Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė, pranešėja) Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir 2016 m. gruodžio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3565-896/2016 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei I. Š. dėl ataskaitų teikimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

1.Ieškovė I. Š. prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-074-54/2007 ir priteisti iš atsakovo R. S. sūnaus L. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 174 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet įstatymų nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.6. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo per 20 dienų. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė suformulavo procesiniuose dokumentuose, apie bylinėjimosi išlaidų priteisimą ieškovė kalbėjo baigiamojoje kalboje teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pasikeitusius vaiko poreikius ir atskirai gyvenančio tėvo turtinę padėtį, ar pagrįstai atsisakė patenkinti atsakovo prašymą dėl ieškovės įpareigojimo surašyti ataskaitas dėl lėšų panaudojimo vaiko išlaikymui, ir jas pateikti atsakovui bei priteisė nepilnamečio vaiko 174 Eur dydžio išlaikymą iš atsakovo, ir priėmė papildomą teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei.

11. Dėl atsakovo argumentų dėl teisminio proceso pradžios.

Iš pateiktų teismui procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė I. Š. 2016 m. sausio 7 d. (reg. Nr. CBP-154) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ieškinio pareiškimu dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Kartu su ieškinio pareiškimu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie surašyti anksčiau (2015 m. gruodžio 16 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurią ieškovė sudarė su advokatės N. G. kontora, kur nurodyta, kad Kauno apylinkės teisme ieškovės interesus civilinėje byloje dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo leista atstovauti advokato padėjėjai D. J., Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos 2015 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. PP-255 apie L. S. mokslą gimnazijoje, Kauno Tautinės kultūros centro 2015 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. PrP-30 (3.24), apie L. S. šio centro lankymą, 2015 m. liepos 10 d. medicinos dokumento išrašas, Kauno miesto savivaldybės socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. pažyma Nr. 62-5-1491 dėl teikiamos socialinės paramos, L. S. nemokamo maitinimo, VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. 10.20-3777 apie I. Š. priskaičiuotų išmokų išmokėjimą) nei Kauno apylinkės teisme buvo užregistruotas ieškovės ieškinio pareiškimas. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė rengėsi civilinės bylos iškėlimui apylinkės teisme ne dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo reikalavimu pateikti ataskaitas dėl lėšų panaudotų vaiko išlaikymui, o savo nuožiūra dėl padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių jo išlaikymui.

12. Dėl ieškovės įpareigojimo pateikti ataskaitas dėl lėšų panaudojimo vaiko interesams patenkinti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė I. Š. uzufrukto teise naudoja vaiko poreikiams patenkinti skirtas lėšas, kurios yra priteistos Kauno apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-074-54/2007 nepilnamečio sūnaus L. S. išlaikymui iš atsakovo. Bylos duomenimis pagal atsakovo surašytus skundus dėl tariamai netinkamos priežiūros nepilnamečio sūnaus Lauryno, gyvenančio kartu su ieškove I. Š., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atliko 2015 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimą vaiko gyvenamojoje vietoje ir apklausė ginčo šalių nepilnametį sūnų L. S.. Tarnybos atstovas patikrinimo metu nustatė, kad L. S. buities ir gyvenimo sąlygos yra geros. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo M. K. apklaustas L. S. paaiškino, kad gyvena gerai, kad mama rūpinasi Lauryno kasdieniais poreikiais, laisvalaikiu, jo apranga, maitinimu, kad Lauryno santykiai su mama geri, kad vaikas myli mamą ir išgyvena dėl tėvo netinkamo elgesio su mama, dėl to Laurynas nenori bendrauti su tėvu manydamas, kad dėl Lauryno bendravimu su tėvu būna nemalonumai, būdamas pas tėvą matė, kad tėvas neleido mamai užeiti į kiemą, kai mama atvažiavo atsiimti Lauryno (1 t., b. l. 21, 91–92). Apklaustas 2016 m. spalio 13 d. teismo posėdyje nepilnametis L. S. paaiškino, kad mažai bendrauja su tėvu, nes tėvas jį skriausdavo, po to atsiprašinėjo, jam nemalonu su tėvu bendrauti, nes jie nesutaria, jis nenori bendrauti su tėvu, jis neskambina tėvui nors turi mobilų telefoną, šiuo metu Laurynas nėra apsisprendęs dėl bendravimo su tėvu ateityje, tačiau mano, kad tai paaiškės vėliau. Tame pačiame teismo posėdyje teisėjo apklausti liudytojai patvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatytas aplinkybes apie ieškovės tinkamai vykdomą vaiko priežiūrą (1 t. b. l. 138–139). Liudytoja B. G. paaiškino, kad ieškovė rūpinasi vaiko auklėjimu, vaikas lanko muzikos mokyklą ir yra ieškovės pastangomis idealiai prižiūrėtas, nors ieškovė gauna mažai lėšų, dėl to liudytoja kartais skolina ieškovei pinigų pragyvenimui, taip pat liudytoja kartais padeda maisto produktais – dovanodama sode išaugintas daržoves – bulves, morkas kopūstus. Liudytoja teigė, kad nieko nežino apie tai, kad ieškovė vartoja alkoholinius gėrimus, nei karto nematė ieškovės juos vartojusios. Liudytoja R. Ž. paaiškino, kad yra ieškovės kaimynė, žino apie ieškovės gyvenimą iš pačios ieškovės pasakojimų, iš bendravimo su ginčo šalimis. Jai žinoma, kad ieškovės sūnus būdamas pas tėvą paprašė, kad ieškovė jį atsiimtų iš tėvo. Atvykus į atsakovo gyvenamąją vietą tarp ginčo šalių įvyko nesutarimas dėl vaiko išvykimo su ieškove, atsakovas neleido užeiti ieškovei, tuomet vaikas pats išbėgo iš atsakovo namų ir išvažiavo su ieškove. Jai žinoma, kad ieškovė nevartoja alkoholio. Liudytoja V. A. paaiškino, kad ieškovę pažįsta nuo 2004 metų, ieškovė rūpinasi ir prižiūri vaiką, namai švarūs ir sutvarkyti, ieškovei yra svarbus vaikas ir jo poreikių patenkinimas. Liudytojai žinoma, kad ieškovė rūpinosi vaiku jo ligos ir reabilitacijos laikotarpiu. Liudytojos žiniomis ieškovė niekada nevartoja alkoholio net švenčių proga. Ieškovei nepakanka turimų pajamų, nes vaikas auga, jo poreikiai didėja, tačiau ieškovė iš turimų lėšų stengiasi užtikrinti vaiko poreikius.

Visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiko priežiūra. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir jos nekartoja, kad byloje nenuginčyta aplinkybė, jog ieškovė rūpestingai auklėja vaiką, rūpinasi vaiko sveikata, išlaikymu, sudarė tinkamas sąlygas nepilnamečio sūnaus vystymuisi. Atsakovo argumentas, kad atsakovas negali pateikti įrodymų, patvirtinančių ieškovės netinkamą motinystės pareigų atlikimą naudojant vaiko išlaikymui skirtus pinigus, nes neturi ieškovės surašytos ataskaitos apie lėšų panaudojimą, laikomas nepagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko interesų užtikrinimas, patikėtų ieškovei lėšų tinkamas panaudojimas vaiko poreikiams tenkinti, taip pat būtinumas teikti ataskaitas atsakovui apie ieškovės panaudotas lėšas pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintas kaip perteklinis, apsunkinantis ieškovę papildomais įsipareigojimais, netarnaujantis vaiko interesams, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad atsakovo teiginiai dėl vaiko materialinių teisių pažeidimo, gali būti įrodinėjami bet kokiais faktiniais duomenimis, taip, kaip tai numato įstatymas (CPK 177 str. 1, 2 d.), o ne tik ieškovės surašytomis ataskaitomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtinumą įpareigoti ieškovę teikti atsakovui atskaitas apie ieškovei patikėtas uzufrukto teise tvarkyti lėšas. Todėl prašymas dėl ataskaitų teikimo atsakovui pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo patenkintas (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegija šiam teismo sprendimui pritaria ir jo nekartoja.

13. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir tėvų turtinės padėties.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu priėmus teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Bylos medžiaga įrodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-074-54/2007 iš atsakovo R. S. priteisė po 250 Lt (72,41 Eur) išlaikymą sūnui L. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-074-54/2007 metu ginčo šalių sūnus L. S. gim. (duomenys neskelbtini). buvo vos 1 metų 11 mėnesių amžiaus. Ieškovės 2016 m. sausio 7 d. kreipimosi į teismą momentu ginčo šalių sūnus buvo beveik vienuolikos metų (10 metų 6 mėnesių amžiaus), todėl sutiktina su ieškovės argumentu, kad ginčo šalių sūnaus poreikiai nuo ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo vaikui priėmimo iki ieškovės pakartotino kreipimosi į teismą pasikeitė, jie padidėjo. Ginčo šalių sūnus L. S. pradėjo mokytis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, todėl atsirado papildomos išlaidos muzikos instrumentams (rekomenduotina įsigyti 120 bosų akordeoną), dėl poreikio įsigyti muzikos sąsiuvinius, knygas, apmokėti vaiko papildomus užsiėmimus muzikos mokykloje, kad išlygintų nepilnamečio L. S. mokymo programą muzikos gimnazijoje. Be to, užtikrinti poreikius dėl dalyvavimo užklasinėje veikloje Kauno tautinės kultūros centre, kur L. S. lanko folkloro ansamblį „D.“, todėl vaikui būtina įsigyti tautinį kostiumą, kurio kainą didesnė nei 250 Eur. Nepilnamečio L. S. sveikatos būklė nėra gera, jam diagnozuotas alerginis rinitas, pėdų deformacija, stuburo krūtininės dalies kifozė, trumparegystė, reikalinga fizioterapija, sanatorinis gydymas, baseinas. Todėl ieškovė turi papildomų išlaidų dėl vaiko sveikatinimo taip pat ir specialios avalynės įsigijimo (ieškovė sumokėjo 8 Eur už ortopedinę avalynę). Tad tikėtina, kad ieškovės išlaidos per dešimt metų vaiko poreikiams tenkinti gerokai padidėjo. Bylos duomenimis, ieškovė nupirko už 269 Eur kompiuterį ir 2016 m. birželio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį dviračio ir dviratininko reikmenims apmokėti už 432 Eur, sūnaus poreikiams patenkinti. Taip pat nėra nuginčytas ieškovės argumentas, kad išaugo nepilnamečio sūnaus poreikis maistui namuose (apie 90 Eur), padidėjo vaiko naudojamų komunalinių ir kitų paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios ieškovės skaičiavimu sudaro pagal pateiktas sąskaitas 497,88 Eur (šildymas 434 Eur, šiukšlių išvežimas 6 Eur, elektra 35 Eur, televizija ir internetas 22,88 Eur). Dalis ieškovės turimų išlaidų sumažėjo dėl 2015–2016 m. laikotarpiu L. S. paskirto nemokamo maitinimo mokykloje ir iš atsakovo gautų malkų už 4 500 Lt. Tačiau ieškovės paaiškinimu vienkartinio maitinimo mokykloje sūnui L. S. nepakanka, todėl ieškovė duoda vaikui papildomas lėšas maistui, tai sudaro apie 66 Eur pietums mokykloje.

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį matyti, kad 2015 m. ieškovės I. Š. pajamas sudarė: išlaikymo vaikui išmoka 72,41 Eur ir 221,10 Eur netekto darbingumo pensija. Ieškovei I. Š. neterminuotai nustatyta 35 proc. darbingumas, tad ieškovė negali dėl sveikatos būklės uždirbti daugiau lėšų. Ieškovei I. Š. nuosavybės teise priklauso 10/100 gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai komplikuota, tačiau esamoje situacijoje, pagal turimas pajamas ieškovė tinkamai paskirsto jai patikėtas lėšas ir turi daug daugiau išlaidų nei atsakovas teikia išmokų vaikui išlaikyti. Ieškovės išlaidos vaiko išlaikymui yra protingo dydžio, būtinos vaiko poreikiams užtikrinti atitinka vaiko interesus, vaiko amžių ir yra racionaliai paskirstytos.

Atsakovo R. S. vardu registruota transporto priemonė „VW Polo“ ir nuosavybės teise atsakovui priklauso 172/900 dalys žemės sklypo, 48/100 gyvenamojo namo, 48/100 kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune. Atsakovo R. S. pajamas sudaro 225,39 Eur senatvės pensija ir 155,28 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad R. S. 2013 m. vasario 11 d. priėmė M. S. palikimą, kurios vardu buvo registruota 300/603 dalys žemės sklypo ir ½ dalis gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, o taip pat 1045/1589 dalys žemės sklypo bei ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. Atsakovas išlaikytinių neturi, nepilnamečio sūnaus Lauryno išlaikymui moka kas mėnesį 72,41 Eur išlaikymą. Liudytojo O. S. paaiškinimu, atsakovas prieš pusantrų metų parūpino šildymui malkas būstui, kuriame gyvena vaikas. Kitų įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas be priteisto išlaikymo prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo byloje nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas yra materialiai pajėgus teikti 174 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui L..

Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų, netinkamai nustatė faktinę aplinkybę dėl vaiko padidėjusių poreikių, ieškovės gebėjimo tvarkyti vaikui skirtas lėšas ir atsakovo galėjimą teikti didesnį išlaikymą nei buvo priteista ankstesniu teismo sprendimu, taip, kaip tai aiškina atsakovas. Tad ir šis atsakovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Kauno apylinkės teismo papildomu 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu išsprendė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apelianto manymu papildomas teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei yra nepagrįstas ir neteisėtas, tad naikintinas. Tačiau su tuo negalima sutikti.

