- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2-69-856/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01262-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Tikra Teisėja, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- H. M.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą atsakovei H. M., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas G. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę H. M. ieškovui G. S. gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu arba elektroniniu paštu pateikti ataskaitą apie vaikams G. S. ir M. S. skirtą išlaikymą nuo 2009-01-01 dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 2) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę iki kiekvieno kito mėnesio paskutinės dienos pateikti ieškovui G. S. gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu arba elektroniniu paštu ataskaitą apie už praėjusį mėnesį gautų sūnums G. S. ir M. S. išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su ataskaitą pagrindžiančiais dokumentais – pirkinių ar paslaugų kvitais ir/ar sąskaitomis; 3) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jam kyla pagrįstų abejonių, jog atsakovė jo pervedamas vaikų išlaikymui skirtas lėšas naudoja ne vaikų poreikiams patenkinti, o savo asmeniniams poreikiams, nes pati atsakovė niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, turi skolinių įsipareigojimų. Taip pat ieškovas pažymi, kad be periodiškai atsakovei pervedamo vaikams skirto išlaikymo – 800,00 Lt į mėnesį, jis dar papildomai laikotarpiu nuo 2008-03-05 iki 2013-06-03 vaikams skyrė 11096,20 Lt, nes akivaizdžiai matė, jog jų būtiniausi poreikiai nėra patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė H. M. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, prašė nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme. Nurodė, kad šalims nutraukiant santuoką bendru sutarimu, teismui buvo pateikta tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuri atsakovės pareigos teikti ieškovui ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą nenumatė, kaip ir nenumatė, kokį dydį išlaikymo turi teikti vaikams atsakovė. Pabrėžė, kad ieškovas nei karto neprašė ir nereikalavo, jog atsakovė jam teiktų vaikų išlaikymo panaudojimo ataskaitą, kurią atsakovė galėjo ir gali teikti ir be teismo sprendimo. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas ir pats turėjo 1980 Lt išlaikymo vaikams įsiskolinimą, teikė ir tebeteikia mažesnį išlaikymą, nei nustatytas minimalus išlaikymas, o kadangi atsakovė bylos iškėlimo momentu buvo bedarbė, dėl ko ji buvo priversta išvykti gyventi į (užsienį), tai ieškovas ir turėjo didesne dalimi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, nes ir taip vaikų išlaikymo našta buvo perkelta atsakovės artimiems giminaičiams. Nesutiko su ieškovo argumentais dėl jos blogos finansinės padėties ir įsiskolinimų, nes dalis kreditorinių įsipareigojimų yra atsiradę dar jiems gyvenant kartu. Taip pat nurodė, kad nors ieškovas ir pateikė teismui, jog turėjo 2248 Lt išlaidų vaikų rūbams ir žaislams, tačiau už šią sumą įgytas žaislas yra laikomas pas ieškovo tėvus, juo naudojasi ir kiti vaikai, be to, įgytas dar jiems gyvenant santuokoje. Ginčijo ir kitas ieškovo nurodytas papildomas išlaidas jų bendriems vaikams (b.l. 129-132).
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, su ieškiniu iš dalies sutiko. Palaikė tik reikalavimą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo ataskaitos teikimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b.l. 111-112).
