašant apeliacinį skundą (b. l. 110) bei 600 Lt už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą (b. l. 128).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacijoje ieškovo apeliacinis skundas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo patenkintas iš dalies, t. y. 36,48 procentais ((800 – 690,56) x 100 / (800 – 500)), ieškovui iš atsakovės už šią patenkinto apeliacinio skundo dalį priteisia tik 364,8 Lt (1 000 x 0,3648) advokato pagalbos išlaidų surašant apeliacinį skundą ir 39,4 Lt žyminio mokesčio, paskaičiuoto taip: (800 – 690,56) x 12 mėn. x 0,03, o atsakovei atitinkamai priteisia 63,52 proc. (100 – 36,48) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą, t. y. 381,12 Lt (600 x 0,6352).
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl nepagrįsto įpareigojimo teikti ataskaitas kas tris mėnesius patenkintas didesne dalimi (nes išliko tik įpareigojimas teikti sutaupytų lėšų panaudojimo ataskaitas vieną kartą per metus, o įpareigojimo teikti kas tris mėnesius išleistų išlaikymo lėšų, viršijančių 50 Lt, ataskaitas, neliko), atsakovei iš ieškovo iš už šį apytiksliai 90 procentų patenkintą apeliacinio skundo reikalavimą priteisiama 129,6 Lt žyminio mokesčio ir 1 800 Lt avokado pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, o ieškovui iš atsakovės priteisiama 10 proc. bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą, t. y. 30 Lt (300 x 0,1).
Padarius įskaitymus, viso atsakovei iš ieškovo iš priteistina 1 876,52 Lt (1 800 + 129,6 + 381,12 – 30 – 364,8 – 39,4) (kas atitinka 543,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmestas visiškai. Šį reikalavimą patenkinti iš dalies – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 sprendimu ieškovo V. M. įsipareigotą kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam sūnui T. M. išlaikymo po 800 Lt dydį ir jį sumažinti iki 690,56 Lt (kas atitinka 200 eurų).
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę kas tris mėnesius pateikti ieškovui V. M. nepilnamečio vaiko T. M. išlaidų suvestinę kartu su įrodymais dėl sūnui skirtų daiktų ar paslaugų, kurių kaina daugiau nei 50 Lt, pirkimo. Ieškinį šio reikalavimo dalyje atmesti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę nepilnamečio vaiko T. M. vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms išlaikymo lėšoms kaupti ir duomenis apie sutaupytas lėšas kas tris mėnesius teikti ieškovui. Įpareigoti atsakovę V. M. nepilnamečio vaiko T. M. vardu atidaryti sąskaitą sutaupytoms išlaikymo lėšoms kaupti ir duomenis apie sutaupytas lėšas ir jų panaudojimą kartą per metus (iki metų paskutinės dienos) teikti ieškovui V. M..
Priteistas ieškovui V. M. iš atsakovės V. M. bylinėjimosi išlaidas 1 876 Lt sumoje sumažinti iki 596,11 Lt (kas atitinka 172,65 Eur).
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti atsakovei V. M. iš ieškovo V. M. 1 876,52 Lt (kas atitinka 543,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.