- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-517-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01262-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- H. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-69-856/2014, iškeltoje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei H. M., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau VTAS) dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. S. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę H. M. ieškovui gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu arba elektroniniu paštu pateikti ataskaitą apie vaikams skirtą išlaikymą nuo 2009-01-01 dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 2) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę iki kiekvieno kito mėnesio paskutinės dienos teikti ieškovui gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu arba elektroniniu paštu ataskaitas apie už praėjusį mėnesį gautų sūnums išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su ataskaitą pagrindžiančiais dokumentais – pirkinių ar paslaugų kvitais ir / ar sąskaitomis; 3) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam kyla abejonių, jog atsakovė jo pervedamas vaikų išlaikymui skirtas lėšas naudoja ne vaikų poreikiams patenkinti, o savo asmeniniams poreikiams, nes pati atsakovė niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, turi skolinių įsipareigojimų. Tvirtina, kad be nuolat atsakovei pervedamo vaikams skirto kasmėnesinio 800,00 Lt išlaikymo, jis dar papildomai nuo 2008-03-05 iki 2013-06-03 vaikams skyrė 11 096,20 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę H. M. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno kito mėnesio paskutinės dienos, iki vaikų pilnametystės, pateikti ieškovui G. S. gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu arba elektroniniu paštu ataskaitą apie už praėjusį mėnesį gautų sūnums išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą kartu su ataskaitą pagrindžiančiais dokumentais – pirkinių ar paslaugų kvitais ir / ar sąskaitomis. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 600 Lt teisinės pagalbos išlaidas ir 62,67 Lt pašto išlaidas valstybei. Nurodė, kad atsakovė su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko teikti ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą, tačiau ne nuo 2009-01-01, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas atsakovės niekada jokių ataskaitų teikti neprašė, sprendė, jog yra natūralu, kad atsakovė negali pateikti rašytinių įrodymų apie vaikams skirtų lėšų panaudojimą, nes jų nerinko. Konstatavo, kad įstatymas nenumato, jog būtent tos lėšos, kurios pervedamos vienos šalies kitai vaikams išlaikyti, turi būti naudojamos vaikų išlaikymui, ir negalima skirti tos pačios sumos, gaunamos iš kitų šaltinių. Sprendė, kad atsakovei neturint darbo ji buvo remiama savo artimųjų giminaičių. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta, jog šalių vaikai būtų netinkamai prižiūrimi, nevalgę, neaprengti, neugdomi, nenustatyta jokių vaikų teisių pažeidinėjimo faktų ir ieškovas tokių duomenų teismui nepateikė. Teismas, įvertindamas tai, kad ieškovas nesikreipė pats į atsakovę dėl išlaikymui skirtų lėšų ataskaitos teikimo ir atsakovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, sprendė, jog atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) G. S. prašo panaikinti: 1) teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta jo ieškinio dalis ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio dalį tenkinti; 2) teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 6 pastraipą; 3) teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės priteisti ieškovui; 4) priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas jo reikalavimų pateikti ataskaitas nuo 2009-01-01 iki teismo sprendimo įvykdymo, pažeidė ieškovo teisę kontroliuoti išlaikymo naudojimą. Tvirtina, kad žodžiu reikalavo iš atsakovės pateikti ataskaitas apie vaikams skirtų išlaikymo lėšų panaudojimą. Mano, kad teismas turėjo įpareigoti atsakovę patekti ataskaitas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Pabrėžia, kad teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 6 pastraipa yra nepagrįsta ir šie motyvai turi būti pašalinti. Apelianto vertinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai paskirstė šalims turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė H. M. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad skunde apeliantas kelia naujus reikalavimus. Pažymi, kad tiesiogines pasekmes šalims sukuria rezoliucinė, o ne motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Atsakovės manymu, teismas tinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) G. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimu. Bylos šalys turi du nepilnamečius vaikus.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir ši pareiga, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendrų tėvų susitarimu. Skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį, formą, mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan. (CK 3.193 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas 2008-10-07 sprendimu patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nustatyta, jog nutraukus santuoką šalių nepilnamečiai vaikai gyvens kartu su motina (atsakove), nepilnamečių vaikų išlaikymu rūpinsis abu tėvai, vaikų tėvas (ieškovas) teiks vaikams išlaikyti 400 Lt kasmėnesinį kiekvieno vaiko išlaikymą iki vaikų pilnametystės (7–8 b. l., 1–2 punktai).
