- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2S-839-894/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00957-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Viabet“
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. atsakovei mažajai bendrijai „Viabet“ dėl avanso ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovo S. B. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Viabet“ (toliau – atsakovė), kuriame ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 20 134 Eur sumokėtą avansą ir netesybas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko.
3. 2025 m. sausio 29 d. atsakovė pateikė prašymą civilinę bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui. Atsakovės teigimu, priimant ieškinį buvo pažeistos teismingumo taisyklės. Šalys 2024 m. kovo 25 d. sutartyje Nr. VIA24/03/25-001 susitarė, jog kilę ginčai bus sprendžiami teisme pagal rangovo buveinės vietą, t. y. pagal atsakovės buveinės vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl avanso ir netesybų priteisimo perdavė nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui ir atšaukė 2025 m. vasario 19 d. 9.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį.
5. Teismas iš byloje esančios 2024 m. kovo 25 d. sutarties Nr. VIA24/03/25-001 nustatė, kad sutarties 7.1. punktu šalys susitarė, jog bet kuris ginčas tarp šalių dėl sutarties bus sprendžiamas ne teismo tvarka, o jo neišsprendus teisme pagal rangovo buveinės vietą, t. y. pagal atsakovės buveinės vietą. Atsakovės buveinė yra Kaune (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnį juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Pagal CPK 32 straipsnio 1 dalį, šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.
7. Teismas konstatavo, kad byla perduodama nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui CPK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindais. Teismo vertinimu, bylos perdavimas nepažeis šalių interesų ir neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi byla dar nėra parengta nagrinėjimui teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir atsakovės prašymą atmesti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. 2024 m. kovo 25 d. Sutarties Nr. VIA24/03/25-001 1.1 punkte numatyta sutarties įvykdymo vieta - kiemo grindų betonavimo darbai, (duomenys neskelbtini) Šilalės r. Atsižvelgiant į Sutarties 1.1 punktą, CPK 30 straipsnio 9 dalį bei CPK 32 straipsnio 1 dalį ir Sutarties 7.1 punktą, aiškinant šias teisės normas sisteminiu ir loginiu metodu, ieškovas turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti bylos teismingumą, kadangi minėtos normos yra konkuruojančios. Ieškovas pasirinko teismą pagal sutarties įvykdymo vietą.
1.2. Teismui priėmus ieškinį jis turi būti nagrinėjamas tame teisme, kuriame yra priimtas. Tokia išvada darytina iš CPK 34 straipsnio 1 dalies formuluotės, kuriame nurodyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus.
1.3. Ieškovas ieškinyje buvo išreiškęs valią pasinaudoti savo teise ir taikyti CPK 30 straipsnio 9 dalį, ir teismas su tokia valia sutiko priimdamas ieškinį. Priėmus ieškinį prasideda CPK 34 straipsnio 1 dalies galiojimas. Skundžiama nutartimi teismas nesilaikė CPK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimo priimtą bylą išspręsti iš esmės bei nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
1.4. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamas ir kitas kasacinio teismo formuojamas aspektas dėl teisinio apibrėžtumo, teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių.
1.5. Bylos perdavimas Kauno apylinkės teismui užvilkins bylos nagrinėjimą, nes teismas turės iš naujo susipažinti su ieškiniu ir priedais bei kita bylos medžiaga, iš naujo skirti parengiamuosius teismo posėdžius, taip pat iš naujo išsiaiškinti ieškovo reikalavimų esmę bei atsakovės poziciją. Tai iš esmės pažeis ieškovo teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Ieškovas ieškinį pateikė nesilaikydamas tarp šalių susitarto ginčo teismingumo (CPK 32 straipsnis), taip pat nesivadovaudamas CPK 29 straipsnyje įtvirtintu bendruoju teismingumu pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.
