- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-783-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02549-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- H. Č.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. Č. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir įpareigojimo teikti ataskaitą apie išlaikymo panaudojimą, pareikštą atsakovei R. J., institucija, teikianti išvadą, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas H. Č. 2012-03-30 su ieškiniu (b.l. 3-4) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė: 1) pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-18 sprendimu patvirtintos jo ir atsakovės santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl teikiamo išlaikymo nepilnametei dukteriai dydžio, ir nustatyti, kad ieškovas moka nepilnametei dukteriai L. I., gim (duomenys neskelbtini) , išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 350 Lt dydžio išmokomis iki vaiko pilnametystės; 2) paskirti atsakovę dukters turto administratore, įpareigojant atsakovę teikti piniginių lėšų, skirtų dukros išlaikymui, panaudojimo ataskaitą raštu kas tris mėnesius. Nurodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas jo ir atsakovės susitarimas dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai dydžio, ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė - pasunkėjo ir tai patvirtina daugiau nei 4000 Lt susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė todėl, jog jis dėl prastos turtinės padėties pilna apimtimi išlaikymo dukrai mokėti nebegalėjo. Nuo 2011 m. vasario mėnesio ieškovo gaunamos pajamos iš darbo santykių tesudarė 278,95 Lt, tik 2012 m. sausio mėnesį jam pavyko susirasti papildomą darbą, kurio pagalba pavyko papildomai užsidirbti apytiksliai po 1064,70 Lt kas mėnesį. Šiuo metu jo gaunamų papildomų pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo pacientų kiekio, todėl gaunamos pajamos yra nepastovios. Gaunamų mėnesinių pajamų suma, šiuo metu dirbant net dvejuose darbovietėse, tesudaro 1343,65 Lt, iš kurių daugiau kaip pusę jis privalo atiduoti dukrai, taigi jo pragyvenimui telieka 593,65 Lt. Šalių susitarimu nustatytas 750 Lt išlaikymas yra akivaizdžiai per didelis, todėl jis yra mažintinas iki 350 Lt. Be to, ieškovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės, nei ieškovės.
Atsiliepimas
Atsakovė R. J. atsiliepimu (b.l. 28-30) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nuosavybės teise turėjo butą (duomenys neskelbtini), tačiau po to, kai antstolė pradėjo priverstinį išlaikymo išieškojimą, šį butą ieškovas padovanojo savo pilnametei dukteriai, tokiu būdu pats pablogindamas savo turtinę padėtį. Ieškovas turi aukštąjį gydytojo išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį, gali uždirbti per mėnesį pakankamai pajamų savo pragyvenimui ir nepilnametės dukters tinkamam išlaikymui. Atsakovė viena rūpinasi dukters būtinųjų poreikių tenkinimu (gyvenamuoju būstu, jo išlaikymu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), jos laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-10-15 sprendimu (b.l. 106-110) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 16,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie ieškovo įdarbinimą už 2011-09-01 – 2012-09-30 laikotarpį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2009 metų vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, o(duomenys neskelbtini) ieškovo darbo santykiai baigėsi 2011-09-27. Iš SODROS pažymų apie ieškovo įmokas už 2011-09-01 – 2012-09-30 laikotarpį seka, kad 2012 metų rugpjūčio mėnesį jo darbo užmokesčio suma sudarė (duomenys neskelbtini) – 280Lt; (duomenys neskelbtini) – 3337,12 Lt; (duomenys neskelbtini) – 50 Lt, iš viso – 3667 Lt. Po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas jam priklausiusį butą su žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo savo pilnametei dukteriai Gintarei, taip pat perleido kitiems asmenims garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso automobilis, pagamintas 1990 metais, ir savos gamybos transporto priemonė. Bylos duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien aplinkybė, jog šiuo metu ieškovo pajamos iš darbo santykių šiek tiek sumažėjo, daugiau kaip per pusę teismo sprendimu nustatyto dukteriai L. I. išlaikymo sumažinimo negali nulemti. Ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, turintis aukštąjį medicininį išsilavinimą, neturintis kito nepilnamečio vaiko, negali išlaikymo naštos perkelti vaiko motinai.
Pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę kas ketvirtį teikti ieškovui ataskaitas apie dukters L. I. išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tokia prevencinė prievartos priemonė įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir atsakovė būtų sudarę susitarimą teikti ataskaitą apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečiam vaikui L. I. teikiamas išlaikymas yra panaudojamas ne pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, jog ieškovo duktė L. I. pagal savo amžių sugeba formuluoti savo pažiūras ir nuomonę į susidarančias aplinkybes, todėl ieškovas, bendraudamas su dukterimi, gali išsiaiškinti, kaip yra panaudojamos dukters išlaikymui skirtos lėšos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas H. Č. 2012-11-15 apeliaciniu skundu (b.l. 112-115) prašo pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-18 sprendimu nustatytą dukrai mokamą 750 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis sumažinti iki 450 Lt; 2) atsakovę paskirti dukters turto administratore, įpareigojant atsakovę teikti piniginių lėšų, skirtų dukros išlaikymui, panaudojimo ataskaitą raštu kas tris mėnesius.
Nurodo, po teismo sprendimo, nustatančio dukters išlaikymo dydį, iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, jis neteko didelės dalies darbo pajamų, dėl to susidarė mokėtino išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovas neteko nekilnojamojo turto, kadangi dėl susidariusios situacijos nebegalėjau jo išlaikyti, o atsakovės turtinė padėtis ženkliai pagerėjo - padidėjo jos gaunamos pajamos. Pirmosios instancijos teismas analizavo tik ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, tačiau visiškai nekreipė dėmesio į akivaizdžiai pagerėjusią atsakovės turtinę padėtį ir akivaizdžiai matomą jos gaunamų pajamų padidėjimą. Ieškovas stengiasi gerinti savo finansinę padėtį, dirba trejose darbovietės, turi finansinį įsipareigojimą dukrai. Atsakovė ieškovo skiriamus vaikui išlaikyti pinigus naudoja neracionaliai. Dukra daug laiko praleidžia su ieškovu, jis dukrą maitina, rengia. Atsakovė atsisako ieškovui pateikti duomenis apie dukters išlaikymui skirtų piniginių lėšų panaudojimą. Ieškovas, suaugęs žmogus, privalo gyventi iš liekančių 1884 Lt, o vaikui reikia 1632 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė R. J. 2012-12-05 atsiliepimu (b.l. 28-30) prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, jog ir jos pajamos krizės laikotarpiu sumažėjo. Nepaisant to, ji turėjo nuomotis butą, rūpintis dukters poreikiais. Pažymi, jog ženkliai skiriasi ir šalių darbo krūvis. Jeigu ieškovo darbo valandos būtų tokios, kaip atsakoves, jo pajamos taip pat būtų didesnės. Ieškovas yra sveikas žmogus, neturintis negalios, todėl turi galimybę gauti didesnes pajamas. Turint tokią kvalifikaciją, Vilniaus mieste ieškovui nėra sudėtinga gauti darbą. Ieškovo kaltinimai, jog atsakovė neracionaliai naudoja pinigines lėšas, yra nepagrįsti. Atsakovė niekada nereikalavo iš ieškovo papildomų pinigų vaiko poreikiams, ieškovo nupirkti daiktai dukrai daug nekainavo. Nuo ištuokos vaiko išlaikymui skirtus pinigus atsakovė gavo tik pirmuosius tris mėnesius. Ieškovas vengia dukrai teikti išlaikymą, o siekiant vykdyti sprendimą per antstolį ir prasidėjus vykdymo procesui, ieškovas savo turimą butą padovanojo kitai dukrai iš pirmos santuokos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Kilusio ginčo esmė – CK 3.201 str., reglamentuojančiuo teismo teisę pagal vaiko motinos ar tėvo ieškinį sumažinti arba padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį, taikymas, kuomet šiuo sprendimu patvirtintas pačių vaiko tėvų pasiektas susitarimas dėl vaiko poreikių apimties ir skyrium gyvenančio tėvo prisiimto įsipareigojimo dydžio. Dėl šios teisės normos taikymo prielaidų kolegija ir pasisako.
