Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo S. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. L. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, bet neturi pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėdamas užtikrinti, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, tarp jų:

1) 2019 m. vasario 19 d. buvo sumokėta 484 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 193,60 Eur – MB „(duomenys neskelbtini)“, 1 210 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2) 2019 m. kovo 12 d. buvo sumokėta 446,49 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“;

3) 2019 m. kovo 25 d. buvo sumokėta 1 064,80 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“;

4) 2019 m. balandžio 2 d. buvo sumokėta 389 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“;

5) 2019 m. balandžio 12 d. buvo sumokėta 209,34 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“;

6) 2019 m. kovo 1 d. – balandžio 30 d. buvo sumokėtas darbo užmokestis, iš viso 7 004,03 Eur sumos, ir šiais savo veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus. S. L. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde S. L. teigia, kad juridiniams asmenims mokėjo iš savo asmeninių lėšų, o kitos sumokėtos lėšos buvo skirtos darbo užmokesčiui ir prašo paskirti mažesnę administracinę nuobaudą.

9. ANK 120 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Akcentuotina, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad atlyginimai buvo mokėti pagal vykdomuosius dokumentus (pvz. b. l. 19-20) ir tokios aplinkybės nenurodo apeliantas.

10. Teismas vertina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių kasos pajamų orderio kvitų (b. l. 17-18), „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 28 d., apeliantas su nustatytose aplinkybėse minimomis įmonėmis vykdė atsiskaitymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, todėl akivaizdu, kad jis veikė ne kaip atskiras fizinis asmuo, veikęs trečiojo asmens interesais, bet kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vykdantis atsiskaitymus už Bendrovę. S. L. nepateikė jokių įrodymų, kad mokėjimus atliko iš savo asmeninių lėšų ir savo, o ne Bendrovės, vardu ir tokių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantas nurodo, kad galimai jam yra skolinga įmonė, tačiau paskolintas lėšas įmonė taip pat privalo naudoti laikydamasi 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Apeliantas mano, kad jo daromas pažeidimas nutrūko 2019 m. vasario 27 dieną, ir nesutinka su VMI ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo administracinis nusižengimas tęsėsi be pertraukų nuo 2019 m. vasario 16 d. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neprašo jo nubausti už du atskirus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, apygardos teismas daro išvadą, kad S. L. pagrįstai bei teisingai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

11. Teismų praktikoje akcentuojama, kad kaltininko prisipažinimas padarius teisės pažeidimą nustatomas tik tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Konstatuotina, kad S. L. jau 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje nurodė, jog supranta dėl ko nagrinėjama byla, savo kaltę pripažįsta (b. l. 60), supranta, kad tai nusižengimas ir neturėjo mokėti atlyginimų, turėjo sumokėti mokesčius (b. l. 61), nurodė kam kokie mokėjimai buvo skirti, t. y. pripažino esmines jam inkriminuoto nusižengimo faktines aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nuoširdžiai gailisi (b. l. 78). Tai, kad apeliantas, neturėdamas pakankamai teisinių žinių, tam tikrus savo veiksmus kvalifikuoja ir vertina ne taip, kaip jie turėtų būti kvalifikuoti, nėra pakankamas pagrindas nenustatyti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, byloje nustatytina S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nustačius S. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės švelninimo, spręstina dėl administracinės nuobaudos dydžio.

13. Teismas vertina padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: sumokėti 484 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 193,60 Eur – MB „(duomenys neskelbtini)“, 1 210 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo esant nedidelei – tik 108.64 Eur mokestinės nepriemokos sumai; esant didesnei – 8184,15-13899,89 mokestinės nepriemokos sumai buvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykinai nedidelė – viso 2109,63 Eur suma, o 7004,03 Eur buvo sumokėti kaip darbo užmokestis, kuris, jei būtų mokėtas pagal vykdomuosius dokumentus, būtų mokėtas aukštesne eile, nei mokestinė nepriemoka. Teismas vertina ir administracinio nusižengimo padarymo motyvus – žinojimą, jog darbuotojų šeimos nėra turtingos ir turi įsipareigojimų, tai, kad dalis mokėjimų buvo atlikta už būtinas apskaitos ir komunalines paslaugas (b. l. 61).

14. Skiriant administracinę nuobaudą, taip pat turi būti įvertinta ir pažeidėjo asmenybė. Pažymėtina, kad apeliantas yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 49-53), kurie susiję su KET reikalavimų pažeidimais, transporto priemonių eksploatavimu. Apeliantas dirba (b. l. 31), jo teigimu, jam 2000 eurų suma yra ženkli, kadangi jis turi išlaikyti šeimą, sūnų, taip pat padėti tėvams. Teismas vertina tai, kad nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, S. L. skirtina nusižengimo sankcijoje numatyta minimali nuobauda, kuri yra pakankamai griežta ir, teismo nuomone, bus pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti. Toks paskirtos baudos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-425-843/2019, Nr. AN2-179-574/2019 ir kt.)

15. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

16. Teismas vertina minėtas aplinkybes, kurios jau buvo aptartos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio ir daro išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme.

17. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismas pabrėžia, kad nuobauda skiriama ne tik siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Be to, jis nukreiptas ne tik į pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus administracinius nusižengimus jausmui.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą dalyje, kurioje S. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda, ir paskirti S. L. minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.