Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Jūratei Damskytei, Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovei T. G., jos atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, atsakovui A. J., išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovo A. J. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo, institucija teikianti išvadą- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama (1) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; (2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 350 Lt nuo 2013-03-01 iki vaiko pilnametystės; (3) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sumoje 12600 Lt už trejus metus (36 mėn. × 350 Lt); (4) paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą; (5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; (6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (II t.; 64-69 b.l.).

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus. Paaiškino, kad ji su atsakovu susilaukė sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Būdama nėščia, informavo atsakovą, kad laukiasi jo kūdikio, o gimus sūnui atsakovas pripažino tėvystę, todėl vaiko gimimo liudijime atsakovas buvo nurodytas kaip J. B. tėvas. Pagal jų tarpusavio susitarimą vaikui buvo suteikta motinos pavardė. Gimus sūnui ji su atsakovu susitarė, kad atsakovas pagal finansines galimybes teiks išlaikymą sūnui. Teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas teikdavo išlaikymą sūnui iki 2010 m., po to nustojo. Ieškovė paaiškino, kad vaiko išlaikymui reikia apie 700 Lt/mėn., todėl reikalauja, kad atsakovas kas mėnesį mokėtų po 350 Lt išlaikymą sūnui nuo 2013-03-01 (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ji 2010-06-04 sudarė santuoką su A. G., su kuriuo susilaukė sūnaus – K. G., gim. 2011-08-29. Po santuokos sudarymo A. G. teikė išlaikymą ne tik savo biologiniams sūnui K. G., tačiau ir atsakovo vaikui, rūpinosi jais. Pati yra nedirbanti, registruota darbo biržoje, gauna pašalpas už vaikus, jos sutuoktinis dirbantis, šeimos mėnesinės pajamos yra apie 2000 Lt. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Šeima gyvenamąjį būstą nuomojasi, kas mėnesį nuomai išleidžia 50 Lt, apie 200 Lt už įvairius patarnavimus, 400-500 Lt/mėn. šeima skiria K. G. išlaikymui. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus po 350 Lt/mėn., t. y. nuo 2010 m., kai atsakovas nustojo teikti išlaikymą sūnui, iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 12600 Lt. Po to, kai teismo nutartimi buvo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka, atsakovas du kartus buvo susitikęs su sūnumi, bendravo su juo. Patvirtino, kad sūnus iki šiol nežino, kad atsakovas yra jo tėvas. Kadangi sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos. Patikslino, kad teismui pateiktoje bendravimo tvarkoje pereinamuoju laikotarpiu (nuo sprendimo priėmimo iki 2014-12-31) numatyta, kad atsakovas neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaiką iš jo motinos namų 16 val., tačiau ji ketina pradėti dirbti, o darželis, kurį lanko sūnus, dirba iki 18 val. Atsižvelgiant į tai prašo modifikuoti bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas gali metų neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaiką iš jo motinos namų 18 val. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu pakeisti vaiko pavadę. Nurodė, kad šiuo metu vaikas turi jos mergautinę pavardę, žino, kad jo pavardė yra „B.“, bendrauja su artimaisiais iš jos pusės (su seneliais ir dėmėmis), vaikas nesuprastų, kodėl jo pavardė yra „J.“. Ieškovė nurodė, kad nenori, kad sūnui būtų suteikta jo tėvo pavardė, tačiau teismui neatskleidė to priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir Priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu įrašytas atsakovas A. J., o motina – ieškovė T. B. (po santuokos sudarymo ieškovės pavardė „G.“) (I t.; 3 b.l.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad atsakovas A. J. yra nepilnamečio J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove ir jos sutuoktiniu A. G. adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas dėl to neprieštaravo. Institucijos teikiančios išvadą atstovas nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina neprieštarauja vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove T. G., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė triskart keitė savo reikalavimus, t. y. padidino nepilnamečiam sūnui priteistino išlaikymo dydį nuo 500 Lt/mėn. iki 800 Lt/mėn. (I t.; 28-29, 119 b.l.; II t.; 5 b.l.), tačiau 2014-01-22 galutinai suformavo reikalavimus ir nurodė, kad sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 350 Lt/mėn. (II t.; 64-69 b.l.). Ieškovė sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 700 Lt, t. y. perkamas maistas, drabužėliai, higienos prekes, vaistus ir vitaminus, kadangi sūnus po to, kai pradėjo lankyti darželį, dažnokai serga (pateikti išrašai iš J. B. medicininių dokumentų patvirtinantys, kad berniukas turėjo viršutinių kvėpavimo traukų sutrikimų (II t.; 73 b.l.), berniukas lanko darželį (I t.; 121 b.l.).

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.).

Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas) juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Ieškovė po sūnaus J. B. gimimo sudarė santuoką su A. G. (I t.; 5 b.l.), santuokoje susilaukė sūnaus K. G. (I t.; 60 b.l.), taigi ieškovės ir jos sutuoktinio šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Ieškovė bei jos sutuoktinis A. G. neturi nekilnojamojo turto (I t.; 57, 58 b.l.), ieškovė nedirbanti, registruota biržoje (I t.; 134 b.l.), gauna nedarbo draudimo išmoką (II t.; 70-71 b.l.), socialinę pašalpą, išmoką vaikui (I t.; 59 b.l.), iki 2013-08-29 gavo motinystės pašalpą už K. G. (I t.; 61 b.l.; II t.; 70-71 b.l.), ieškovė tvirtino, kad jos vyras dirbantis, šeimos mėnesinės pajamos yra apie 2000 Lt, ieškovės sutuoktinis materialiai išlaiko ne tik savo sūnų, tačiau ir atsakovo sūnų. Atsakovas dirbantis (61-63 b.l.), mėnesinės pajamos yra apie 2200 Lt, jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (I t.; 135-136, 137 b.l.; II t.; 60 b.l.), kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi, jo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės panaši. Todėl vaiko tėvai turi vienodas pareigas teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.156 str.).

Teismų praktikoje pažymima, kad visais atvejais, kai nagrinėjamas išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikui klausimas, teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Todėl nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas.

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje Nr. 54). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 MGL, t. y. 130 Lt. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 str. 3 d.). Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus, nustatant vaiko išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

Pažymėtina, jog sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis, atitinka abiejų tėvų turtinę padėtį, neprieštarauja proporcingumo principui, tenkina nepilnamečio vaiko poreikius. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamu atveju išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, iš viso 12600 Lt (36 mėn. × 350 Lt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas tuomet, kai nevykdoma CK 3.192 str. numatyta tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos (įskaitant tėvų pareigą materialai išlaikyti nepilnamečius vaikus) taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 6 punktą).

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 str. 1 d. 2 ir 3 p. nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad gimus sūnui šalys sudarė susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, kuriuo vaiko motina (ieškovė) įsipareigojo teismo keliu nereikalauti iš vaiko tėvo (atsakovo) išlaikymo ar kitokio turto, o atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą vaikui pagal finansines galimybes (I t.; 102 b.l.). Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali tarpusavio sutarimu, paisydamos imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų apribojimų, laisvai sudaryti ir nutraukti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kt. (CK 6.156 str.), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai, t. y. taip, kaip nustatyta jos sąlygose. Jei nėra abipusės sutarties šalių valios (susitarimo), viena iš sutarties šalių neturi teisės vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ar sutartį nutraukti (jos atsisakyti), išskyrus atvejus, kai tokia teisė įtvirtinta įstatyme ar sutartyje ir laikomasi nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos (CK 6.59, 6.204, 6.217. 6.223 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo, taigi šalių sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl sutarties šalims ji yra privaloma, nepriklausomai nuo to, kokia jos forma- žodinė, rašytinė ar patvirtinta notaro. Ieškovės argumentas, kad tarp jos ir atsakovo sudaryta sutartis, kurioje šalys išsprendė sūnaus materialinio išlaikymo klausimą, nėra teisiškai įpareigojanti yra nepagrįstas. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovas mokėjo ieškovei dar esant nėščiai, teikė išlaikymą ir po sūnaus gimimo, teismui pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad atsakovas pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą tam tikrą pinigų sumą (sumos dydis vyrauja nuo 100 Lt iki 300 Lt) (I t.; 104-106 b.l.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas laikėsi šalių susitarimo ir teikė išlaikymą sūnui iki 2010 m. rugpjūčio mėn.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui nuo 2010-09-01, ieškovė į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kreipėsi 2013-02-11 (I t.; 2 b.l.). Nors ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą, t. y. nuo 2010-03-01 iki 2013-02-11, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis, šis ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus tenkintinas iš dalies ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas tik už tą laikotarpį, kai vaiko tėvas (atsakovas) neteikė išlaikymo, t.y. išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už 30 mėn. (už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2013-02-11).

Be to, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į vaiko interesus, konstatuotina, kad šalys turėjo vienodas pareigas teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad po 500 Lt kas mėnesį išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Taigi atsakovo dalis sūnaus išlaikymo prievolėje yra 250 Lt/mėn., tokio paties dydžio išlaikymą sūnui turėjo teikti ir ieškovė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti įsiskolinimą už trejus metus skaičiuojant kas mėnesį po 350 Lt tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2013-02-11 po 250 Lt kas mėnesį, iš viso 7500 Lt (30 mėn. x 250 Lt = 7500 Lt).