Minėta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę pateikti jam laikotarpio nuo 2009-01-01 iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos ataskaitą apie vaikams skirtą išlaikymą, taip pat įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kartu su ataskaitas pagrindžiančiais dokumentais. Atsakovė iš dalies sutiko su ieškiniu, nurodydama, kad sutinka teikti ataskaitas nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės ir pažymėdama, jog ieškovas niekada neprašė jos ir nereikalavo atsiskaityti jam už vaikams išlaikyti skirtų lėšų naudojimą, todėl ji neapskaitė šių lėšų panaudojimo.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos VTAS palaikė atsakovės poziciją, nurodydamas, kad po 2008-10-07 sprendimo priėmimo ieškovas neprašė ir nereikalavo ataskaitos, nesikreipė dėl to į teismą, todėl neprotinga reikalauti pateikti laikotarpio nuo 2009-01-01 iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos kasmėnesinio išlaikymo panaudojimo ataskaitų. VTAS teigimu, nebuvo nustatyta, kad atsakovė pažeidžia vaikų teises ir interesus, priešingai, ji domisi vaikų ugdymu, skiria jiems reikalingą dėmesį, aprūpina būtinomis priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė negali pateikti rašytinių įrodymų apie vaikams skirtų lėšų panaudojimą, nes jų nerinko ir ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, įpareigodamas atsakovę teikti ieškovui kasmėnesines ataskaitas apie sūnums išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą kartu su ataskaitą pagrindžiančiais dokumentais nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti.
Taigi visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan. Tėvas (motina), tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti išimtinai vaikų interesais. Tai reiškia, kad vaikų turtas turi būti panaudojamas pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti.
Nagrinėjamoje atveju šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių nesusitarė dėl atsiskaitymo apie išlaikymo panaudojimą, ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad reikalavo iš atsakovės pateikti duomenis apie vaikams išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą. Kolegijos vertinimu, reikalavimas pateikti laikotarpio nuo 2009-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo ataskaitą neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.). Tai išplaukia ne tik iš išlaikymo esmės, nes jis skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir nuolat turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl atsakovė turėjo nuolat spręsti, kaip paskirstyti išlaikymo lėšas ir nesant ieškovo reikalavimo, nedetalizuodavo ir nesaugodavo duomenų apie šių lėšų panaudojimą. Be to, pats ieškovas tinkamai ir laiku nerealizavo savo teisės kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, reikalaudamas šiuos duomenis pateikti retrospektyviai, todėl jis pats turi prisiimti tokių duomenų nepateikimo riziką.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieškovo skundo teiginių dėl netinkamo išlaikymo panaudojimo, kadangi tai nėra skundo dalykas, ir ieškovas byloje nekėlė reikalavimo atlyginti galbūt vaikams padarytus nuostolius. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai paneigė ieškovo teiginius dėl netinkamo išlaikymo panaudojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei, su kuria gyvena šalių vaikai, teko pareiga ne tik tokia pat dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, bet papildomai pasirūpinti vaikų kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, pasirūpinti vaikų sveikata, nuolat rūpintis vaikų ugdymu ir gebėjimų tobulinimu). Byloje nėra duomenų, kad prieš tai minėtas pareigas atsakovė vykdo netinkamai, todėl papildomų reikalavimų nustatymas, tarp jų: atsiskaityti už laikotarpio nuo 2009-01-01 iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo išlaikymo panaudojimą, reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą.
Kolegija negali sutikti su apelianto skundo teiginiais, kad teismas turėjo įpareigoti atsakovę pateikti išlaikymo panaudojimo ataskaitas nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pagal CPK 13 straipsnį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo neperžengti asmens ieškiniu nustatytų ribų. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Iš ieškovo patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nekėlė reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti išlaikymo panaudojimo ataskaitas nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį nagrinėjo pagal jo ribas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo pašalinti skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 6 pastraipą. Teismo išvados, kad įstatymas nenumato, kad būtent tos lėšos, kurios pervedamos vienos šalies kitai vaikų išlaikymui, turi būti naudojamos vaikų išlaikymui, ir negalima skirti tos pačios sumos, gaunamos kaip kažkokių kitų piniginių lėšų, yra pagrįstos ir apelianto nekvestionuojamos. Kitas išvadas dėl atsakovės rėmimo teismas padarė remdamasis rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, o teismo išvadas dėl tinkamo atsakovės rūpinimosi vaikais patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės administracijos VTAS.
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Kasacinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 ir kt.).
Ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio pateikimas lėmė atsakovės 600 Lt advokato pagalbas išlaidas už atsiliepimo į ieškinio pateikimą, nes teismui priėmus ieškovo ieškinį (patikslintą ieškinį), atsakovei atsirado pareiga pateikti atsiliepimą į jį (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė iš dalies sutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais ir teismas tenkino šiuos reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovės turėtos atsiliepimo į ieškinį paruošimo išlaidos priteistinos iš ieškovo. Prieš tai minėtos išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų 8.2 punktą už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA (3000 Lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543).
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš apelianto priteistinos 700 Lt atsiliepimo į skundą paruošimo išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei H. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 700 Lt advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.