- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2-1052-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00185-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Redanas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2019 m. vasario 12 d. Kareivinių pastato (Žaliasis kelias 2, Neringa) paprastojo remonto darbų sutartį Nr. 21-16-612019-02, sudarytą tarp UAB „Redanas“ ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), nutraukta teismo sprendimu dėl atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos kaltės, priteisti iš atsakovės 29 899,65 Eur skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą dėl remonto darbų įsigijimo, jį laimėjo ieškovė, su kuria buvo sudaryta minėta paprastojo remonto darbų sutartis. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti sutarties priede numatytus darbus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir atsiskaityti nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovės teigimu, vykdydama darbus ji pastebėjo, jog pirkimo dokumentai yra neteisingi, kadangi nesutapo suprojektuotų darbų kiekiai su tais, kuriuos faktiškai buvo reikalinga atlikti, siekiant tinkamai įvykdyti sutartį. Tarp šalių kilo ginčas dėl papildomų darbų ir sumokėjimo už juos. Galiausiai, atsakovė 2020 m. balandžio 2 d. raštu nurodė, kad, vadovaudamasi sutarties 6.3.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio nuostatomis, vienašališkai nutraukia sutartį dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir per pastarąsias 30 dienų neatlieka jokių sutartyje numatytų darbų, todėl akivaizdu, jog ji neįvykdys sutartinių įsipareigojimų iki sutartyje numatytos datos. Tačiau, ieškovės manymu, toks sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Būtent atsakovė nebendradarbiavo su ieškove vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, neapmokėjo už suteiktas paslaugas, o viešasis pirkimas buvo organizuotas netinkamai. Ieškovė akcentavo, kad darbai turėjo būti atlikti pagal techninio darbo projekto, kuris buvo perduotas ieškovei, reikalavimus. Tačiau darbų atlikimui pagal minėtą techninį darbo projektą atsakovė prieštaravo. Dėl nurodytų priežasčių teismas turėtų pripažinti, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės.
3. Ieškovė nurodė, kad ginčas kilo iš civilinių viešo konkurso teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio nuostatomis, ieškinį pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismas. Ieškovė taip pat nurodė, kad sutarties įvykdymo vieta yra Žaliasis kelias 2, Neringa, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 9 dalimi, ieškinį pareiškė Klaipėdos apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
5. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje sutarties įvykdymo vieta nėra aptarta. Kaip matyti iš ieškovės dėstomų argumentų, sutarties įvykdymo vietą ji tapatina su rangos darbų vykdymo vieta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (CPK 30 straipsnio 9 dalis). Ši taisyklė alternatyvųjį teismingumą sieja su specifiniu ieškinio dalyku – galiojančia sutarties norma, apibrėžiančia sutarties įvykdymo vietą. Nurodyta proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, t. y. lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik, remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais, yra numanoma, CPK 30 straipsnio 9 dalies norma negali būti taikoma, nes toks procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki jos taikymo visais atvejais, kai tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu, ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 straipsnyje. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju sutartyje nesant aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos sutarties įvykdymo vietos, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad faktinė rangos darbų atlikimo vieta savaime reiškia ir sutarties įvykdymo vietą procesiniu teisiniu požiūriu, t. y. nustatant bylos teismingumą.
6. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių sudarytos sutarties 7.3 papunktyje nurodyta, jog nepavykus ginčo išspręsti taikiai, visi ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti bendrosios teismingumo taisyklės išimtį ir ją aiškinti plečiamai. Teismas konstatavo, kad pagal bendrąsias teismingumo taisykles byla teisminga atsakovės buveinės vietos apygardos teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Redanas“ pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį, teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui, todėl, esant alternatyviam teismingumui, ieškovei pasirinkus vieną iš galimų alternatyvų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrojo teritorinio teismingumo taisykles.