Atsakovė H. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Kadangi ieškovas ir jo atstovas neprašė pripažinti atsakovės dalyvavimo būtinu, atsakovė yra tinkamai atstovaujama, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas G. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog kreipėsi į teismą dėl to, kad jo manymu atsakovė netinkamai naudoja vaikų išlaikymui skirtas lėšas. Santuoka buvo nutraukta 2008-10-07 bendru sutarimu. Su atsakove turi du vaikus. Atsakovė nemokėdavo už vaikų darželį, treniruotes, nepalikdavo vaikams pinigų reikalingoms priemonėms, ne kartą yra pasiėmęs vaikus, apautus netinkama avalyne. Viskas prasidėjo, kai atsakovė išvyko gyventi į (kitą miestą), apie 2010 metus. Išlaikymas buvo priteistas po 400 litų kiekvienam vaikui. Tuo metu jis dirbo, atsakovė dirbo taip pat. Tik iš darželio auklėtojos sužinojo, kad atsakovė buvo atleista iš darbo. Atsakovė į jį nesikreipė ir neprašė teikti didesnį išlaikymą vaikams. Ji tik jam pasakė, kad jeigu jis kreipsis dėl išlaikymo pinigų panaudojimo ataskaitos, tai ji kreipsis dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Ne kartą atsakovės yra klausęs, kodėl ji laiku nesumoka už darželį, treniruotes, bet raštu tokio prašymo jai nėra pateikęs. Ji aiškindavo, kad pinigus išleisdavo vaikams, ir daugiau nieko jam nesakė. Kai vaikus parsiveždavo pas save, tai pilnai juos aprengdavo, kai vaikai grįždavo pas mamą, tie drabužiai kažkur dingdavo. Atsakovė aplinkiniams sudarydavo tokį įspūdį, kad jis nemoka išlaikymo vaikams. Būdavo, kad pasiimdavo vaikus neapkirptus, veždavo pats į kirpyklą, vaikai tikrai atrodydavo neprižiūrėti. Vaikus pasiimdavo pas save kiekvieną savaitgalį, kartais jie pas jį būdavo ir po dvi savaites. Gyvena (mieste), tačiau du kartus per savaitę važiuodavo į (kitą miestą), kad vaikus nuvežtų į treniruotes. Vasaros metu kartu su vaikais savaitę laiko praleisdavo stovykloje. Iki išvykimo į (kitą miestą) vaikai daugiau laiko praleisdavo pas jį, nes tuo metu atsakovė dirbo. Jeigu vaikai sirgdavo, tai jie taip pat būdavo pas jį. Reikėjo vaikams gydyti dantis, pats vežė ir mokėjo už dantų gydymą. Kai atsakovė ruošėsi vykti į (kitą miestą), jis prašė, kad nevyktų, kad nekeistų ugdymo įstaigų, nes tai vaikams nenaudinga, tačiau atsakovė jo neklausė. Jis pats skyrė vaikų lavinimuisi laiko, bet tik savaitgaliais, nes dirbo. Atsakovė visai nežiūrėjo, kaip vyresnysis vaikas ruošia namų darbus. Kai pradėjo atsakovei dėl to priekaištauti, tai močiutė A. Š. pradėjo daugiau dėmesio skirti vaikams. Jis kartu su vaiku skaičiuodavo, skaitydavo, pirko knygeles. Vienu metu atsakovė vaikus iš (miestelio) vežiodavo į mokyklą (į kitą miestą), jis kelionės išlaidoms papildomai lėšų neskyrė. Beveik 3-4 metus nuomavo jiems butą (mieste). Pats daugiau mokėti išlaikymo atsakovei nesiūlė, nes atsakovė nuo jo slėpė, kad jau nedirba, prašė, kad ji leistų vaikams ir toliau gyventi pas jį (mieste). Kai atsakovė išvyko su vaikais gyventi į (kitą miestą), ji slėpė nuo jo adresus, tik savo pastangų dėka pavykdavo sužinoti adresus, tačiau būdavo neįleidžiamas į butą. Buvo momentas, kai jis mokėjo ne visą išlaikymą vaikams, nes sužinojo, kad atsakovė buvo pasiėmusi kreditus iš bankų. Jis pervesdavo tik po 200 Lt į sąskaitą, o ne 800 Lt, dėl ko atsakovė kreipėsi į antstolius.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas M. Z. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas ieškiniu prašo atsakovės pateikti išlaidų ataskaitą nuo 2009-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, jog iš atsakovės banko sąskaitos išrašo sprendžia apie netinkamą išlaikymo lėšų panaudojimą, nes ieškovas 2011-10-01 pervedė 800 litų, o atsakovė spalio 5 dieną 200 Lt pervedė kreditui apmokėti, o 301 Lt pervedė fiziniam asmeniui. 2011-09-01 ieškovas pervedė 800 Lt, o atsakovė tą pačią dieną 159 Lt pervedė paskolos dalies grąžinimui, o 300 Lt sumokėjo fiziniam asmeniui. Mano, kad jeigu atsakovė naudojo grynuosius pinigus, tai turi būti įrodyta, pagrįsta dokumentais. Taip pat mano, kad gauti pinigai iš ieškovo nebuvo naudojami pagal paskirtį, nors gaunamos išlaikymo lėšos turėtų būti naudojamos tik vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovui įtarimai dėl netinkamo išlaikymo lėšų panaudojimo kilo nuo 2010 metų, tačiau tokių būtą ir anksčiau. Palaiko reikalavimą, kad atsakovė turėtų atsiskaityti ir už praeitą laikotarpį. Teigia, jog ieškovas nurodė visas aplinkybes, kad papildomai skyrė lėšų vaikų avalynei, aprangai, sveikatos priežiūrai, transporto išlaidoms, pirko mokymosi bei lavinimo priemones, o kurui papildomai lėšų neskyrė, nes vaikai iš (miestelio) į (kitą miestą) buvo vežiojami atsakovės iniciatyva. Be to, ieškovas nebuvo informuotas, kad atsakovė neteko darbo. Pažymėjo, kad atsakovė turi daug įsiskolinimų kreditoriams, kuriuos dengė iš išlaikymui skirtų lėšų. Nurodė, kad vadovaujantis CK 4.144 str. 5 d., atsakovė, kaip uzufruktorius, turi kasmet teikti ataskaitą, todėl ir prašo pateikti ataskaitą, kuri būtų susieta su banko sąskaitos išrašu.