Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo atstovui advokatui Vaidui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), buvusio (duomenys neskelbtini) vadovo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2024 m. vasario 15 d., buvusiam (duomenys neskelbtini) vadovui A. G. iškelta administracinio nusižengimo byla gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 12 d. duomenimis, (duomenys neskelbtini)įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 187 217,50 Eur, iš kurių 59,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 2,42 delspinigiai, 17 827,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 734,94 Eur šio mokesčio delspinigiai, nekilnojamojo turto mokesčio 370,00 Eur ir 20,68 Eur šio mokesčio delspinigiai, 162 167,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 6 019,31 Eur šio mokesčio delspinigių, 16,00 Eur žemės mokesčio. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame paskutiniame balanse už 2020 metus nurodė, kad turto turėjo 139 574 Eur sumai. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 145 553 Eur, iš jų: po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 145 553 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini)“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius kaip 2020 metus, todėl vertinant bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai bendrovės turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios bendrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemoka susidarė nuo 2020 m., nepriemokos išieškojimas buvo nerezultatyvus, todėl akivaizdu, kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-990-775/2023 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą; Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-123-577/2024 paliko galioti Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą; Antstolių duomenų bazės duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra užvesta 12 vykdomųjų bylų, kuriomis antstoliai vykdo išieškojimą kreditorių naudai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui didėjo, o tai, sutinkamai su JANĮ nuostatomis, reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditoriaus VMI interesų pažeidimui, UAE „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove galėjo suvokti, kad blogėja Bendrovės finansinė padėtis, kai VMI nutarė 2022 m gegužės 2 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-96405 nurašyti 19 406,65 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). A. G. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nuo 2022 m. gegužės 2 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui galėjo būtų mažesni, todėl savo neveikimu bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus. A. G. turėdami pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto/nemokumo bylos iškėlimo, ir šio pareiškimo nepateikdamas, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto/nemokumo bylos iškėlimo, ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kas Pareiškėjas, būdamas viešojo administravimo subjektas, sistemingai mėgina teisinėmis priemonėmis priversti kitas valstybės institucijas skirti sankcijas A. G. (ar net pradėti baudžiamąjį persekiojimą) už iš esmės tuos pačius veiksmus už tą patį laikotarpį bei dėl tos pačios įmonės. Toks viešojo administravimo subjekto veikimas skirtingais laikotarpiais inicijuojant skirtingas bylas pagal tą patį ANK 120 str., nesėkmingai mėginant inicijuoti baudžiamąjį procesą nėra logiškai paaiškinamas per teisėtumo ir teisingumo prizmę dėl šių žemiau nurodomų priežasčių. Pareiškėjas į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus jau buvo kreipęsi su 2023 m. kovo 17 d. pareiškimu dėl to, kad A. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)

“ vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Pareiškėjas šiame pareiškime padarė išvadą, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 10 d., bendrovės vadovas teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, todėl tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė VMI interesus. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2023 m. spalio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-80-810/2023 pripažino A. G. kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skyrė 1 400 Eur baudą. Nors ankstesnis atstovas ir buvo pataręs A. G. pripažinti kaltę, tačiau tam nebuvo jokio pagrindo. Nepaisant to, kad bauda 2023 m. spalio 13 d. nutarimu jau buvo paskirta ir valstybė teisinėmis priemonėmis pasiekė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos tikslus, pareiškėjas toliau inicijuoja procesus prieš A. G.. VMI 2023 m. pabaigoje (dar nesant priimtos nutarties dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo) kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą su pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl to, kad A. G. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., bendrovei būnant nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų bei suvokdamas, kad savo veiksmais padarys turtinės žalos valstybės biudžetui, tyčia nesilaikė atsiskaitymų eilės tvarkos ir neva tai padarė 44 686,19 Eur turtinės žalos VMI. A. G. aktyviai gynėsi nuo pareikšto įtarimo, ko pasėkoje Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. kovo 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00014-23 buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kas ypatingai svarbu, kad po eilės specialistų apklausų ir atliktų tyrimų teikiamame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad minėtos lėšos, kurias VMI laikė neva tai jai padaryta žala (nors jos kreditoriniai reikalavimai ir šiai dienai dar nėra patvirtinti jokia apimtimi), buvo naudojamos įmonės veiklai vykdyti, o minėtas lėšas (kalbama apie 44 686,19 Eur) skyrus mokestinei nepriemokai sumokėti, įmonė tęsti veiklos nebūtų turėjusi lėšų. Taigi, A. G., priešingai nei teigia pareiškėjas VMI pareiškime šioje byloje, siekė atkurti bendrovės mokumą ir toliau vykdyti įmonės veiklą. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ne tik ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas visiškai pagrįstai, bet ir ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymui neegzistuoja būtinų šio administracinio nusižengimo inkriminavimui sąlygų visuma – A. G. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės ir neteisėtų veiksmų. Nors pareiškėjas VMI pareiškimo 3 lape ir nurodo, kad sprendžiant dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra būtina nustatyti bendrovės nemokumo momentą, tačiau byloje jokių duomenų apie nemokumo momentą nėra ir pareiškėjas jų nepateikia. Vadinasi, kaip jau minėta, nėra ir neteisėtų veiksmų – laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kad tikslus nemokumo momentas taip ir nėra nustatytas (o pareiškėjo pareiškime „pasiūlyta“ nemokumo pradžios data – 2022 m. gegužės 2 d. – yra akivaizdžiai neteisinga), patvirtina 2023 m. liepos 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla. Šioje nutartyje taip pat nėra duomenų apie nemokumo pradžios terminą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino ir įpareigojo įmonės pripažinimo bankrutavusia klausimą spręsti iš naujo. Sprendžiant šį klausimą iš naujo A. G. nebuvo pasyvus proceso dalyvis, ignoravęs teismo įpareigojimus ar pan. Jis, geriausiai žinodamas įmonės veiklos perspektyvas – siekė įmonės restruktūrizavimo. Tačiau toks jo prašymas buvo atmestas ta pačia 2023 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. G. veiksmai nesudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, pareiškėjas VMI nenurodė ir neįrodė fakto, kada bendrovė tapo nemoki ir kada A. G., anot pareiškėjo, reikėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (o pareiškime nurodomas terminas, kad jis tai privalėjo padaryti 2022 m. gegužės 3 d. – niekuo nepagrįstas), o eilė pradėtų iš esmės analogiškų tyrimų ir procesų prieš A. G. patvirtina, kad VMI nesilaiko gero administravimo principų ir siekė / siekia tik nubaudimo, o ne realaus teisingumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. teismo posėdyje nepripažino padaręs nusižengimo ir prašė jo atžvilgiu bylą nutraukti. Jo atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose.

VMI atstovas teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė pareiškimą tenkinti ir skirti A. G. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018). Administracinių nusižengimų procese visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, inicijavusiai bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį JANĮ, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020).

Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tik tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) <...> , ir vis tiek nevykdo pareigos inicijuoti bankroto procesą. Norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad įmonės vadovas elgdamasis neteisėtai ir neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo žino, kad to nesiima daryti ir kreditorius (kreditoriai) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eATP-363-655/2017).

Nagrinėjamu atveju A. G. administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl to, kad jis jau nuo 2022 m. gegužės 2 d., VMI priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, t. y., ne vėliau kaip nuo 2022 m. gegužės 2 d. turėdamas pareigą imtis veiksmų atkurti įmonės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sumažintų turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)

“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 187 217,50 Eur, iš kurių 59,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 2,42 delspinigiai, 17 827,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 734,94 Eur šio mokesčio delspinigiai, nekilnojamojo turto mokesčio 370,00 Eur ir 20,68 Eur šio mokesčio delspinigiai, 162 167,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 6 019,31 Eur šio mokesčio delspinigių, 16,00 Eur žemės mokesčio. VMI nuomone, A. G. apie bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma 2022 m. gegužės 2 d. VMI priėmus sprendimą išieškoti nepriemoką iš bendrovės sąskaitos. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-990-775/2023 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla pagal VMI pareiškimą, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Irena Mazurienė. Lietuvos Apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-123-577/2024 Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis palikta nepakeista.

