Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Mitnija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Mitnija“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“ ir Maltos bendrovei ArgoGlobal SE, Lietuvoje veikiančiai per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „GrECo Sagauta“, dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (liet. savo iniciatyva), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, o būtent, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (liet. tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovių buveinės yra Kaune ir Maltoje, remdamasis forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis), ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Mitnija”, Lietuvoje įsteigta ir Vilniaus mieste registruotą buveinę turinti įmonė, prašomus priteisti nuostolius ir palūkanas kildina iš UAB „Kelprojektas” netinkamai pagal ieškovės ir atsakovės (projektuotojos) 2016 m. gegužės 12 d. sudarytos Projektavimo sutarties pagrindu parengto (duomenys neskelbtini) techninio darbo projekto bei iš 2018 m. gegužės 10 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Kelprojektas” sudarytos Statinio projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-7-001, į kurios apimtį įėjo ir projekto vykdymo priežiūra pagal Projektavimo sutartį, savo reikalavimus, kaip į solidarias skolininkes, nukreipdama į projektą parengusią UAB „Kelprojektas”, Lietuvoje registruotą ir Kauno mieste registruotą buveinę turinčią įmonę, bei į projektuotojos civilinę atsakomybę apdraudusią draudikę Maltos bendrovę ArgoGlobal SE.

12. Iš byloje esančios Projektavimo sutarties matyti, kad ieškovė su atsakove UAB „Kelprojektas“ 11.1 punkte susitarė, jog kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš Projektavimo sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme pagal užsakovės buveinės vietą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir 2018 m. gegužės 10 d. Statinio projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-7-001 15 punkte, numatančiame, kad šalims nesusitarus, ginčai ar nesutarimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose pagal užsakovės buveinės vietą.

13. CPK 32 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Taip yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas – įstatymo šalims suteikiama teisė, t. y. laisvė, susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei turėtų būti nustatoma pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą ribojama tik įstatyminiu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu susitarimas šių taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas. Sutartinio teritorinio teismingumo taisyklės gali būti taikomos ir byloms su tarptautiniu (užsienio) elementu. Susitarimas dėl teismingumo šalims yra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002; 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2008).

14. Minėta, kad CPK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis joms laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos. Nagrinėjamu atveju tokia ieškovės ir UAB „Kelprojektas” valia yra išreikšta jų sudarytų sutarčių sąlygose, dėl ko apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinęs ieškovės ir UAB „Kelprojektas“ sudarytų sutarčių nuostatas dėl taikytinos teisės ir jurisdikcijos, konstatuoja, kad šalys aiškiai, konkrečiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl ginčų jurisdikcijos pagal užsakovės (ieškovės) buveinės vietą.

15. Pažymėtina, kad, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kai reikia pripažinti arba sutartinio, arba bendrojo teismingumo prioritetą, pirmenybė turėtų būti skiriama sutartiniam teismingumui, nes teisės doktrinoje pripažinta, jog esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai taikoma specialioji norma. Be to, būtent išimtį iš bendrųjų proceso taisyklių nustatančios normos padeda dalyvaujantiems byloje asmenims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu įgyvendinti CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-186/2016).

16. Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog šalių ginčas turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles, o ne pagal šalių sutartas teismingumo nuostatas. Nustatyti pirmosios instancijos teismo civilinio proceso įstatymo pažeidimai, susiję su civilinės bylos teismingumo klausimo išsprendimu, lėmė neteisingą procesinį sprendimą, atsisakant priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės buveinė yra Vilniaus mieste, ieškovės reikalavimai atsakovei UAB „Kelprojektas“ yra teismingi būtent Vilniaus apygardos teismui.

17. Minėta, kad ieškovė savo reikalavimus dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo taip pat nukreipia ir į atsakovę (draudikę) Maltos bendrovę ArgoGlobal SE, kurios 2017 m. gruodžio 1 d. išduotu Polisu apdrausta atsakovės (projektuotojos) UAB „Kelprojektas“ civilinė atsakomybė.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-611/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio teismingumo, neteisingai rėmėsi teritorinio teismingumo taisykle nustatyta vidaus teisėje (CPK 29 straipsnis), o ne aukščiau nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis, dėl ko tinkamai nenustatė koks teisės aktas reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą.

20. Kadangi Lietuva ir Malta yra Europos Sąjungos valstybės narės, todėl bylos šalims – ieškovei ir atsakovei Maltos bendrovei ArgoGlobal SE turint buveines skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, dėl ginčo teismingumo turi būti sprendžiamas vadovaujantis Europos Sąjungos teisės nuostatomis.

21. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė atskirajame skunde, sprendžiant ginčo teismingumo klausimą nagrinėjamu atveju aktualus yra Briuselis 1bis reglamentas, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą vertins Briuselis 1bis reglamento nuostatų kontekste.

