Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Z. ir E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, Valstybės institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Danske lizingas,“ akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas laikė, kad mergaitei nuo pat gimimo gyvenant su motina, atsakovui ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei neprieštaraujant dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina.

Atsakovas E. Z. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą nustatant vaiko išlaikymą po 400 Lt į mėnesį, įpareigojant ieškovę teikti ataskaitą apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, tinkamai išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

Taip pat nurodo, kad teismas rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl atsakovo pareikšto prašymo įpareigoti ieškovę teikti ataskaitą apie vaiko išlaikymo panaudojimą, taigi laikytina, kad teismas išsprendė ne visus klausimus, susijusius su ginču.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės V. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo E. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovei V. Z. ir atsakovui E. Z. 2007-03-06 gimė dukra E. Z. (t 1, b.l. 10). Nuo 2008 m. birželio mėn. tarp šalių pašlijo santykiai, nuo to laiko jie gyvena atskirai ir atsakovas nepilnametei dukrai neteikia išlaikymo. Teismas pagal ieškovės reikalavimą nustatė vaiko gyvenamą vietą pas motiną – ieškovę V. Z. , vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šalys skundžia sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas vaikui išlaikymas, ir atsakovas skundžia ir sprendimo dalį, kuria netenkintas jo reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovę teikti ataskaitas apie pinigų skirtų vaiko išlaikymui panaudojimą. Kolegija pasisako dėl skundžiamos sprendimo dalies, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio

Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.).

Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis), todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Tai reiškia, kad abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (pvz., gali gerokai skirtis tėvų pajamos). Dėl to Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Kai pagal faktines aplinkybes tėvų abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą iš esmės vienodos, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios. Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; kt.).

Kolegija sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis šioje konkrečioje byloje neatitinka vaiko interesų patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi bei galimybėmis mokėti vaiko išlaikymui teismo paskirtą sumą, ieškovės teikiamas vaikui išlaikymo dydis, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad 500 Lt išlaikymo dydis iš atsakovo pusės nėra ta suma, kuri leis patenkinti vaiko poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis. Nagrinėjamoje byloje atsakovo darbo užmokestis yra apie 5 000 Lt į mėnesį (t 1, b.l. 70-71), jis turi galimybę pagal tokias pajamas teikti vaikui reikalingą išlaikymą, tačiau teismas priteisdamas iš jo po 500 Lt kas mėnesį pagrįstai atsižvelgė į teismo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas turi ir kitų įsipareigojimų - tai jo mokamas paskolos (t 1, b.l. 72-76), taip pat jis išlaikymą moka dviems sūnums (t 1, b.l. 240), tačiau neatsižvelgė į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes apie vaikui iš ieškovės pusės aprūpinimą gyvenamuoju būstą. Ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta beturi nuosavybės teise gyvenamojo būsto. Pažymėtina, kad vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Aprūpinti vaiką gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų, taigi tiek ieškovės, tiek atsakovo pareiga. Atsakovas gali vykdyti šią pareigą, mokėdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurių dydis būtų nustatytas atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti dukters teisę į būstą. Iki tarp šalių pašlijo santykiai, ieškovė su atsakovu gyveno kartu keturių kambarių bute, kur dukrai buvo sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Po šalių išsiskyrimo, ieškovė nuomojasi butą ir jo nuomai bei komunalinėms paslaugoms išleidžia apie 1000 Lt per mėnesį, taigi vien mergaitės dalis aprūpinant ją gyvenamuoju būstu sudaro apie 500 Lt, kuriuos šalys turėtų dengti per pusę. Be šių išlaidų, kadangi mergaitė kitų specialių poreikių neturi, jos išlaikymo dydis 700 Lt atitiktų aukščiau nurodytus kriterijus jos būtiniems poreikiams patenkinti, kartu aprūpinant ją gyvenamuoju būstu. Dėl nurodyto sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra keistinas. Kolegija nustatydama, kad būtent tokia nuompinigių dalis dengtina iš vaiko tėvo pusės, vertina, kad didesnė nuompinigių dalis skirtina pačiai ieškovei, atsižvelgiant į vaiko amžių.

Kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatsižvelgė į dukros išlaikymui reikalingas žymiai didesnes išlaidas, kurios sudaro 2 200 Lt. Teismas šias aplinkybes įvertino ir pagrįstai sprendė, kad tokios išlaidos 2 m. 8 mėn. vaikui, kuris neturi specialių poreikių, išskyrus tokio amžiaus vaikams būdingus nežymius poreikius dėl maitinimo ir aprangos, kuriems užtikrinti pakanka teismų praktikoje nustatyto nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinio kriterijaus vienos minimalios mėnesinės algos, kuri yra 800 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o atsiradus papildomai vienkartinėms būtinosioms išlaidoms vaiko tėvai neatleidžiami nuo pareigos padengti tokias išlaidas atskirai nuo priteisto išlaikymo.