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Kristina Pugačienė su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad atsakovė sutinka teikti ataskaitą nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Nesutinka su reikalavimu pateikti ataskaitą nuo 2009-01-01 iki sprendimo priėmimo dienos. Mano, kad toks ieškinio reikalavimas realiai ir negali būti tenkintas, nes atsakovė nėra subjektas, kuris yra įpareigotas vesti tokią apskaitą, todėl tokios apskaitos ir nevedė. Nurodė, kad nors ieškovas ir teigė, kad jam įtarimas kilo nuo 2010 metų, bet nesiėmė jokių veiksmų, savo teisių negynė ir į teismą nesikreipė. Pažymėjo, kad vien banko sąskaitos išrašai tikrai nepatvirtina, kad atsakovė ir pati neteikė vaikams išlaikymo. Atsakovė turėjo ir kitas pajamas, gaudavo socialines pašalpas, vaikai buvo išlaikomi. Be to, ieškovas vaikų išlaikymui skyrė mažesnį išlaikymą, nei numatytas minimalus, o iš to seka, kad vaikų poreikiai galėjo būti patenkinti tik vidutiniškai. Vaikai buvo vežiojami iš Baisogalos į mokyklą Šiauliuose, atsakovė patyrė didžiules kelionės išlaidas, atsakovei netekus darbo ieškovas neprisiėmė didesnės išlaikymo naštos, neparėmė ir nekompensavo kelionės išlaidų. Tai, kad ieškovas skyrė vaikams dar papildomai lėšų, negali būti traktuojama kaip atsakovės netinkamas išlaikymo lėšų panaudojimas. Pabrėžė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė būtų netinkamai panaudojusi išlaikymo lėšas, kad netinkamai vykdė savo pareigas, nes ieškovo išsakyti teiginiai nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas nurodo, kad atsakovė vaikams turėjo teikti po 400 litų išlaikymo, tačiau sutartyje niekur nėra tai apspręsta, iš ko seka, kad atsakovė turėjo teikti išlaikymą vaikams pagal savo gaunamas pajamas. Mano, kad pateikti ataskaitą už praeitą laiką nėra jokios galimybės ir jokio teisinio pagrindo. Prašė priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, kadangi ieškovas iki teismo nesikreipė į atsakovę, kad išspręsti ginčą geranoriškai, o iškart kreipėsi į teismą.
Teismo posėdžio metu išvada teikiančios institucijos Radviliškio rajono savivaldybės adminsitracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas L. G. palaikė išvadoje išsakytą poziciją. Mano, kad ieškovo reikalavimas pateikti išlaikymo lėšų panaudojimo ataskaitą nuo 2009-01-01 yra sunkiai įgyvendinamas ir nepagrįstas, nes atsakovė tokių duomenų nerinko. Nurodė, kad asmuo gali naudoti lėšas iš sąskaitos ne vien vaikų poreikiams, o įvairiems poreikiams, ir jeigu sumoka už kažką iš vienos sąskaitos, tai išlaikymą vaikams gali teikti iš kitos sąskaitos ar grynųjų pinigų. Taip pat nurodė, jog su atsakove jam teko bendrauti, jokių vaikų teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Mano, kad atsakovė domisi vaikų ugdymu, skiria jiems reikalingą dėmesį ir jokių priemonių stygiaus nebuvo pastebėta. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas anksčiau rašytine forma nesikreipė nei į teismą, nei į atsakovę, todėl mano, jog ataskaitas atsakovė ieškovui galėtų teikti nuo tada, kai atsakovė sužinojo apie tokį reikalavimą, t.y. tik nuo ieškinio gavimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. S. ir atsakovė H. M. yra nepilnamečių vaikų M. S., gim. (data neskelbtina), ir G. S., gim. (data neskelbtina), tėvai (b.l. 7-8). Santuoka tarp šalių nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Joje nustatyta, kad nutraukus santuoką šalių nepilnamečiai vaikai M. S. ir G. S. gyvens kartu su motina H. S. adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų išlaikymu rūpinsis abu tėvai, vaikų tėvas G. S. teiks vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (b.l. 7-8).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko motinos (tėvo) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, jį maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.), CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Pažymėtina, kad motina (tėvas), tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis), o teismų praktikoje pripažįstama išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) teisė kontroliuoti, jog vaiko išlaikymui skiriamos lėšos būtų panaudotos išimtinai tik vaiko poreikiams.
