Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „PIR LT“ vadovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškelti bankroto bylą ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PIR LT“ vadovo A. G. pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atsakovei UAB „PIR LT“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

18. Apeliantas 2024 m. vasario 1 d. pateikė pranešimą, kuriuo informavo, kad bendrovės turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Apelianto vertinimu, apribojimas bendrovės turtui pritaikytas nepagrįstai. Kartu pranešimu apeliantas pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir jo išsiuntimą patvirtinančius duomenis.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

20. Apelianto su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais ir atskirajame skunde nurodytais argumentais. Atskirasis skundas buvo išsiųstas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl apelianto pateikti duomenys netikėtumo sukurti negali. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį ir byloje vyraujantį viešąjį interesą, daro išvadą, kad su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai bylos neužvilkins, o padės teisingai išnagrinėti bylą, todėl juos priima ir nagrinėja su kita byloje esančia medžiaga.

21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs 2024 m. vasario 1 d. gautu apelianto pranešimu ir jo priedu, konstatuoja, kad šie įrodymai neturės įtakos sprendžiamam ginčui. Be to, su apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai pateiktais naujais įrodymais nėra susipažinę kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas apelianto pranešimo ir jo priedo (DOK-555) nepriima.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

22. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

23. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Pareiškėja VMI kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei UAB „PIR LT“ bankroto bylą, o pareiškėjas UAB „PIR LT“ vadovas prašė jo vadovaujamai bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad bendrovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. Teismas nusprendė, kad bendrovė nėra gyvybinga, Plano projekte numatytos priemonės nepadės atkruti juridinio asmens mokumo ir išvengti bankroto.

25. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad nors UAB „PIR LT“ turi finansinių sunkumų, tačiau yra moki ir gyvybinga, vykdo komercinę veiklą, gauna ir ateityje ketina gauti pajamas, todėl jai negali būti keliama bankroto byla. Bendrovės kreditoriams restruktūrizavimo procese atidėjus prievolių įvykdymo terminus ir įvykdžius Plano projekte numatytas priemones (susisteminti pardavimo procesus, išplėsti paslaugų (prekių / darbų) spektrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, vykdyti konkurentų stebėseną, keisti kainodarą, mažinti administracines išlaidas, skurti naujus inovatyvius produktus ir kt.) gaunamos pajamos bus pakankamos atsiskaityti su kreditoriais.

26. Byloje nėra ginčo, kad UAB „PIR LT“ turi finansinių sunkumų ir negali laiku įvykdyti turtinių įsipareigojimų ir dėl to apeliantas inicijavo restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ nuostatas finansiniai sunkumai, kai juridinis asmuo negali vykdyti turtinių prievolių, patenka į juridinio asmens nemokumo būseną (JANĮ 2 straipsnio 5, 7 punktai). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės ginčija gyvybingumo sąlygos vertinimą pirmosios instancijos teisme.

27. Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams. Taigi, gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad juridinis asmuo gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju, sprendžiama dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-467/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-86-567/2023).

28. Teismų praktikoje gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-933/2023). Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba bendrovėje (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei bendrovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių bendrovės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

29. Byloje nustatyta, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. sausio 16 d. Nuo juridinio asmens įsteigimo apeliantas A. G. yra bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas. Bendrovė veikla – daugiasluoksnių ir termoizoliacinių plokščių tiekimas Lietuvoje ir „TI“ (Time Innovation) modulinių namų gamyba.

30. Pagal UAB „PIR LT“ balanso už 2022 m. duomenis bendrovės turto vertė sudaro 399 607 Eur, iš jų: 29 787 Eur ilgalaikis nematerialus turtas, 318 625 Eur ilgalaikis materialus turtas, 30 395 Eur trumpalaikis turtas (19 140 Eur atsargos, 4 572 Eur per vienus metus gautinos sumos, 1 897 Eur trumpalaikės investicijos, 4 786 Eur pinigai bei pinigų ekvivalentai). Bendrovės įsipareigojimai sudaro 299 251 Eur, iš jų: 194 769 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai ir 104 482 Eur po vienerių metų mokėtini įsipareigojimai. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė 2022 m. patyrė 56 897 Eur nuostolių.