Dėl nurodytų argumentų netenkintinas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti išlaikymą vaikui iki 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Suformuotoje teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga, kuri bylos nagrinėjimo metu yra 800 Lt, tokią sumą, kaip pakankamą vieno vaiko poreikiams patenkinti nustatė teismas, todėl jai įrodyti nereikalavo ieškovės teikti įrodymų, nes ši suma yra orientuojama į minimalių būtinųjų poreikių patenkinimą. Nors ieškovas turi 3 vaikus, tačiau jo turtinė padėtis leidžia jam visiems vaikams teigti ne mažesnį, negu šalių dukrai nustatytą išlaikymą, todėl dėl to, jog ieškovas išlaiko be šalių vaiko, dar du vaikus, mažinti nustatyto teismo išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo mažesnį išlaikymo dydį nėra pagrindo.

Nustatęs tokio dydžio išlaikymą vaikui teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę teigti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, tokių ataskaitų teikimas gali būti pateisinamas tik esant žymiai didesnei negu nustatyta suma ir skiriant ne būtiniausioms vaiko poreikiams patenkinti. Kolegijai padidinus išlaikymo dydį tik vaiko aprūpinimo būstu kaštais, tokio įpareigojimo taip pat nėra pagrindo nustatyti, nes ši suma šioje konkrečioje byloje priskirtina prie vaiko būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo.

Taip pat kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nustatęs, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nustatydamas išlaikymo dydį nesilaikė proporcingumo principo numatyto Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 d. Teismas nustatydamas, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti ne mažiau nei 800 Lt per mėnesį, neįskaitant būsto išlaidų, dėl kurių pasisakė kolegija aukščiau, iš atsakovo priteisė didesnę nei pusę sumos, t.y. 500 Lt, atsižvelgdamas į atsakovo geresnę turtinę padėtį. Kolegija nesutinka su apeliantės V. Z. argumentu, kad šalių turtinė padėtis nustatoma tik atsižvelgiant į gaunamas pajamas ir dėl to atsakovo turtinė padėtis kelis kartus geresnė už ieškovės. Nustatydamas šalių turtinę padėtį teismas atsižvelgia į gaunamas pajamas ir turimą turtą, apie ką kolegija pasisakė anksčiau.

Dėl išlaikymo skolos

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nu to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme momentas paprastai nesutampa. Dėl to teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisia iš skolininko išlaikymo skolą. Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju išlaikymą ginčo šalių dukrai teismas priteisė nuo sprendimo priėmimo, t. y. 2009 m. gruodžio 2 d., iki jos pilnametystės. Ieškinyje buvo prašyta išlaikymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. spalio mėn., šio reikalavimo tikslindama ieškinį ji neatsisakė. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2008 m. spalio mėn. ir nuo to laiko atsakovas neteikia dukrai išlaikymo. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir neįrodinėjo, jog tokį išlaikymą jis mergaitei teikė. Teismas nepriteisė ieškovės prašyto įsiskolinimo, tačiau kolegija sprendžia, jog ši klaida gali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme, nes aplinkybių, susijusių su ieškovės nurodytu teisės reikalauti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams atsiradimo momentu, tirti iš naujo nereikia, o be to išlaikymo įsiskolinimas yra sudėtinė išlaikymo dalis ir šioje byloje kolegija nelaiko atskiru reikalavimu, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-11-01 iki 2009-02-01 (už 4 mėn.)po 700 Lt, viso 9 100 Lt.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė šių išlaidų turėjo 3 2109 Lt, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji turėjo 8151,34 Lt tokių išlaidų (t 2, b.l. 90-96). Nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti arba išlaidas, kurios neatitinka Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 d. nustatytų kriterijų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, todėl jas atlyginant ieškovei priteistas pakankamai protingas dydis 1 448,10 Lt, jo keisti nei vieno iš apeliantų argumentais nėra pagrindo.

Spręsdama dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija atsižvelgia į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, dėl to nedideles advokatų darbo ir laiko sąnaudas, todėl nustato, kad ieškovė turėjo būtinų ir pagrįstų 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Šioje instancijoje priimtas sprendimas atsakovo nenaudai, nes jo apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas, o ieškovės skundas tenkintas iš dalies. Taikant CPK 93 straipsnio 1 dalį ieškovei priteisiama 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o kitos advokato pagalbai apmokėti išlaidos - 800 Lt (t 2, b.l. 153-154) neatlyginamos.

Dėl aukščiau nurodyto sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeisti: priteistą iš atsakovo E. Z. nepilnametės dukros E. Z. , gim 2007-03-06 išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-02-19 iki jos pilnametystės padidinti iki 700 Lt;

Papildyti sprendimą: priteisti iš E. Z. nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. (už 4 mėn.) 2800 Lt

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. Z. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. Z. ir 14,20 Lt valstybei (įmokos kodas 5660).