7.2. CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolė esmė. Ieškovė sutinka, kad 2019 m. vasario 12 d. Kareivinių pastato, esančio Žaliasis kelias 2, Neringa, paprastojo remonto darbų sutartyje nėra nurodyta sutarties įvykdymo vieta, tačiau iš ieškinio ir prie jo pridėtų priedų aiškiai matyti, jog sutarties dalykas yra pastato, esančio Žaliasis kelias 2, Neringa, remontas, todėl ginčijamos sutarties net nebūtų įmanoma vykdyti kitoje vietoje. Visi veiksmai ir darbai, kuriuos turi atlikti ieškovė, susiję tik su pastatu, esančiu Žaliasis kelias 2, Neringa, todėl šios sutarties įvykdymo vieta ir yra darbų atlikimo vieta. Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, o būtent, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Šiuo atveju reikšminga yra ne aplinkybė, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. CPK 137 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį motyvuota nutartimi, kuri ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo dienos įteikiama arba išsiunčiama pareiškėjui. Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 137 straipsnio 5 dalis). Sisteminė minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tol, kol ieškinys nėra priimtas, atsakovas apie pareikštus reikalavimus nėra informuojamas, jam nėra siunčiama nutartis, kuria teismas atsisako priimti ieškinį. Atitinkamai, atsakovui nenumatyta teisė nei skųsti tokią nutartį, nei teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, jei ieškovas jį pateikia. Kadangi atsakovės rašytiniai paaiškinimai savo esme yra atsiliepimas į ieškovės atskirąjį skundą, be to, pateikti prieš pat teismo posėdį, apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius paaiškinimus priimti atsisako.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.
10. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso sąlygų (CPK 27 straipsnio 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios civilinės bylos inter alia (be kita ko) apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018 43 punktas).
11. VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.
12. Atsakovė Valstybinės sienos apsaugos tarnyba vykdė kareivinių pastato (Žaliasis kelias 2, Neringa) paprastojo remonto darbų pirkimą atviro konkurso būdu. Su ieškove, kaip pirkimo laimėtoja, 2019 m. vasario 12 d. buvo sudaryta paprastojo remonto darbų sutartis. Atsakovė 2020 m. balandžio 2 d. raštu pranešė ieškovei, kad, vadovaudamasi sutarties 6.3.1 papunkčiu ir CK 6.217 straipsniu, vienašališkai nutraukia tarp šalių sudarytą paprastojo remonto darbų sutartį dėl rangovo kaltės. Ieškovė su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu nesutiko ir pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti sutartį nutraukta teismo sprendimu dėl atsakovės kaltės.
13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo iš viešo konkurso teisinių santykių, todėl ieškinys teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 straipsnio 3 punktas, VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
14. CPK 27 straipsnio 3 punktas ir VPĮ 101 straipsnis specialiai nereglamentuoja bylų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių teritorinio teismingumo klausimo, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal bendras CPK įtvirtintas taisykles. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile (atsakovo gyvenamosios vietos) principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009).
15. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Aiškinant CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, būtina atsižvelgti į tai, kaip šią prievolių teisės kategoriją apibrėžia civiliniai įstatymai. CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-381/2015). Be to, kaip pažymima formuojamoje teismų praktikoje, reikšminga yra ne aplinkybė, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-326-178/2016 nurodyta teismų praktika).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad šalys ginčo sutartimi nenustatė konkrečios sutarties įvykdymo vietos, todėl pagrindo nukrypti nuo bendrųjų teismingumo taisyklių, įtvirtintų CPK 29 straipsnyje, nėra. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė neteisingai įvertinęs sutarties, iš kurios kilo ginčas, sąlygas. Nagrinėjamu atveju sutarties, dėl kurios kilo ginčas, dalykas yra pastato, esančio Žaliasis kelias 2, Neringoje, remonto rangos darbai, todėl šios sutarties nebūtų įmanoma vykdyti kitoje vietoje. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad šalys susitarė dėl tokios sutarties, kurioje yra nurodyta jos įvykdymo vieta. Todėl ieškinys ieškovės pasirinkimu gali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę.
17. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje abstrakčiai nurodė, kad ginčus spręs Lietuvos Respublikos teismuose, taigi nesudarė susitarimo dėl konkretaus teismo jurisdikcijos (CPK 32 straipsnis), tačiau tai savaime nelemia, kad ieškovė praranda teisę ieškinį reikšti pagal CPK 30 straipsnyje numatytas alternatyvias teritorinio teismingumo taisykles, kadangi ši jos teisė tiesiogiai kildinama iš įstatymo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių teritorinio teismingumo klausimus, taikymo, o ieškovės UAB „Redanas“ ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nesvarstė, ar ieškinys atitinka kitus proceso įstatyme numatytus šio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.