31. Apeliantas su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą (CBP-576 priedai Nr. 7, 8) pateikė 2023 m. rugsėjo 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, parengtus 2023 m. gruodžio 3 d. Šiais finansiniais dokumentais apeliantas įrodinėja, kad jo vadovaujamos bendrovės turtas neviršija įsipareigojimų, bendrovė vykdo aktyvią veiklą, gauna pajamas, yra pelninga ir pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

32. Pagal 2023 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis bendrovės turto vertė sudaro 558 441 Eur, iš jų: 29 846 Eur ilgalaikis nematerialus turtas, 345 274 Eur ilgalaikis materialus turtas, 162 521 Eur trumpalaikis turtas (242 503 Eur atsargos, 85 483 Eur per vienus metus gautinos sumos, 5 501 Eur pinigai bei pinigų ekvivalentai). Bendrovės įsipareigojimai sudaro 353 230 Eur, iš jų 259 248 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, 93 982 Eur po vienerių mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai. Atsakovės 2023 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė gavo 93 219 Eur pelno. Taigi, nors pagal tarpines finansines ataskaitas bendrovės turto vertė, palyginti su 2022 m., per devynis 2023 m. mėnesius padėjėjo 158 834 Eur (558 441 Eur - 399 607 Eur), tačiau padidėjo ir bendrovės įsipareigojimai: 64 479 Eur (259 248 Eur - 194 769 Eur) padidėjo bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos; 53 979 Eur (353 230 Eur - 299 251 Eur) padidėjo bendras įsipareigojimų dydis.

33. Nors pagal 2023 m. rugsėjo 30 d. finansinių ataskaitų duomenis bendrovės turto vertė neviršija įsipareigojimų, tačiau tai savaime nepatvirtina juridinio asmens gyvybingumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reali bendrovės turtinė padėtis nustatoma pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę.(Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Pagal 2023 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu labiausiai padidėjo bendrovės atsargų vertė, t. y. prekių, skirtų perparduoti vertė nuo 0 išaugo iki 219 623 Eur, tačiau byloje nėra duomenų detalizuojančių, kokias konkrečias prekes pardavimui bendrovė įsigijo ir kokia tikroji jų kaina. Be to, atsargos yra trumpalaikis turtas ir jo sudėtis nuolat kinta. Bendrovės turimas nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, 2023 m. rugsėjo 26 d. atliktas notaro vykdomasis įrašas dėl 64 487,99 Eur skolos ir 159,01 Eur palūkanų išieškojimo hipotekos kreditorei Jungtinei centrinei kredito unijai (DOK-25777), įkeistas turtas areštuotas. Taip pat areštuotas bendrovei nuosavybės teise priklausantis registruotinas kilnojamasis turtas. Bendrovės atžvilgiu užvesta dvylika vykdomųjų bylų. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad bendrovės turtinė padėtis yra gera, o turimo turto pakaktų kreditorių reikalavimams patenkinti.

34. Nuo nemokumo bylos inicijavimo iki skundžiamos nutarties priėmimo bendrovės kreditorių sąraše nurodytos mokestinės nepriemokos VMI dydis (147 357,46 Eur) išaugo iki 172 494,51 Eur, taip pat padidėjo skola VSDF biudžetui. Pagal LITEKO duomenis Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. eL2-5633-607/2023 išduotu įsakymu nutarta iš UAB „PIR LT“ išieškoti kreditorei UAB „Baltic metal constructions“ 30 158,20 Eur skolą, 335,32 Eur palūkanų, 376,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, 11,78 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 26 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 9 d. Bendrovės kreditorių sąraše skola kreditorei UAB „Baltic metal constructions“ nurodyta mažesnė (29 810,07 Eur). Pagal LITEKO duomenis bendrovės neįvykdyti įsipareigojimai UAB „Ignitis“ sudaro ne tik 18 226,17 Eur kreditorių sąraše nurodytą skolą, bet ir 1 397,43 Eur delspinigių, 110,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. eL2-12278-504/2023), tačiau į kreditorių sąraše nurodytą skolos dydį priteistos netesybos ir kitos su skolos išieškojimu susijusios išlaidos neįskaičiuotos. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą spręsti, kad bendrovės įsipareigojimai yra gerokai didesni, nei nurodyta finansinėse ataskaitose ir kituose teismui pateiktuose duomenyse.

35. Apeliantas, siekdamas pagrįsti jo vadovaujamos bendrovės gyvybingumą, teigia, jog bendrovės veikla pelninga, 2023 m. pelnas sudaro 93 219 Eur.