Nepilnamečiam vaikui J. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė T. G. (CK 3.190 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Pažymėtina, kad tiek ieškovė ieškiniu tiek atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kuri numatyta 2014-01-22 patikslintame ieškinyje, nėra, todėl šioje dalyje sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina ar tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali vaikui pakenkti. CK 3.170 str. 1 d. numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o pagal CK 3.170 str. 2 d. vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kaip nustatyta CK 3.175 str. 2 d., teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, o nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų dalyvavęs sūnaus auklėjime, tėviškai juo rūpinęsis. Atsakovas teigia, kad bendrauti su sūnumi kliudo ieškovė. Tačiau po to, kai Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka (II t.; 100-102 b.l.), atsakovas du kartus buvo susitikęs su sūnumi, jie kartu bendravo, nors vaikas ir nežinojo, kad atsakovas yra jo tėvas. Teismas atsižvelgė į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus rekomendaciją, kad vaiko bendravimo su atsakovu tvarka turi daryti kuo mažesnę įtaką mažamečio vaiko nusistovėjusiam gyvenimo būdui ir aplinkai, kad berniukas susipažintų su savo tėvu (atsakovu), kad vaikas patirtų kuo mažesnį stresą bendraudamas su savo tėvu. Siekiant užtikrinti mažamečio interesų ir teisių apsaugą, teismas įvertino Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus rekomendacijas, mažamečio amžių, jo dienos režimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams, todėl nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus specialistams nustačius, kad tokia bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, tvirtina 2014-01-22 patikslintame ieškinyje numatyta atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi. Atsižvelgiant į šalių pageidavimus, pakeistina tik adaptacinio laikotarpio (nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014-12-31) bendravimo tvarka, numatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi metų neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaiką iš jo motinos namų 18 val.

Dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. CK 3.167 str. numatyta, kad gimus vaikui, jam yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 str. 2 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad registruojant J. B. gimimą, jam buvo suteikta motinos pavardė (I t. 3 b.l.). Teismo posėdyje šalys patvirtino, kad gimus sūnui jos sutarė, kad gimusiam vaikui bus suteikta vaiko motinos (ieškovės) pavardė. Tačiau nagrinėjant civilinę bylą atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti sūnaus pavardę iš „B.“ į „J.“, t. y. vaikui suteikti tėvo pavardę. Ieškovė nesutinka, kad būtų keičiama nepilnamečio vaiko pavardė.

Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nereguliuoja vaiko pavardės nustatymo kriterijų esant ginčui tarp tėvų dėl vaiko pavardės, todėl teismas, spręsdamas ginčą vadovaujasi pagrindiniais šeimos ginčų nagrinėjimo principais: vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) bei tėvų valdžios lygybės (CK 3.156 str.). Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 8 str. yra numatyta valstybės pareiga užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą, o minėtos konvencijos 3 str. 1d. numatyta, kad „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai“. Taigi teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, atsižvelgia į vaiko interesus turėti pastovius jo individualybę lemiančius požymius – pastovią ir nekaitaliojamą pavardę.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, gimus sūnui šalių sutarimu jam buvo suteikta vieno iš tėvų – motinos (ieškovės) – pavardė. Atsakovas nuo vaiko gimimo momento yra nurodytas kaip ieškovės sūnaus tėvas, nagrinėjamo byloje atsakovo tėvystė nėra nuginčyta ar nustatyta, taigi nėra pasikeitusios faktinės aplinkybės, dėl ko būtų reikalinga keisti vaiko pavardę. Teismo vertinimu, vaiko turima pavardė nėra įžeidžianti, žeminanti jo orumą ar nepatogi vartoti. Be to, berniukas nuo pat gimimo gyvena ir lieka toliau gyventi su motina (ieškove), jis save identifikuoja kaip J. B., vaikas nežino, kad atsakovas yra jo tėvas, su atsakovu bendravo tik keliskart, taigi tarp jų šiuo metu nėra pakankamai artimo emocinio ryšio. Teismo vertinimu, tikslinga, kad vaikas turėtų pavardę to iš tėvų, su kuriuo gyvena, su kuriuo jį sieja artimi socialiniai ir emociniai ryšiai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad vaiko pavardės keitimas šiuo metu neatitiktų vaiko interesų, todėl priešieškinio reikalavimas pakeisti vaiko pavardę netenkintinas, berniukui paliekama motinos pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Iš dalies patenkinus ieškinį ir priešieškinį, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, į priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo priteistina 315,00 Lt žyminio mokesčio, 99,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (I t.; 1 b.l.; II t.; 1 b.l.) ir 889,84 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje (II t.; 130 b.l.). Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai (CPK 93 str. 2 ir 4 d., 96 str. ir 99 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. SP-3771(7.3421) 100 % atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II t.; 37 b.l.), todėl iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, jos atlyginamos iš valstybės.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-02-11, 2013-11-07 ir 2014-02-13 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (I t., 10-11 b.l.; II t., 10-11 b.l.; II t., 100-102 b.l.), paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 str., 80 str. 1 ir 5 d., 82 str., 85 str. 1 d., 88 str. 3, 6 ir 9 p., 93 str. 2 ir 4 d., 96 str. ir 99 str., 259 str., 265-270 str., 282 str., 387-392 str. teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko- J. B., (a.k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą sūnui J. B., (a.k. (duomenys neskelbtini)) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) nuo kreipimosi į teismą (2013-02-11) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio sūnaus J. B., (a.k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo įsiskolinimą 7500,00 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus litų) už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2013-02-11 (30 mėnesių), skaičiuojant vaikui per mėnesį po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų).

