Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo A. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2024 m. vasario 15 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo buvusiam UAB „P“ vadovui A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis jau nuo 2022 m. gegužės 2 d., VMI priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, t. y., ne vėliau kaip nuo 2022 m. gegužės 2 d. turėdamas pareigą imtis veiksmų atkurti įmonės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sumažintų turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad pareiškėja, būdama viešojo administravimo subjektas, sistemingai mėgina teisinėmis priemonėmis priversti kitas valstybės institucijas skirti sankcijas A. G. (ar net pradėti baudžiamąjį persekiojimą) už iš esmės tuos pačius veiksmus už tą patį laikotarpį bei dėl tos pačios įmonės. Toks viešojo administravimo subjekto veikimas skirtingais laikotarpiais inicijuojant skirtingas bylas pagal tą patį ANK straipsnį nesėkmingai mėginant inicijuoti baudžiamąjį procesą nėra logiškai paaiškinamas per teisėtumo ir teisingumo prizmę.

3. Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį A. G. nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, o byloje liko neįrodyta, kad A. G. nesikreipė į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo tyčia, suvokdamas įmonės turimą mokestinę nepriemoką ir žinodamas, kad ši situacija nepagerės, kaip yra kaltinamas. Teismo vertinimu, pareiškėja tik formaliai vertino faktines bylos aplinkybes, kaip matyti iš bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, bendrovės vadovas tikėjosi atstatyti įmonės padėtį, jis siekė įmonės veiklos tęstinumo, byloje nenustatyta jokių akivaizdžių piktnaudžiavimo situacija požymių.

4. Skunde apygardos teismui pareiškėjos VMI atstovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-94-418/2024 ir priimti naują nutartį – tenkinti VMI pareiškimą dėl JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „P“ nevykdymo ir skirti A. G. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200,00 Eur dydžio baudą.

4.1. Skunde atstovė nurodo, jog pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiuo atveju nemokumas buvo nustatytas Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-990-775/2023, kuria UAB „P“ buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla pagal VMI pareiškimą. Žinodamas, kad UAB „P“ nesumoka mokesčių ir gavus VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, A. G. turėjo susipažinti su valdomos UAB „P“ finansine būkle ir jau žinojo, kad UAB „P“ iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų UAB „P“ mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

4.2. Taip pat nurodo, kad UAB „P“ jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui UAB „P“ ir VMI interesų pažeidimui UAB „P“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

4.3. Apelianto vertinimu, apibendrinant teismų praktiką panašiose administracinių nusižengimų bylose, galima daryti išvadą, kad analogiškais atvejais, bendrovės vadovo neveikimas, t. y. nemokumo proceso neinicijavimas (nesiėmimas atlikti visumos veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme), kuomet bendrovės nemokumo procesą priverstas inicijuoti bendrovės kreditorius, vertinamas kaip veika, atitinkanti visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

4.4. Skunde pažymima, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes, nesuformulavo kaltinimo, nesivadovavo aukštesnių teismų suformuota praktika panašiose administracinių nusižengimų bylose, todėl nutarimas naikintinas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. G. atstovas advokatas Vaidas Rakauskas prašo atmesti VMI apeliacinį skundą ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą, priteisti A. G. naudai iš apelianto visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

5.1. Atsiliepime nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog VMI nurodomu laikotarpiu įmonė veiklą vykdė, jos finansinė padėtis kito. Įmonė, priešingai nei teigia pareiškėja, vėliausiai iki 2023 m. sausio 10 d. vykdė veiklą, turėjo piniginių lėšų ir jas skyrė atsiskaitymams su kreditoriais, taip pat siekė tęsti veiklą ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Be to, VMI su UAB „P“ mokestinės paskolos sutartį nutraukė tik 2022 m. spalio 5 d. Ši aplinkybė prieštarauja pačios VMI veiksmams – neįtikėtina, kad su nemokia įmone VMI turėtų dar beveik pusę metų galiojančią mokestinės paskolos sutartį. Pažymi, kad tikslus įmonės nemokumo momentas taip ir nėra nustatytas.

5.2. Taip pat nurodo, kad VMI 2023 m. pabaigoje (dar nesant priimtos nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo) kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl to, kad A. G. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., bendrovei būnant nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų bei suvokdamas, kad savo veiksmais padarys turtinės žalos valstybės biudžetui, tyčia nesilaikė atsiskaitymų eilės tvarkos ir padarė VMI 44 686,19 EUR turtinės žalos. Tačiau Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. kovo 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Buvo nustatyta, jog, priešingai nei teigia VMI, A. G. siekė atkurti bendrovės mokumą ir toliau vykdyti įmonės veiklą, įmonė veiklą vykdė ir galėjo vykdyti dar ir 2022 m. gruodžio 31 d. Taigi, A. G. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės ir neteisėtų veiksmų.

