Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia kaltės klausimą, nesutikdamas su paskirta bauda.

6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. K., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriams, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso iniciavimo.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą. Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra imperatyvi, JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos, todėl teismų praktikoje, aiškinant aptariamas nuostatas, yra deklaruota, kad pareigos kreiptis laiku nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

9. JANĮ 5 straipsnyje numatyta pareiga juridinio asmens vadovui ir juridinio asmens likvidatoriui (juridinio asmens likvidavimo metu) inicijuoti nemokumo procesą, jei juridinis asmuo yra nemokus. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2020 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau ir – ĮBĮ), pažymėtina, jog taip pat ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

10. Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje bendrovės mokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

11. Nemokumo įstatymo normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, jei juridinis asmuo yra nemokus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020). Kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo negali reikšti, kad bendrovės vadovas neturėjo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir, kad vadovas neturi atsakyti už tokio reikalavimo nevykdymą.

12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi MB „G.“ iškelta bankroto byla pagal ieškovės VMI pareiškimą. Šioje nutartyje konstatuota, kad MB ,,G.“ turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes Bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie viršija įmonės turimo turto vertę. Duomenų, kad Bendrovės finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra (b. l. 29-33). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi MB ,,G.“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Juridinių asmenų registro duomenimis, MB „G.“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2020 m. Taigi, bendrovė nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos nustatytais terminais teikti finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui. Atsižvelgiant į tai, bendrovės turtinė padėtis priimant, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, buvo vertinama pagal paskutinio Juridinių asmenų registrui bendrovės pateikto 2019 m. finansinių metų atskaitomybės balanso duomenis. Bendrovės pateiktame balanse už 2019 metus matyti, kad bendrovė turėjo turto už 25 449 Eur (iš jo 19 877 Eur ilgalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 154 952 Eur. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės nuostolį sudarė 9 362 Eur. Taigi, jau 2019 metais bendrovės įsipareigojimai gerokai viršijo bendrovės balanse įrašytą turto vertę. VĮ Registrų centro duomenimis, Bendrovė savo vardu registruoto turto neturi. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, Bendrovei priklauso viena transporto priemonė. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria MB „G.“ iškelta bankroto byla, pažymėta, kad MB ,,G.“ atžvilgiu 2022-2023 m. užvestos 4 civilinės bylos, antstoliai atlieka išieškojimus septyniose vykdomosiose bylose, bendrą išieškotiną sumą sudaro 34 634,85 Eur. Akivaizdu, kad A. K., būnant bendrovės vadovu, buvo žinomos aplinkybės dėl jo vadovaujamos Bendrovės finansinės padėties (įsipareigojimų kreditoriams, turimo turto, iškeltų civilinių bylų) ir jos negalėjimo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, įmonėje apskaityto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykio. Pažymėtina, kad apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi kokių nors priemonių Bendrovės mokumui atkurti.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įsiskolinimas VMI atsirado tik likus dviems mėnesiams prieš jį oficialiai išregistruojant iš direktorių. Iš dalies sutiktina su šiuo argumentu, kadangi įsiskolinimas VMI išties atsirado ir pradėjo didėti nuo 2022 m. vasario 26 d., o A. K. ir MB ,,G.“ darbo santykiai nutrūko tų pačių metų balandžio 28 d. Vis dėlto, akcentuotina, kad MB ,,G.“ buvo nemoki jau 2019 m., ką patvirtina VĮ Registrų centrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, t. y. 2019 m. Bendrovės balanso duomenimis, pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Juridinių asmenų registrui pateikti 2015, 2017 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai taip pat patvirtina, kad ir šiais laikotarpiais įmonė turėjo rimtų finansinių problemų, Bendrovės veikla buvo nuostolinga ir visu šiuo laikotarpiu pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę balanse įrašytos turto vertės. Aplinkybė, kad Bendrovė yra nemoki, A. K. turėjo būti žinoma nuo 2015 m. spalio 5 d., tapus direktoriumi ir susipažinus su finansine būkle. Tuomet įmonės direktorius turėjo ieškoti būdų MB ,,G.“ mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad A. K. neabejotinai žinojo apie Bendrovės finansinę būklę, patvirtina ir tai, kad jis pasirašė 2015, 2017 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus.

14. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad esminės skolos buvo susidariusios MB ,,G.“ dukterinei įmonei UAB ,,M.“, skola buvo dengiama tarp susietų įmonių palaipsniui, susitarus su kreditoriumi. Taip pat pažymi, kad Bendrovė turėjo patalpų nuomos skolą (duomenys neskelbtini), su kuria vyko ginčas dėl nesuremontuoto stogo ir užliejamų patalpų. Vis dėlto, apeliantas nepateikė jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui. Be to, vien tai, kad Bendrovė turėjo civilinių ginčų su kitomis įmonėmis, (duomenys neskelbtini), taip pat neatleidžia Bendrovės vadovo nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovei esant nemokiai. Apeliacinio skundo teiginiai dėl Bendrovės vertybinių popierių ir akcijų vertė taip pat yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.