Ieškovė I. Š. ieškinio pareiškime (reg. Nr. CBP-154), be kitų reikalavimų nagrinėjamojoje byloje prašė teismo priteisti ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (1 t., b. l. 6). Teisinių paslaugų teikimo 2015 m. gruodžio 16 d. sutarties pagrindu ieškovei teisinės paslaugas teikė advokatės N. G. kontoros advokato padėjėja D. J.. Ieškovės atstovė 2016 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 88–89) pateikė į bylą atskaitą apie suteiktas ieškovei teisines paslaugas (konsultaciją, ieškinio parengimą, atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) už 200 Eur sumą ir pinigų priėmimo kvitą Nr. 827481 patvirtinantį paslaugų apmokėjimą. Ieškovė ir jos atstovė baigiantis bylos nagrinėjimui iš esmės teismo 2016 m. spalio 21 d. posėdyje palaikė visus nurodytus ieškinio pareiškime prašymus, tai nurodyta taip pat teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo aprašomojoje dalyje nurodant, kad ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (1 t., b. l. 151). Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad ieškovė neprašė priteisti turėtas nagrinėjamojoje byloje bylinėjimosi išlaidas, nes tai prieštarauja bylos medžiagai. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu neišsprendė, todėl ieškovė įstatyme numatytu terminu (per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) pirmosios instancijos teismui pateikė 2016 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo papildomu teismo sprendimu (CPK 277 str.). Apie ieškovės pateiktą teismui prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo buvo informuotas atsakovas ir jo atstovas, tai patvirtina rašytinė bylos medžiaga teismo 2016 m. gruodžio 30 d. posėdžio data pažymėta LITEKO sistemoje, klausimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie gautus procesinius dokumentus atsakovo atstovas advokatas R. G. informuotas per EPP sistemą (1 t., b. l. 174–175), todėl atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad atsakovas apie proceso eigą buvo informantas tinkamai, per atsakovo atstovą (CPK 118 str.).

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kaip nurodyta anksčiau, remiantis atstovavimo 2015 m. gruodžio 16 d. sutartimi (ieškinio priedas Nr. 1) ieškovę atstovavo advokato padėjėja D. J.. Pagal teisinių paslaugų sutartį advokato padėjėja teikė teisines konsultacijas ieškovei, surašė ieškinio pareiškimą atsiliepimą į atsakovo ieškinius, atstovavo ieškovę pirmosios instancijos teisme. Ieškovės išlaidos pagal advokato padėjėjos išrašytą 2016 m. birželio 30 d. ataskaitą ir pinigų priėmimo kvitą Nr. 827 481 sudaro 200 Eur. Ieškovė 2016 m. birželio 30 d. teisinių paslaugų išlaidas apmokėjo (1 t., b. l. 90). Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkinęs ieškovės reikalavimą bei dalį atsakovo priešieškinio reikalavimų remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagrįstai nusprendė priteisti dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo (2 t., b. l. 18–19), nes jos nėra didesnės nei nustatyta (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2., 8.19, 8.20. punktuose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės procesinis elgesys nagrinėjamojoje byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo nesutikimo su ieškovės ieškinio reikalavimu ir dėl atsakovo pareikštų priešieškinio reikalavimų ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo įstatyminį pagrindą proporcingai patenkintų ir atmestų ginčo šalių ieškinio (priešieškinio) reikalavimų priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių paslaugų apmokėjimo iš atsakovo, nes to nedraudžia padaryti įstatymas net ir tuo atveju, kai ginčo šalis yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei (CPK 93, 98 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos papildomo teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

15. Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008;teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimus (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinius skundus, atsakovui nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme dėl apeliacinio skundo surašymo turėtos advokato teisinių paslaugų apmokėjimo 40 Eur išlaidos (2 t., b. l. 43–44).

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo prašymas ir atidėtas žyminio mokesčio 50 Eur sumokėjimas iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo byloje (2 t., b. l. 12–13) Atmetus atsakovo apeliacinius skundus iš atsakovo priteistina dalis nesumokėto žyminio 50 Eur mokesčio už apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio10 d. sprendimo pakeitimo (CPK 96 str.1, 2 d.).

CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Valstybės turėtos byloje dokumentų persiuntimo išlaidos remiantis Kauno apygardos teismo raštinės pažyma (2 t., b. l. 31), sudaro 3 Eur. Atmetus apelianto apeliacinius skundus, šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo nekeisti.

Kauno apylinkės teismo papildomo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: žyminio mokesčio 50 (penkiasdešimt) Eur, dokumentų persiuntimo išlaidų 3 Eur, iš viso 53 (penkiasdešimt tris) eurus valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.