22. Briuselis 1bis reglamento 3 skirsnis reglamentuoja jurisdikciją dėl bylų, susijusių su draudimu. Briuselis 1bis reglamento 11 straipsnyje nurodyta, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: (a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; (b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba (c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Briuselis 1bis reglamento 11 straipsnio (b) punkte nustatytas teisinis reglamentavimas išplėstas į straipsnio taikymo sritį įtraukiant apdraustuosius ir naudos gavėjus, tuo siekiant užtikrinti nurodytų asmenų, kaip silpnesniosios ginčo šalies, interesus, kilus ginčams, susijusiems su draudimo teisiniais santykiais (Dickinson A. ir kiti, The Brussels I regulation recast, Oxford University Press, 2015, 202 p.). Tokią poziciją pagrindžia ir Briuselis 1bis reglamento 18 konstatuojamoji dalis, kurioje nustatyta, kad kalbant apie draudimo, vartotojų ir darbo sutartis, silpnesnioji šalis turėtų būti ginama pagal jurisdikcijos taisykles, kurios yra palankesnės tokios šalies interesams negu bendrosios taisyklės.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo II skyriaus 3 skirsnio 8–14 straipsniuose (atitinkamai pagal šiuo metu galiojančios ir ginčui aktualios Briuselis 1bis reglamento redakcijos 10–16 straipsniuose) išdėstytų teisės normų tikslas – apsaugoti draudėją ir kai kuriuos kitus trečiuosius asmenis – apdraustąjį, naudos gavėją bei žalos patyrusį asmenį <...> Teisės aktų leidėjas, suteikdamas galimybę ieškovui, jeigu jis yra draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, pasirinkti teismą, kuriam reikšti ieškinį, pagerino ieškovo galimybę realiai ir efektyviai ginti savo galbūt pažeistas teises: siekis ginti ieškovą kaip silpnesnę teisinio santykio šalį, viena vertus, leidžia jam naudotis forum actoris (liet. ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismų jurisdikcija) principo teikiamais privalumais, kita vertus, jam paliekama teisė naudotis bendruoju jurisdikcijos pagrindu ir bylinėtis atsakovo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-248/2015).

25. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) taip pat yra pažymėjęs, kad kai draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, kilus su šia sutartimi susijusiam ginčui, joje įtvirtinta jurisdikciją suteikiančia sąlyga, kuriai šis asmuo nėra pritaręs, prieš jį galima remtis, tik jeigu ji nekelia pavojaus ekonomiškai silpnesnio asmens apsaugos tikslui (ESTT 2005 m. gegužės 12 d. sprendimo Société financiere et industrielle du Peloux, C-112/03 38 punktas).

26. Be to, ESTT yra pabrėžęs, kad jei kiekvienu atskiru atveju reikėtų spręsti, ar asmenį galima laikyti „silpnesniąja šalimi“, kiltų teisinio nesaugumo pavojus ir atsirastų prieštara minėto Briuselis 1bis reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytam jo tikslui, pagal kurį jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos (ESTT 2017 m. liepos 20 d. sprendimo MMA IARD, C-340/16 34 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Europos Sąjungoje galiojantį teisinį reglamentavimą, taip pat į aptartą teismų praktiką, aiškinančią ginčui aktualias nuostatas, į tai, jog pati ieškovė, kaip naudos gavėja, reikšdama reikalavimus atsakovei Maltos bendrovei ArgoGlobal SE, remiasi Poliso 17 punktu, kuris numato, kad bet kokie ginčai ir nesutarimai, kylantys iš atsakovių draudimo sutarties, sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisę Vilniaus apylinkės ar Vilniaus apygardos (pagal rūšinio teismingumo taisykles) teisme, Lietuvoje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylos teismingumo Maltos teismams yra nepagrįsta ir neteisėta, padaryta, nesiremiant Briuselis 1bis reglamento nuostatomis ir jas aiškinančia teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Briuselis 1bis reglamento 11 straipsnyje įtvirtintu alternatyviu teismingumu, ieškovė byloje dėl nuostolių atlyginimo, kurioje atsakovės teisiniu statusu įtraukta ir projektuotojos civilinę atsakomybę apdraudusi draudikė Maltos bendrovė ArgoGlobal SE, savo galimai pažeistas teises gali ginti savo nuolatinės buveinės teisme, nes ji, kaip naudos gavėja, turi teisę rinktis kuriame teisme reikšti tiesioginius reikalavimus projektuotojos civilinę atsakomybę apdraudusios draudikės atžvilgiu.

28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek ieškovės reiškiami reikalavimai projektuotojai, tiek ir projektuotojos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudikei yra teismingi Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, netinkamai nustatė, aiškino ir taikė tiek aktualias CPK, tiek ir Briuselis 1bis reglamento teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumą bei ieškinio priėmimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės UAB „Mitnija“ atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartis naikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Mitnija“ ieškinio atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“ ir Maltos bendrovei ArgoGlobal SE, Lietuvoje veikiančiai per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „GrECo Sagauta“, dėl nuostolių priteisimo, priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.