Nagrinėjamoje situacijoje ieškovas reiškia reikalavimą dėl išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitos teikimo nuo 2009-01-01 iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno kito mėnesio paskutinės dienos. Savo reikalavimą grindžia argumentais, kad atsakovė niekur nedirba, turi kreditorinių įsipareigojimų, vaikų išlaikymui skirtų lėšų atsakovo prašo visada iš anksto, ieškovas be mokamų periodinių kiekvieną mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui išmokų, dar papildomai nuolat skyrė ir skiria vaikams pakankamai ženklias sumas įvairiems jų poreikiams patenkinti, kaip antai: apmoka už darželį, treniruotes, nuperka rūbus, lavinimosi priemones, iš ko susidariusi laikotarpiu nuo 2008-03-05 iki 2013-06-03 dienos 11096,20 Lt suma (63 mėnesiai), todėl jam kyla pagrįstų abejonių, jog atsakovė naudoja vaikų išlaikymui skirtas lėšas ne pagal paskirtį. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškovo poziciją palaikė remdamasis atsakovės banko sąskaitos išrašu nuo 2009-01-01 iki 2013-11-19 ir išdėstė nuomonę, kad ieškovo pervedamas išlaikymas yra naudojamas asmeniniams atsakovės poreikiams ar kreditoriniams įsipareigojimams dengti.
Atsakovės atstovė atsiliepime į ieškinį prašė bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme, teismo posėdžio metu poziciją pakeitė, su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko teikti ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą ne nuo 2009-01-01, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pripažino, kad atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų, yra bedarbė, jos gaunamos pajamos bylos iškėlimo momentu siekė tik iki 875,00 Lt per mėnesį ir nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo našta buvo perkelta atsakovės artimiems giminaičiams, kurie ženkliai prisidėjo prie jų išlaikymo, nes atsakovas teikė vos po 400 Lt vaikams išlaikymą, t. y. mažesnį, nei ½ dalis minimalaus mėnesio atlygio, ir neigė ieškovo argumentus, kad lėšos išlaikymui yra naudojamos ne pagal paskirtį.
Išanalizavus bylos medžiagą, ieškovo, jo atstovo, atsakovės atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, pastebėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, jog nuo 2008-03-05 dar be periodiškai pervedamų kiekvieną mėnesį 800,00 Lt atsakovei, skyrė ir papildomai lėšų vaikų poreikiams patenkinti, iš esmės pagrindė rašytiniais įrodymais: sąskaitos išrašais, pirkinių kvitais, pinigų priėmimo kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis. Iš jų matyti, kad atsakovei buvo pervedamos papildomos sumos, ieškovas pats vaikams pirko įvairius daiktus, rūbus, batus, vaistus, mokslo reikmenis, mokėjo už treniruotes, dienos stovyklas, gydymo paslaugas, kultūrinius renginius, laisvalaikį, lankėsi su vaikais vandens pramogų parke, baseine, teatre (b.l. 20-45). Tačiau pažymėtina ir tai, jog ieškovo per nurodytą laikotarpį nuo 2008-03-05 iki 2013-06-03 skirtas papildomas lėšas vaikams, t. y. 11096,20 Lt, padalinus iš nurodyto laikotarpio, t. y. 63 mėnesių, matyti, jog papildomai ieškovas vaikų išlaikymui skyrė po 88 Lt kiekvienam vaikui į mėnesį (176 Lt abejiems vaikams į mėnesį). Atsakovė, argumentuodama, jog išlaikymui skirtas lėšas naudoja pagal paskirtį ir jai lėšų vaikų išlaikymui skyrė artimi giminaičiai, jokių įrodymų, išskyrus rašytinius mamos A. Š. ir brolio S. Š. paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad jie atitinkamai skiria po 400 Lt ir 500 Lt kas mėnesį H. M. pragyvenimui, nepridėjo (b.l. 72, 73). Tačiau, įvertinus susiklosčiusią situaciją, tai, jog ieškovas šiuo atveju yra ta šalis, kuri kreipėsi į teismą, kaip nurodė jis pats, keletą metų rinko duomenis (minėtus kvitus, sąskaitas faktūras ir pan.), atsakovės niekada jokių ataskaitų teikti neprašė, dėl ko natūralu, kad ji ir negali pateikti rašytinių įrodymų apie vaikams skirtų lėšų panaudojimą, nes jų nerinko. Pažymėtina ir tai, jog nors atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovo mokama suma nesiekia ½ minimalaus mėnesio atlygio dydžio (tik 400 Lt kiekvienam vaikui) ir išlaikymo našta jai, neturint darbo, buvo perkelta jos artimiesiems, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė, kaip rūpestingas asmuo, siekdama apginti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti ne tik vidutinius vaikų poreikius, pablogėjus jos turtinei padėčiai į teismą dėl išlaikymo padidinimo nesikreipė.