5.3. Atstovo teigimu nepagrįsti VMI teiginiai, kad A. G. vengė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys bei rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad A. G. siekė (pareiškimu dėl restruktūrizavimo), kad bendrovė ir toliau veiktų bei atsiskaitytų su visais kreditoriais. Tačiau pati VMI su tokiu prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Be to, bankroto byloje nėra patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas, dėl to bet kokie teiginiai apie VMI padarytą žalą yra spekuliatyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.

5.4. Pastebi, kad apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika – Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-282-383/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-817/2023, – nagrinėjamai bylai nėra aktuali, kadangi iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

5.5. Pažymi ir tai, kad VMI pareiškimo 4 lape yra nurodyta, kad „A. G., kaip UAB „P“ vadovui, nuo 2022 m. gegužės 2 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo“. Būtent tokį elgesio modelį ir pasirinko A. G. – siekė atkurti įmonės mokumą. Be to, jis kaip fizinis asmuo pasiėmė vartojimo paskolą ir gautas lėšas perskolino įmonei, kad ji turėtų apyvartinių lėšų ir galėtų restruktūrizuotis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti UAB „P“ buvusį vadovą A. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 200 Eur dydžio baudą.

7. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. G. buvo iškelta administracinio nusižengimo byla už tai, kad jis, būdamas įmonės vadovu, jau nuo 2022 m. gegužės 2 d., VMI priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, privalėdamas suvokti, jog bendrovė yra nemoki, nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti įmonei UAB „P“ nemokumo procesą, ir tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Vis tik pirmosios instancijos teismas A. G. veiksmuose nenustatė būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios, todėl jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukė (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). VMI su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad bendrovės vadovo neveikimas, t. y. nemokumo proceso neinicijavimas, kuomet bendrovės nemokumo procesą priverstas inicijuoti bendrovės kreditorius, teismų praktikoje vertinamas kaip veika, atitinkanti visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį A. G. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nustačius, jog nėra šio administracinio nusižengimo sudėties. Naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apeliaciniame skunde nepateikta, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtinta pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, nustatyta juridinio asmens vadovui, kadangi jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalą, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė.

10. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė jam įstatymo numatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmiausia būtina nustatyti, jog toks juridinis asmuo yra nemokus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „P“ nemokumo (bankroto) byla pagal VMI pareiškimą iškelta Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-990-775/2023. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 8 d., Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-123-577/2024 atmetus A. G. atskirąjį skundą ir palikus galioti Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą. Šiose nutartyse konstatuota, kad UAB „P“ yra negyvybinga (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), kas nesudaro pagrindo kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, ir įmonei iškelta bankroto byla.

11. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, apygardos teismas atsižvelgė į tai, jog bendrovė nuo 2020 m. dirbo nuostolingai, jos skolos VMI ir VSDF biudžetui bei kitiems kreditoriams tik didėjo, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išaugo 49 216 Eur suma. Vertino tai, kad nors atsakovės turto mastas didėjo ir 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis jos turimas turtas sudarė 399 607 Eur, tačiau vien jos mokestinė nepriemoka VMI 2023 m. gruodžio 15 d. duomenimis sudarė 172 494,51 Eur sumą. Bendra atsakovės kreditorinių įsipareigojimų suma sudarė 424 096,07 Eur ir viršijo bendrovės turimo turto vertę. Be to, bendrovės vardu registruotam nekilnojamam ir kilnojamam turtui nuo 2022 m. taikomi areštai.

12. Nustatyta ir tai, kad UAB „P“ Pelno (nuostolių) ataskaita laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtina, jog bendrovė turėjo 43 006 Eur nuostolių. Pagal Pelno (nuostolių) ataskaitą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – bendrovė turėjo 63 909 Eur nuostolių, taigi, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, negeneravo pelno, o nuostolių suma didėjo. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovė turėjo 56 897 Eur nuostolių, nors lyginant su ankstesniu laikotarpiu, jos nuostoliai sumažėjo, tačiau pelno atsakovė taip pat minimu laikotarpiu neturėjo.

