Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui M. D.,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkuose 2023 m. kovo 22 d. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovas. Jam buvo žinoma apie Bendrovės finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. A. G. pripažino, jog nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Supranta padaręs administracinį nusižengimą, savo veiksmus, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, teisino tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ir vykdo įvairius projektus, plėtoja savo veiklą, o tam, kad vykdyti veiklą, pirmiausia reikia atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais, medžiagų pardavėjais, darbuotojais. A. G. teigimu, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sumokėjusi nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, būtų bankrutavusi.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodė, jog savo pareiškimą palaiko, prašo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudos vidurkį – 2 200,00 Eur baudą (b. l. 121-124). Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 12 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2022 m. vasario 1 d. – 2022 m. gruodžio 23 d. turėjo 124 965,29 Eur mokestinę prievolę valstybės biudžetui, t. y. 2022 m. vasario 1 d. – 82 856,28 Eur; 2022 m. vasario 8 d. – 82 935,80 Eur; 2022 m. vasario 17 d. – 83 211,17 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – kovo 11 d. – 84 042,37 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 97 455,99 Eur; 2022 m. gegužės 5 d. – 20 963,15 Eur; 2022 m. gegužės 23 d. – 13 854,38 Eur; 2022 m. rugpjūčio 4 d. – 28 220,15 Eur; 2022 m. rugsėjo 19 d. – 32 944,27 Eur; 2022 m. spalio 3 d. – 35 142,23 Eur; 2022 m. spalio 20 d. – 120 691,26 Eur; 2022 m. spalio 27 d. – 125 111,26 Eur; 2022 m. lapkričio 24 d. – 125 662,75 Eur; 2022 m. gruodžio 23 d. – 124 965,29 Eur. Šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui vykdė atsiskaitymus su kitu kreditoriumi – (duomenys neskelbtini): 2022 m. vasario 1 d. – 12 453,16 Eur; 2022 m. vasario 8 d. – 14 872,49 Eur; 2022 m. vasario 17 d. – 9 895,92 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 25 019,59 Eur; 2022 m. kovo 8 d. – 30 000,00; kovo 11 d. – 27 299,20 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 20 217,21 Eur; 2022 m. gegužės 5 d. – 13 593,51 Eur; 2022 m. gegužės 23 d. – 10 000,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 4 d. – 6 570,72 Eur; 2022 m. rugsėjo 19 d. – 7 235,64 Eur; 2022 m. spalio 3 d. – 4 035,51 Eur; 2022 m. spalio 20 d. – 3 332,45 Eur; 2022 m. spalio 27 d. – 4 816,47 Eur; 2022 m. lapkričio 24 d. – 17 627,36 Eur; 2022 m. gruodžio 23 d. – 10 432,90 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, sąmoningai teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad A. G. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Šiuo konkrečiu atveju A. G. atstovo nurodyta aplinkybė, jog kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 189), A. G., kai įmonės vadovo, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepašalina.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. G. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai). A. G. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, baustas administracine tvarka nebaustas (b. l. 126-131), tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, bei siekdamas ANK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. nubausti ir atgrasyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, teismas sprendžia, jog A. G. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta piniginė bauda. Nors Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudos vidurkį – 2 200,00 Eur baudą, tačiau teismo vertinimu A. G. paskirta minimali nuobauda bus pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti. Toks paskirtos baudos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-70-312/2023, AN2-96-365/2020, AN2-520-1121/2019, AN2-425-843/2019).

Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per bet kuriuos Alytaus apylinkės teismo rūmus.

paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“, AB, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870 DanskeBank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-80-810/2023.

Pažymėtina, kad mokant baudą įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose ar jų tarpininkų padaliniuose, jog gauta įmoka būtų laiku įskaityta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, ją reikia sumokėti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.

Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teks sumokėti ne tik baudą, bet atlyginti ir vykdymo išlaidas.