36. Iš byloje esančių finansinių ataskaitų duomenų nustatyta, kad bendrovės veikla 2020, 2021, 2022 m. buvo nuostolinga. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nurodyta, kad bendrovė gavo 93 219 Eur pelną. Pagal Vise Europe SA sąskaitą Belgijoje išrašo duomenis bendrovė iš apelianto A. G. 2023 m. yra gavusi 22 500 Eur, mokėjimų paskirtyje nurodant „paskola“, „papildymas“ arba nenurodant konkrečios mokėjimo paskirties. Bendrovės vadovo paskolos ar kitokio pobūdžio įnašai nelaikyti bendrovės pelnu. Nedideles pajamas iš kitų trečiųjų asmenų (užsakovų, pirkėjų) bendrovė gavo vos keletą kartų. Kitos bendrovės pajamos gautos iš susijusio juridinio asmens UAB „Dainija“, kuriam, apelianto teigimu, vadovauja ne jis pats, o tokiu pačiu vardu ir pavarde jo tėvas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, turimo turto ir įsipareigojimų santykį, ginčui aktualiu laikotarpiu gautas pajamas, neturi pagrindo spręsti, kad jos pakankamos bent iš dalies padengti susidariusias skolas. Aplinkybė, kad pagal tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą, parengtą VMI inicijavus bendrovei bankroto bylos iškėlimą, deklaruojamas veiklos pelningumas, savaime nepagrindžia juridinio asmens gyvybingumo ir vykdomos veiklos perspektyvumo.

37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip, laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos, juridinis asmuo vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškimo iškelti bendrovei bankroto bylą pateikimo momentu bendrovės mokestinė nepriemoka (nesumokėti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, žemės, aplinkos taršos mokesčiai) VMI sudarė 130 818,04 Eur. Atsakovė mokestinių prievolių nevykdo nuo veiklos pradžios (2020 m.), ne kartą taikytos priverstinės mokestinių nepriemokų išieškojimo priemonės nerezultatyvios, 2022 m. balandžio 20 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis nutraukta, nes bendrovė sutarties įmokų nemokėjo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme mokestinė nepriemoka VMI didėjo ir 2023 m. gruodžio 2 d. sudarė 171 467,97 Eur. Pagal viešai VMI skelbiamus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bendrovės mokestinė nepriemoka 2024 m. sausio 30 d. sudarė 180 506,46 Eur. Taigi, atsakovės mokestinė nepriemoka padidėjo beveik 50 000 Eur. Pagal VMI pateiktus duomenis, bendrovė nesumoka net nedidelių mokesčių sumų (pvz., 14 Eur žemės mokesčio, 73,38 Eur aplinkos taršos mokesčio). Bendrovė taip pat nėra visiškai atsiskaičiusi su darbuotojais. Po skundžiamos nutarties priėmimo bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 4 iki 3. Pagal viešus VSDFV duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bendrovės skola VSDF biudžetui laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2024 m. vasario 1 d. išaugo nuo 1 356,66 Eur iki 4 589,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dideli ir ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai, sistemingas finansinių įsipareigojimų darbuotojams nevykdymas, teikia pagrindą spręsti, kad mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai.

39. Apeliantas, siekdamas pagrįsti bendrovės restruktūrizavimo pagrindų buvimą, pirmosios instancijos teismui pateikė šias naujai sudarytas sutartis dėl modulinių namų statybos: 2023 m. liepos 12 d. gamybos sutartį PIRGAM Nr. 001 su UAB „Dainija“ (nurodomos planuojamos gauti pajamos – 34 963 Eur); 2023 m. spalio 10 d. gamybos sutartį PIRGAM Nr. 003 su E. S. (nurodomos planuojamos gauti pajamos – 53 859,62 Eur); 2023 m. spalio 30 d. gamybos sutartį PIRGAM Nr. 004 su G. G. (nurodomos planuojamos gauti pajamos – 89 690,80 Eur); (CBP-576, DOK-29514 priedai). Šių sutarčių IV dalies 2 punktuose nustatyta, kad pirkėjas, prieš pradedant gamybos darbus, įsipareigoja atlikti 20 proc. avansinį mokėjimas, kiti mokėjimai atliekami etapais pagal atliktus darbus. Sutarčių VI dalies 1 punktuose nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo avansinio mokėjimo datos. Taigi, apelianto pateiktų gamybos sutarčių įsigaliojimas siejamas su avansinio mokėjimo atlikimu, tačiau byloje nėra duomenų, kad bent vienas iš užsakovų bendrovei būtų sumokėjęs avansą už modulinių namų gamybą (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjo su restruktūrizavimo Plano projektu pateiktose pardavimo ataskaitose (suvestinėse) už 2023 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesius pardavimų fiziniams asmenims taip pat neužfiksuota.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal 2023 m. liepos 12 d. gamybos sutartį PIRGAM Nr. 001 su UAB „Dainija“ bendrovė modulinį namą įsipareigojo pagaminti iki 2023 m. spalio 30 d., t. y. dar iki pareiškėjo kreipimosi iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, tačiau apeliantas nepateikė duomenų, kad jo vadovaujama bendrovės šią sutartį būtų įvykdžiusi. Be to, sutartis nepatvirtinta pardavėjos UAB „PIR LT“ vadovo parašu. Bendrovės su fiziniais asmeninis pasirašytose sutartyse trūksta duomenų užsakovų (pirkėjų) identifikavimui (pvz., nėra nė vieno užsakovo gimimo datos, sutartyje Nr. 003 nėra net užsakovo adreso), komerciniai pasiūlymai, esantys neatskiriama sutarčių dalimi, parengti vėliau nei pasirašytos sutartys (pvz., gamybos sutarties PIRGAM Nr. 003 sudarymo data 2023 m. spalio 10 d., komercinio pasiūlymo Nr. S03699 parengimo data 2023 m. spalio 26 d.; gamybos sutarties PIRGAM Nr. 004 sudarymo data 2023 m. spalio 30 d., komercinio pasiūlymo Nr. S03687 parengimo data 2023 m. lapkričio 25 d.). Šios aplinkybės kelia abejonių dėl naujų gamybos sutarčių realumo ir autentiškumo.

