- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- AN2-425-843/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02405-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Pažeidėjas
- S. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1400 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. J. administracine tvarka nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (tolia tekste ir – Bendrovė) vadovu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki nutarties įsiteisėjimo dėl bankroto bylos iškėlimo (nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 9 d.), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus kreditoriams, o būtent, kad Bendrovė jau ilgą laiką yra nepajėgi atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir –VMI), Bendrovės nepriemoka pastoviai didėjo, nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip pažeidė kreditorės – VMI – teises.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu S. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde nurodo, jog vien tai, kad nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos valstybė dėl Bendrovės vadovo S. J. nesumokėtų atitinkamų mokesčių patyrė žalą, nereiškia, kad tai buvo Institucijos numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti administracinį nusižengimą padariusio S. J. veiksmai. Šioje byloje, pasak apelianto, jam (S. J.) nėra inkriminuota, kad jo neteisėtas veikimas VMI atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu, Bendrovei sudarant sutartis su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Priešingai, anot apelianto, Bendrovė apskaičiuodavo ir deklaruodavo mokėtinus mokesčius, kurių Bendrovė nemokėjo, Institucija jų nekvestionuoja, tik prašo realiai nesumokėtus mokesčius priteisti iš bendrovės vadovo kaip administraciniu nusižengimu padarytą žalą.
2.2. Tai pat apeliantas nurodo, jog pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos – mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Pažymi, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šio juridinio asmens vadovas S. J..
2.3. Be to, apelianto teigimu, teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad ATPK 50 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 straipsnį) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju įmonė, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendraatsakovių) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas. ANK 665 straipsnyje yra reglamentuoti tik turtinės žalos atlyginimo klausimai, tačiau civilinio ieškinio institutas nenumatytas, todėl nėra numatyta ir galimybės į bylos nagrinėjimą įtraukti naujus proceso dalyvius. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo atveju Institucijos reikalavimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
2.4. Taip pat apeliantas pažymi, jog šiuo atveju administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pagrįstai nebuvo nustatinėjamas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą. Be to, mokestinė nepriemoka nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pasekmė/padarinys ir įprastu atveju ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas įtvirtina visus galimus mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus, tarp kurių yra numatyti ir priverstinio išieškojimo būdai (komentuojamo įstatymo 106 straipsnio 1 dalis).
2.5. Be to, apelianto teigimu, administracinio pažeidimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog S. J. būtų žinojęs ir būtų informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Pasak apelianto, apie bylos nagrinėjimą teisme jis nebuvo tinkamai informuotas, dėl to pažeistos jo teisės (susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus ir gintis, naudotis advokato pagalba, apskųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.). Taip buvo padarytas esminis proceso teisės – ANK 573 straipsnio 4 dalies, 577 straipsnio 2 dalies ir 629 straipsnio 1 dalies pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje S. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu jis dirbo, finansinių sunkumų turėjo nuo 2017 metų. Jis žinojo apie bendrovės skolas VMI, Sodrai, tačiau dėl bankroto bylos nesikreipė, nes tikėjosi, kad viskas išsispręs. 2018 m. pavasarį jis laimėjo bylą, kurioje jo bendrovei buvo priteista virš 40 000 Eur, o jų pačių skola buvo virš 11 000 Eur, tačiau priteista skola realiai nebuvo sumokėta. Jis ir tada nesikreipė dėl bankroto bylos, nes tikėjosi atgauti pinigus ir toliau vykdyti veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) tapo nemoki nuo 2018 m. Bendrovė turto neturi. Finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė, nes buvo atleista buhalterė. Bankroto įstatymo jis gerai nežino, tad nežinojo, kada reikia kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad buvo nubaustas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo išvados ir argumentai
S. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrinęs apelianto skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, jog apylinkės teismas, pripažindamas S. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirdamas jam 1400 Eur dydžio baudą, ANK nuostatų nepažeidė.
6. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
7. Turimais bylos duomenimis S. J. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuo 2019-09-30 iki 2019-04-19. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir pagrindė išvadas, kad byloje yra nustatytos visos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos įmonės vadovo pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su išsakytais argumentais ir jų nekartoja. Tačiau S. J. šios pareigos nevykdė. Byloje esantys įrodymai, taip pat paties S. J. paaiškinimai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pastaruoju metu nevykdė, turto neturėjo, finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami. Įmonė ilgą laiką buvo nemoki ir, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teigimu, jam tai buvo žinoma nuo 2017 m. S. J. taip pat buvo žinoma apie įmonės įsiskolinimus VMI ir Sodrai, jų dydis. Ir nors jis ėmėsi tam tikrų veiksmų įmonės mokumui atkurti, o būtent, jo teigimu, kreipėsi į teismą dėl skolos jo vadovaujamai įmonei priteisimo, kas ir buvo padaryta, tačiau šie veiksmai laukiamo rezultato nedavė, nes UAB (duomenys neskelbtini) priteista suma sumokėta nebuvo. Ši aplinkybė S. J. buvo žinoma, jo teigimu, nuo 2018 m. pradžios, tačiau ir tuomet jis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, kitų veiksmų įmonės mokumui atkurti nesiėmė, įsiskolinimas nebuvo mokamas. Įmonių vadovams yra keliami didesni teisės aktų, reglamentuojančių jiems tenkančias pareigas, nuostatų žinojimo reikalavimai, tad teiginiai, kad S. J. nebuvo žinoma ĮBĮ numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jo atsakomybės nešalina. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad S. J. veikoje ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai.
8. S. J. skirta minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
9. S. J. apeliaciniame skunde ginčija išieškotinos mokestinės nepriemokos dydį ir tvarką, tačiau tai nėra administracinio nusižengimo teisenos dalykas, nes mokestinių ginčų tvarką ir jų sprendimų būdus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundo argumentų nepasisakys.
10. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kuriais pasisakoma dėl mokestinės nepriemokos vertinimo kaip administraciniu nusižengimu padarytos žalos bei jos priteisimo, pažymėtina, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo nutarimu iš S. J. jokia žala priteista nebuvo. VMI pareiškime, kuriuo inicijuotas šis procesas, taip pat nebuvo teikiamas joks prašymas dėl žalos atlyginimo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kaip antai: teismas nevertino, jog, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, institucija prašo realiai nesumokėtus mokesčius, kaip administraciniu nusižengimu padarytą žalą, priteisti tik iš bendrovės vadovo, nesprendžiant juridinio asmens solidarios atsakomybės klausimo; kad pritartina apylinkės teismo išvadai, jog šiuo atveju Institucijos reikalavimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka; atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
11. Dėl apeliacinio skundo argumentų, sietinų su apelianto dalyvavimu jo administracinio teisės pažeidimo bylos procese, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų tam, kad asmuo būtų tinkamai informuotas apie procesą, o būtent jam kelis kartus buvo siunčiami teismo šaukimai atvykti į paskirtus teismo posėdžius jo paties oficialiai nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsiimti šaukimų jis neatvykdavo. Jam taip pat buvo skirtas atvesdinimas, kuris neįvykdytas. S. J. nepateikė jokios informacijos apie pasikeitusią savo gyvenamąją vietą. Be to, jo apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tad apeliantas turėjo galimybę naudotis visomis procesinėmis teisėmis, pateikti savo paaiškinimus argumentus. Pagrindo spręsti apie jo pažeistas procesines teises nėra.
12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad S. J. pagrįstai nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį keisti ar naikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.