2.2. Sprendžiamas ginčas tiek pagal bendrojo, tiek pagal sutartinio teismingumo taisykles, yra teismingas ir turi būti perduodamas nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
2.3. Sutartinio teismingumo prioritetas prieš alternatyvųjį teismingumą, t. y. pagal ieškovo pasirinkimą, įtvirtinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-916/2024).
2.4. Šalių valios suderinimas, vadovaujantis valios autonomijos principu, pateisina pirmenybės suteikimą pasirinktam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-630-464/2024).
2.5. 2024 m. kovo 25 d. sutarties Nr. VIA24/03/25-001 6.1. punkte šalys susitarė, jog kilę ginčai bus sprendžiami teisme pagal rangovo buveinės vietą, t. y. pagal atsakovės buveinės vietą. Dėl šios priežasties atsižvelgiant į CPK normas bei į aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžiant dėl nagrinėjamo ginčo teismingumo, prioritetas turi būti suteikiamas sutartiniam teismingumui, nes dėl jo ginčo šalys išreiškė valią. Priešingas aiškinimas suteiktų vienai iš ginčo šalių perdėtą ir nepagrįstą pranašumą, nes būtų leidžiama nukrypti nuo sutartyje įtvirtintų susitarimų ir pačiai pasirinkti vietą, kurioje ji pageidauja, jog ginčas būtų išnagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu iš Tauragės apylinės teismo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui – tai viena iš įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus būtent tame teisme, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą. Siekiant nustatyti tokį teismą, kompetentingą nagrinėti konkretų ginčą, CPK 25–36 straipsniuose yra nustatytos teismingumo taisyklės, pagal kurias yra nustatomas bylų rūšinis teismingumas (įvertinama, kuris iš teismų – bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas – turi nagrinėti bylą, taip pat nustatoma, kuris iš bendrosios kompetencijos teismų (apylinkės ar apygardos teismas) turi nagrinėti bylą kaip pirmosios instancijos teismas), ir teritorinis teismingumas (įvertinama, kuris konkretus teismas iš visų esančių apylinkės ar apygardos teismų turi kompetenciją nagrinėti bylą).
13. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis). CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. CPK 32 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šalys gali tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas (CPK 32 straipsnio 2 dalis).
14. Kai asmuo pateikia ieškinį teismui, kuriam jis nėra teismingas, tokį ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu iškėlus bylą tame teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagrindas bylai perduoti nagrinėti kitam teismui yra teismingumo taisyklių pažeidimas, kuris egzistavo ieškinio priėmimo metu. Tais atvejais, kai ieškinio pateikimo metu byla buvo teisminga jį priėmusiam teismui ir tik vėliau dėl tam tikrų aplinkybių (pavyzdžiui, ieškovui padidinus ar sumažinus savo reikalavimą, dalies reikalavimo atsisakius, šaliai įgijus bankrutuojančio subjekto statusą, pakeitus gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinės adresą ir pan.) tampa teisminga kitam teismui, kitam teismui neperduodama ir bylą iškėlęs teismas priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus (CPK 34 straipsnio 1 dalis).
15. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl bylos, priimtos pažeidžiant teismingumo taisykles, perdavimo CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga, teismingumo taisyklių pažeidimas negali būti suabsoliutinamas. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas turi būti taikomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, turi būti atsižvelgiama į civilinio proceso tikslą (kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių) (CPK 2 straipsnis), ir į civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), turi būti vertinama kurioje proceso stadijoje paaiškėja (iškeliamas) teismingumo taisyklių pažeidimas, vertinama, kokia procesinių veiksmų apimtis jau yra atlikta, kokią dar būtina atlikti. Pažymima, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-346-585/2021).