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, kad bendrovės sėkmingai vykdo naujas gamybos sutartis, apeliantui nepateikus duomenų apie šių sutarčių įsigaliojimą, pripažįsta nepagrįstais. Apelianto su atskiruoju skundu pateiktų 2023 m. gruodžio 29 d. gamybos sutarčių Nr. PIRGAM 231229/0 (sutarties kaina 80 644,28 Eur) ir Nr. PIRGAM 231229/1 (sutarties kaina 70 155,80 Eur) įsigaliojimas taip pat siejamas su avansinių (pirmojo įnašo) įmokų atlikimu (sutarčių 6.1 punktai), todėl ir šios sutartys nepagrindžia bendrovės aktyvios ūkinės komercinės veiklos vykdymo fakto ir realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atitinkamai, apelianto argumentai apie šių sutarčių pagrindu planuojamas gauti pajamas pripažįstami deklaratyviais.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Plano projekte numatytos priemones deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis, jame nėra numatytos konkrečios priemonės, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, kad jų įgyvendinimas sudarytų prielaidas tikėtis iš esmės pagerinti bendrovės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą. Apeliantas su šia skundžiamos nutarties išvada nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Plano projekte numatytas preliminarias priemones, neįvertino informacijos apie planuojamą ir naujai vykdymą veiklą, planuojamus pokyčius, sudaromas sutartis.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „PIR LT“ Plano projekte numatytos priemonės, kad bendrovė didins veiklos apimtis, plės veiklos sritis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, didins klientų ratą, sieks sukurti naujas inovatyvias paslaugas (produktus), aktyviai reklamuos teikiamas paslaugas, gerins juridinio asmens įvaizdį, reputaciją, grindžiamos abstrakčiais teiginiais. Plano projekte nepateikta preliminari informacija apie tai, kaip bus keičiama dabartinė pardavimo strategija, kokias naujas inovatyvias paslaugas (prekes) bendrovė ketina teikti, kokiais būdais ir ištekliais ketina įgyvendinti rinkos plėtrą Lietuvoje ir užsienyje, kaip bus plečiamas paslaugų (darbų, prekių) spektras ir vykdomos kitos nurodytos priemonės. Tai leidžia spręsti, kad bendrovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdomą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Plano projekte numatytos priemonės neleis pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslų ir nėra pakankamos juridinio asmens mokumui atkurti.

44. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl Projekto plano netikslumo, nurodant kreditorių sąrašą. Apeliantas teisingai nurodo, kad UAB „Mercell Lithuania“ į Plano projekto kreditorių sąrašą neįtraukta, nes reikalavimą į 968 Eur bendrovės skolą perleido naujajai kreditorei UAB „Juris LT“, o naujoji kreditorė įtraukta į kreditorių sąrašą, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis (reikalavimo teisių perleidimo sutartį) pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Taigi, kreditorių pasikeitimo faktas pirmosios instancijos teismui nebuvo atskleistas. Šis skundžiamos nutarties netikslumas, įvertinus reikalavimo dydį, esminės reikšmės galutiniam bylos rezultatui neturi.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, apelianto argumentus, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį, pripažįsta nepagrįstais. Bendrovė ilgą laiką negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nevykdo mokestinių prievolių, neatsiskaito su darbuotojais. Bendrovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas ir areštuotas. Vienintelis bendrovei priklausantis registruotinas kilnojamasis turtas (transporto priemonės priekaba) taip pat areštuotas. Duomenų, galinčių pagrįsti bendrovės tarpiniame balanse apskaitytų atsargų (perparduoti skirtų prekių), sudarančių apie 40 proc. viso turto vertės, realumą ir tikrąją vertę, pareiškėjas nepateikė. Bendrovės veikla pirmaisiais – trečiaisiais veiklos metais buvo nuostolinga. Tarpinės pelno (nuostolių) atskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. duomenys, įvertinus, tai, kad dalis bendrovės gautų pajamų yra apelianto bendrovei pervestos lėšos suteikiant paskolas ar papildant vadovaujamo juridinio asmens sąskaitą, o kitas pajamas bendrovė iš esmės gauna tik iš susijusio juridinio asmens, neteikia pagrindo spręsti, kad bendrovė veikla tapo pelninga ir gaunamos pajamos yra pakankamos kreditorių įsipareigojimas įvykdyti. Priešingai, bendrovės skolos didėjo, hipotekos kreditorės prašymu 2023 m. rugsėjo 26 d. pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto. Pagal apelianto pateiktą 2021 m. balandžio 22 d. kredito sutartį bendrovei buvo suteiktas 75 000 Eur kreditas iki 2024 m. balandžio 15 d., mėnesinė įmoka nuo 2021 m. lapkričio mėnesio siekia 2 914,014 – 2 513,80 Eur. Bendrovė prievolių hipotekos kreditorei nevykdė, ne itin didelių mėnesinių įmokų nemokėjo. Dėl to apelianto argumentai apie sėkmingą ir pelningą bendrovės veiklą vertinami kritiškai. Plano projekte numatytos vykdyti priemonės juridinio asmens mokumui atkurti yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuotos, neaiškus jų įgyvendinimo būdas. Duomenų galinčių pagrįsti naujai sudarytų gamybos sutarčių įsigaliojimą ir vykdymą, atitinkamai ir ketinamų gauti daugiau nei 300 000 Eur pajamų realumą, apeliantas nepateikė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „PIR LT“ turtinė padėtis ir veiklos perspektyvos neleidžia atkurti gyvybingumo bei sėkmingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bendrovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, todėl restruktūrizavimo byla jai negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatytas sistemingas ir ilgalaikis UAB „PIR LT“ prievolių nevykdymas kreditoriams yra pakankamas pagrindas bendrovę pripažinti nemokia ir iškelti jai bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl proceso teisės pažeidimo

47. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, skundžiamą nutartį priėmė neišsireikalavęs iš byloje dalyvaujančių ar nedalyvaujančių asmenų skundžiamos nutarties priėmimui reikalingų dokumentų, išskyrus tuos, kurie buvo teismui reikalingi formaliai pagal JANĮ nuostatas. Apelianto vertinimu, teismas privalėjo išsireikalauti jam trūkstamus duomenis, jeigu manė, kad byloje tam tikros aplinkybės neįrodytos.

48. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aptartus apelianto argumentus, pažymi, kad teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

49. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pasiūlė UAB „PIR LT“ pateikti papildomus įrodymus (bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių metų pradžios iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo ir praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas, ne teismo tvarka vykdomą išieškojimą, sąskaitų sąrašą ir kitus duomenis, kurie bendrovės nuomone, gali būti svarbūs). UAB „PIR LT“ vadovo prašymu terminas papildomiems įrodymams pateikti 2023 m. spalio 5 d. nutartimi buvo pratęstas. UAB „PIR LT“ vadovas procesine teise papildyti bylos medžiagą pasinaudojo – 2023 m. gruodžio 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus (DOK-29514). Pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo, surinko aktualius duomenis apie bendrovės mokestinių prievolių VMI ir VSDFV vykdymą, duomenis iš Antstolių informacinės sistemos registro ir kitų viešųjų registrų. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas įvertino ir ištyrė byloje esančių įrodymų visumą dėl UAB „PIR LT“ finansinės (turtinės) padėties, turtui taikomų apribojimų, neįvykdytų prievolių dydžio, bendrovės galimybių atkurti mokumą, taikant Plano projekte numatytas priemones. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinę ir įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ar kitaip pažeidė proceso teisės normas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

50. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto bylos iškėlimo pagrindus, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

51. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Apelianto atskirasis skundas atmestas, todėl jam nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.