13. Taigi iš aukščiau aptartų duomenų akivaizdu, kad UAB „P“ turėjo ilgalaikių finansinių sunkumų, tačiau vien tai, teismo vertinimu, savaime nelemia buvusio įmonės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Kaip nurodoma ir VMI apeliaciniame skunde, gavus VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, A. G. kilo pareiga ieškoti sprendimų UAB „P“ mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, A. G. rinkosi pirmąją galimybę – ieškoti sprendimų UAB „P“ mokumui atkurti, o būtent – tęsdamas ūkinę veiklą siekė įmonės veiklos tęstinumo, taigi ir atsiskaitymo su visais kreditoriais. Tai patvirtina ir aukščiau aptarti buhalterinės apskaitos duomenys, rodantys, jog 2022 m. įmonės nuostoliai mažėjo. Be to, A. G. pasiėmė vartojimo paskolą ir gautas lėšas perskolino įmonei, kad ji turėtų apyvartinių lėšų ir galėtų restruktūrizuotis. Apygardos teismo vertinimu, tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, kad ir kaip juos vertintų pareiškėja, šiuo atveju nerodo jo tyčios pažeisti JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigą inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina ir tai, kad net nutarties iškelti įmonei bankroto bylą metu bendrovėje buvo socialiai draudžiamų asmenų (darbuotojų), įmonė taip pat turėjo turto, taigi A. G. vadovaujama įmonė realiai stengėsi vykdyti veiklą ir siekė generuoti pajamas. Kaip teisingai pastebėta atsiliepime į apeliacinį skundą, UAB „P“ nemokumo momentas bankroto bylos iškėlimo metu nustatytas nebuvo, tuo tarpu sieti jį išimtinai su 2022 m. gegužės 2 d. VMI nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), nėra pagrindų, kadangi po šios datos įmonė tęsė veiklą, tik 2022 m. spalio 5 d. buvo nutraukta tarp UAB „P“ ir VMI 2022 m. balandžio 20 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, apeliantės vertinimu, nagrinėjamai bylai aktuali teismų praktika, vadovaujantis kuria, bendrovės vadovo neveikimas, t. y. nemokumo proceso neinicijavimas, vertinamas kaip veika, atitinkanti visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Reikia pažymėti, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nustatyta, kad apeliaciniame skunde nurodytų Kauno ir Vilniaus apygardos teismų nutarčių faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Iš Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-282-383/2023, turinio matyti, kad įmonės vadovas nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos nustatytais terminais teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui, bendrovės įsipareigojimai gerokai viršijo bendrovės balanse įrašytą turto vertę, o įmonės vadovas nesiėmė jokių priemonių bendrovės mokumui atkurti. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-817/2023, nustatyta, kad bendrovės įsipareigojimai viršijo turto vertę, bendrovė neturėjo turto, o vadovė neturėjo finansinių žinių, nežinojo ir nesuprato, kokių veiksmų turi imtis dėl tinkamo įmonės valdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, remtis šia teismų praktika pagrindo nagrinėjamoje byloje nėra.

15. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip to tikėjosi pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad UAB „P“ buvusiam vadovui A. G. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, nenustačius būtinojo straipsnio dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės – tyčios. Darytina išvada, jog skundžiamas apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo jo keisti ar naikinti.

18. Apeliaciniame skunde prašoma A. G. naudai priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismui 2024 m. birželio 20 d. pateiktame prašyme nurodoma, kad už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą A. G. patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti tai patvirtinantys dokumentai – PVM sąskaita faktūra Nr. ADV-2xx4/4x1 ir 2024 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymas, iš kurių matyti, kad bylinėjimosi išlaidų mokėtojas yra A. G..

19. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos VMI apeliacinis skundas yra netenkinamas, paliekant nepakeistą skundžiamą nutarimą, kuriuo A. G. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties. Taigi A. G. turi teisę į patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

21. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos. Tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/20222, AT-90-697/2022).

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) yra numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas).

23. Įvertinus Rekomendacijų 12 punkto 6 papunktyje nurodytus koeficientus, matyti, kad prašoma priteisti suma atitinka koeficientų ribas, yra artimesnė maksimaliai sumai. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. G. atstovui advokatui bylos aplinkybės yra gerai žinomos, kadangi jis asmenį atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, įvertinęs atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį bei byloje keliamų klausimų sudėtingumą (byloje keliami klausimai nėra itin sudėtingi, atsiliepime iš esmės naujų aplinkybių nenurodoma), į tai, kad apeliaciniame teisme skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, prašoma priteisti proceso išlaidų suma mažintina iki 300 Eur. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmeniui, kurio atžvilgiu administracinių nusižengimų byla nutraukta, priteisiamas ne iš konkrečių institucijų, o iš valstybės lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš valstybės lėšų A. G. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.