- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-825-372/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00149-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- T. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-331-1007/2016 pagal ieškovo A. J. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei T. G. dėl įpareigojimo pateikti išlaikymui nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitą, išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašydamas:
1.1. Įpareigoti atsakovę T. G. pateikti A. J. gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu ataskaitą (kartu su įrodymais – pirkinių ar paslaugų kvitais, sąskaitomis):
apie Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014, priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų panaudojimą nuo 2015 m. sausio 12 d. iki bus baigtas įsiskolinimo išmokėjimas (iki 2016 m. liepos 16 d.);
apie antstolės R. V. išieškotų išlaikymo lėšų, pervestų A. J. į T. G. sąskaitą SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. J. kaupiamąją sąskaitą banke „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimą.
1.2. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti ataskaitą apie sūnaus išlaikymo įsiskolinimo lėšų panaudojimą, tačiau atsakovė to nepadarė. Ieškovui kilo abejonių, kad atsakovė T. G. jo pervedamas išlaikymo įsiskolinimo lėšas naudoja ne vaiko, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovo teigimu, jis, be kiekvieną mėnesį mokamų periodinių mokėjimų, dar moka ir priteistą išlaikymo įsiskolinimą, todėl turi teisę žinoti, kur yra naudojami vaiko išlaikymui skirti pinigai. Atsakovei atsisakius geranoriškai vykdyti įstatyme numatytą pareigą ir pateikti lėšų panaudojimo ataskaitą, ieškovas, kaip išlaikymą teikiantis tėvas, yra priverstas savo teises ginti teisme bei reikalauti, kad atsakovė pateikti ataskaitą būtų įpareigota teismo.
A. T. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovo abejonės, jog atsakovė sūnui skirtas lėšas už išlaikymo įsiskolinimą naudoja ne pagal paskirtį, yra nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl tokie ieškovo pareiškimai laikytini niekiniais. Atsakovė nurodė, kad ieškovas Akmenės rajono apylinkės teismo priteisto išlaikymo vaikui gera valia nemokėjo, todėl ji kreipėsi į antstolę R. V. dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Atsakovės teigimu, ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę pateikti jam ataskaitą apie priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų panaudojimą ir pagal atsakovės prašymą užvestą vykdomąją bylą antstolės išieškotos išlaikymo skolos lėšų panaudojimą, t. y. ieškovas reikalauja jam pateikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą praeityje. Atsakovė to daryti nesutiko, nes čekių ir kvitų nekaupė, nedetalizavo ir nesaugojo duomenų apie lėšų panaudojimą, todėl negalėtų pateikti ataskaitos apie tai, kur anksčiau panaudojo vaiko išlaikymui skirtus pinigus. Atsakovės teigimu, vaiko išlaikymui skirti pinigai buvo ir yra naudojami išimtinai sūnaus poreikiams, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima manyti, jog pareigą rūpintis vaiko kasdienių poreikių tenkinimu ji vykdė netinkamai, todėl papildomos pareigos jai nustatymas – teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą – reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą, juolab, kad ieškovas su vaiku nebendrauja, nuo jo auklėjimo ir priežiūros nusišalino, o prašymas teikti jam ataskaitas yra tam tikra keršto forma, kuria siekiama apsunkinti atsakovės gyvenimą.