Lietuvos Apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje konstatuota, kad pagal 2023 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis bendrovės turto vertė sudaro 558 441 Eur, iš jų: 29 846 Eur ilgalaikis nematerialus turtas, 345 274 Eur ilgalaikis materialus turtas, 162 521 Eur trumpalaikis turtas (242 503 Eur atsargos, 85 483 Eur per vienus metus gautinos sumos, 5 501 Eur pinigai bei pinigų ekvivalentai). Bendrovės įsipareigojimai sudaro 353 230 Eur, iš jų 259 248 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, 93 982 Eur po vienerių mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai. Atsakovės 2023 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė gavo 93 219 Eur pelno. Taigi, nors pagal tarpines finansines ataskaitas bendrovės turto vertė, palyginti su 2022 m., per devynis 2023 m. mėnesius padėjėjo 158 834 Eur (558 441 Eur - 399 607 Eur), tačiau padidėjo ir bendrovės įsipareigojimai: 64 479 Eur (259 248 Eur - 194 769 Eur) padidėjo bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos; 53 979 Eur (353 230 Eur - 299 251 Eur) padidėjo bendras įsipareigojimų dydis. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonė veiklą vykdė, jos finansinė padėtis kito, ne vien tik debitoriniais įsiskolinimais.

Nors iš minėtose nutartyse neginčytinai konstatuota, kad įmonė yra negyvybinga, tačiau teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, juos sugretinęs su kita rašytine bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, jog A. G. veiksmuose buvo visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, kadangi šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Byloje liko neįrodyta, kad A. G. tyčia, suvokdamas įmonės turimą mokestinę nepriemoką ir žinodamas, kad ši situacija nepagerės, nesikreipė į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, kaip yra kaltinamas VMI pareiškime. Visuotinai žinoma, kad juridiniam asmeniui vykdant savo veiklą, jo finansinė situacija kinta (gerėja ir/arba blogėja), tai priklauso ne tik nuo vadovo, bet ir nuo objektyvių, dažnai – laikinų ar taip pat kintančių veiksnių, o vadovas beveik visada būna suinteresuotas ir jam suprantamais būdais siekia įmonės veiklos tęstinumo, pelningumo ir tuo pačiu – atsiskaitymo su kreditoriais, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, turi būti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą.

Teismo vertinimu, pareiškėja VMI tik formaliai vertino faktines bylos aplinkybes ir padarė išvadą, preziumuodama, kad bendrovės vadovas tyčia nevykdė savo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, suvokdamas, kad bendrovė nebegalės atsiskaityti su ja ir kitais kreditoriais. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo paaiškinimų, bendrovės vadovas tikėjos atstatyti įmonės padėtį. Buvo tikimasi, kad bendra ekonominė situacija pagerės ir įmonė pajėgs susitvarkyti su debitoriniais įsiskolinimais, tai neįvyko ne dėl įmonės vadovo kaltės ir galiausiai privedė įmonę prie nemokumo būklės, kurią pirmiausiai konstatavo VMI, suinteresuota tik jai susidariusio mokesčių įsiskolinimo padengimu, o ne įmonės veiklos tęstinumu, kurio visomis jėgomis siekė jos vadovas. Nors VMI nurodo, kad A. G. nuo 2022 m. gegužės 2 d. turėjo suvokti, kad bendrovė yra nemoki, VMI priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, tačiau pati VMI dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi tik 2023 m. gegužės 3 d., t. y. praėjus beveik metams po nurodomos datos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo VMI pateikė pareiškimą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. G. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, dėl ko Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. spalio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-80-810/2023 jam paskirta 1 400 Eur bauda. Tokios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad bendrovė veiklą vykdė, vykdė atsiskaitymus ir su kreditoriais, nors ir pažeisdama eiliškumo tvarką. Tai, kad bendrovės vadovas nesikreipė dėl nemokumo bylos iškėlimo bendrovei anksčiau už VMI, nepaneigia A. G. ir jo atstovo versijos, kad vadovas tikėjosi, jog įmonė, ir iki tol patyrusi finansinių sunkumų dėl įvairių aplinkybių, toliau vykdydama savo veiklą, sugebės gauti lėšų ir likviduoti šiuos įsiskolinimus. Byloje nenustatyta jokių akivaizdžių piktnaudžiavimo situacija požymių – įmonės lėšų išmokėjimo ar turto perleidimo sau, savo šeimos nariams ar kitiems fiziniams asmenims. Dėl visų šių priežasčių teismas ir daro išvadą, kad tyčinė A. G. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu liko neįrodyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes A. G. atžvilgiu pradėta administracinė teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1punktas).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį A. G. nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per bet kuriuos Alytaus apylinkės teismo rūmus.