Byloje nustatyta, jog Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-18 sprendimu (b.l.6-9) teismas nutraukė šalių santuoką bendru šalių sutikimu bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys išsprendė visus su santuokos nutraukimus susijusius turtinius bei neturtinius klausimus. Minėta sutartimi apeliantas geranoriškai įsipareigojo teikti dukrai L. I. 750 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą periodinėmis išmokomis. Apeliantas, prašydamas vaikui skirtą išlaikymą sumažinti beveik pusiau, tokį savo reikalavimą grindė iš esmės pablogėjusia savo turtine padėtimi po santuokos nutraukimo, ką, jo nuomone, bylą nagrinėjęs teismas įvertino netinkamai. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.
Šalys, siekdamos pasinaudoti savo teise susitarti dėl visų su santuokos nutraukimu bendru jų pareiškimų susijusių klausimų, o tai yra privaloma sąlyga santuokai šiuo pagrindu pasibaigti (CK 3.51 str., 3.52 str.), pačios gali kompleksiškai išspręsti visus jų turtinius ir su vaiku susijusius klausimus. Teismo funkcija tokiu atveju apsiriboja sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio patikrinimu tuo aspektu, kad ja nebūtų pažeidžiama viešoji tvarka, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės bei teisėti interesai. Tokių pažeidimų nensutačius, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 str. 3 d. nuostatomis, savo sprendimu nutraukdamas santuoką patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Pažymėtina, kad sutuoktiniams neradus kompromiso ir nesusitarus dėl bet kokios iš privalomai įstatymu įtvirtintų sutarties sąlygų, t.y. nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios sutarties (CPK 539 str. 2 d.), jie apskritai negalėtų pasinaudoti šia supaprastinta tvarka santuokai nutraukti.
Vertinti sutuoktinių susitarimo detalių (konkrečių sąlygų), t.y. kodėl vienaip ar kitaip yra pasidalijamas santuokoje įgytas turtas, kam ir koks šio turto aktyvas bei pasyvas atitenka, jeigu tai nesusiję su viešu interesu ar įstatymo imperatyvu (pavyzdžiui, su kreditorių interesais, prievolių jiems pasidalijimu), taip pat išlaikymo kamėnesinės išmokos dydžio vaiko poreikių ar tėvų finansinių galimybių juos patenkinti kontekste, teismas nėra įpareigotas. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių vėliau galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Tokiu atveju ieškinio dalykas yra ne naujas šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia jų susitarimo sudarymo ir teismo sprendimo priėmimo metu (sumažėjo vaiko poreikiai, iš esmės pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar kito iš tėvų turtinė padėtis). Savo turtinės padėties iš esmės pasikeitimą apeliantas grindžia iš darbo santykių gaunamų pajamų sumažėjimu, nekilnojamojo turto praradimu, neišgalint jo išlaikyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria primosios instacijos teimo nuomonei, kad vien pajamų iš darbo santykių laikinas sumažėjimas neįtakoja apelianto turtinės padėties, kaip pasikeitusios iš esmės, vertinimo, juo labiau, nuo šalių susitarimo teismo sprendimu įtvirtinimo iki apelianto siekio pakeisti išlaikymo dydį, inicijuojant šią civilinę bylą, tepraėjo vos dveji metai.
Ir priešingai, kolegija visiškai sutinka su atsakovės atsikirtimų argumentais, kad apeliantas, kaip ir pati atsakovė, turėtų dėti daugiau pastangų ir pagerinti savo materialinę padėtį, kadangi jokių objektyviai esančių kliūčių tam neegzistuoja (geras išsilavinimas, nesumažėjęs darbingumas, kitų išlaikytinių nebuvimas). Neatlygintino sandorio pagrindu kitai dukrai perleistas butas taip pat pat nesuponuoja tokio esminio apelianto turtinės padėties pasiketimo, kuris nagrinėjamojoje byloje leistų taikyti CK 3.201 str. ir pakeisti sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.