Išvadą teikianti institucija, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovas, reikalaudamas iš atsakovės teikti informaciją apie tai, kaip yra panaudojamas jo teikiamas sūnui išlaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad atsakovė, pas kurią gyvena šalių nepilnametis sūnus, netinkamai naudoja jo teikiamas lėšas, t. y. galbūt piktnaudžiauja motinos teise ir naudoja šias lėšas ne sūnaus poreikiams tenkinti, o kitiems tikslams. Institucijos teigimu, ieškovas nepagrindė savo abejonių, kad vaikui skirtos lėšos yra naudojamos ne pagal paskirtį, institucija neturi duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų tėvų pareigas, vaikai yra prižiūrėti, jiems sudarytos geros gyvenimo sąlygos, namuose tvarkinga, atsakovės šeimos pajamas sudaro sutuoktinių gaunami darbo užmokesčiai, atsakovės šeima kreditorinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų už komunalines paslaugas neturi. Institucijos nuomone, ieškovo prašymas yra neproporcingas, pernelyg apsunkintų atsakovę, kuri šiuo metu viena rūpinasi dviem mažamečiais vaikais, ypač turint omenyje, kad reikalaujama pateikti praėjusio laikotarpio išlaidų ataskaitą , o atsakovė tokių ataskaitų nerengė ir čekių nekaupė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovo A. J. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 17,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 285,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai; Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014, iš A. J. buvo priteistas išlaikymas sūnui, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 350 Lt iki vaiko pilnametystės, taip pat laikotarpio nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. vasario 11 d. 7 500 Lt išlaikymo įsiskolinimas, T. G. paskirta nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas apie išlaikymo įsiskolinimo lėšų panaudojimą nuo 2015-01-12 iki 2016-07-16, kadangi atsakovė gera valia tokios informacijos ieškovui neteikė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju, toks įpareigojimas yra prevencinė prievartos priemonė ir įprastai taikoma, kai nevykdoma pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams, be to, toks įpareigojimas gali būti pateisinamas tik esant žymiai didesnei išlaikymo sumai, skirtai ne būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad ieškovui yra žinoma, kokia lėšų suma yra reikalinga šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui; jog byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečiam vaikui teikiamas išlaikymas yra naudojamas ne pagal paskirtį; šalys nėra susitarusios dėl atsiskaitymo apie išlaikymo lėšų panaudojimą; ieškovo reikalavimas pateikti duomenis retrospektyviai neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų; ieškovas tinkamai laiku nerealizavo savo teisės kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, todėl jis pats turi prisiimti tokių duomenų nepateikimo riziką. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo prašomas nustatyti įpareigojimas yra perteklinis, nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises – nustatytų jai papildomus įpareigojimus, susijusius su detalių ataskaitų rengimu, išlaidas patvirtinančių mokėjimo dokumentų rinkimu, pažeistų atsakovės laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ir sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą, ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo įpareigotų atsakovę T. G. teikti ataskaitas apie išlaikymo įsiskolinimo lėšų panaudojimą ir sūnaus J. J. kaupiamosios sąskaitos, esančios banke „Swedbank“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinę bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems įrodymams, įstatymų reglamentavimui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.
Ieškovo manymu, priteistas išlaikymo įsiskolinimas yra perteklinės piniginės lėšos, sudarančios apie 3 000 Eur, jos yra vaiko nuosavybė, kurią šiuo atveju tvarko mama uzufrukto teisėmis. Ieškovo teigimu, išlaikymą teikiantis tėvas turi ne tik pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, bet ir teisę žinoti apie teikiamų išlaikymo lėšų panaudojimą, o atsakovė kategoriškai atsisako pateikti ataskaitas apie kaupiamas perteklines išlaikymo įsiskolinimo lėšas. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino, kaip atsakovė tvarko vaikui skirtas lėšas, ar nėra pagrindo ją nušalinti nuo turto tvarkymo, mat bylose, kylančiose iš šeimos teisinio santykio, teismo pareiga yra aktyviai spręsti bylas, teismas tokius klausimus sprendžia ex officio, nes to reikalauja viešasis interesas ir imperatyvios įstatymo normos.
Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, ieškovo paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, rėmėsi atsakovės paaiškinimų prielaidomis. Teismas neanalizavo ir nevertino faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovo teikiamus įrodymus tinkamais ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, šalių procesinį lygiateisiškumą, tėvų lygybę, proporcingumo principą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė T. G. prašo ieškovo A. J. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju, įpareigojimas yra prevencinė prievartos priemonė, įprastai taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams, be to, įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą gali būti pateisinamas tik esant daug didesnei išlaikymo sumai, skirtai ne būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.