Nepilnamečio vaiko J. B., (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką su sūnumi J. B., (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014-12-31 atsakovas A. J. bendrauja su sūnumi J. B. taip:metų porinėmis savaitėmis savaitgaliais (t. y. šeštadienį ir sekmadienį) –po 4 val., pasiimant vaiką iš jo motinos namų 12.00 val. ir grąžinant jį į jo motinos namus 16.00 val.;metų neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais – po 3 val., pasiimant vaiką iš jo motinos namų 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo motinos namus 21.00 val.;šalių susitarimu tėvo ir vaiko bendravimas gali vykti kitokia tvarka.Nuo 2015-01-01 atsakovas A. J. bendrauja su sūnumi J. B. taip:metų porinių savaičių šeštadieniais A. J. pasiima sūnų iš jo motinos namų 10.00 val. ir parveža jį į ieškovės namus sekmadienį iki 17.00 val.;per šventes - sūnaus gimtadienį, A. J. gimtadienį, Šv. Velykas, Tėvo dieną, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus - A. J. bendrauja su sūnumi tokia tvarka:kas metai Tėvo dienos, savo gimtadienio, poriniais metais vaiko gimtadienio išvakarėse 17.00 val. pasiima jį ir šventei pasibaigus parveža į ieškovės T. G. gyvenamąją vietą kitą dieną iki 17.00 val.;poriniais metais Šv. Velykų išvakarėse 16.00 val. pasiima vaiką ir šventei pasibaigus (Šv. Velykų antrą dieną) vakare iki 17.00 val. parveža į ieškovės gyvenamąją vietą;neporiniais metais per Šv. Kalėdas pasiima vaiką gruodžio 25 d. ryte iki 12.00 val. ir šventei pasibaigus (gruodžio 26 d.) vakare iki 17.00 val. parveža į ieškovės T. G. gyvenamąją vietą;poriniais metais gruodžio 31d. pasiima vaiką 10.00 val. ryte ir sausio 1 d. vakare iki 17.00 val. parveža į ieškovės T. G. gyvenamąją vietą;vaiko vasaros atostogų metu bendrauja su vaiku 2 savaites iš eilės, pagal prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios su vaiko motina suderintą laiką. Vaikui vykstant atostogauti pas tėvą, jo motina įsipareigoja pasirūpinti sūnaus sezoniniais drabužiais, higienos priemonėmis;esant galimybei, vaiko tėvas A. J. bendrauja su sūnumi jo žiemos bei pavasario atostogų metu arba kitu laiku pagal bendrą šalių sutarimą;jeigu dėl svarbios priežasties (pvz., vaiko tėvas laikinai išvykęs iš Lietuvos į kitą šalį arba vaikas yra laikinai išvykęs į kitą šalį, arba į kitą Lietuvos miestą, vaikų arba tėvo ligos ir kt. nenumatytų priežasčių) pagal sudarytą grafiką vaiko tėvas A. J. negali matytis ir bendrauti su sūnumi, tėvo pasimatymas su vaiku, jam prašant, gali būti perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį. Apie bendravimo grafiko pakeitimą vaikų tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą likus 2 dienoms iki bendravimo datos;sūnui J. B. būnant su tėvu A. J., jis pilnai vaiką išlaikys savo lėšomis. Ieškovė T. G. įsipareigoja netrukdyti sūnui J. B. bendrauti su tėvu A. J. elektroniniais laiškais, telefonu, „Skype“ programa bei kitomis ryšio priemonėmis. Įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui, nedelsiant informuoti atsakovą A. J. telefonu.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 315,00 Lt (tris šimtus penkiolika litų) žyminio mokesčio bei 99,45 Lt (devyniasdešimt devynis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 889,84 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis 84 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-02-11, 2013-11-07 ir 2014-02-13 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.