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl avanso ir netesybų priteisimo yra kildinamas iš šalių 2024 m. kovo 25 d. sudarytos sutarties Nr. VIA24/03/25-001 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė (rangovas) įsipareigojo atlikti ieškovui (užsakovui) kiemo grindų betonavimo darbus (duomenys neskelbtini) Šilalės r. (Sutarties 1.1 p.). Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad bet kuris teisinis ginčas, kilęs tarp šalių dėl Sutarties, sprendžiamas geranoriškai derybų būdu, o nepavykus išspręsti ginčo ne teismo tvarka, ginčas sprendžiamas teisme pagal rangovo buveinės vietą. Sutartyje nurodytas atsakovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) Kaunas.
17. Sutarties 1.1 punkte yra aiškiai nurodyta sutarties įvykdymo vieta, o Sutarties 7.1 punkte šalys susitarė dėl ginčo sprendimo vietos. Nagrinėjamu atveju pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys yra teismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis), pagal sutartinio teismingumo taisyklę ieškinys taip pat yra teismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 32 straipsnis), o pagal alternatyviojo teismingumo taisyklę byla yra teisminga Tauragės apylinkės teismui pagal Sutarties įvykdymo vietą (CPK 30 straipsnio 9 dalis).
18. Teismų praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai taikoma specialioji norma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-186/2016). Nagrinėjamu atveju nustatant bylos teismingumą turi būti vadovaujamasi specialiomis alternatyviojo teismingumo (CPK 30 straipsnio 9 dalis) ir sutartinio (CPK 32 straipsnis) normomis, o bendrojo teismingumo norma (CPK 29 straipsnis) netaikytina.
19. Teismų praktikoje aiškinant CPK 30 straipsnio 9 dalies normą yra nurodyta, kad ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-326-178/2016; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1052-790/2020). CPK 32 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis joms laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos, nei turėtų būti nustatoma pagal bendrąsias teismingumo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-661-407/2023).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudarydamos Sutartį šalys laisva valia susitarė ne tik dėl ginčo sprendimo vietos, bet ir dėl Sutarties įvykdymo vietos. Sutarties sąlyga dėl Sutarties įvykdymo vietos šalims sukėlė ne tik materialinius, bet ir procesinius padarinius – galimybę ieškovui reikšti ieškinį teismui pagal Sutarties įvykdymo vietą. Šalių susitarimas dėl ginčo sprendimo vietos bei susitarimas dėl Sutarties įvykdymo vietos įformintas toje pačioje Sutartyje teismingumo nustatymo požiūriu yra lygiaverčiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovas remdamasis Sutartimi turėjo teisę ieškinį paduoti tiek pagal atsakovės buveinės vietą Kauno apylinkės teismui pagal sutartinio teismingumo taisykles, tiek ir pagal alternatyviojo teismingumo taisykles – pagal Sutarties įvykdymo vietą Tauragės apylinkės teismui. Teisė pasirinkti vieną iš nurodytų teismų priklausė ieškovui. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovo ieškinys Tauragės apylinkės teisme yra priimtas nagrinėti nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
21. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigdama, kad sutartinis teismingumas turi prioritetą prieš alternatyvųjį teismingumą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-916/2024. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinės aplinkybės ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-916/2024 buvo sprendžiamas bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamento „Briuselis Ibis“) nuostatas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos perdavimas Kauno apylinkės teismui taip pat yra nesuderinamas ir su civilinio proceso tikslu kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, ir su civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki bylos perdavimo Tauragės apylinkės teisme byla buvo nagrinėjama beveik pusę metų, bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl procesinių dokumentų neįteikimo atsakovei, dėl atsakovės tinkamo atstovo nepasirinkimo.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai nusprendė, jog šalių ginčas turi būti perduotas nagrinėti teismui pagal sutartinio teismingumo taisykles. Nustatyti pirmosios instancijos teismo civilinio proceso įstatymo pažeidimai, susiję su civilinės bylos teismingumo klausimo išsprendimu, lėmė neteisėto procesinio sprendimo – bylos perdavimo nagrinėti Kauno apylinkės teismui – priėmimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės mažosios bendrijos „Viabet“ prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.