Nagrinėjant civilinę bylą, kurioje buvo išspręstas nepilnamečio sūnaus išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimas, šalys dėl atsiskaitymo apie išlaikymo lėšų panaudojimą nesitarė, o šioje byloje ieškovas prašo pateikti duomenis retrospektyviai, toks jo reikalavimas neatitinka sąžiningumo ir proporcingumo principų. Atsakovės nuomone, ieškovas tinkamai laiku nerealizavo savo teisės kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, todėl jis pats turi prisiimti tokių duomenų nepateikimo riziką.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiam vaikui teikiamas išlaikymas yra panaudojamas ne pagal paskirtį. Ieškovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis savo abejonių nepagrindė, tad jo prašomas nustatyti įpareigojimas būtų ne tik perteklinis, bet kartu užkrautų atsakovei papildomus įpareigojimus, pažeistų jos laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o tai prieštarautų protingumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas apelianto (ieškovo) A. J. ieškinys atsakovei T. G. dėl įpareigojimo pateikti išlaikymui nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitas.
10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014 buvo nustatyta nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamoji vieta su motina T. G.; iš A. J. priteistas išlaikymas sūnui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; iš A. J. priteistas nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimas 7 500 Lt už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2013-02-11; nepilnamečio vaiko priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta T. G.; nustatyta A. J. bendravimo tvarka su sūnumi.
11. Minėta, kad apeliantas (ieškovas) kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą prašydamas įpareigoti atsakovę T. G. pateikti ataskaitas apie priteistų išlaikymui nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų panaudojimą (laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. liepos 16 d.), atsakovė su tokiu prašymu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė.
12. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad, kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Todėl, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. CK 3.185 straipsnio 1 dalis numato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.185 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiam priklausančio turto administratoriumi. Kai išnyksta nušalinimo pagrindai, teismas gali leisti tėvams toliau tvarkyti jų nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis.
13. Apeliantas (ieškovas) išlaikymo panaudojimo ataskaitų būtinumą grindžia tuo, kad antstolei R. V. atsakovė pateikė prašymą (pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą), nurodydama, jog vaiko išlaikymo pinigai yra jos pinigai ir šiuo pagrindu persivedė vaikui skirtas išlaikymo lėšas į savo asmeninę sąskaitą, todėl apeliantui iškilo pagrįstų abejonių, jog atsakovė naudoja vaikui skirtas lėšas savo asmeniniams interesams. Pagrindą apeliantui (ieškovui) abejoti suteikia ir ta aplinkybė, kad atsakovė, jos mama bei sutuoktinis niekur nedirba, todėl, apelianto manymu, jo teikiamą išlaikymą vaikui uzufrukto teise tvarkanti atsakovė naudoja savo reikmėms (moka už savo dideles telefonines sąskaitas, nuolat ima paskolas iš UAB „Nordecum“). Apeliantas (ieškovas) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino, kaip atsakovė tvarko vaikui skirtas lėšas, ar nėra pagrindo motiną nušalinti nuo vaiko turto tvarkymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto (ieškovo) argumentais. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų. Išvadą teikianti institucija, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovės šeimos buitinės gyvenimo sąlygos yra geros; T. G. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Bigso“, o jos sutuoktinis – Norvegijoje; šeimos pajamas sudaro sutuoktinių gaunami darbo užmokesčiai; atsakovės šeima kreditorinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus neturi; kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena (b . l. 41–42).
14. Pažymėtina, kad išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, tačiau tokia prevencinė prievartos priemonė įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Sprendžiant dėl ataskaitų nustatymo, pirmiausia būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlaikymui skiriamos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2013, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-38-527/2015). CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. CK 3.203 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti: vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Tada, kai išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdieniams poreikiams tenkinti, jos gali ir turi būti taupomis būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2013).