Kasmėnesinės vaiko išlaikymui skirtos išmokos sumažinimo apeliantui negali įtakoti ir tokia jo nurodoma aplinkybė, kaip itin pagerėjusi atsakovės turtinė padėtis. Apeliantas neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovės gaunamos kasmėnesinės pajamos būtų iš esmės pasikeitusios (padidėjusios) būtent po teismo sprendimo nutraukti judviejų santuoką ir nustatyti išlaikymo vaikui dydį priėmimo, tokių duomenų nepateikė ir neprašė išreikalauti, o siejo tokį jos padėties vertinimą išimtinai su įgytu nekilnojamuoju daiktu ir savo paties atliktais skaičiavimais, kiek ieškovė turėjo per mėnėsį sutaupyti. Nors ši įsigijo vertingo nekilnojamojo turto, kuriame šiuo metu yra atsakovės ir šalių dukters gyvenamoji vieta, į bylą yra pateikti duomenys ir apie atsakovei suteiktą kreditą (b.l. 72-81,82-83), o tokia aplinkybė neabejotinai lemia ir padidėjusias atsakovės išlaidas. Todėl vien šia aplinkybe remiantis vertinti jos turtinę padėtį kaip iš esmės pagerėjusią po sprendimo nustatyti išlaikymą priėmimo, kartu galinčią įtakoti jos galimybę teikti ženkliai didesnį išlaikymą dukrai, nei turi teikti apeliantas, negalima.
Galiausia pasisakytina dėl apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo praktikos. Naujausioje išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 priimtoje nutartyje c.b. Nr. 3K-7-24/2013, kurioje faktinės aplinkybės yra labai panašios (išlaikymo dydis nustatytas šalims santuoką nutraukiant bendru susitarimu), yra pripažinta, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 str. 1 d., t.y. prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu ir prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dar daugiau, teisiškai reikšminga ir tokia aplinkybė, kad, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, vaiko tėvas pats geranoriškai prisiima tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtina. Vadinasi, jis įvertina savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti.
Ginčo, kad vaiko poreikiai būtų iš esmės sumažėję, lyginant su susitarimo dėl jų dydžio momentu, byloje nekilo Tai konstatavus, kiti skundo argumentai, susiję su prisidėjimu prie vaiko išlaikymo, kuomet šalių duktė lankosi pas apeliantą, tampa teisiškai neaktualūs.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bei pagrindė tinkamais argumentais ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę teikti atsakaitas apie išlaikymui skirtų pinigų naudojimą. Kolegioja sutinka su teismo nurodytais motyviais, jų nekartodama. Apelianto skunde įvardintos abejonės, kad apeliantė dukrai skirtas lėšas galimai naudoja neracionaliai, kitokio šio ieškinio reikalavimo vertinimo nesuponuoja. Kolegija atkreipia dėmesį, kad įpareigojimas teikti atsakaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta ir įstatymo normomis. Todėl sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlakymui skiriamas lėšas gali būti panaudojamos netinkamai. CK 3.186 str. 1 d. ir 3.203 str. 1 d. nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rūpintojų), pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti - vaiko matinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Tuomet, kai išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.). Kaip kolegija jau nurodė, jokiomis įrodinėjimo priemonėmis apeliantas teisme nepagrindė savo abejonių, kad vaikui skirtos išmokos panaudojimas ne pagal paskirtį (CPK 12 str.).
Apibendrinant konstatuotina, kad byla išnagrinėta teisingai, materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aškinimo bei taikymo, kas galėtų įtakoti skundžiamo teismo sprendimo pakeitimą ar jo panaikinimą, teisėjų kolegija nenustatė, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra mažesnės, nei 10 Lt (b.l. 127), todėl pagal CPK 92 str.. 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei pašto bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.