Konstatuotina ir tai, jog įstatymas nenumato, kad būtent tos lėšos, kurios pervedamos vienos šalies kitai vaikų išlaikymui, turi būti naudojamos vaikų išlaikymui, ir negalima skirti tos pačios sumos, gaunamos kaip kažkokių kitų piniginių lėšų. Svarbu yra tai, kad vaikų išlaikymui būtų panaudojama ta suma, kurią pervedė asmuo, teikiantis išlaikymą. Taigi, atsakovė, neturėdama darbo ir būdama remiama savo artimųjų giminaičių 900 Lt į mėnesį suma, šiuos pinigus skyrė vaikų poreikiams tenkinti. Teismas šį faktą konstatuoja remdamasis tuo, jog byloje nenustatyta, kad šalių vaikai G. S. ir M. S. būtų netinkamai prižiūrimi, nevalgę, neaprengti, apleisti, neugdomi, nenustatyta vaikų teisių pažeidinėjimo faktų ir tokių duomenų ieškovas nepateikė, todėl teismas dėl aukščiau nurodytos priežasties nedetalizuoja ir nepasisako dėl atsakovės pajamų ir išlaidų, atsispindinčių banko sąskaitos išraše, nors jame ir dominuoja išlaidos daugiau atsakovės asmeniniams, nei vaikų poreikiams tenkinti (b.l. 9). Tai, jog atsakovė vėluodavo sumokėti už darželį, negali būti vertinama kaip netinkamas vaikų išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimas įvertinus tą situaciją, kurioje ji atsidūrė netekusi darbo su dviem mažamečiais vaikais. Pažymėtina ir tai, jog vaikų poreikiams priskiriama ne tik maistas, drabužiai, avalynė, higienos reikmenys, žaislai, pramogos, laisvalaikis, bet ir dalis būsto išlaikymo, komunalinių paslaugų, transporto remonto ir kuro išlaidų. Tuo tarpu gi iš ieškovo paaiškinimų galima suprasti, kad šios išlaidos turėtų tekti vien atsakovei. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl išlaikymo dydžio, kuris nustatytas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt, iš ko seka, jog prašant priteisti išlaikymą iki 500 Lt, netgi nereikia įrodinėti vaiko poreikių, nes preziumuojama, jog vaikui išlaikyti minimaliai į mėnesį reikia 1000 Lt.
Taigi, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad visgi ieškovas turi teisę kontroliuoti vaikų išlaikymui skiriamų lėšų, nors ir minimalių, panaudojimą, dėl ko atsakovė įpareigotina teikti ieškovui ataskaitas apie vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, tačiau nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas nuo 2009-01-01 iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo atmestinas, nes atsakovė, nežinodama apie tokį reikalavimą, negalėjo ir neturėjo rinkti duomenų ir įrodymų apie tai, iš ko seka, jog toks reikalavimams prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turėjo 1600 Lt teisinės pagalbos išlaidų, sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį bei 7,50 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 6, 138, 147-148), atsakovė - 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 149-151). Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Tačiau teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neišnaudojo visų ikiteiminių ginčo sprendimo galimybių, t. y. nesikreipė pats į atsakovę dėl išlaikymui skirtų lėšų ataskaitos teikimo (b.l. 61-62), ir dėl to ne tik jis, bet ir atsakovė, patyrė bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovui nepriteisiamos, o atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos 62,67 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92-93 str., 96 str. 1 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno kito mėnesio paskutinės dienos, iki vaikų pilnametystės, pateikti ieškovui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), registruotu paštu arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ataskaitą apie už praėjusį mėnesį gautų sūnums G. S. ir M. S. išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su ataskaitą pagrindžiančiais dokumentais - pirkinių ar paslaugų kvitais ir/ar sąskaitomis.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šeši šimtai litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 62,67 Lt (šešiasdešimt du litai 67 ct) pašto išlaidų.
Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (gavėjo kodas 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.