15. Apelianto (ieškovo) nuomone, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu priteistas išlaikymo įsiskolinimas yra perteklinės piniginės lėšos, sudarančios apie 3000 Eur, kurios yra vaiko nuosavybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą gali būti pateisinamas tik esant daug didesnei išlaikymo sumai, skirtai ne būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-777-302/2010). Pažymėtina, kad abiem bylos šalims yra žinoma, kokia lėšų suma kas mėnesį yra reikalinga šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, ši suma yra nustatyta Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu. Atsakovė atsiliepime detalizavo, kokios lėšos yra reikalingos vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti (b. l. 66), nurodė, jog kas mėnesį vaikui skiriama suma yra 350 Eur, o ieškovas vaiko išlaikymui kas mėnesį moka 100 Eur; vaiko buitimi, jam tenkančia mokesčių dalimi, maistu, apranga, avalyne, higienos reikmenimis, ugdymo priemonėmis, kišenpinigiais ir pan. rūpinasi atsakovė, išleisdama daug didesnę pinigų sumą, padedant, kaip nurodo atsakovė, sutuoktiniui ir artimiesiems. Atsakovei tenka ne tik didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, bet papildomai pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu, o apelianto (ieškovo) dalyvavimas, atliekant vaiko išlaikymo pareigą, yra artimas minimaliam. Tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su vienu iš tėvų, gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Be to, kurį laiką apeliantas (ieškovas) išlaikymo vaikui neteikė (dėl to ir susidarė įsiskolinimas), vaikas gyveno pas atsakovę, kuri vykdė tiek savo, tiek apelianto (ieškovą) pareigą išlaikyti , skyrė vaikui jo poreikiams būtinas lėšas. Taip pat pažymėtina, jog Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą, apskaičiavo, kokio dydžio išlaikymo vaiko tėvas neteikė, išanalizavo tuo metu buvusius vaiko poreikius ir priteisė tokį neteikto išlaikymo skolos dydį, kiek lėšų jau buvo sunaudota vaiko poreikiams tenkinti. Dėl šių priežasčių nesutiktina su apelianto (ieškovo) teiginiu, jog priteistas išlaikymo įsiskolinimas yra perteklinės lėšos. Įrodymų, kurie tvirtintų, jog šalių sūnaus poreikiai nėra užtikrinami, jo išlaikymui skiriamos lėšos galbūt panaudojamos ne pagal paskirtį, byloje nepateikta. Taigi įpareigojimo atsakovei teikti ataskaitas apie sūnaus išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą nustatymas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra būtinas ir tikslingas.
16. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-7-922/2014, šalys nesitarė dėl atsiskaitymo apie išlaikymo lėšų panaudojimą. Apeliantas (ieškovas) prašo, kad atsakovė pateiktų laikotarpio nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. liepos 16 d. ataskaitas , t. y. prašo pateikti duomenis retrospektyviai, toks reikalavimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų protingumo ir sąžiningumo principų. Apelianto nurodymu, jis 2015 m. lapkričio 28 d., 2015 m. gruodžio 6 d. kreipėsi rašytine forma į atsakovę, prašydamas pateikti kaupiamų lėšų išklotinę sūnaus banko sąskaitoje bei išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitą. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas (ieškovas) anksčiau būtų prašęs atsakovės pateikti išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo pagrindimą bei rinkti su tuo susijusius dokumentus. Tai neatitinka išlaikymo esmės, išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir nuolat turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuotis ir tobulinti įgimtus bei įgytus gebėjimus. Atsakovė spręsdavo, kaip paskirstyti išlaikymo lėšas, ir, nesant ieškovo reikalavimo bei teismo sprendimo dėl įpareigojimo teikti ataskaitas, nedetalizuodavo ir nesaugodavo duomenų apie lėšų panaudojimą, todėl sutiktina su atsakove, kad ji negali pateikti rašytinių įrodymų apie nurodytu laikotarpiu sūnui skirtų lėšų panaudojimą, nes, nesant ieškovo reikalavimo, atsakovė nedetalizuodavo ir nesaugodavo tokių dokumentų. Kadangi ieškovas tinkamai laiku nerealizavo savo teisės kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, jis turi prisiimti tokių duomenų nepateikimo riziką (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-517-368/2014).
17. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Ieškovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo abejonių, kad vaikui skirtos išmokos yra naudojamos ne pagal paskirtį, jog atsakovė savo pareigą rūpinti sūnumi vykdo netinkamai, todėl įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą, pažeistų sąžiningumo ir protingumo principus. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tinkamo atsakovės rūpinimosi vaikais patvirtino Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto (ieškovo) prašymą įpareigoti atsakovę teikti ieškovui ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų kopijomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, sūnus visą laiką augo jos prižiūrimas, ugdomas ir lavinamas, todėl tokie įpareigojimai pažeistų ieškovės laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-596/2013).
18. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas (ieškovas) nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto (ieškovo) teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, šalių procesinį lygiateisiškumą, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais, nukrypo nuo tokiose bylose formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, išanalizavo faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas ir jo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
19. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apelianto (ieškovo) skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apelianto (ieškovo) naudai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.